- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Data
- 2012-04-11
- Bylos Nr.
- 2A-815/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Čekanauskaitė, Algirdas Gailiūnas, Audronė Jarackaitė (pran.)
- Atsakovas
- akcinės bendrovės „Swedbank“
- Ieškovas
- A. B.
- Trečiasis asmuo
- „Beazley Furlonge Ltd“
- Kategorijos
- 32.5.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Algirdo Gailiūno ir Audronės Jarackaitės (kolegijos primininkė ir pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo akcinės bendrovės „Swedbank“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-775-109/2011 pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovams bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Atolas“, akcinei bendrovei „Swedbank“ ir Kauno rajono 1-ojo notarų biuro notarei Ramutei Siliūnienei dėl nuosavybės teisės pripažinimo ir hipotekos panaikinimo, trečiasis asmuo – „Beazley Furlonge Ltd“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovė A. B. pareiškė ieškinį, kurį patikslinusi, prašė: 1) pripažinti ieškovės nuosavybės teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 60,95 kv. m. (toliau – ginčo butas), ir į idealiąją 1/52 žemės sklypo dalį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo žemės sklypo dalis; Butas ir Žemės sklypo dalis toliau - ginčo turtas); 2) pripažinti nesąžininga ir negaliojančia nuo sandorio sudarymo dienos 2008 m. liepos 14 d. preliminariosios statomo buto pirkimo - pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 5.2.4. punkto sąlygą: „Pardavėjas turi teisę be atskiro Pirkėjos sutikimo įkeisti nebaigtą statyti namą, jo dalį ar butą“; 3) pripažinti negaliojančia dalį 2008 m. gruodžio 10 d. hipotekos sandorio (su pakeitimais ir vėlesniais papildymais), kuria įkeistas ginčo butas (hipotekos lakšto identifikacinis kodas (duomenys neskelbtini); 4) netenkinus ieškinio reikalavimo pripažinti negaliojančia preliminariosios sutarties 5.2.4. punkto sąlygą, panaikinti ginčo buto hipoteką (hipotekos lakšto identifikacinis kodas Nr. (duomenys neskelbtini), su pakeitimais ir vėlesniais papildymais); 5) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas (2 b. t., 3-12, 178-179 l.).
Nurodė, kad ieškovė su atsakovu 2008 m. liepos 14 d. sudarė preliminarią statomo buto pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), kuria atsakovas įsipareigojo daugiabučiame 7 gyvenamajame name su požemine automobilių saugykla bei odontologijos klinika, statomame (duomenys neskelbtini), pastatyti ir parduoti, o ieškovė įsipareigojo nupirkti gyvenamosios paskirties dviejų kambarių butą, būsiantį antrame namo aukšte, ir idealiąją 1/52 žemės sklypo dalį už 320 001 Lt kainą (Sutarties 4.1. p.). Pagal Sutarties nuostatas ieškovė įsipareigojo iki 2008 m. liepos 28 d. sumokėti atsakovui 315 000 Lt, o likusią dalį, t. y. 5001 Lt, įsipareigojo sumokėti pagrindinėje sutartyje nurodyta tvarka ir terminais. 2008 m. liepos 16 d. ieškovė sumokėjo 200 000 Lt, o 2008 m. spalio 15 d. pervedė dar 115 000 Lt, iš viso 315 000 Lt, kaip ir numatyta Sutartyje. 2008 m. lapkričio 26 d. atsakovas su ieškove pasirašė susitarimą dėl ginčo sutarties pakeitimo, kuriuo į Sutartį įrašė 1.4. punktą, numatantį, jog pagal preliminarią statomo buto pirkimo – pardavimo sutartį pirkėja finansuoja buto statybą, kaip tai numatyta CK 6.401 straipsnio 5 dalyje. 2009 m. balandžio 1 d. ieškovė į atsakovo kasą sumokėjo likusią 5 001 Lt sumą ir tokiu būdu galutinai atsiskaitė su atsakovu pagal Sutartį; tą pačią dieną ieškovė ir atsakovas pasirašė nekilnojamo turto priėmimo – perdavimo aktą, kuriuo atsakovas perdavė, o ieškovė priėmė nuosavybės teisėmis įgytą nekilnojamąjį turtą. Pasirašius priėmimo – perdavimo aktą pagal šalių susitarimą, šalims išnyko pareiga sudaryti pagrindinę daikto pirkimo – pardavimo sutartį, o ieškovė pagal CK 6.401 straipsnio 5 dalį 2009 m. balandžio 1 d. įgijo visišką nuosavybės teisę į atsakovo statytą butą bei atitinkamą žemės sklypo dalį. 2009 m. rugsėjo 21 d. ieškovė kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ Kauno filialą su prašymu įregistruoti nuosavybės teises į ginčo butą ir gavo atsakymą, jog pagal pateiktus dokumentus nėra galimybės įregistruoti ieškovės nuosavybių teisių, nes nepateikta pirkimo – pardavimo sutartis, patvirtinta notaro, ginčo butas jau įregistruotas atsakovo vardu, turtui nustatytas disponavimo teisės apribojimas, neleidžiantis pakeisti turto teisinės padėties ar jo teisinio likimo.
Atsiliepimas
Atsakovas AB „Swedbank“ atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti (2 b. t., 65-72 l.). Nurodė, kad ieškovė nefinansavo buto statybos, kadangi dar iki preliminariosios sutarties pasirašymo tarp atsakovų UAB „Atolas“ ir AB „Swedbank“ buvo sudaryta 2005 m. rugpjūčio 25 d. kredito linijos sutartis dėl gyvenamojo namo statybos; be to, nėra pagrindo pripažinti, jog nuo visos kainos sumokėjimo ieškovei perėjo nuosavybės teisės į ginčo turtą (CK 6.401 str. 5 d.); juolab kad atsakovas BUAB „Atolas“ neturėjo teisės be atsakovo AB „Swedbank“ raštiško sutikimo parduoti, dovanoti ar kitaip perleisti įkeisto gyvenamojo namo, o ieškovė apie tai buvo informuota. Pažymėjo, jog atsakovas UAB „Atolas“ yra bankrutavęs, todėl nei vienas įmonės kreditorius neturi teisės perimti bankrutavusiai įmonei priklausančio turto kitaip, negu nustatyta Įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ), o hipoteka ginčo turtui gali būti panaikinta tik tuomet, kai atsakovas BUAB „Atolas“ įvykdys savo įsipareigojimus atsakovui AB „Swedbank“.
Atsakovas BUAB „Atolas“ atsiliepime į ieškinį prašo patenkinti jo dalį dėl nuosavybės teisės pripažinimo ir atmesti patikslinto ieškinio dalį dėl hipotekos panaikinimo (2 b. t., 113-116 l.).
Atsakovė notarė Ramutė Siliūnienė atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė jį atmesti (2 b. t., 117-119 l.).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apygardos teismas 2011 m. gegužės 19 d. sprendimu iš dalies patenkino ieškovės A. B. ieškinį, pripažino ieškovės nuosavybės teisę į ginčo turtą ir panaikino hipoteką ginčo butui (hipotekos lakšto identifikacinis kodas Nr. (duomenys neskelbtini) (su pakeitimais ir vėlesniais papildymais); atmetė kitą ieškinio dalį (3 b. t., 68-78 l.).
Nurodė, kad CK 6.401 straipsnio 5 dalyje visiškas nuosavybės teisės įgijimas į būsimą gyvenamąjį namą ar butą siejamas su visos Sutartyje numatytos statybos kainos sumokėjimu, ir, spręsdamas, ar ieškovė gali reikalauti pripažinti jai nuosavybės teisę į nebaigtą statyti gyvenamąjį butą, įvertino sutarties 4.1.1 ir 4.1.2 punktus, kurie numato, kad ginčo buto kaina yra 320 000 Lt, o žemės sklypo – 1 Lt. Teismas konstatavo, jog esant sumokėtai visai ginčo turto kainai, nuo 2009 m. balandžio 1 d. ieškovė įgijo nuosavybės teisę į ginčo butą ir paminėtą žemės sklypą, dėl ko pripažįsta ieškovei nuosavybės teises į ginčo turtą pagal CK 6.401 straipsnio 5 dalį.
Teismas atmetė atsakovo AB „Swedbank“ argumentus, kad, nesant jo, kaip hipotekos kreditoriaus, raštiško sutikimo dėl įkeisto ginčo turto bei jo priklausinių pardavimo, negalima ieškovei pripažinti nuosavybės teisės į ginčo turtą pagal CK 6.401 straipsnio 5 dalį. Teismo teigimu, hipoteka neatima iš daikto savininko teisės valdyti, naudoti įkeistą daiktą bei juo disponuoti, atsižvelgiant į hipotekos kreditoriaus teises (CK 4. 170 str. 3 d.), daikto įkeitimas netrukdo perleisti jo kito asmens nuosavybėn (CK 4.171 str. 9 d.); juolab kad atsakovas UAB „Atolas”, būdamas ginčijamo turto savininku, pats prisiėmė pareigą išlaisvinti nuo apsunkinimo parduodamą turtą, užtikrintą nekilnojamojo turto įkeitimu, tačiau to nepadarė iki šalių sutarto termino pagrindinei pirkimo – pardavimo sutarčiai sudaryti. Teismas sprendė, kad dėl to ieškovė nėra ir negali būti už tai atsakinga pagal Sutarties šalių (ieškovės ir atsakovo BUAB „Atolas“) prisiimtus įsipareigojimus.
Pasak teismo, ieškovė visiškai įvykdė savo prievoles pagal pirkimo – pardavimo sandorį ir, šiuo teismo sprendimu pripažinus nuosavybės teisę į ginčo butą pagal Sutarties ir susitarimo dėl paminėtos sutarties pakeitimo sąlygas, ieškovė nėra skolinga atsakovui AB „Swedbank“ pagal 2005 m. gegužės 25 d. kredito sutartį Nr. 05-029975-KL/06003985-IN (su vėlesniais pakeitimais), kurios pagrindu ginčo butas buvo suvaržytas hipoteka, dėl ko patenkina ieškovės reikalavimą panaikinti gyvenamosios paskirties buto su bendro naudojimo patalpa hipoteką (CK 4.197 str. 2 d. 1 p.).
Be to, pažymėjo, jog atsakovas AB „Swedbank“ iki UAB „Atolas“ bankroto bylos iškėlimo nesiėmė skolininko įsipareigojimų vykdymo kontroliavimo priemonių, neapdairiai suteikė UAB „Atolas“ papildomą kreditą, t. y. nesiėmė jokių veiksmų, kad susigrąžintų iš UAB „Atolas“ ieškovės sumokėtą ginčo turto kainos dalį (98 procentus), skirtą kredito grąžinimui, ir sprendė, kad atsakovas AB „Swedbank“ elgėsi nerūpestingai, veikė savo rizika, įgyvendindamas savo teises bei vykdydamas pareigas, nesilaikė CK 1.137 straipsnio 1 dalyje, 3 dalyje, CK 1.5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų, todėl yra atsakingas už atsiradusias pasekmes.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas AB „Swedbank“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 19 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės ieškinį (3 b. t., 80-87 l.). Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1) Nėra pagrindo teigti, kad ieškovė finansavo ginčo butą statybą, kadangi dar iki 2008 m. liepos 14 d. preliminariosios sutarties pasirašymo, apeliantas su atsakovu BUAB „Atolas“ sudarė 2005 m. gegužės 25 d. kredito linijos sutartį, pagal kurią apeliantas finansavo gyvenamojo namo, kuriame yra ginčo butas, statybą. Be to, ieškovei ir atsakovui BUAB „Atolas“ sudarius 2008 m. lapkričio 26 d. susitarimą dėl ginčo sutarties pakeitimo, ieškovė jau nebegalėjo tapti ginčo buto statybos finansuotoja, nes 2008 m. spalio 6 d. statinys buvo pripažintas tinkamu naudoti, t. y. namo statyba buvo baigta.
2) Teismas netinkamai aiškino CK 4.170 ir 4.171 straipsnių nuostatas, dėl ko nepagrįstai atmetė apelianto argumentus dėl jo, kaip hipotekos kreditoriaus, raštiško sutikimo parduoti įkeistą ginčo butą nebuvimo, be kurio ginčo turtas negalėjo būti perleistas, todėl atmestinas ieškovės reikalavimas pripažinti jos nuosavybės teisę į ginčo turtą. Juolab kad ieškovė nuo preliminarios pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo žinojo, jog ginčo butas yra įkeistas apeliantui, tačiau, tik iškėlus atsakovo UAB „Atolas“ bankroto bylą, ieškovė kreipėsi į teismą dėl savo nuosavybės teisių gynimo.
3) Pagal CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punktą hipoteka gali būti pripažįstama pasibaigusia, o ne panaikinama, todėl teismo sprendimo dalis, kuria panaikinta hipoteka, laikytina nemotyvuota (CPK 329 str. 2 d. 4 p.). Be to, nurodytu pagrindu hipoteka gali būti pripažinta pasibaigusia ne ieškovei, o atsakovui BUAB „Atolas“ įvykdžius savo prievolę apeliantui. Ieškovė žinojo apie įsigyjamo ginčo turto apsunkinimą, hipotekos registro duomenys yra vieši, todėl šiuo atveju neigiamos teisinės pasekmės dėl mokėjimo už įkeistą turtą, nesant apelianto sutikimo tokį turtą parduoti, turi tekti ne apeliantui, o ieškovei ir(ar) atsakovui BUAB „Atolas“.
4) Aplinkybė, kad apelianto ir atsakovo BUAB „Atolas“ kredito sutartyje buvo numatyti nurodyto atsakovo gautų piniginių lėšų pervedimai į atidarytą sąskaitą AB „Swedbank“, negali būti pagrindu panaikinti hipoteką ginčo turtui. Juolab kad 5 001 Lt buvo sumokėti į atsakovo BUAB „Atolas“ kasą, o tai, jog į apeliantui įkeistą sąskaitą įplaukia piniginės lėšos, savaime nesudaro pagrindo apeliantui panauti nurodytas lėšas kredito dengimui.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas BUAB „Atolas“ prašo jį patenkinti iš dalies ir palikti nepakeistą teismo sprendimo dalį, kuria ieškovei pripažinta nuosavybės teisė į ginčo turtą, o kitą teismo sprendimo dalį, kuria panaikinta ginčo buto hipoteka, panaikinti (3b. t., 93-95 l.). Nurodo, kad teismas pagrįstai sprendė, jog tarp ieškovės ir atsakovo susiklostę santykiai kvalifikuotini pagal CK 6.401 straipsnį, dėl ko turėjo pagrindo konstatuoti, jog ieškovė, sumokėjusi visą ginčo turto kainą, įgijo nuosavybės teisę į ginčo turtą. Tačiau teismas suklydo, taikydamas CK 4.170 ir 4.171 straipsnių nuostatas, dėl ko panaikintina skundžiamo teismo sprendimo dalis, kuria panaikinta ginčo buto hipoteka.
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą skundžiamą teismo sprendimą. (3 b. t., 97-106 l.). Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog ieškovė, 2008 m. liepos – spalio mėnesiais sumokėjusi 315 000 Lt (98,5 proc. Sutartyje numatytos ginčo turto kainos), finansavo ginčo buto, o ne viso daugiabučio statybą, todėl teismas pagrįstai šalių santykius kvalifikavo pagal CK 6.401 straipsnio 5 dalį. Ieškovės teigimu, apeliantas nepagrįstai nurodo, jog nėra davęs sutikimo parduoti ginčo buto, nes ir apeliaciniame skunde nurodo, jog tokį sutikimą jis buvo davęs, tačiau su sąlyga, kad ne mažesnė kaip 95 proc. dalis nuo pardavimo kainos bus nukreipti banko suteikto kredito grąžinimui (Kredito sutarties 2.9.8. p.). Nors ieškovė neturėjo įsipareigojimų apeliantui ir negalėjo įtakoti atsakovo BUAB „Atolas“ įsipareigojimų vykdymo, tačiau pervedus į bankrutavusios įmonės sąskaitą AB „Swedbank“ 98,5 procentus viso ginčo turto kainos, net viršijo 95 proc. kainos sąlygą. Ieškovės nuomone, priešingo teismo sprendimo priėmimas yra nesuderinamas su CK 6.193 straipsnio 4 dalimi, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d.).
Teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes bei pagal civilinio proceso taisykles padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, tarp jų, susijusias su ieškovės nuosavybės teisės pripažinimu, tinkamai išaiškindamas bei pritaikydamas ir materialinės teisės normas dėl reikalavimo esmės.
Pagal CK 6.401 straipsnio 1 dalį pirkėjas (fizinis asmuo) gali sudaryti preliminariąją nepastatyto gyvenamojo namo ar buto pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią pardavėjas (juridinis asmuo) įsipareigoja pats ar pasitelkęs kitus asmenis pastatyti preliminariojoje sutartyje numatytą gyvenamąjį namą ar butą ir po to sudaryti su pirkėju gyvenamojo namo ar buto pirkimo – pardavimo sutartį, o pirkėjas įsipareigoja pastatytą gyvenamąjį namą ar butą nupirkti už preliminariojoje sutartyje nurodytą kainą. Preliminariojoje sutartyje gali būti numatyta, kad pirkėjas finansuoja gyvenamojo namo ar buto statybą sutartyje numatytomis sąlygomis, o pardavėjas atlieka užsakovo funkcijas; šiuo atveju visišką nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą ar butą pirkėjas įgyja nuo visos preliminariojoje sutartyje numatytos statybos kainos sumokėjimo (CK 6.401 str. 5 d.).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.401 straipsnyje reglamentuojama preliminarioji nepastatyto būsto (gyvenamojo namo ar buto) pirkimo – pardavimo sutartis yra specifinė preliminariosios sutarties rūšis, kuri pripažintina vartojimo sutartimi, ir turi bendrųjų preliminariosios sutarties požymių, taip pat specifinių, išskiriančių ją iš kitų preliminariųjų sutarčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2010, 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2008). Tokios sutarties šalis (pardavėjas) įsipareigoja ne tik sudaryti pagrindinę sutartį, bet ir pats ar pasitelkęs kitus asmenis pastatyti preliminariojoje sutartyje nurodytą būstą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2006).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė su atsakovu BUAB „Atolas“ 2008 m. liepos 14 d. sudarė preliminarią statomo buto pirkimo – pardavimo sutartį, kurią vykdydama, ieškovė 2008 m. liepos 16 d. ir 2008 m. spalio 15 d. pervedė paminėtam atsakovui 315 000 Lt (98 proc. ginčo turto kainos), o po 2008 m. lapkričio 26 d. ginčo sutarties pakeitimo, papildomai sumokėjo likusią ginčo turto kainos dalį – 5 001 Lt, bei 2009 m. balandžio 1 d. nekilnojamojo turto priėmimo – perdavimo aktu perėmė savo nuosavybėn ginčo turtą (1 b. t., 8-21 l.). Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė įvykdė savo pareigas pagal Sutartį. Tačiau atsakovas BUAB „Atolas“, pastatęs ginčo butą (statinys pripažintas tinkamu naudoti 2008 m. spalio 6 d.), nesudarė su ieškove pagrindinės pirkimo pardavimo sutarties ir neužtikrino, kad nurodytos sutarties sudarymo momentu ginčo turto įkeitimas būtų pasibaigęs, kaip numatyta Sutarties 1.3., 2.1.1., 2.1.2. bei 3 punktų nuostatose, dėl ko VĮ „Registrų centras“ atsisakė įregistruoti ieškovės nuosavybės teises į šį turtą (1 b. t., 8-15, 22-23, 38-39 l.).
Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantas nepagrįstai teigia, kad nagrinėjamu atveju tarp ieškovės ir atsakovo BUAB „Atolas“ susiklostę teisiniai santykiai negali būti kvalifikuojami pagal CK 6.401 straipsnį, kaip nepastatyto būsto pirkimo – pardavimo sutartiniai santykiai, kadangi ieškovė nefinansavo ginčo buto statybos, dėl ko, sumokėjusi visą preliminarioje sutartyje numatytą statybos kainą, negalėjo įgyti nuosavybės teisės į šį turtą (CK 6.401 str. 5 d.).
Nors Sutartyje nebuvo numatyta, kad ieškovė „finansuoja“ ginčo buto statybos darbus, tačiau faktinis šalių elgesys, tarp jo – ieškovės didesnės dalies (200 000 Lt) statybos darbų kainos sumokėjimas 2008 m. liepos 16 d., t. y. praėjus 2 dienoms po Sutarties sudarymo, o po 3 mėnesių – 115 000 Lt sumokėjimas, patvirtina, jog ieškovė finansavo esminius ginčo buto statybos darbus. Todėl nagrinėjamu atveju, Sutartimi atsakovui BUAB „Atolas“ įsipareigojus pastatyti šioje sutartyje nurodytą butą bei po to sudaryti su ieškove pagrindinę Turto pirkimo – pardavimo sutartį, o ieškovei finansavus didesniąją dalį ginčo buto statybos, juolab kad po 3 mėnesių nuo Sutarties sudarymo sumokėjus 98 procentus ginčo buto kainos, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo konstatuoti, jog tarp šalių susiklostė CK 6.401 straipsnio 1 bei 5 dalyse numatyti santykiai; ieškovei 2009 m. balandžio 1 d. sumokėjus likusią dalį (2 proc.), t. y. visą, ginčo turto kainą, ji įgijo nuosavybės teisę į ginčo turtą (CK 6.401 str. 5 d.). Tokios nuomonės laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2011).
Be to, apeliantas be pagrindo teigia, kad ieškovei negalėjo būti perleistas ginčo turtas, kadangi apeliantas, kaip hipotekos kreditorius, nebuvo davęs raštiško sutikimo parduoti ginčo butą su priklausiniais, įkeistą, užtikrinant apelianto ir atsakovo BUAB „Atolas“ 2005 m. gegužės 25 d. sudarytą Kredito linijos sutartį Nr. 05-029975-KL (hipotekos lakšto (identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini) 8 p.; CK 4.170-4.171 str.).
2007 m. vasario 27 d. apelianto ir atsakovo BUAB „Atolas“ sudaryto susitarimo Nr. 05-029975-KL/06-003985-IN-2 dėl 2005 m. gegužės 25 d. kredito sutarties Nr. 05-029975-KL sąlygų pakeitimo 2.9.8. punkte atsakovai numatė, kad apeliantas neprieštarauja, jog, išskaidžius įkeistą turtą į atskirus turtinius vienetus bei pakeitus lakštus, turtiniai vienetai būtų parduoti ir įkeisti paskesniu įkeitimu, su sąlyga, kad ne mažesnė kaip 95 proc. dalis nuo pardavimo kainos (be PVM), bet ne mažiau kaip 3 800 Lt už kiekvieną parduodamo ploto kvadratinį metrą, būtų nukreipti apelianto suteikto kredito grąžinimui, po ko apeliantas atsisakys tokių turtinių vienetų įkeitimo (2 b. t., 33-43 l.). Ieškovė 2008 m. liepos 16 d. ir 2008 m. spalio 15 d. pavedimais į BUAB „Atolas“ atsiskaitomąją sąskaitą, esančią AB „Swedbank“ (įkeistą apeliantui, siekiant užtikrinti atsakovo BUAB „Atolas“ prievoles), pervedė iš viso 315 000 Lt, t. y. 98,5 proc. viso ginčo turto kainos (1 b. t., 16-17 l.). Todėl yra pagrindo teigti, kad apeliantas sutiko su ginčo turto perleidimu ieškovei, atsisakydamas ir šio turto įkeitimo (aukščiau paminėtas susitarimas; 2 b. t. 33-43 l.).
Dėl aukščiau nurodyto apygardos teismas teisingai konstatavo, kad pripažintina ieškovės nuosavybės teisė į ginčo turtą (CK 6.401 str. 5 d.; CPK 329 str. 1 d., 330 str.). Tačiau teismas suklydo, nurodydamas, jog panaikina ginčo buto hipoteką (CK 4.197 str. 2 d. 1 p., 5 d.).
CK 4.197 straipsnio 2 dalyje numatyti atvejai, kuomet įkeisto daikto savininkas ar skolininkas gali reikalauti, kad hipoteka būtų baigta, tarp jų – jeigu yra įvykdytas skolinis įsipareigojimas arba daiktui panaikinama hipoteka (CK 4.197 str. 2 d. 1, 2 p.).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. birželio 8 d. nutartyje Nr. 3K-3-261/2011 yra išaiškinęs, kad, užtikrinant bankrutuojančios įmonės kreditorių, finansavusių statybą ir kurių naudai suvaržytas būstas, interesus, šiems kreditoriams turi išlikti hipotekos teisė į ginčo objektą, kol skolininkas atsiskaitys su bankrutuojančia įmone, o skolininkui atsiskaičius su bankrutuojančia įmone, pasibaigia jo (skolininko), nuosavybės teisės suvaržymas hipoteka (CK 4.197 str. 2 d. 1 p.).
Šiuo atveju nustatyta, kad ieškovė yra visiškai atsiskaičiusi pagal aukščiau nurodytą sutartį su atsakovu BUAB „Atolas“, kuris dar nėra įvykdęs visų savo įsipareigojimų apeliantui, dėl ko gyvenamajam namui, kuriame yra ginčo butas, nėra panaikinta hipoteka, kuri nustatyta, užtikrinant apelianto ir atsakovo BUAB „Atolas“ 2005 m. gegužės 25 d. sudarytą Kredito linijos sutartį Nr. 05-029975-KL. Taigi, sprendžiant klausimą dėl ginčo buto hipotekos pabaigos, taikytinos CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatos, pagal kurias gali būti pripažinta pasibaigusia įkeisto daikto hipoteka pagal daikto savininko reikalavimą, o ne panaikinta.
Dėl pasakyto nėra pagrindo apeliacinio skundo argumentais panaikinti ar pakeisti teisėto bei pagrįsto apygardos teismo sprendimo (CPK 263 str., 328 str., 329 - 330 str.). Tačiau jis pataisytinas, nurodant, kad pripažintina pasibaigusia hipoteka gyvenamosios paskirties 60,95 kv. m. bendro ploto buto, su bendro naudojimo patalpa, pažymėta a-2 (1/25 nuo 5,13 kv. m.); su lodžija, pažymėta 33-5 (6,28 kv. m.), esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (hipotekos lakšto identifikacinis kodas Nr. (duomenys neskelbtini); su pakeitimais) (CK 4.197 str. 2 d. 1 p.).
Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentų, kadangi jie neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išnagrinėjimui.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti iš esmės nepakeistą Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 19 d. sprendimą, kurį pataisyti. Nurodyti, kad pripažinta pasibaigusia hipoteka gyvenamosios paskirties 60,95 kv. m. bendro ploto buto, su bendro naudojimo patalpa, pažymėta a-2 (1/25 nuo 5,13 kv. m.); su lodžija, pažymėta 33-5 (6,28 kv. m.), esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); (hipotekos lakštas, identifikacinis kodas Nr. (duomenys neskelbtini); su pakeitimais).