Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamasis J. P. , apklaustas teisme, kaltu neprisipažino, ir parodė, kad 2006-04-11 vakare jis buvo išvažiavęs pas brolį L. P., tai galėjo būti 18, 19 ar 20 val. Kartu buvo žmona D., brolio žmona J., gal dar buvo brolio dukra su žentu. Visi sėdėjo ir šventė. Kaltinamasis negėrė, brolis buvo išgėręs, todėl kaltinamasis ėjo pastatyti brolio mašiną į garažą. Buvo naktis, vėlu. Privažiavo mašina ir pradėjo šaudyti, kaltinamasis bėgo, pajuto stiprų skausmą. Šaudyti pradėjo garažo teritorijoje, iš automobilio išlipo keli vyrai – du ar trys. Jis uždarinėjo vartus, kai pamatė atbėgant vyrus jo link. Nuo įvykio praėjo daugiau kaip trys metai, nelabai viską atsimena. Vienas kaltinamąjį sugriebė, nugriuvo ant žemės, grūmėsi. Išsitraukė pistoletą ir šovė. Po šūvio kaltinamasis ėjo namų link, prie laiptinės prarado sąmonę. Brolis ar žmona jį nuvežė į Jonavos ligoninės priimamąjį, po to buvo nuvežtas į KMUK. Su D. dėl navigacijos prietaiso pirkimo jis nesitarė, iš savo telefono jam neskambino ir nebendravo. Nukentėjusiųjų nepažįsta, su jais nebendravo. Kodėl jie nurodo kaltinamąjį, paaiškinti negali, gal jis panašus į kitą žmogų. Nežino, kaip atsirado šūvio pėdsakai ant jo rūbų. Praėjo daug laiko, gal dėl to aplinkybes išdėstė nenuosekliai. Negali paaiškinti, kaip atsirado mikropluoštai, gal ligoninėje. Tą dieną ten buvo 4 kartus. Paskutinį kartą buvo vakare, buvo tamsu. Kaltinamasis buvęs sportininkas, po peršovimo jam suteikta 2 invalidumo grupė. Į policiją dėl sužalojimo nesikreipė.

Nukentėjusysis D. V. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, kad G. D. paprašė kartu važiuoti į Kauną, pasiūlė pasiimti draugą, tuomet jis pakvietė kartu važiuoti G. A. . G. D. sakė, kad nori pirkti navigacijos prietaisą. Atvažiavo į Kauną, atėjo du vaikinai, D. kalbėjosi su jais, o D. V. su G. A. sėdėjo automobilyje. Visiems susėdus į mašiną, važiavo ieškoti kažkokio vyro. Atvažiavus, vienas iš tų vaikinų išlipo ir kažkur nuėjo. Grįžęs pasakė, kad ieškomo žmogaus nėra, ir reikia dar kažkur važiuoti. Taip atvažiavo į Šilainius, netoli Rasytės gatvės. Vienas iš jų išlipo, kažkur nuėjo, grįžo su dar vienu vaikinu. G. D. su jais kalbėjosi išlipęs iš mašinos. D. V. taip pat išlipo. Pokalbį vedė G. D. . Jiems nuėjus, pamatė atbėgant kelis vaikinus su kaukėmis. Pribėgo prie nukentėjusiojo, jis pajuto smūgį į galvą, nukrito į tarpą tarp mašinos, išgirdo šūvius, viskas truko 3-4 minutes. Nematė, kur buvo kiti. Viskam nurimus, nuvažiavo į šviesesnę vietą. Iškvietė policiją, greitąją medicinos pagalbą. Jau Klinikose, atvežė vyriškį, kuris jam atrodė panašus į tą, kuris buvo automobilyje. Kartu į Kauną važiuoti paprašė G. D. . Jis turėjo pinigų, norėjo pirkti mašiną. Žinojo, kad G. turi ginklą. Užpuolikai buvo kaukėti, trys ar keturi. Pirmiausia spyrė į nugarą, jam nukritus, trenkė į galvą. Sudavė kažkokiu kietu buku daiktu, todėl jis pagalvojo, kad tai galėjo būti pistoleto rankena. Kas šaudė, nežino, girdėjo du ar tris šūvius. Vyrai buvo su kaukėmis, turėjo ginklus rankose, panašius į nupjautavamzdžius. Nukentėjusysis suprato, kad tai užpuolimas, jam sakė gult ant žemės, atiduoti pinigus. J. P. buvo panašus, bet jis nėra tikras, ar tai tas pats asmuo, buvęs mašinoje. Atpažino KMUK ligoninėje, matė, kaip atvežė. Kai ligoninėje pravežė P., jis pasirodė panašus į vieną iš užpuolikų. Jis pirmas gavo smūgį ir nematė, kas ten vyko toliau. P. anksčiau nepažinojo, nebendravo. Nei vieno iš užpuolikų neįsidėmėjo, nes jie buvo kaukėti.

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur nukentėjusysis tvirtai apibūdino užpuolimo metu matytą kaltinamąjį J. P. , bei tvirtai atpažino Kauno klinikų priėmimo skyriuje. Taip pat atpažino ir pagal nuotraukas. Ikiteisminio tyrimo parodymus patvirtino kaip teisingus. Nukentėjusysis D. V. teisiamojo posėdžio metu negalėjo paaiškinti, kodėl bando keisti parodymus, siekdamas įnešti abejones duotiems ikiteisminio tyrimo metu parodymams.

Nukentėjusysis G. A. parodė, kad V. su D. atvažiavo pas jį ir visi kartu važiavo į Kauną. Ten susitiko su dviem vyrais, po to važiavo prie daugiabučių, po to kitur. Atėjo dar vienas vyras, G. D. su juo šnekėjosi išlipęs iš mašinos. Nukentėjusysis sėdėjo mašinoje, atbėgo keli kaukėti vyrai, ištraukė jį iš mašinos, ėmė mušti. Nukentėjusysis dengė veidą, įvirto į krūmus. Buvo sužalotas peiliu į nugarą, nuvežtas į KMUK. Nurodė, kad su kaltinamuoju J. P. nei anksčiau, nei po įvykio nebendravo. Vienam vaikinui nuėjus, neužilgo atbėgo trys kaukėti vyrai. Viso buvo 5-6 žmonės. J. P. nebuvo, jo prieš užpuolimą nematė. Šūvių buvo ne vienas, daugiau. Iš nukentėjusiojo J. P. nieko nereikalavo. Vienas užpuolikų turėjo peilį. Nukentėjusysis iš karto nepajuto, kad yra sužalotas. Atbėgę kaukėti vyrai, rankose turėjo ginklus, kurie buvo panašūs į medžioklinius nupjautavamzdžius. Nukentėjusysis žinojo, kad G. D. turi pinigus, bet apie tai, kad jis turi ginklą, nežinojo. Gydėsi apie dvi savaites.

Nukentėjusysis G. D. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, kad jis buvo davęs skelbimą, jam paskambino ir pasiūlė pirkti automobilio garso aparatūrą. Du kartus važiavo pirkti į Kauną. Su kaltinamuoju J. P. susitikęs niekada nebuvo. Jam paskambino ir pasiūlė vėl susitikti. Sutarė, kad susitiks toje pačioje vietoje, kur ir ankščiau, prie „ Statybų panoramos". Atvažiavus į sutartą vietą, atėjo du vaikinai, tai buvo balandžio 11 d., ir paprašė važiuoti kitur. Buvo vakaras, apie 21 val. Nuvažiavus prie kažkokio daugiabučio Šančiuose, vienas iš jų išlipo ir nuėjo, prašė palaukti. Po kiek laiko grįžęs pasakė, kad reikia važiuoti į kitą vietą. Atvažiavus prie kito namo Šilainiuose, stovėjo ir laukė, ten ir įvyko užpuolimas. Su nukentėjusiuoju kartu buvo V. ir dar pažįstamas G. A. . Susitiko su tuo pačiu vaikinu, su kuriuo bendravo prieš tai du kartus. Pardavėjai buvo kiti, o jis tik derino viską. Jiems atvažiavus į Rasytės g., Šilainiuose, vienas vaikinų išlipo ir kažkur nuėjo, kitas liko mašinoje. Vaikinai buvo be kaukių, vienas buvo su kapišonu. Nukentėjusysis atpažino iš nuotraukų. Vaikinas, kuris buvo išėjęs, grįžo ne vienas, atėjo dar vienas vyras. Atėję pasakė, kad tą dieną sandorio nebus, nes jau vėlu, kad neišeina paduoti aparatūros. Pasikalbėjus iššoko būrys – 6 ar 7-kaukėtų, ginkluotų žmonių, puolė mušti, liepė atiduoti pinigus, gulti ant žemės. Trys iš jų buvo be kaukių, kiti su kaukėm. Kaukėti buvo ginkluoti. Suprato, kad tai apiplėšimas. Liepė gulti, atiduoti pinigus, naudojo smurtą. Buvo pasakyta frazė: „Duokit pinigus“. Nukentėjusiajam užlaužė rankas, kraustė kišenes. Atpažintąjį D. V. parodė ligoninėje. Nukentėjusysis atsitraukė už automobilio. Kažkas suriko, kad jis turi ginklą. Rankas jam laikė vienas stovėjęs už nugaros, o kitas mušė. Išsilaisvinęs nukentėjusysis išsitraukė ginklą ir atsiklaupęs šovė į viršų. Pirmą šūvį paleido iš po striukės. Užpuolikams išsibėgiojus, liko vienas jų. Nukentėjusiajam atsistojus ir bandant eiti, jis daužė per galvą, abu grūmėsi. Nukentėjusysis bėgo, užpuolikas vijosi, tada šovė dar kartą, gal du. Užpuolikui nubėgus, atėjo prie automobilio. G. A. ir D. V. buvo smarkiai sužaloti. Visi atvažiavo prie „Oazės", paskambino policijai ir GMP. Atvykę medikai, išvežė peiliu sužalotą G. A. . Nukentėjusysis su policija važiavo į įvykio vietą. KMUK priėmimo skyriuje D. V. , pamatęs J. P. , pasakė, kad tai tas pats vaikinas, kuris buvo prie mašinos. Patvirtinti, jog tas asmuo, kurį jis įsidėmėjo, ir J. P. , yra vienas ir tas pats asmuo, negali, nes buvo tamsu, apie 24 val., ir kategoriškai tvirtinti, kad įsidėmėjo jo veidą, negali. Nukentėjusiajam niekas negrasino ir spaudimo nedarė. Užpuolusių asmenų jis gerai neįsidėmėjo, patvirtinti, kad užpuolimo metu buvo būtent J. P. , negali. Įvykis ilgai netruko, dureles atidariusį žmogų matė gal dvi minutes, ligoninėje J. P. matė gerai, su juo anksčiau pažįstamas nebuvo. Rėmėsi tuo, jog J. P. jam parodė D. V. , anksčiau jo nepažinojo. J. P. yra be piršto, tada nepastebėjo. Nukentėjusiojo automobilyje J. P. nesėdėjo, ant galinės sėdynės sėdėjo G. A. . Baigus šaudyti, ginklas buvo pilnoje komplektacijoje, dėtuvę turėjo vieną. Kad G. A. būtų turėjęs ginklą, nematė. Tą vakarą nukentėjusysis turėjo apie 30 000 litų, važiavo pirkti automobilinės aparatūros. Norėjo pirkti kelias, ne vieną. Sandorio sumos nežinojo. Telefonu jam buvo pasakyta, kad pasiimtų daugiau pinigų, nes aparatūros bus daug. Prieš tai buvo pirkęs už 5 000 ar 7 000 litų. Automobilyje Fiat Stilo sėdėti neteko. Teisme nukentėjusysis G. D. teigė, kad jis nėra tikras, kad ten buvo P.. V. parodė P. ligoninėje, jis jį įsiminė. Šaudamas jis suprato, kad į kažką pataikė, nes suriko. Negali patvirtinti, kad tarp užpuolikų buvo žmogus be piršto. Tik po įvykio jis buvo šoke, ir tik praėjus kuriam laikui, geriau prisiminė įvykio detales. Dabar jis negali nei patvirtinti, nei paneigti kad J. P. buvo užpuolimo metu. Pagarsinus nukentėjusiojo G. D. duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu bei asmens atpažinimo protokolą (t.3,b.l.,88-91,93-94,100-102), nukentėjusysis patvirtino duotus parodymus, ir pasakė, kad jie yra teisingi. Tačiau kodėl nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu keičia parodymus, siekdamas įnešti abejones duotiems ikiteisminio tyrimo metu parodymams, paaiškinti negalėjo.

Liudytoja J. P. parodė, kad įvykis buvo seniai, smulkmenų ji neprisimena. J. P. atvyko pas ją su drauge D., dabar jo žmona. Sėdėjo, vakarojo, išgėrinėjo, J. negėrė. Tai buvo prieš 3-4 metus, balandžio 12, tą dieną jos vardadienis, vakare. Namuose buvo keturiese, dukros nebuvo. Kieme buvo liudytojos automobilis, kurį liudytojos vyras paprašė, kad J. pastatytų į garažą. J. išėjo, o grįžęs keikėsi, kad jį pašovė. Vežė į ligoninę Jonavoje, iš ten į UK L. negali nurodyti, kiek laiko J. buvo išėjęs, tai parodė ikiteisminio tyrimo metu, dabar neatsimena. Visi buvo šoke dėl įvykio. D. irgi važiavo į Klinikas. Klinikose buvo liudytojos vyras ir D., R. ji nematė.

Liudytojas L. P. parodė, kad nuo įvykio praėjo daug metų, visko negali prisiminti. Balandžio11 d. buvo atvažiavęs jo brolis su drauge D., šventė žmonos vardo dieną. Visi vaišinosi, J. negėrė. Liudytojas paprašė J. pastatyti mašiną į garažą, J. išėjo, grįžęs pasakė, kad jį peršovė. D., J. draugė, vežė J. į ligoninę, liudytojas su žmona važiavo jiems iš paskos. Iš Jonavos išvežė į UK D. su Jonu atvažiavo automobiliu Fiat. R. liudytojas iki tol nepažinojo.

Liudytoja I. V. parodė, kad ji gyvena Rukloje su motina J. P. ir L. P. . Įvykio dieną namo ji grįžo 23 ar 24 val. Matė, kad yra svečių, bet nežino, kas, koridoriuje buvo batai, ir nuėjo miegoti. Ryte mama pasakė, kad J. peršovė. Liudytoja negali pasakyti, kokį automobilį tuo metu turėjo tėvai, nežino, jie dažnai keitė mašinas. Mašinos pastoviai garaže nelaikydavo, statydavo į garažą saugumo sumetimais.

Liudytoja J. D. parodė, kad vyras išvažiavo į Kauną, jai paskambino V. ir pasakė, kad vyrus užpuolė. Susisiekė su vyru, jis pasakė, kad buvo užpultas. Vyras turėjo ginklą. Vyras paskui pasakė, kad juos užpuolė, norėjo atimti pinigus, sakė, kad šaudė. Vyras sakė, kad užpuolikai buvo gal 8, keli iš jų kaukėti. Vieną iš jų pažinojo, sakė, kad ne pirmą kartą bendrauja. Vardo liudytoja neįsidėmėjo. Sakė, kad anksčiau su juo turėjo verslo reikalų, susitiko ne primą kartą. Vyras sakė, kad tas pats asmuo dalyvavo apiplėšime, sakė, kad užpuolikai daužė ginklu per galvą.

Liudytojas D. Š. parodė, kad G. D. yra jo draugas, jis paskambino ir pasakė, kad buvo užpultas ir sumuštas Kaune. Vėliau sakė, kad panaudojo ginklą, bet pinigų neatėmė. Apie įvykį žino tik iš G. D. žodžių. Iš jo sužinojo, kad užpuolė, norėjo apiplėšti, kad G. D. būtų minėjęs, jog tarp užpuolikų buvo pažįstamų žmonių, negali pasakyti. Liudytojas važiavo į Kauną D. parsivežti, pinigai jam nebuvo atiduoti.

Liudytojas D. A. parodė, kad apie įvykį žino tik iš pasakojimų. G. D. yra jo sesers vyras. 2006-04-12 jam paskambino G. ir paprašė atvažiuoti prie Kauno PK D. padavė pinigus ir paprašė palaikyti. Tikslios pinigų sumos jis nežino. Jis pasakojo, kad buvo užpultas ginkluotų vyrų, kad norėjo atimti pinigus, kad vienas su juo buvęs vyriškis yra stipriai sužeistas ir yra ligoninėje. Minėjo, kad buvo panaudotas ginklas. Kai susitiko, pinigus liudytojas jam atidavė, tada jis ir papasakojo, kas įvyko.

Liudytoja D. P. parodymus duoti atsisakė.

2006-04-12 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad prie (duomenys neskelbtini) namo Kaune, dešiniame įvažiavimo kelkraštyje tarpe tarp automobilių ties įvažiavimo prie laiptinių yra dėmės, panašios į kraują, šalia jų rastas išjungtas telefonas „Siemens ASO", pilkai mėlynos spalvos. Ant žalios vejos 3 metrų atstumu nuo kairiojo kelkraščio ant žolės rasta: šovinio tūtelė Nr. „1", šovinio tūtelė Nr. „2", šovinio tūtelė Nr. „3", šovinių dėtuvė su išraižytais skaičiais „321" ir 5 šoviniais, kurių žymėjimas „CBC 32auto"; šovinio tūtelė Nr. „4", šovinio tūtelė Nr. „5", ant asfalto - šovinio tūtelė Nr. „6", trys nuorūkos cigarečių „Marlboro", pažymėtos „1,2,3". Visas pravažiavimas apšviestas tik ties gyvenamais namais, apšvietimas silpnas, praėjimai tarp namų neapšviesti (t. 1, b. l. 8-16).

2006-04-12 vietovės apžiūros protokole užfiksuota, kad ties praėjimu tarp namo ir elektros pastotės, rasta ir paimta „Tele-2 Pildyk" SIM kortelė Nr. 89370 03100 91108 88992 8K. Priešais namo pirmą laiptinę, yra raudonos spalvos dėmės, panašios į kraujo, toliau ant kelio dangos, apie 3,5m atstumu raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują, paimtas jų pavyzdys. Kitoje kelio pusėje, l m atstumu nuo važiuojamosios dalies, matomos raudonos spalvos dėmės, paimtas jų pavyzdys, ties jomis geltonos spalvos metalinė tūtelė, tūtelė paimta (t. 1, b. l. 17-20).

2006-06-20 asmens parodymo atpažinti protokole užfiksuota, kad G. D. J. P. atpažino kaip asmenį, kuris 2006-04-11 naktį paskutinis priėjo prie automobilio, jis buvo be kaukės, jį atpažįsta pagal veido bruožus. Atpažinimo protokole nukentėjusysis G. D. pareiškė, kai vaikinas atsistojo jis tik dar labiau įsitikino, kad atpažino teisingai (t. 3, b. l. 100-102).

2008-08-07 asmens parodymo atpažinti protokole užfiksuota, kad D. V. pagal nuotrauką atpažino J. P. kaip asmenį kuris užpuolimo metu atėjo paskutinis prie jų automobilio. Vaikiną atpažįsta pagal veido bruožus. Ir šis vaikinas užpuolimo metu nubėgo prie G. D. (t. 3, b. l. 135-136).

Ekspertas Jonas Mincevičius patvirtino specialisto išvadą Nr. 11-3021(06) ir parodė, kad ši šūvio pėdsako dalelė yra būtent iš šio ginklo. Gali būti ir iš kito ginklo ir kitos tūtelės. Ši rūšis labiausiai paplitusi. Individualaus pėdsako nėra, ¾ visų šūvio pėdsakų yra būtent tokios sudėties ir ¼ yra kitokios sudėties. Tiksliau pasakyti negalima, nes nėra individualios priklausomybės tarp ginklo ir šūvio pėdsakų dalelių. Ieškant aptinkama ne viena šūvio pėdsako dalelė, bet šiuo atveju daugiau rasta nebuvo tik viena dalelė. Dalelės išlieka trumpą laiką ir gali nusėsti, jeigu šauta iš mažo atstumo. Išvada pasilieka ta pati.

Mykolo Riomerio Universiteto Teismo medicinos instituto Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G-4679/07(02) nurodyta, kad G. D. konstatuota poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, kaktoje, nosies kaulų lūžimas (kuriam spec. chirurginis gydymas nebuvo reikalingas); odos nubrozdinimai nosies nugarėlės srityje, kaktoje, kraujosruva po kairės akies obuolio jungine, pakaušio srities sumušimas. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nosies sritį, pakaušio sritį ne mažiau trijų trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2006-04-12. Sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant smūgius kumštimi, spardant kojomis, ar kitu kietu panašias savybes turinčiu daiktu. (t. 3, b. l. 109).

Mykolo Riomerio Universiteto Teismo medicinos instituto Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G-4269/06(02) nurodyta, kad D. V. konstatuota muštinė žaizda pakaušio srityje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu paveikus galvos pakaušio sritį ir galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2006-04-12. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, kuo galėjo būti pistoleto rankena (t. 3, b. l. 142).

Mykolo Riomerio Universiteto Teismo medicinos instituto Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G-1705/06(02) nurodyta, kad G. A. konstatuota kiauryminė durtinė-pjautinė žaizda dešinėje krūtinės ląstos pusėje, atsiverianti į krūtinės ląstos ertmę, su kraujo susikaupimu dešinėje krūtinplėvės ertmėje. Sužalojimas padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje. Kiauryminė durtinė-pjautinė žaizda dešinėje krūtinės ląstos pusėje, atsiverianti į krūtinės ląstos ertmę sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimas padarytas užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2006-04-12. Sužalojimas padarytas aštriu duriančiu-pjaunančiu daiktu, kuo galėjo būti peilis. Sužalojimas padarytas aštriu duriančiu - pjaunančiu daiktu paveikus dešinę krūtinės ląstos pusę. Sužalojimas padarytas peiliu, kurio geležtė turėtų būti neplatesnė už žaizdos ilgį (t. 3, b. l. 169).

Mykolo Riomerio Universiteto Teismo medicinos instituto Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G-2195/06(02) nurodyta, kad J. P. konstatuota šautinė žaizda dešinio sėdmens srityje su šlapimo pūslės, riestinės žarnos sužalojimu, daugybiniu klubinės žarnos sužalojimu, stuburo juosmeninės dalies penkto juosmens slankstelio sužalojimu. Sužalojimai padaryti šaunant į dešinio sėdmens sritį ir galėjo būti padaryti vieno šūvio pasėkoje, užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2006-04-12. šautinė žaizda dešinio sėdmens srityje su šlapimo pūslės, riestinės žarnos sužalojimu, klubinės žarnos sužalojimu sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimas padarytas šaunant iš šaunamojo ginklo (t. 4, b. l. 28-29).

2006-10-09 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-1479(06) nurodyta, kad ant tirti pateiktų J. P. bliuzono, kelnių ir sportinių batelių rasti mėlynos spalvos medvilnės pluoštai yra vienodi (bendro grupinio priklausomumo) su G. A. džinsinių kelnių audeklo atitinkamais pluoštais. Ant tirti pateiktų J. P. bliuzono, kelnių ir sportinių batelių rasti tamsiai pilkos spalvos medvilnės pluoštai yra vienodi (bendro grupinio priklausomumo) su G. A. megztinio trikotažo atitinkamais pluoštais. Ant tirti pateiktų J. P. bliuzono, kelnių ir sportinių batelių, ant tirti pateiktų lipnių juostų su mikrodalelėmis nuo automobilio VW GOLF valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinės ir galinės sėdynių ir ant tirti pateiktos lipnios juostos su mikrodalelėmis nuo automobilio FIAT STILO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinės sėdynės rasti vienodi (bendro grupinio priklausomumo) tamsiai pilki viskozės pluoštai (t. 1, 27-34 b. l.).

2006-12-29 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-3020(06) nurodyta, kad ant D. V. striukės, ant G. D. striukės ir ant J. P. bliuzono, kelnių ir sportinių batelių rasti tamsiai pilki viskozės pluoštai yra vienodi (bendro grupinio priklausomumo). Ant G. D. striukės ir ant J. P. kelnių ir sportinių batelių rasti pilki su melsvu atspalviu viskozės pluoštai yra vienodi (bendro grupinio priklausomumo). Tamsiai pilki viskozės pluoštai rasti ant D. V. striukės, ant G. D. striukės, ant J. P. bliuzono, kelnių ir sportinių batelių yra vienodi (bendro grupinio priklausomumo) su tamsiai pilkais viskozės pluoštais, rastais ant lipnių juostų su mikrodalelėmis nuo automobilio VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinės ir galinės sėdynių ir ant lipnios juostos su mikrodalelėmis nuo automobilio FIAT STILO, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) galinės sėdynės (t. 1, 38-42 b. l.).

2007-05-31 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-1577(06) nurodyta, kad tyrimui pateiktos G. A. striukės nugariniame paviršiuje, apie 26 cm atstume nuo striukės apačios yra kiauryminis pažeidimas padarytas vienu smūgiu duriamuoju-pjaunamuoju įrankiu, turinčiu aštrią vienašmenę plokščią geležtę, t.y. peiliu (t. 1, 81-83 b. l.).

2007-07-05 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-1576(06) nurodyta, kad:

Tirti pateiktas ginklas yra fabrikinės gamybos 9 mm kalibro pistoletas SIG SAUER P/323 SL Nr. S 213812, skirtas ir tinkamas šaudyti 9 mm kalibro trumpais Brauningo šoviniais. Pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą tirti pateiktas pistoletas yra priskiriamas prie "B" kategorijos šaunamųjų ginklų.

Tirti pateiktos abi šovinių dėtuvės yra fabrikinės gamybos šaunamųjų ginklų dalys: viena dėtuvė, kuri buvo tuščia, yra 9 mm kalibro SIG SAUER modelio pistoleto šovinių dėtuvė. Nustatyti ar ji yra tirti pateikto 9 mm kalibro pistoleto SIG SAUER P 323 SL Nr. S 213812 šovinių dėtuvė negalima, kadangi nėra požymių, pagal kuriuos būtų galima apie tai spręsti;

antra dėtuvė, kurioje buvo penki šoviniai, yra 9 mm kalibro pistoleto, skirto šaudyti 9 mm kalibro trumpais Brauningo šoviniais, šovinių dėtuvė. Nustatyti kokio modelio pistoleto yra ši dėtuvė negalima, nes turimų duomenų nepakanka.

Tirti pateikti penki šoviniai, buvę šovinių dėtuvėje, yra fabrikinės gamybos 32 Auto (7,65 mm) kalibro Brauningo šoviniai. Jie yra skirti 7,65 mm kalibro įvairių modelių pistoletams "Astra", "Beretta", "Brauning", "Valter", "Mauzer", pistoletams Valter-PP, ČZ - 50, ČZ-83 ir kitiems 7,65 mm kalibro ginklams.

Tirti pateikti penki šoviniai yra tinkami šaudyti ir yra šaudmenys. Jie nėra tinkami šaudyti iš tirti pateikto pistoleto, nes yra kito kalibro šoviniai.

Tirti pateiktos septynios tūtelės yra 380 AUTO (9 mm) kalibro trumpų Brauningo Šovinių tūtelės. Jos buvo šautos viename tirti pateiktame pistolete SIG SAUER P 323 SL Nr. S 213812.

Tirti pateiktoje G. D. striukėje esantys pažeidimai yra šautiniai, padaryti vienu šūviu su kulkos įėjimo anga striukės vidiniame paviršiuje - pamušale ir išėjimo anga striukės išoriniame paviršiuje, t.y. buvo šauta iš vidinės striukės paviršiaus pusės.

Nustatyti kokio kalibro (skersmens) kulka buvo padaryti striukės pažeidimai negalima dėl tiriamojoje dalyje nurodytų priežasčių.

Šūvio, kuriuo buvo padaryti nukentėjusiojo G. D. striukės pažeidimai, šaunant iš tirti pateikto pistoleto SIG SAUER P 323 SL, atstumas yra 3 - 5 cm, matuojant nuo ginklo vamzdžio laibgalio iki kliūties (t. 1, 88-95 b. l.).

2006-11-20 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-3021(06) nurodyta, kad ant J. P. bliuzono ir batelių šūvio pėdsakų neaptikta. Ant J. P. kelnių aptikta viena šūvio pėdsakų dalelė, vienodos sudėties su šūvio pėdsakais iš pistoleto SIG SAUER ir įvykio vietoje rastų tūtelių (t. 1, 99-100 b. l.).

2006-10-25 Lietuvos policijos kinologijos centro specialisto išvadoje Nr. 102 nurodyta, kad kvapų pėdsake, paimtame nuo šovinių dėtuvės (kvapų objektas Nr. 274/1), rastos įvykio vietos apžiūros metu, rasti J. P. (kvapų objektas Nr. 202/1) ir G. A. (kvapų objektas-Nr. 203/1) kvapai, bet nerasta G. D. (kvapų objektas - Nr. 204/1) kvapo (t. 1, 109-111 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu, remiantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 154 str. gautų elektroninių ryšių tinklais perduodamų duomenų tyrimu nustatyta, kad J. P. 2006-04-11 01.24 val. iš savo mobilaus ryšio telefono Nr. 8-650 22564 skambino tyrimo nenustatytam asmeniui, kuris naudojasi mobilaus ryšio telefonu Nr. 8-67071347. Iš šio numerio nuketėjusiajam G. D. į jo mobilaus ryšio telefoną buvo skambinta 2006-04-02 15.30 val., 15.56 val., 16.01 val., 17.24 val., 17.35 val., 18.28 val. ir šių pokalbių metu tartasi dėl G. D. atvykimo į Kauną ir navigacinės įrangos pirkimo. G. D. su šiuo nenustatytu asmeniu buvo susitikęs ir nupirko navigacinę įrangą. Su tuo pačiu tyrimo nenustatytu asmeniu 2006-04-11 G. D. buvo susitikęs Kauno mieste, o vėliau nuvyko prie (duomenys neskelbtini) namo, kur G. D. , D. V. ir G. A. buvo užpulti plėšimo tikslu ir sužaloti (t. 2, b. l.68- 83).

Tyrimo metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 154 str., gauta elektroninių ryšių tinklais informacija buvo nustatyta, kad J. P. naudojasi mobilaus ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini). Jo draugė D. P. naudojosi mobilaus ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal šių abonentų išklotines nustatyta, kad J. P. mobilaus ryšio telefonas su Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2006-04-11 d. 14.56 val. iki 2006-04-11 d. 18.16 val. buvo prisijungęs prie Bitės mobiliojo ryšio operatoriaus bokšto KN047. Šio bokšto adresas - Kaunas, Pramonės pr. 22. Jo draugės D. P. mobilaus ryšio telefonas Nr. (duomenys neskelbtini) 2006-04-12 d. 00.39 val. prisijungia prie Bitės mobiliojo ryšio operatoriaus bokšto KN047, vėliau 2006-04-12 d. 00.48 val. prie Bitės mobiliojo ryšio operatoriaus bokšto A105, kurio adresas Kaunas, Partizanų g. 166, 2006-04-12 d. 00.56 val. prie Bitės mobiliojo ryšio operatoriaus bokšto ISOR, kurio adresas Jonavos rajonas, Užusalio seniūnija, 2006-04-12 d. 01.03 val. prie Bitės mobiliojo ryšio operatoriaus bokšto JON02, kurio adresas Jonava, Ukmergės gatvė. Šie prisijungimai prie bokštų rodo mobilaus ryšio telefono, kurio numeris (duomenys neskelbtini) judėjimo kryptį. D. P. liudytojo apklausos metu nurodė, kad nuo 2006-04-11 d. 20.00 val. iki J. P. pristatymo į Kauno klinikas buvo Jonavos rajone Rukloje kartu su savo draugu J. P. (t. 2., b. l. 68-84).

Jonavos rajono policijos komisariato ikiteisminio tyrimo medžiaga – pranešimu, įvykio vietos apžiūros protokolu, tarnybiniais pranešimais- nustatyta, kad duomenų apie J. P. sužalojimą Ruklos gyvenvietėje negauta ( t.5,b.l.40-45).

Kaltinamasis J. P. dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu neprisipažino, ir paaiškino, kad jis buvo užpultas ir sužalotas Rukloje. Šią kaltinamojo versiją tvirtino liudytojai J. P. , L. P. , D. P. (ikiteisminio tyrimo metu), kurie yra kaltinamojo artimieji. Teismas kaltinamojo J. P. paaiškinimus vertina kaip gynybos priemonę, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Liudytojų J. P. , L. P. , D. P. parodymus vertina kaip siekimą padėti artimam giminaičiui išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamojo J. P. versiją ir jo artimų giminaičių J. P. , J. P. , D. P. parodymus paneigia ištirtų įrodymų visetas ir tuo pačiu patvirtina kaltinamojo J. P. kaltę.

Nukentėjusysis D. V. iš kart po įvykio praėjus kelioms valandoms Kauno medicinos universiteto klinikų priėmimo skyriuje atpažino kaltinamąjį kaip asmenį su kuriuo bendravo įvykio vietoje, su juo kalbėjo prieš pat užpuolimą. Tai buvo trumpas laiko tarpas nuo bendravimo iki atpažinimo klinikose, tai labiausiai užsifiksavę atmintyje veido bruožai. Nukentėjusysis D. V. būtent tik pagal veido bruožus atpažino Kauno klinikose kaltinamąjį J. P. . Tik vežamą J. P. ant neštuvų nukentėjusysis jį iš karto atpažino pagal veido bruožus ir pasakė kitam nukentėjusiajam G. D. , kad tai vienas iš užpuolikų. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas D. V. tiksliai apibūdino šio vaikino ypatybes. Nukentėjusysis atpažino kaltinamąjį J. P. atliekant atpažinimą pagal nuotraukas ir nurodė pagal kokius požymius atpažįsta. Nukentėjusysis D. V. teisiamajame posėdyje bandė įnešti abejones jo duotiems ikiteisminio tyrimo metu parodymams, tačiau pagarsinus ikiteisminio tyrimo duotus parodymus, jis patvirtino, kad jie teisingi. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurios leistų abejoti nukentėjusiojo D. V. ikiteisminio tyrimo metu duotiems ir užfiksuotiems LR BPK nustatyta tvarka duomenims apie įvykio aplinkybes.

Nukentėjusysis G. D. kaltinamąjį J. P. atpažino parodžius asmenį atpažinti. Atpažinimas darytas tiksliai vadovaujantis LR BPK 192 str. tvarka. Nukentėjusysis atpažinimo protokole nurodė, pagal kokius požymius atpažįsta kaltinamąjį J. P. . Taip pat atpažinimo protokole nukentėjusysis kategoriškai patvirtino, kad kai vaikinas atsistojo, tai dar labiau įsitikino, kad atpažino teisingai. Nukentėjusysis G. D. teisiamajame posėdyje bandė įnešti abejones jo duotiems ikiteisminio tyrimo metu parodymams. Nukentėjusysis G. D. dėl atpažinimo ikiteisminio tyrimo metu, kai atpažino kategoriškai kaltinamąjį, bandė teisiamajame posėdyje aiškinti, kad jam kaltinamąjį parodė D. V. Kauno klinikose, ir klinikose įsidėmėjo jo veidą, todėl atpažino. Tačiau pagarsinus ikiteisminio tyrimo duotus parodymus, jis patvirtino, kad jie teisingi. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis G. D. apklaustas balandžio 12d. parodė, kad „būnant KMUK jis ir D. V. matėme, kai pro mus pravežė sužeistą vyrą, tačiau aš jo veido nemačiau, tik pastebėjau, kad D. V. veidas persikeitė ir jis atpažinęs pasakė, kad tai tas pats vyras, aš supratau iš D. V. , kad tai aukštas vyras, kuris buvo atėjęs su jaunesniu vyru prie automobilio“ (t.3,b.l.88-90). Nukentėjusysis G. D. pats patvirtino, kad Kauno klinikose kaltinamojo veido nematė. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurios leistų abejoti nukentėjusiojo G. D. ikiteisminio tyrimo metu duotais ir užfiksuotais LR BPK nustatyta tvarka duomenimis apie įvykio aplinkybes. Teismas daro išvadą, kad vien tik asmens atpažinimo protokolo, kuriuo nukentėjusysis G. D. atpažino kaltinamąjį J. P. kaip asmenį įvykdžius užpuolimą, pakanka J. P. pripažinti kaltu. Tačiau, kaip teismas aukščiau pažymėjo, kaltinamojo kaltė yra grindžiama įrodymų visetu.

2006-11-20 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-3021(06) (balistinė) nurodyta, kad ant J. P. kelnių aptikta viena šūvio pėdsakų dalelė, vienodos sudėties su šūvio pėdsakais iš pistoleto „SIG SAUER“ ir įvykio vietoje rastų tūtelių (t. 1, b. l. 99-100). Minėta išvada paaiškinama tuo, kad nukentėjusysis G. D. gindamasis nuo neteisėtų J. P. ir jo bendrininkų veiksmų šaudė iš legaliai turėto šaunamojo ginklo pistoleto „SIG SAUER“, ko pasekoje šūvio pėdsakai atsirado ant J. P. kelnių bei jam buvo padarytas šautinis sužalojimas, konstatuotas teismo medicinos tyrimo metu. Teisminio nagrinėjimo metu (2009-09-04) apklaustas ekspertas Jonas Mincevičius (balistas) parodė, kad pilnai patvirtina duota išvadą (tačiau nurodė, jo teigti, kad šūvio pėdsako dalelė priklauso konkrečiam ginklui, negalima). Šis eksperto paaiškinimas nepaneigia, kad kaltinamasis J. P. buvo sužalotas įvykio vietoje. Tačiau, eksperto išvada yra svarbus įrodymas ir papildo įrodymų visetą, kas patvirtina, kad kaltinamasis J. P. buvo įvykio vietoje ir buvo sužalotas nukentėjusiajam G. D. besiginant nuo užpuolimo.

Ištyrus esančius įrodymus matyti, kad yra aiškiai išreikšta kaltinamojo bei jo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų bendrininkų tyčia užvaldyti svetimą – nukentėjusiesiems priklausantį turtą, ir tai padaryti palaužiant jų pasipriešinimą panaudojant fizinį smurtą, nešaunamuosius bei šaunamuosius ginklus. Tyčią užvaldyti turtą aiškiai išreikšta žodiniu reikalavimų atiduoti pinigus bei klausimu, kur yra pinigai. Kad siekiat užvaldyti turtą buvo naudojamas smurtas, akivaizdu, kadangi apie tai nurodo patys nukentėjusieji. Be to, apie tai byloja medicininių tyrimų metu nukentėjusiesiems konstatuotų sužalojimų gausa bei sunkumas. Įvykio vietoje buvo rasta šovinių dėtuvė, šoviniai, kurie nepriklausė nukentėjusiems. Nukentėjusieji taip pat patvirtino, kad užpuolikai buvo ginkluoti. Tai yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad plėšimas buvo vykdomas panaudojant šaunamuosius ginklus.