Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-321-186/2018

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2018-09-05
Bylos Nr.: 2A-321-186/2018
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-01143-2016-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Egidija Tamošiūnienė, Gintaras Pečiulis, Egidijus Žironas
Atsakovas: M. S., L. B., R. G.
Ieškovas: P. G.

Kategorijos

2.6.7Restitucija
2.6.10.5.2.17Kiti žalos atlyginimo atvejai

Civilinė byla Nr. 2A-321-186/2018Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01143-2016-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.7; 2.6.10.5.2.17 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 5 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gintaro Pečiulio, Egidijos Tamošiūnienės ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų M. S. ir L. B. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. G. ieškinį atsakovams M. S., L. B., R. G. dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo, sandorių panaikinimo, restitucijos taikymo. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė Luminor Bank (ankstesnis pavadinimas – DNB bankas), E. A., S. G., Vilniaus miesto 1-ojo notaro biuro notarė Vaiva Staskonytė-Malcienė, Alytaus miesto 3-ojo notarų biuro notarė Elena Jachimavičienė, Kauno miesto 25-ojo notaro biuro notarė Eglė Jonušienė, draudimo bendrovė AIG Europe Limited (Finland Branch).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas P. G. pareiškė teisme ieškinį atsakovams M. S., L. B. ir R. G.. Patikslintu ieškiniu prašė: 1) pripažinti niekine ir negaliojančia 2010 m. rugpjūčio 18 d. P. G. priklausančių 5/8 dalių buto, esančio (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Butas), dovanojimo su uzufrukto teise sutartį; 2) pripažinti niekine ir negaliojančia 2010 m. spalio 30 d. S. G. priklausančių 3/8 Buto dalių pirkimo-pardavimo sutartį; 3) pripažinti niekiniu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo dienos 2010 m. lapkričio 4 d. susitarimą dėl 2010 m. rugpjūčio 18 d. dovanojimo sutartyje P. G. priklausančių 5/8 Buto dalių sutartyje nustatyto uzufrukto panaikinimo; 4) iš atsakovų M. S., L. B., R. G. ieškovui priteisti 16 648,55 Eur turtinę ir 10 000 Eur neturtinę žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.Ieškovas nurodė, kad L. B., A. K., R. G. ir M. S. iš anksto susitarę, veikdami organizuotoje grupėje, turėdami tikslą apgaule užvaldyti didelės vertės svetimą turtą, laikotarpyje nuo 2010 m. rugpjūčio 2 d. iki 2010 m. lapkričio 30 d., apgaule, pasinaudoję, jog ieškovas piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais ir dėl to nesugebėjo tinkamai įvertinti savo veiksmų bei žadėdami jam nupirkti kitą gyvenamąjį plotą, ieškovą nuvežė į notarų biurus, kuriuose buvo sudaryti ginčijami sandoriai.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. liepos 7 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovui P. G. iš atsakovų M. S., L. B. ir R. G. solidariai 8 317,53 Eur turtinės ir 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą, paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Likusioje dalyje ieškinį atmetė.Spręsdamas reikalavimą dėl sandorių pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais pirmosios instancijos teismas nurodė, jog atsakovas M. S. ir V. B.-V. 2010 m. lapkričio 5 d. sudarė Buto pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu atsakovas M. S. perleido Butą nuosavybės teise atsakovams V. B.-V. ir V. V. (V. V.). Tikslindamas ieškinį ieškovas reikalavimų V. B.-V. ir V. V. atsisakė. Teismas sprendime nurodė, kad sandorių negaliojimo institutas skirtas apginti sąžiningos sandorio šalies ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus nuo neteisėtų veiksmų sudarant sandorį. Tačiau siekiant apsaugoti sąžiningų civilinės apyvartos dalyvių, suinteresuotų sudaryto sandorio padarinių atsiradimu teisėtus interesus, apginti viešąjį interesą, įstatymas riboja arba sandorio nuginčijimo arba restitucijos taikymo galimybę. Padaręs išvadą, jog ieškovas yra pasirinkęs žalos atlyginimą, kaip jo pažeistos teisės gynimo būdą, teismas nutarė sandorių negaliojimo instituto ieškinio dalyje dėl 2010 m. rugpjūčio 18 d. 5/8 dalių Buto dovanojimo sutarties netaikyti. Sprendimo motyvuojamoje dalyje teismas nurodė, kad ieškovo reikalavimas pripažinti niekine ir negaliojančia 2010 m. spalio 30 d. S. G. priklausančių Buto 3/8 dalių, pirkimo-pardavimo sutartį paliktinas nenagrinėtu Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 296 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Spręsdamas dėl žalos atlyginimo teismas pažymėjo, jog civilinės atsakomybės taikymo sąlygos yra neteisėti veiksmai, žala, skolininko veiksmų ir žalos priežastinis ryšys, kaltė. Civilio kodekso (toliau – CK) 6.279 straipsnyje nustatyta, jog bendrai padarę žalos asmenys, nukentėjusiajam asmeniui atsako solidariai. Teismas nurodė, kad atsakovai L. B. ir R. G. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 6 d. nuosprendžiu, o atsakovas M. S. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 17 d. nuosprendžiu pripažinti kaltais, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio (sukčiavimas) 1, 2 dalyse. Atsakovai M. S. ir R. G. dalyvavo L. B. sukurtoje organizuotoje grupėje, buvo pripažinti kaltais padarę nusikalstamas veikas, dėl kurių buvo sudarytos ginčijamos sutartys. Ieškovo P. G. atžvilgiu ginčo sutartis sudaryta vykdant nusikalstamas veikas, t. y. atsakovai atliko veiksmus, kuriuos įstatymas draudžia. Atsakovas M. S. dalyvavo turto užvaldyme kaip vienas iš L. B. organizuotos grupės narių, jo vaidmuo organizuotoje grupėje buvo antraeilis, jokios materialinės naudos iš to negavo. Nors įsiteisėjusiame teismo nuosprendyje yra nurodyta, jog P. G. civilinio ieškinio M. S. atsisakė, tačiau CPK 293 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu teismas nutraukia civilinę bylą esant ne tik atsisakymo nuo ieškinio faktui, bet ir esant faktui, jog ieškovo atsisakymą nuo ieškinio teismas priėmė. Kai ieškinio atsisakoma žodžiu, teismas išaiškina ieškovui procesines atsisakymo pasekmes, rašytiniame pareiškime dėl ieškinio atsisakymo turi būti nurodyta, kad asmeniui yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės. Nagrinėjamoje byloje nėra pateikta įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti išvadą, jog P. G. atsisakius ieškinio M. S. buvo žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės. Teismas sprendė, jog nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovo M. S. atsisakymas nuo ieškinio teismo buvo priimtas, todėl nėra teisinio pagrindo bylą nutraukti šio atsakovo atžvilgiu. Spręsdamas dėl ieškovui padarytos žalos, teismas atsižvelgė į ginčijamoje sutartyje nurodytą ieškovui priklausiusių 5/8 Buto dalių vidutinę rinkos vertę – 16 635,05 Eur, tačiau nurodęs, kad ir paties ieškovo neadekvatus susiklosčiusiai faktinei situacijai elgesys dalinai prisidėjo prie žalos atlyginimo, tiesiogiai sukeldamas žalingus padarinius jam pačiam, sprendė jog atsakovai pripažintini atsakingais už 1/2 dalį ieškovui prašomos priteisti turtinės žalos padarymą. Atsižvelgdamas į ieškovo nurodytas neturtinės žalos padarymo aplinkybes, teismas pagrįsta ir adekvačia pripažino 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo sumą.

Apeliaciniai skundai ir atsiliepimai į juos

Apeliaciniame skunde atsakovas M. S., atstovaujamas advokato, prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 7 d. sprendimą – panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria ieškovo P. G. naudai priteista iš M. S. solidariai su kitais asmenimis 8 137,53 Eur turtinei ir 200 Eur neturtinei žalai atlyginti, bei bylinėjimosi išlaidos ir patikslintą ieškinį atsakovo M. S. atžvilgiu palikti nenagrinėtą ar atmesti, priteisti atsakovo M. S. naudai iš ieškovo P. G. bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas negalėjo nagrinėti antrą kartą tokių pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu, t. y. reikalavimų, kurių ieškovas P. G. atsisakė atsakovo M. S. atžvilgiu baudžiamojoje byloje. Teismas privalėjo spręsti atsakovo M. S. pareikštą prašymą dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu. Ieškovo P. G. reikalavimas tenkintas remiantis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 17 d. nuosprendžiu, kuriuo atsakovas M. S. buvo pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnyje. Teismas privalėjo įvertinti, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu ieškovas P. G., kuris buvo pareiškęs tokį patį ieškinį, jo atsisakė. CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, jog teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Pirmosios instancijos teismas šias nuostatas pažeidė.Pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti ir apelianto M. S. veiksmus priežastiniame ryšyje su pasekmėmis. Teismas nepasisakė kiek apelianto M. S. veiksmai buvo teisiškai reikšmingi sprendžiant klausimą dėl žalos atlyginimo. Baudžiamojoje byloje atsakovui M. S. paskirta švelnesnė bausmė nei numato įstatymas dėl išimtinių aplinkybių, susijusių su jo kalte. L. B. buvo pripažintas nusikalstamos veikos organizatoriumi ir vadovu, M. S. vaidmuo šioje veikoje buvo antraeilis ir jokios materialinės naudos jis negavo.Pagal bendrąją Civiliniame kodekse įtvirtintą taisyklę, esant skolininkų daugetui, jų pareiga kreditoriui yra dalinė (CK 6.5 str.). Šios taisyklės išimtis nustatyta CK 6.6 straipsnio 3 dalyje, kurioje įtvirtinta, kad solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. CK 6.279 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad jeigu žala galėjo atsirasti dėl kelių asmenų skirtingų veiksmų ir šie asmenys yra atsakingi už žalos atlyginimą, tačiau nustatoma, kad iš tikrųjų žala atsirado tik dėl vieno iš tų asmenų veiksmų, tai visi asmenys atsako kartu, išskyrus atvejus, kai kiti asmenys įrodo, kad žala negalėjo būti įvykio (veiksmų), už kurį jie yra atsakingi, rezultatas.M. S. atžvilgiu solidarioji atsakomybė negalėjo būti taikoma, nes naudos gavėju buvo ne jis, o atsakovas L. B., atsakovas M. S. ne tik nesiekė sudaryti ginčijamų sandorių, bet veikė ne savo naudai, o L. B. naudai už pažadėtą 500 Lt atlygį, kuris jam sumokėtas nebuvo.Pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. CPK 96 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo atleistas ieškovas, išieškomos iš atsakovo proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų sumai. Teismo sprendime nurodyta, kad ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 594,56 Eur už Valstybės garantuojamą pagalbą. Taip pat, pirmosios instancijos teismo sprendimas patvirtina, kad ieškinys tenkintas iš dalies ir nėra jokių motyvų, kuriais remiantis būtų paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, kurias patyrė Lietuvos valstybė. Kadangi ieškinio reikalavimai tenkinti tik ne didesne kaip 1/10 visų pareikštų reikalavimų dalimi, yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą šioje apimtyje.Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino AIG Europe ir notarės E. Jonušienės prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, priteisdamas jų naudai iš apelianto M. S. 192,60 Eur ir 306,53 Eur bylinėjimosi išlaidų. Iš šių trečiųjų asmenų pozicijos matyti, kad jiems teisiškai reikšmingi buvo ieškinio reikalavimai pripažinti pirkimo-pardavimo sutartis negaliojančiomis. Teismas ieškinį šioje dalyje atmetė. Tai reiškia, kad siektą naudą gavo tretieji asmenys, bet ne ieškovas, todėl trečiųjų asmenų patirtos bylinėjimosi išlaidos turėjo būti priteistos iš ieškovo. Atsakovas L. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 7 d. sprendimo padavė 2017 m. rugpjūčio 9 d. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 8 d. nutartimi buvo nustatytas ir 2018 m. birželio 20 d. nutartimi iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. pratęstas terminas ištaisyti apeliacinio skundo trūkumą – pateikti apeliacinės instancijos teismui advokato surašytą bei pasirašytą apeliacinį skundą arba įrodymą apie apelianto turimą aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Nustatytu terminu teisme gautas atsakovo L. B. ir advokato R. L. pasirašytas apeliacinis skundas kuriame išdėstyti argumentai, identiški 2017 m. rugpjūčio 9 d. apeliacinio skundo argumentams. Kadangi atsakovo L. B. apeliacinio skundo trūkumas pašalintas, skundas priimamas ir nagrinėjamas kartu su atsakovo M. S. apeliaciniu skundu.Atsakovas L. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 7 d. sprendimo dalį, kuria ieškovui P. G. iš atsakovų M. S., L. B. ir R. G. solidariai priteista 8317,53 Eur turtinės ir 200 Eur neturtinės žalos atlyginimas, dalyje, kuria iš atsakovo L. B. priteista 198,20 Eur valstybės naudai už valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, dalyje, kuria iš atsakovo L. B. priteista AIG Europe Limited (Finland Branch) 192,60 Eur patirtos bylinėjimosi išlaidos, dalyje, kuria iš atsakovo L. B. priteista Kauno miesto 25-ojo notarų biuro notarei Eglei Jonušienei 306,53 Eur bylinėjimosi išlaidos ir perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:CPK 293 straipsnio 3 punkte numatytas vienas iš pagrindų, kuriam esant teismas bylą nutraukia, t.y. jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad baudžiamosios bylos Nr. 1-593-276/2014 nagrinėjimo eigoje ieškovas P. G. savo pareikšto analogiško ieškinio, kuriuo reikalavo atlyginti jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą, atsisakė. 2017 m. gegužės 18 d. Vilniaus apygardos teismas patvirtino ieškovo P. G. ir pradiniame ieškinyje kaip atsakovais įvardintų V. B.-V. ir V. V. 2017 m. gegužės 16 d. sudarytą taikos sutartį, kuria ieškovas pripažino ir neginčijo bei atsisakė reikalavimo pripažinti niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo 2010 m. lapkričio 5 d. pirkimo-pardavimo sutartį. Akivaizdu, kad ieškovo P. G. reikalavimai atsakovo L. B. atžvilgiu yra reiškiami antrą kartą.Vilniaus apygardos teismas 2017 m. liepos 7 d. sprendimą priėmė neištyręs visų bylai reikšmingų aplinkybių, taip pat sprendime nepasisakė dėl asmenų, kurie tiesiogiai susiję su nusikalstamomis veikomis, dėl kurių, kaip teigia ieškovas, jis patytė turtinę ir neturtinę žalą. Vilniaus apygardos teismas solidariai priteisdamas iš atsakovų M. S., L. B. ir R. G. ieškovui turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nepasisakė dėl A. K., kuris Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pripažintas aktyviu dalyviu ir nuteistas, o taip pat ir dėl A. N., kuris ikiteisminio tyrimo metu įvardintas nusikalstamoje veikoje figūruojančiu asmeniu. Sprendimas negali būti vertinamas kaip teisėtas ir pagrįstas, nes ieškovui turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas solidariai priteistas ne iš visų baudžiamojoje byloje kaltais pripažintų asmenų.CPK 178 straipsnis nustato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Ieškovas P. G. nepateikė teismui įrodymų, kurie pagrįstų turtinės žalos dydį. Teismas nepagrįstai iš atsakovų priteisė Kauno miesto 25-ojo notarų biuro notarei Eglei Jonušienei po 306,53 Eur bylinėjimosi išlaidų. Notarė Eglė Jonušienė atsiliepimu į ieškinį prašė atmesti ieškovo P. G. ieškinį dalyje dėl 2010 m. spalio 30 d. buto pirkimo-pardavimo sutarties, o likusių patikslinto ieškinio reikalavimų tenkinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra. Bylinėjimosi išlaidos notarei Eglei Jonušienei turėjo būti priteistos tik iš ieškovo, pareiškusio nepagrįstą ieškinį.Atsiliepime į atsakovo M. S. apeliacinį skundą ieškovas P. G. prašo skundo netenkinti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos naudai. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:Atsakovo apeliacinis skundas neatitinka apeliacinio skundo turiniui keliamų reikalavimų. CPK 306 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinį skundą surašo advokatas. Apeliacinį skundą pasirašo jį paduodantis asmuo ir skundą surašęs asmuo. M. S. apeliacinio skundo nepasirašė. Pirmosios instancijos teismas teisėtai išnagrinėjo ieškovo reikalavimą atsakovui M. S., nes baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad ieškovui P. G. būtų žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės. Atsakovas M. S. dalyvavo darant nusikaltimą su kitais nuteistaisiais, todėl jam kyla solidarioji atsakomybė už ieškovui padarytą žalą. Apeliantas žinojo apie kitų asmenų veiksmus, veikė bendrai su jais norint sukelti P. G. žalą.Pirmosios instancijos teismas teisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, nes atmetus ieškovo reikalavimus, dėl kurių tretieji asmenys prieštaravo, atmestų reikalavimų dalyje trečiųjų asmenų patirtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai priteistos iš ieškovo, o nustačius atsakovų neteisėtus veiksmus, trečiųjų asmenų patirtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai priteistos iš atsakovų. Atsiliepime į atsakovo M. S. apeliacinį skundą trečiasis asmuo AB Luminor Bank (toliau – Bankas, ankstesnis pavadinimas – DNB bankas) prašo skundo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:2017 m. gegužės 16 d. patikslintu ieškiniu ieškovas P. G. atsisakė reikalavimų susijusių su atsakovais V. B. – V., V. V., kuriems Bankas 2010 m. lapkričio 11 d. kreditavimo sutartimi buvo suteikęs 29 758,46 Eur kreditą Medeinos g. 1-42, Vilniuje esančio buto įsigijimui, todėl Bankas iš esmės prarado suinteresuotumą bylos baigtimi, išskyrus Banko naudai iš ieškovo priteistas bylinėjimosi išlaidas. Nežiūrint į tai, Bankas mano, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, kadangi teismas patenkino ieškovo reikalavimą bei žalos atlyginimui priteisė piniginę kompensaciją solidariai iš nusikalstamą veiką įvykdžiusių asmenų. Atsižvelgus į paties ieškovo veiksmus teisingai nustatytas bei sumažintas priteistinos žalos dydis.Apelianto teiginys dėl tariamo ieškinio atsisakymo apelianto atžvilgiu yra paneigtas ginčo sprendime konstatavus, jog nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra pateikta įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog teismas priėmė ieškovo atsisakymą nuo ieškinio ir / ar, kad ieškovui buvo išaiškintos / žinomos ieškinio atsisakymo teisinės pasekmės. Labiau tikėtina, jog tikrieji ieškovo ketinimai buvo pareikšti ieškinį civiline tvarka, todėl baudžiamojoje byloje jis ieškinį atsiėmė (CPK 139 str. 1 d.), o ne atsisakė.Nepagrįstas apelianto argumentas, kad teismas nemotyvavo solidariosios atsakomybės taikymo, nes bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiajam atsako solidariai (CK 6.6 str. 3 d., 6.263 str. 2 d.). Ši aplinkybė yra konstatuota įsiteisėjusiais apkaltinamaisiais nuosprendžiais (CPK 182 str. 3 p.).Atsiliepimuose į atsakovų M. S. ir L. B. apeliacinius skundus tretieji asmenys Kauno miesto 25-ojo notaro biuro notarė Eglė Jonušienė ir draudimo bendrovė AIG Europe Limited (Finland Branch) prašo atsakovo M. S. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti trečiojo asmens AIG Europe Limited (Finland Branch) naudai apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, jog nors baudžiamojoje byloje Nr. 1-593-276/2014, nagrinėtoje Vilniaus miesto apylinkės teisme, įsiteisėjusiame teismo nuosprendyje yra nurodyta, jog P. G. civilinio ieškinio apelianto atžvilgiu atsisakė, tačiau CPK 293 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu teismas nutraukia civilinę bylą esant ne tik atsisakymo nuo ieškinio faktui, bet ir esant faktui, jog ieškovo atsisakymą nuo ieškinio teismas priėmė, o ieškovui yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės. Nagrinėjamoje civilinėje byloje nebuvo pateikta įrodymų, kurių pagrindu teismas būtų galėjęs padaryti išvadą, jog ieškovui buvo žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės. Nagrinėjamu atveju yra labiausiai tikėtina, jog ieškovas minėtoje baudžiamojoje byloje atsiėmė savo pareikštą civilinį ieškinį (LR CPK 139 str. 1 d.), o ne jo atsisakė (LR CPK 140 str. 1 d.).Deliktinės civilinės atsakomybės atveju esant skolininkų daugetui ir nustatant veiksmų bendrumą pagal CK 6.6 straipsnio 3 dalį, 6.279 straipsnio 1 ir 4 dalis, preziumuojama, kad keli žalą padarę asmenys turi solidariąją žalos atlyginimo prievolę. Nagrinėjamu atveju apeliantai nei pirmosios instancijos teisme, nei teikdami apeliacinius skundus nepateikė leistinų įrodymų ar įtikinamų teisinių argumentų, kurie leistų konstatuoti, jog jie paneigė CK 6.6 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą prezumpciją. Ieškinio reikalavimus formuluoja ieškovas, tad jis ir nusprendžia, kam reikšti savo materialinius teisinius reikalavimus (LR CK 6.6 str. 4 d.). Nagrinėjamu atveju, ieškovas civilinėje byloje pateikdamas patikslintą ieškinį kaip atsakovus įvardino M. S., L. B. bei R. G.. E. A. šioje civilinėje byloje dalyvavo kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų.Notarės Eglės Jonušienės ir draudiko procesinė padėtis negali būti aiškiai apibrėžiama nustatant, jog šie asmenys bylos nagrinėjimo metu dalyvauja vienos konkrečios bylos šalies (ieškovo ar atsakovo) pusėje. Tiek notarė, tiek draudikas prieštaravo dėl ginčijamų sandorių pripažinimo negaliojančiais, tačiau prejudiciniais teismų nuosprendžiais esant konstatuotiems faktams, jog ieškovo atžvilgiu buvo įvykdyta nusikalstama veika dėl kurios jis patyrė žalos, notarė ir draudikas palaikė ieškovo reikalavimą, jog jo patirtos žalos atlyginimas privalo būti priteistas iš nusikalstamą veiką įvykdžiusių asmenų. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, jog atmetus ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimus, dėl kurių tretieji asmenys prieštaravo, toje atmestų reikalavimų dalyje jų patirtos bylinėjimosi išlaidos turi būti proporcingai priteistos iš ieškovo, tuo tarpu tenkintų reikalavimų dalyje, t.y. dėl turtinės ir neturtinės žalos ieškovui atlyginimo, konstatavus atsakovų neteisėtus veiksmus ir kaltę, trečiųjų asmenų patirtos bylinėjimosi išlaidos turi būti proporcingai priteisiamos iš atsakovų, kiekvienam iš jų priskiriant po lygią dalį.Atsiliepimą į atsakovo M. S. apeliacinį skundą pateikė atsakovas L. B.. Atsakovas sutinka su apeliacinio skundo dalimi, kurioje prašoma panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria ieškovo naudai priteista iš atsakovo solidariai su kitais asmenimis 8 137,53 Eur turtinei ir 200 Eur neturtinei žalai atlyginti. Atsiliepime išdėstyti tokie argumentai:Atsakovas M. S. apeliaciniame skunde teisingai nurodo, kad teismas negalėjo antrą kartą nagrinėti bylos tuo pačiu pagrindu.Atsakovas M. S. apeliaciniame skunde teisingai nurodo, kad visos trečiųjų asmenų patirtos bylinėjimosi išlaidos turėjo būti priteistos iš ieškovo.Atsakovas M. S. apeliaciniame skunde neteisingai teigia apie savo veikos antraeiliškumą ir tai, kad jis neva negavo materialinės naudos. Buto pirkėja visus pinigus pervedė į M. S. sąskaitą, kuris juos ir pasiėmė sau.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atsakovo M. S. apeliacinį skundą jo vardu pasirašė advokatas D. M.. Ieškovas P. G. atsiliepime teigia, kad šis skundas neatitinka apeliacinio skundo turiniui keliamų reikalavimų, nes jo nepasirašė pats atsakovas (CPK 306 str. 3 d.). Iš byloje (t. 6, b. l. 9) esančios atstovavimo sutarties matyti, kad advokatui D. M. pavesta surašyti apeliacinį skundą ir jį pasirašyti. Įstatymas nedraudžia procesinę pareigą pasirašyti apeliacinį skundą vykdyti per atstovą (CPK 54 str. 1 d.), o CPK 306 straipsnio 3 dalis negali būti aiškinama taip, kad tik asmeniškai atliktas apeliacinio skundo pasirašymas išreiškia apelianto valią paduoti apeliacinį skundą. Kai advokatas apeliacinį skundą pasirašo ne tik patvirtindamas aplinkybę, kad jis surašė apeliacinį skundą, bet ir būdamas tinkamai įgaliotas atstovaujamojo vardu paduoda apeliacinį skundą, toks skundo pasirašymas atitinka CPK 306 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Nenustačius CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų (CPK 320 str.).2010 m. rugpjūčio 18 d. dovanojimo sutartimi ieškovas P. G. atsakovui M. S. padovanojo 5/8 dalis buto, esančio duomenys neskelbtini). 2010 m. spalio 30 d. pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovas P. G., veikdamas kaip S. G. atstovas, atsakovui M. S. pardavė 3/8 to paties Buto dalis. Atsakovai L. B. ir R. G. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 6 d. nuosprendžiu, o atsakovas M. S. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 17 d. nuosprendžiu pripažinti kaltais, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1, 2 dalyse – sukčiavimą. Įsiteisėjusiuose teismų nuosprendžiuose konstatuota, jog atsakovai L. B., R. G. ir M. S., taip pat šioje civilinėje byloje nedalyvaujantis A. K. didelės vertės turtą (Butą) užvaldė apgaulės būdu, pasinaudodami ieškovo pažeidžiamumu ir veikdami organizuotoje grupėje. Šioje civilinėje byloje ieškovas P. G. prašė iš atsakovų už prarastą jam priklausiusią Buto dalį priteisti 16 648,55 Eur turtinę žalą ir 10 000 Eur neturtinę žalą. Vilniaus apygardos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovui pusę prašytos turtinės žalos ir 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Dėl civilinės bylos nutraukimo atsakovo M. S. atžvilgiu

Atsakovai prašo panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria žalos atlyginimas priteistas iš atsakovo M. S. solidariai su kitais asmenimis panaikinti ir patikslintą ieškinį atsakovo M. S. atžvilgiu palikti nenagrinėtą. Nurodo, kad tuo pačiu pagrindu M. S. pareikšto reikalavimo baudžiamojoje byloje ieškovas P. G. atsisakė ir teismas ieškinį paliko nenagrinėtą.Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos (BPK 113 str.). Civilinio ieškinio atsisakymo BPK nereglamentuoja.CPK 42 straipsnio 1 dalyje numatyta ieškovo teisė šio Kodekso nustatyta tvarka atsisakyti ieškinio. CPK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta: „bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Kai ieškinio atsisakoma žodžiu, teismas išaiškina ieškovui procesines atsisakymo pasekmes ir gali duoti pasirašyti standartinę ieškinio atsisakymo formą [...]. Ieškovo rašytinis pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo pridedamas prie bylos, o žodinis pareiškimas įrašomas į teismo posėdžio protokolą. Teismas priima nutartį priimti ieškinio atsisakymą ir nutraukia bylą. Rašytiniame pareiškime dėl ieškinio atsisakymo turi būti nurodyta, kad asmeniui yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės. Tokį pareiškimą teismas išsprendžia rašytinio proceso tvarka. Jeigu rašytiniame pareiškime dėl ieškinio atsisakymo nėra nurodyta, kad ieškovui yra žinomos procesinės ieškinio atsisakymo pasekmės, teismas išsiunčia jam pranešimą, kuriame nurodomos procesinės ieškinio atsisakymo pasekmės. Jeigu per septynias dienas nuo šio teismo pranešimo išsiuntimo dienos ieškovas nepatvirtina, kad jis atsisako ieškinio, laikoma, kad ieškovas ieškinio neatsisako“.Iš tokio teisinio reglamentavimo matyti, kad civilinio proceso įstatyme ypatingas dėmesys skiriamas ieškinio atsisakančio ieškovo supažindinimui su procesinėmis ieškinio atsisakymo pasekmėmis. Taip nustatyta todėl, kad pagal CPK 294 straipsnio 2 dalį, bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. Įsitikinęs, kad ieškovui yra žinomos procesinės pasekmės teismas, teismas atlieka procesinį veiksmą – priima nutartį priimti ieškinio atsisakymą ir nutraukia bylą (CPK 140 str. 1 d., 293 str. 4 p.). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 17 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-593-276/2014, aprašomojoje dalyje nurodyta „P. G. civilinio ieškinio M. S. atsisakė“. Nuosprendžio rezoliucinėje dalyje dėl P. G. ieškinio nepasisakyta, o tik nurodyta, kad paliekamas nenagrinėtas S. G. ieškinys, kuris, kaip įrašyta nuosprendžio aprašomojoje dalyje „priteistas iš L. B., R. G. ir A. K.“. Vilniaus apylinkės teismo 2014 m. gegužės 20 d. teisiamojo posėdžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-593-276/2014 protokole (kopija t. 4., b. l. 186) įrašyta P. G. baigiamoji kalba: „... manau, kad tiek aš, tiek M. S. pateko į pinkles. Nuo ieškinio atsisakau...“.Iš Vilniaus apylinkės teismo baudžiamosios bylos Nr. 1-593-276/2014 medžiagos matyti, kad ieškovo P. G. rašytinio pareiškimo dėl ieškinio atsisakymo nėra, teismo posėdžio metu ieškinio atsisakymo procesinės pasekmės jam išaiškintos nebuvo, teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nenurodė, kad P. G. ieškinio atsisakymą priima ir bylą šioje dalyje nutraukia. Esant tokiai procesinei situacijai apygardos teismas pagrįstai pažymėjo, jog CPK 293 straipsnio 4 punkto pagrindu civilinė byla nutraukiama tik esant faktui, kad ieškovo atsisakymą nuo ieškinio teismas priėmė. Įvertinęs, kad nėra pagrindo pripažinti, jog baudžiamojoje byloje ieškovo P. G. atsakovo M. S. dalyje atsisakymas nuo ieškinio teismo buvo priimtas, teismas priėjo teisėtos išvados, jog šio atsakovo atžvilgiu nėra teisinio pagrindo bylą nutraukti. Atsakovo L. B. apeliaciniame skunde nurodoma Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 18 d. patvirtinta ieškovo P. G. ir pradiniame ieškinyje atsakovais įrašytų V. B.-V. bei V. V. taikos sutartis, kuria ieškovas atsisakė reikalavimo dėl 2010 m. lapkričio 5 d. pirkimo-pardavimo sutarties, niekaip neįtakoja ieškovo teisės reikalauti žalos atlyginimo iš atsakovo M. S..Kaip teisingai nurodoma atsiliepimuose į apeliacinius skundus, nutarties 23, 24 punktuose aprašyti ieškovo P. G. procesiniai veiksmai Vilniaus apylinkės teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-593-276/2014 pagal procesines pasekmes vertintini kaip ieškinio atsiėmimas (CPK 139 str.). Atsiėmus ieškinį, pareikšti jį pakartotinai nedraudžiama (CPK 137 str. 2 d.).

Dėl turtinės žalos dydžio pagrįstumo

Atsakovas L. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovas P. G. nepateikė teismui įrodymų, kurie pagrįstų turtinės žalos dydį.Vilniaus apygardos teismas, vertindamas ieškovo patirtos žalos dydį, atsižvelgė į notarine tvarka sudarytoje sutartyje įrašytą ieškovui priklausiusios buto 5/8 dalies vidutinę rinkos vertę (16 635,05 Eur), kuri nustatyta pagal Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo pažymą apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre Nr. 2929042. Visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str.). Remdamasis šiuo įrodymu pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ieškovo prarastą turtą, o priteistinos žalos dydį pagrįstai nustatė atsižvelgęs ir į paties ieškovo neadekvatų elgesį (CK 6.251 str. 2 d., 6.282 str. 1 d.).

Dėl solidariosios atsakomybės

Atsakovas M. S. apeliaciniame skunde nurodo, kad jo atžvilgiu solidarioji atsakomybė negalėjo būti taikoma, nes jo vaidmuo užvaldant ieškovo turtą buvo antraeilis, naudos gavėju buvo ne jis, o atsakovas L. B., atsakovas M. S. nesiekė sudaryti ginčijamų sandorių, veikė ne savo, o L. B. naudai už pažadėtą 500 Lt atlygį, kuris jam sumokėtas nebuvo.Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis (CK 6.6 str. 1 d.). Solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su [...] kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu (CK 6.6 str. 3 d.). Jeigu žala galėjo atsirasti dėl kelių asmenų skirtingų veiksmų ir šie asmenys yra atsakingi už žalos atlyginimą, tačiau nustatoma, kad iš tikrųjų žala atsirado tik dėl vieno iš tų asmenų veiksmų, tai visi asmenys atsako kartu, išskyrus atvejus, kai kiti asmenys įrodo, kad žala negalėjo būti įvykio (veiksmų), už kurį jie yra atsakingi, rezultatas (CK 6.279 str. 4 d.).2010 m. rugpjūčio 18 d. dovanojimo sutartį, po kurios pasirašymo ieškovas P. G. neteko jam priklausiusių 5/8 dalių buto, esančio duomenys neskelbtini), pasirašė ieškovas ir atsakovas M. S.. Vilniaus apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-593-276/2014 nustatyta, kad ieškovas P. G. buto dalies neteko dėl atsakovų L. B., R. ir G. M. S. nusikalstamos veikos – sukčiavimo, padaryto veikiant organizuotoje grupėje ir pasinaudojant ieškovo pažeidžiamumu. Pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių pasekmių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-969/2017). Prašoma priteisti žala ieškovui padaryta bendrais atsakovų veiksmais. Esant tokioms nagrinėjamos bylos aplinkybėms, nutarties 32 punkte išdėstytas teisinis skolininkų daugeto reglamentavimas reiškia, kad atsakovas M. S., siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, turi įrodyti, jog jo veiksmai nėra susiję su ieškovo P. G. prašoma priteisti žala už prarastą Buto dalį. Kasacinis teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką (CPK 4 str.), yra išaiškinęs, kad neteisėtus veiksmus ir kilusią žalą saistančio priežastinio ryšio pobūdis padeda nustatyti, kada pažeidėjams taikytina solidarioji, kada – dalinė atsakomybė. Pagal tokį vertinimą išskiriami bendrininkavimo atvejai siaurąja prasme, kai taikoma solidarioji atsakomybė, bei skolininkų daugeto atvejai nesant bendrininkavimo siaurąja prasme, kai taikoma dalinė atsakomybė. Bendrininkavimo atvejai siaurąja prasme gali būti skirstomi į subjektyvųjį ir objektyvųjį bendrininkavimą. Subjektyvusis bendrininkavimas – tai atvejai, kai keli pažeidėjai veikia bendrai, t. y. turėdami bendrą ketinimą sukelti žalą. Objektyvusis bendrininkavimas – tai atvejai, kai žala atsiranda tik dėl kelių atskirų, pavienių priežasčių sąveikos, t. y. keli pažeidėjai veikia atskirai, neturėdami ketinimo sukelti žalą, dažniausiai nežinodami apie vienas kito neteisėtus veiksmus, tačiau žala atsiranda tik dėl to, kad kiekvieno jų veiksmai buvo būtinoji žalos atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-1075/2018). Nagrinėjamu atveju ieškovui žala padaryta bendrais atsakovų veiksmais, t. y. juos sieja subjektyvusis bendrininkavimas. Atsakovo M. S. dalyvavimas sudarant dovanojimo sutartį (jos pasirašymas) yra veiksmas tiesiogiai sąlygojęs žalos ieškovui atsiradimą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino atsakovus solidariai atsakingus už ieškovui padarytą žalą.Atsakovo M. S. apeliaciniame skunde nurodomas argumentas dėl jo antraeilio vaidmens darant nusikaltimą, nėra pagrindas atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės. Sprendžiant žalos atlyginimo klausimą nėra reikšminga, kas buvo atsakovų bendrų veiksmų iniciatorius, kuris atsakovas dalyvavo atliekant konkretų veiksmą. Tokios aplinkybės yra svarbios ir buvo teismo įvertintos sprendžiant kiekvieno atsakovo individualios baudžiamosios atsakomybės klausimą, o solidariosios civilinės atsakomybės atveju kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį ir visi bendraskoliai yra įpareigoti iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė (CK 6.6 str. 4, 6 d.).Apelianto M. S. argumentas dėl to, kad jis negavo naudos, taip pat nėra pagrindas keisti šio atsakovo atsakomybės pobūdį. Asmens turto netekimas yra žala – tiesioginiai nuostoliai (CK 6.249 str. 1 d.). Padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (CK 6.251 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgė į nukentėjusiojo asmens veiksmus ir visus atsakovus, privalančius žalą atlyginti solidariai, iš dalies atleido nuo civilinės atsakomybės (CK 6.253 str. 1, 5 d.). Įstatyme nenumatyta galimybė atleisti nuo civilinės atsakomybės (ją mažinti) dėl to, kad skolininkas iš žalos padarymo negavo pakankamai naudos, ar kad solidarieji skolininkai gavo nevienodą naudą, nes, kaip minėta, visi bendraskoliai yra įpareigoti iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė (CK 6.6 str. 6 d.). Apeliantas L. B. teigia, kad Vilniaus apygardos teismas solidariai priteisdamas iš atsakovų M. S., L. B. ir R. G. ieškovui turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą privalėjo spręsti ir dėl A. K., kuris baudžiamojoje byloje Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pripažintas aktyviu dalyviu ir nuteistas, o taip pat dėl A. N., kuris ikiteisminio tyrimo metu įvardintas nusikalstamoje veikoje figūruojančiu asmeniu. Apelianto nuomone teismas, siekdamas kad nebūtų pažeistos ieškovo teisės ir teisėti interesai, privalėjo įsigilinti į baudžiamosios bylos Nr. 1-593-276/2014 medžiagą ir byloje atsakovais įtraukti A. K. bei A. N..Suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką (reikalavimą), o taip pat nurodyti asmenį, kuriam nukreiptas ieškinio reikalavimas, yra išimtinė ieškovo teisė (CPK 42 str. 2 d.). Teismas tik gali pakeisti pradinį atsakovą tinkamu jei bylos nagrinėjimo metu nustato, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti ir tik jei to motyvuotai prašo viena iš šalių. Kita vertus, jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.). Todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai bylą išnagrinėjo neperžengdamas ieškovo pareikštų reikalavimų (CPK 265 str. 2 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

Išspręsdamas bylą teismas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas atstovavimo išlaidas priteisia iš antrosios šalies (CPK 98 str. 1 d.). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Ta pati proporcingumo taisyklė įtvirtinta CPK 96 straipsnio, reglamentuojančio bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybei, 1 dalyje: bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovui P. G. buvo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba. Ieškovo atstovas prašė priteisti valstybės naudai 594,26 Eur už suteiktą teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme ir pateikė teismui atitinkamą pažymą, pagrindžiančią šią sumą. Apygardos teismas prašymą tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovų M. S., L. B. bei R. G. po 198,20 Eur valstybės naudai. Ieškovas prašė iš atsakovų priteisti 16 648,55 Eur turtinės ir 10 000 Eur neturtinės žalos. Teismas iš atsakovų M. S., L. B. ir R. G. ieškovui solidariai priteisė 8 317,53 Eur turtinės ir 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Patenkinti 32 procentai ieškinio reikalavimų. CPK 99 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal šio Kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Esant tokioms proceso įstatymo nuostatoms iš atsakovų į valstybės biudžetą už ieškovui suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą turėjo būti priteista 190,16 Eur (594,26 x 0,32) po 63,39 Eur (190,16 : 3) iš kiekvieno atsakovo. Pirmosios instancijos teismas priteisdamas didesnį ieškovui suteiktų paslaugų atlyginimą procesinės teisės normas pritaikė netinkamai ir klausimą išsprendė neteisingai (CPK 329 str. 1 d.). Skundžiamas sprendimas šioje dalyje keičiamas sumažinant valstybės suteiktų teisinių paslaugų atlyginimą (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).Tretieji asmenys prašė priteisti tokio dydžio bylinėjimosi išlaidas: AB DNB bankas (dabar Luminor Bank AB) 1 210 Eur; Kauno miesto 25-ojo notarų biuro notarė Eglė Jonušienė 1 839,20 Eur; AIG Europe Limited (Finland Branch 1 155 Eur. Apygardos teismas prašymus tenkino iš dalies ir iš atsakovų M. S., L. B., R. G. priteisė AIG Europe Limited (Finland Branch) po 192,60 Eur, Kauno miesto 25-ojo notarų biuro notarei Eglei Jonušienei po 306,53 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą dalį AIG Europe Limited (Finland Branch) ir notarės Eglės Jonušienės bylinėjimosi išlaidų, bei visas AB DNB banko (dabar Luminor Bank AB) bylinėjimosi išlaidas teismas priteisė iš ieškovo P. G.. Minėta (nutarties 1 p.), kad ieškovas prašė pripažinti niekiniais ir negaliojančiais 2010 m. rugpjūčio 18 d. dovanojimo sutartį, 2010 m. spalio 30 d. pirkimo-pardavimo sutartį, 2010 m. lapkričio 4 d. susitarimą dėl 2010 m. rugpjūčio 18 d. dovanojimo sutarties ir priteisti turtinę bei neturtinę žalą. Pirmosios instancijos teismas reikalavimo dėl sutarčių netenkino, o reikalavimą dėl žalos atlyginimo tenkino iš dalies. Tretieji asmenys notarė Eglė Jonušienė, kuri patvirtino 2010 m. spalio 30 d. pirkimo-pardavimo sutartį ir notarės civilinę atsakomybę apdraudęs AIG Europe Limited (Finland Branch) prieštaravo sutarties pripažinimui negaliojančia (dalyvavo atsakovų pusėje) ir teigė, kad ieškovas žalos atlyginimo turi reikalauti iš nusikaltimą padariusių asmenų (dalyvavo ieškovo pusėje). Esant tokiai trečiųjų asmenų pozicijai byloje, teismas, patenkinęs vieną reikalavimą iš dviejų, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta proporcingumo taisykle, teisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Apeliaciniai skundai netenkinami, todėl apeliacinės instancijos teisme patirtos atstovavimo išlaidos priteisiamos iš apeliantų (CPK 98 str.).Trečiasis asmuo Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas) už atsiliepimo į atsakovo M. S. apeliacinį skundą parengimą prašo priteisti 363 Eur ir pateikia šių išlaidų sumokėjimą patvirtinančius dokumentus. Trečiasis asmuo AIG Europe Limited (Finland Branch) už dviejų atsiliepimų į atsakovų M. S. ir L. B. apeliacinius skundus parengimą prašo priteisti iš viso 918,75 Eur ir pateikia šių išlaidų sumokėjimą patvirtinančius dokumentus.Prašomos priteisti sumos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio“, nustatyto užmokesčio, todėl šie trečiųjų asmenų prašymai tenkinami.Ieškovo P. G. atsiliepime į atsakovo M. S. apeliacinį skundą įrašytas prašymas priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos naudai. Iki bylos išnagrinėjimo iš esmės teismui nepateikti duomenys apie apsikačiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, todėl šis prašymas negali būti tenkinamas (CPK 99 str. 2 d.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 7 d. sprendimą pakeisti.

Iš atsakovų M. S., L. B. bei R. G. priteistas sumas (po 198,20 Eur) valstybės naudai už valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimą sumažinti, nurodant, kad iš atsakovų M. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) L. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) bei R. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą priteisiama po 63,39 Eur (šešiasdešimt devynis Eur 39 ct) iš kiekvieno.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Trečiajam asmeniui Luminor Bank AB (j. a. k. 112029270) iš atsakovų M. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti po 459,38 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt devynis Eur 38 ct) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Trečiajam asmeniui AIG Europe Limited (Finland Branch) (j. a. k. FI24885827) iš atsakovo M. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 363 Eur (tris šimtus šešiasdešimt tris Eur) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Teisėjai Gintaras PečiulisEgidija TamošiūnienėEgidijus Žironas