Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Fomičiovos, Indrės Pukanasytės-Biekšės ir Gedimino Užubalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

atsakovo VšĮ Būsto energijos taupymo agentūra.

atsakovės Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra atstovui advokato padėjėjui A. K..

trečiojo suinteresuoto asmens UAB ,,Pasvalio butų ūkis" atstovei N. B..

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos daugiabučio namo savininkų bendrijos „Vyšnia-35“ skundą atsakovei viešajai įstaigai (toliau – ir VšĮ) Būsto energijos taupymo agentūrai (teisių perėmėja – Aplinkos projektų valdymo agentūra), byloje dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Pasvalio butų ūkis“, dėl įsakymų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Byloje kilo ginčas dėl Agentūros direktoriaus 2020 m. rugsėjo 24 d. įsakymo ir jo 2020 m. spalio 29 d. pakeitimo, kuriais Agentūra nusprendė pasinaikinti ankstesnius savo priimtus sprendimus ir susigrąžinti į valstybės biudžetą būtent iš pareiškėjo daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkams, atstovaujamiems projekto administratoriaus - Bendrijos, 2016 m. gruodžio 15 d. Agentūros įsakymu Nr. B3-1.1-5282 visą suteiktą paramą (iš viso 55 232,35 Eur), teisėtumo ir pagrįstumo.

6. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatytos šios faktinės aplinkybės:

6.1. Bendrija butų ir kitų patalpų savininkų 2014 m. kovo 21 d. sprendimu patvirtino daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) investicinį planą, projektui suteiktas Nr. PAJS0140 (toliau – ir Projektas).

6.2. 2015 m. vasario 25 d. išduotas daugiabutį namą atnaujinti (modernizuoti) leidžiantis statybos leidimas, o daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) statybos darbai baigti 2016 m. rugpjūčio 26 d. statybos užbaigimo aktu Nr. ACCA-50-160826-00104.

6.3. Remdamasi 2016 m. rugpjūčio 26 d. statybos užbaigimo aktu, vadovaudamasi tuo metu galiojusios redakcijos Taisyklių (akto redakcija, galiojusi nuo 2016 m. gegužės 16 d. iki 2016 m. lapkričio 22 d.) 2.7.1 punktu, Agentūra suteikė daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) atnaujinimui (modernizavimui) 15 proc. valstybės paramą energinį efektyvumą didinančioms priemonėms (20 712,13 Eur) ir papildomą valstybės paramą energinį efektyvumą didinančioms priemonėms iš Klimato kaitos specialiosios programos (25 proc.) (34 520,22 Eur), viso suteikta 55 232,35 Eur parama.

6.4. Regionų apygardos administracinis teismas administracinėje byloje pagal pareiškėjos Daugiabučio namo savininkų bendrijos „Vyšnia-35“ patikslintą skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, dalyvaujant byloje tretiesiems suinteresuotiems asmenims - UAB „Pasvalio butų ūkis“ ir UAB „Aukštaitijos būstas“, dėl statybos užbaigimo akto galiojimo panaikinimo, 2019 m. gegužės 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3541-583/2019 patenkino skundą ir panaikino Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2016 m. rugpjūčio 26 d. Statybos užbaigimo aktą Nr. ACCA-50-160826-00104. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2019 m. birželio 21 d.

6.5. 2020 m. sausio 13 d. surašytas naujas daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) darbų statybos užbaigimo aktas Nr. ACCA-20-200113-00011.

6.6. Agentūra 2020 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. B3.1-867 „Dėl dalies valstybės paramos lėšų grąžinimo“, vadovaudamasi Taisyklių 85 punktu, nustatė, kad daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkams, atstovaujamiems UAB „Pasvalio butų ūkis“ pateikus naują 2020 m. sausio 13 d. statybos užbaigimo aktą Nr. ACCA-20-200113-00011, kuriuo remiantis skiriasi jau išmokėtos ir pagal naujai pateiktą statybos užbaigimo aktą priklausančios paramos dydžiai, nusprendė, jog 13 808,09 Eur paramos dalis Agentūros 2016 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. B3.1.1-5282 suteiktos paramos turi būti grąžinta į valstybės biudžetą.

6.7. Pareiškėjo 2020 m. birželio 22 d. visuotinio narių susirinkimo protokolu nuspręsta pavedimo sutartį Nr. PV05, pasirašytą 2014 m. balandžio 30 d. su įgaliotiniu UAB „Pasvalio butų ūkis“, nutraukti.

6.8. Lietuvos administracinių ginčų komisija 2020 m. liepos 14 d. sprendimu Nr. 21R-549 (AG-492/06-2020) panaikino Agentūros 2020 m. gegužės 12 d. įsakymą Nr. B3.1-867.

6.9. Agentūra 2020 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu Nr. B3.1-1854 „Dėl dalies valstybės paramos lėšų grąžinimo“, vadovaudamasi Taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. gruodžio 13 d. iki 2014 m. balandžio 2 d.) 85 punktu, nustatė, kad daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkams, atstovaujamiems UAB „Pasvalio butų ūkis“ pateikus naują 2020 m. sausio 13 d. statybos užbaigimo aktą Nr. ACCA-20-200113-00011, kuriuo remiantis skiriasi jau išmokėtos ir pagal naujai pateiktą statybos užbaigimo aktą priklausančios paramos dydžiai, nusprendė, jog 13 808,09 Eur paramos dalis Agentūros 2016 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. B3.1.1-5282 suteiktos paramos turi būti grąžinta į valstybės biudžetą.

6.10. Skundžiamu 2020 m. rugsėjo 24 d. įsakymu Nr. B3.1-2280 Agentūros direktorius, vadovaudamasi Taisyklių (remiamasi akto redakcija, galiojusia nuo 2013 m. gruodžio 13 d. iki 2014 m. balandžio 2 d.) 52, 53, 55 ir 85 punktais ir atsižvelgęs į tai, kad Regionų apygardos administracinis teismas panaikino 2016 m. rugpjūčio 26 d. statybos užbaigimo aktą Nr. ACCA-50-160826-00104, atitinkamai laikydamas, jog išnyko teisinis pagrindas, kuriuo remiantis priimtas 2016 m. gruodžio 15 d. Agentūros įsakymas Nr. B3-1.1-5282, nutarė: 1) pripažinti netekusius galios 2016 m. gruodžio 15 d. Agentūros įsakymą Nr. B3.1-1-5212 su visais pakeitimais ir papildymais, 2) pripažinti netekusiu galios 2020 m. gegužės 12 d. Agentūros įsakymą Nr. B3.1-867 „Dėl dalies valstybės paramos lėšų grąžinimo“, 3) nustatyti, kad daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkams, atstovaujamiems Bendrijos, 2016 m. gruodžio 15 d. Agentūros įsakymu Nr. B3-1.1-5282 suteikta parama per 3 mėnesius nuo pranešimo gavimo dienos (iš viso 55 232,35 Eur) turi būti grąžinta į valstybės biudžetą.

6.11. Agentūra skundžiamu 2020 m. spalio 29 d. Agentūros direktoriaus įsakymu Nr. B3.1-2573 pakeitė 2019 m. rugsėjo 24 d. įsakymo B3.1-2280 3 punktą ir jį išdėstė taip, kad būtent pareiškėjas, kaip Projekto administratorius, turi būti per 3 mėnesius nuo pranešimo gavimo dienos grąžinti į valstybės biudžetą 55 232,35 Eur skirtos daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkams, atstovaujamiems Bendrijos, valstybės paramos.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymas ir Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) teikimo ir daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų įgyvendinimo priežiūros taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. 1725.

Valstybės parama pagal nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 1 d. galiojusios redakcijos Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostatas buvo teikiama daugiabučių namų, pastatytų pagal statybos leidimus, išduotus iki 1993 metų, butų ir kitų patalpų savininkams, parengusiems ir įgyvendinantiems daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą, jeigu įgyvendinus šį projektą pasiekiama ne mažesnė kaip D pastato energinio naudingumo klasė ir skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudos sumažinamos ne mažiau kaip 20 procentų, palyginti su skaičiuojamosiomis šiluminės energijos sąnaudomis iki daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) priemonių įgyvendinimo. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą valstybės parama skiriama jeigu pagal atnaujinimo projekte numatytas priemones pasiekiama ne mažesnė kaip C pastato energinio naudingumo klasė, nustatoma pagal Statybos įstatymą įgyvendinančius statybos techninius reglamentus, ir skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudos įgyvendinus atnaujinimo projektą sumažinamos ne mažiau kaip 40 procentų, palyginti su skaičiuojamosiomis šiluminės energijos sąnaudomis iki atnaujinimo projekto įgyvendinimo. Jeigu atnaujinamas daugiabutis, kuriam pagal Statybos įstatymą minimalūs privalomi pastatų energinio naudingumo reikalavimai nenustatomi, valstybės parama pagal šį įstatymą teikiama, jeigu skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudos sumažinamos ne mažiau kaip 25 procentais, palyginti su skaičiuojamosiomis šiluminės energijos sąnaudomis iki atnaujinimo projekto įgyvendinimo. Tad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą nustatyti kokybiškai aukštesni valstybės paramos teikimo reikalavimai.

2017 m. birželio 22 d. Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XIII-498 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka parengti daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektai vykdomi ir valstybės parama šiuos projektus įgyvendinantiems daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams teikiama pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo redakciją, galiojusią iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, išskyrus šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytą valstybės paramą, kuri 100 procentu teikiama ir iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka parengtus daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektus įgyvendinantiems butų ir kitų patalpų savininkams.

Taisyklės nustato (detalizuoja) daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų įgyvendinimo priežiūros, valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) teikimo daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams, taip pat daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto parengimo išlaidų apmokėjimo savivaldybėms, savivaldybių programų įgyvendinimo administratoriams ir bendrojo naudojimo objektų valdytojams sąlygas ir tvarką.

8. Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir VAAT) 2021 m. sausio 20 d. sprendimu tenkino pareiškėjo skundą, panaikino skundžiamus Agentūros įsakymus. Teismas, be kita ko, rėmėsi tuo, kad atsakovas neneigia, jog namo atnaujinimo (modernizavimo) projektas buvo de facto (faktiškai) įgyvendintas, t. y. namo atnaujinimo (modernizavimo) projektu įvykdytos materialinių teisinių santykių susiformavimo metu galiojusios redakcijos Taisyklių 2 punkte nustatytos sąlygos.

LVAT 2022 m. birželio 6 d. nutartimi panaikino VAAT 2021 m. sausio 20 d. sprendimą. LVAT pasisakė, kad sprendžiant ginčą, yra svarbu nustatyti faktines aplinkybes, kurių esminė – ar pastato energetinį efektyvumą didinančios priemonės buvo pasiektos, jeigu taip, tai kokia pastato energetinė naudingumo klasė (D ar C) buvo pasiekta ir kada, ar buvo šalinami ir kokiu laikotarpiu trūkumai po 2016 m. akto panaikinimo iki priimant naują 2020 m. statybos užbaigimo aktą, bei kitas reikšmingas aplinkybes, kodėl atsakovas Agentūra reikalauja grąžinti visą paramos sumą – 55 232,35 Eur, nors pats pripažįsta, jog darbai atlikti, tik neatitinka naujai keliamų energetinio efektyvumo reikalavimų, tokio pobūdžio atnaujinimui (modernizavimui). Taip pat pasisakė, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, ar Agentūra vadovavosi Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje 1 ir 3 punktuose numatytais atsakingumo ir efektyvumo reikalavimais bei ieškojo kitų Taisyklėse numatytų priemonių (nustatyti naują terminą projekto įgyvendinimui, atsižvelgiant į užsitęsusį ganėtinai ilgą laiką ginčijamo projekto įgyvendinimą, ar ieškojo galimybės išsiieškoti dalį valstybės skirtos paramos, siekdama šalių teisėtos ir teisingos interesų pusiausvyros). Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, sprendime pasisakė, kad skundžiami atsakovo priimti įsakymai nėra paremti faktinėmis aplinkybėmis, t. y. kad daugiabutis gyvenamasis namas nebuvo atnaujintas (modernizuotas), nepateikta projekto energetinio naudingumo klasė ir kt.), bet vertinime padarė priešingą išvadą – investicinis projektas de facto buvo įgyvendintas ir būtini valstybės paramos įgyvendinimo rodikliai pasiekti 2016 metais, tokią išvadą padarė neteisingai įvertindamas Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 21 d. sprendimą dėl 2016 m. statybos užbaigimo akto įrodomąją reikšmę šioje byloje. Regionų apygardos administracinio teismo sprendime nėra konstatuota, kad atnaujinimo (modernizavimo) darbai buvo neatlikti ar atlikti netinkamai, aktą teismas panaikino dėl formos trūkumų – Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio pagrindu, taigi VAAT nagrinėjant šią bylą nebuvo pagrindo šią aplinkybę vertinti kaip nustatytą įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir jos netirti. LVAT vertinimu, teismas turėjo šioje apimtyje prieš priimant sprendimą tirti aplinkybes, susijusias su paramos tinkamu įsisavinimu, o būtent aiškintis atliktų darbų kokybę, kodėl neskirtas ekspertinis vertinimas, ar jis reikalingas, vertinant pastato energetinį naudingumą, kokie statybos darbų trūkumai buvo realiai nustatyti, kada jie pašalinti, teismas galimai išsiaiškintų, ar šalys ginčą galėtų baigti taikos sutartimi, jeigu tam būtų prielaidos.

9. Įvertinus aptartus LVAT išaiškinimus, darytina išvada, kad šioje byloje taikant Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo ir Taisyklių nuostatas, kurios reglamentuoja paramos susigrąžinimo pagrindus, svarbu nustatyti faktines aplinkybes – ar pasiekti paramos įgyvendinimo rodikliai, kada jie pasiekti, ar buvo nustatyti atliktų darbų kokybės trūkumai, kada jie buvo pašalinti, t. y. turi būti įvertintos toks aplinkybės, kurios sudaro pagrindą skirti ir (ar) susigrąžinti paramą.

10. Iš pateiktų į bylą duomenų matyti, kad atlikus modernizavimo darbus, buvo išduotas energinio naudingumo „C“ klasės sertifikatas, dėl šios aplinkybė ginčo nėra. Pareiškėja įrodinėja, kad po 2016 m. Statybos užbaigimo akto sudarymo jokie modernizavimo statybos darbai nebuvo atlikti, 2020 m. statybos užbaigimo aktas priimtas pagal anksčiau atliktų darbų faktą, pateikė statybos žurnalo kopiją, darbų priėmimo aktų kopijas.

11. Atsakovė Sprendimą priėmė remdamasi 85 punktu (redakcija, kuri galiojo nuo 2013 m. gruodžio 13 d. iki 2014 m. balandžio 2 d.). Joje nustatyta, kad: „Jeigu paaiškėja, kad Projekto administratorius teisei į valstybės paramą ir valstybės paramos dydžiui nustatyti pateikė klaidingus duomenis, arba kitų aplinkybių, dėl kurių išmokėta per didelė valstybės parama (išskyrus lengvatinius kreditus), arba valstybės parama negalėjo būti suteikta, arba butų ir kitų patalpų savininkai, vykdantys ūkinę veiklą atnaujinamo (modernizuojamo) daugiabučio namo nuosavybės teise priklausančiame bute ar kitose patalpose, neinformavo Projekto administratoriaus apie nuosavybės teise jiems priklausančiuose butuose ir kitose patalpose jų vykdomą ūkinę veiklą arba pateikė klaidingą informaciją, Agentūra priima sprendimą dėl permokėtų lėšų sugrąžinimo. Apie tai ji raštu praneša finansuotojui, jeigu suteiktas lengvatinis kreditas, Projekto administratoriui ir (ar) atitinkamų butų ir kitų patalpų savininkams. Projekto administratorius ir (ar) atitinkamų butų ar kitų patalpų savininkai privalo ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo pranešimo gavimo dienos pervesti Agentūros sprendime dėl permokėtų lėšų sugrąžinimo nurodytą sumą į Agentūros pranešime nurodytą sąskaitą. Per nustatytą laiką negrąžinta permokėta suma iš Projekto administratoriaus ir (ar) atitinkamų butų ar kitų patalpų savininkų išieškoma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.“

Agentūra taip pat rėmėsi nurodytos redakcijos Taisyklių 52, 53, 55 punktais. Taisyklių 52 ir 53 punktai reglamentavo prašymo turinį ir teiktinus dokumentus paramai gauti (įskaitant ir statybos užbaigimo aktą), Taisyklių 55 punktas nustatė, kad Agentūra, atlikusi Taisyklių 54 punkte nurodytus veiksmus, priima sprendimą valstybės paramą suteikti arba jos nesuteikti. Iš Sprendimo turinio matyti, kad iš esmės vienintelis nurodytas faktinis pagrindas sprendimui priimti yra tai, kad panaikintas 2016 m. statybos užbaigimo. Tačiau ginčo nėra, kad priimant Skundžiamą 2020 m. rugsėjo 24 d. įsakymą jau buvo sudarytas ir Agentūrai žinomas (jis paminėtas ankstesniuose įsakymuose dėl paramos grąžinimo) ir 2020 m. Statybos užbaigimo aktas. Nepaisant to, šiuo aspektu atsakovė Sprendime visiškai nepasisakė, taip pat nepasisakė ir dėl kitų Taisyklių 52 – 54 nurodytų sąlygų, nors rėmėsi juose išdėstytomis teisės normomis.

12. Šioje byloje atsakovė iš esmės remiasi tuo, kad turėtų turėti galimybę vertinti faktinį modernizavimo investicinio projekto rezultatų pasiekimą (tai akcentavo ir jos atstovas teismo posėdžio metu). Agentūros požiūriu, Pareiškėja turėtų iš naujo kreiptis dėl paramos teikimo. Sutiktina, kad būtent Agentūra yra atsakinga už Programos įgyvendinimo administravimą t. y. ji turi teisę ir pareigą kontroliuoti kaip yra įgyvendinami investiciniai projektai pagal Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą.

13. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 ir 3 punktuose įtvirtinti atsakingumo ir efektyvumo reikalavimai, taip pat atsakovė, kaip viešojo administravimo institucija, turi vadovautis gero administravimo principu. Atsakingo valdymo (gero administravimo) principas, be kita ko, įtvirtina viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą (žr., pavyzdžiui, 2015 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1547-502/2015). Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus (vykdydamos valdžios funkcijas), privalo dirbti rūpestingai ir atidžiai,

veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų.

Taigi laikytina, kad Agentūra turėjo tęsti administracinę procedūrą pagal paaiškėjusias faktines aplinkybes, o nesant pakankamai duomenų – juos surinkti ir priimti galutinį sprendimą administracinėje procedūroje, t. y., be kita ko, įvertinusi ir aplinkybę, kad 2016 m. Statybos užbaigimo aktas panaikintas ir priimtas 2020 m. Statybos užbaigimo aktas. Tokiu būdu ji ir būtų realizavusi savo teisę ir pareigą kontroliuoti paramos skyrimą ginčo investicijų projektui. Tuo tarpu Agentūra vien tik formaliu pagrindu (tuo, kad 2016 m. Statybos užbaigimo aktas panaikintas), panaikino buvusį sprendimą, nesirėmė konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis, kaip to reikalauja Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnis ir 10 straipsnio 5 ir 6 punktai, taip pat administracinėje procedūroje neišsprendė klausimo iš esmės, t. y. nebuvo pakankami aktyvi ir nesilaikė Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 ir 3 punktuose įtvirtintų atsakingumo ir efektyvumo imperatyvų, taip pat gero administravimo principo.

Agentūra Skundžiamame 2020 m. rugsėjo 24 d. įsakyme taip pat nepateikė jokių motyvų, teisinio reglamentavimo, dėl kokios priežasties buvo panaikintas 2020 m. rugpjūčio 13 d. įsakymas Nr. B3.1-1854, kuriuo Agentūra, vadovaudamasi tų pačių Taisyklių 85 punktu, nutarė susigrąžinti dalį daugiabučio namo atnaujinimui (modernizavimui) skirtos paramos, t. y. 13 808,09 Eur. Šiuos įsakymus Agentūra buvo priėmusi taip pat atsižvelgdama į 2020 m. sausio 13 d. statybos užbaigimo aktą Nr. ACCA-20-200113-00011.

14. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, Skundžiamas 2020 m. rugsėjo 24 d. įsakymas naikintinas kaip prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams (Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1dalies 1 punktas). Agentūros 2020 m. spalio 29 d. įsakymas Nr. B3.1-2573 „Dėl 2020 m. rugsėjo 24 d. Įsakymo Nr. B3.1-2280 pakeitimo“ naikintinas, kadangi juo keičiama naikinamo skundžiamo įsakymo dalis, susijusi su jo įgyvendinimu.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Be to, ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (ABTĮ 41 str. 1 d.). Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjos skundas iš esmės patenkintas, teismas sprendžia, jog ji įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis nustato, kad atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Pareiškėjai atstovavo advokatas A. K. kartu su pirminiu skundu pareiškėjos atstovas pateikė 2020 m. spalio 13 d. sąskaitą faktūrą Nr. 116 už skundo surašymą (400 Eur), 2020 m. spalio 14 d. bankinio pavedimo kopiją, kuri patvirtina sąskaitos faktūros apmokėjimą. Už skundą pareiškėja sumokėjo 30 eurų žyminį mokestį.

Teisme 2021 m. sausio 19 d. pareiškėja pateikė prašymą dėl papildomo sprendimo, kuriuo prašoma priimti papildomą sprendimą dėl 200 eurų bylinėjimo išlaidų už advokato A. K. atstovavimą teismo posėdyje, pateikė sąskaitą faktūrą ir apmokėjimą įrodančius dokumentus.

Pareiškėjos atstovas kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą 2021 m. kovo 4 d. pateikė 300 Eur sąskaitą faktūrą ir apmokėjimo dokumentus už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą.

Pareiškėjos atstovas 2022 m. lapkričio 14 d. 300,00 Eur pateikė sąskaitą faktūrą ir apmokėjimo dokumentus už atstovavimą VAAT šioje byloje.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose (toliau – Rekomendacijos, redakcija galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.). Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgia į tokius kriterijus, kaip bylos sudėtingumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis dalyvavimas toje byloje, ginčijamos sumos dydis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, kitas svarbias aplinkybes. Pagal Rekomendacijų 7 punktą priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (toliau – ir VDU) šalies ūkyje.

Šiuo atveju buvo teiktos teisinės paslaugos 2020 m. III ketvirtį (skundas pateiktas teismui), todėl taikytini Lietuvos statistikos departamento skelbiami užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) rodikliai: 2020 m. I ketvirčio – 1 381 eurų. Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį – 2,5 (maksimalus galimas priteisti dydis galėtų sudaryti 3 452,5 eurus).

Taip pat paslaugos teiktos už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą 2021 m. I ketvirtį, todėl taikytinas 2020 m. III ketvirčio VDU, kuris sudaro 1454,8 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.11 punktą, tokiai paslaugai taikytinas 1,3 koeficintas, t. y. maksimali priteistina suma sudaro 1896,44 Eur.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos prašoma bylinėjimosi išlaidų suma už atstovavimą pirmojoje instancijoje ženkliai mažesnė (neviršija net pusės maksimalios priteistinos sumos už skundo parengimą), byla nagrinėta du kartus pirmojoje instancijoje, 930 Eur (400+200+300+30) bylinėjimosi išlaidų suma atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl priteistina iš atsakovės.

Prašoma priteisti suma 300,00 Eur už atstovavimą apeliacinėje instancijoje taip pat nesiekia net pusės maksimalios sumos, priteistinos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, jis atitinka teisingumo ir protingumo reikalavimus, todėl priteistina iš atsakovo.

Iš viso iš atsakovo pareiškėjos naudai priteistina 1200 Eur atstovavimo išlaidų ir 30 Eur žyminio mokesčio.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 2 punktu, 91 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Patenkinti pareiškėjos daugiabučio namo savininkų bendrijos "Vyšnia-35" skundą.

Panaikinti VšĮ Būsto energijos taupymo agentūros 2020 m. rugsėjo 24 d. Įsakymą Nr. B3.1-2280 „Dėl 2016 m. gruodžio 15 d. įsakymo Nr. B3-1.1-5282 „Dėl valstybės paramos energetinį efektyvumą didinančioms priemonėms ir papildomoms valstybės paramos energetinį efektyvumą didinančioms priemonėms iš klimato kaitos specialiosios programos projektui Nr. PAJS0140 suteikimo ir 2020 m. rugpjūčio 13 d. įsakymo Nr. B3.1-1854 bei 2020 m. gegužės 12 d. įsakymo Nr. B3.1-867 „Dėl dalies valstybės paramos lėšų grąžinimo“ panaikinimo“ ir 2020 m. spalio 29 d. įsakymą Nr. B3.1-2573 „Dėl 2020 m. rugsėjo 24 d. Įsakymo Nr. B3.1-2280 pakeitimo“.

Priteisti pareiškėjai daugiabučio namo savininkų bendrijai "Vyšnia-35" iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros 1230 eurų (vieną tūkstantį du šimtus trisdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.