Kauno apygardos teismo nuosprendis

2009-10-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1-154-383/2009

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2009-10-09
Bylos Nr.
1-154-383/2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Kaltinamasis
J. P.
Nukentėjusysis
G. D., D. V., G. A.
Advokatai
Stasys Karvelis, Zenonas Juknevičius
Baudžiamoji byla Nr. 1-154-383/2009Proceso numeris: 20-1-00433-06 Procesinio sprendimo kategorija:
(S)1.2.4.2.9; 1.2.14.3.2.3; 2.3.6.4.5.KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. spalio 9 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Vitunskas,sekretoriaujant Vidai Butiškienei,dalyvaujant prokurorui Vitoldui Guliavičiui,gynėjui advokatui Stasiui Karveliui,kaltinamajam J. P. ,nukentėjusiems G. D. , D. V. , G. A. ,nukentėjusiųjų G. D. ir D. V. atstovui advokatui Zenonui Juknevičiui ,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

J.P., a.k. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, turintis 6 klasių išsilavinimą, nedirbantis, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1997-12-18 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 271 str., 2 d., 16 str. – 2 metams laisvės atėmimo;

1998-03-03 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 271 str. 2 d. – 2 metams 3 mėn. laisvės atėmimo;

2001-09-24 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 271 str. 2 d. – 1 metams laisvės atėmimo;

2002-03-20 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 272 str. 2 d., 273 str. 2 d. – 5 metams 6 mėn. laisvės atėmimo ir 2 MGL dydžio bauda, ši bausmė, vadovaujantis LR BK 42 str. subendrinta su 2001-09-24 nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė – 5 metai 6 mėn. laisvės atėmimo, su 2 MGL dydžio bauda ir 1/3 turto konfiskavimu; 2003-09-04 Jonavos rajono apylinkės teismo nutartimi pagal 2001-09-24 nuosprendį veika perkvalifikuota į BK 178 str. 1 d. ir paskirta 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė; 2003-10-01 pagal 2002-03-20 nuosprendį veika perkvalifikuota į BK 181 str. 1 d. ir paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 63 str. , bausmė subendrinta su 2003-09-04 nutartimi paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta 3 metai laisvės atėmimo, nuo turto konfiskavimo ir baudos atleistas;

yra kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. ir 180 str. 3 d. bei 135 str. 2 d. 9 p. padarymu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. P. 2006 m. laikotarpyje nuo balandžio 11 d. 23.00 val. iki balandžio 12d. 01.00 val., (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. 22, veikdamas pagal išankstinį susitarimą bendrininkų grupėje kartu su ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, tyčia, siekdamas užvaldyti svetimą - G. D. , D. V. , G. A. priklausantį turtą - nukentėjusiųjų turėtus pinigus, grasindamas panaudoti tyrimo metu nenustatytus šaunamuosius ginklus, kuriuos jis ir tyrimo nenustatyti asmenys laikė rankose nukreipę į nukentėjusiuosius, panaudojo fizinį smurtą-bendrais veiksmais su tyrimo nenustatytais asmenimis tyčia koja spyrė mažiausiai vieną smūgį nukentėjusiajam D. V. į nugarą, pastarajam po spyrio nukritus ant žemės, bendrais veiksmais su tyrimo nenustatytais asmenimis tyčia mažiausiai vieną kartą sudavė nenustatyto šaunamojo ginklo rankena D. V. į galvos pakaušio sritį, tuo nukentėjusiajam padarydamas muštinę žaizdą pakaušio srityje, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą, po to veikdamas kartu su tyrimo nenustatytais asmenimis panaudojo nešaunamąjį ginklą - bendrais veiksmais su tyrimo nenustatytais asmenimis tyčia smogė vieną smūgį ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu duriančiu-pjaunančiu daiktu nukentėjusiajam G. A. į nugarą, tuo padarydamas pastarajam kiauryminę durtinę - pjautinę žaizdą dešinėje krūtinės ląstos pusėje, atsiveriančią į krūtinės ląstos ertmę, su kraujo susikaupimu dešinėje krūtinplėvės ertmėje, t.y. sunkų sveikatos sutrikdymą, po to panaudojo smurtą G. D. atžvilgiu - bendrais veiksmais su tyrimo metu nenustatytais asmenimis, tyčia sudavė rankomis ir spyrė kojomis mažiausiai tris smūgius G. D. į nosies, kaktos ir pakaušio sritis, tuo padarė nukentėjusiajam G. D. poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, kaktoje, nosies kaulų lūžimą, odos nubrozdinimus nosies nugarėlės srityje, kaktoje, kraujosruvą po kairės akies obuolio jungine, pakaušio srities sumušimą, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasikėsino užvaldyti svetimą turtą, tačiau nusikaltimo nepabaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios - G. D. aktyviai pasipriešinus bei panaudojus savigynai išduotą šaunamąjį ginklą- pistoletą SIG SAUER Nr. S 213812, kuriuo peršautas kartu su kitais bendrininkais pasišalino. Tokiais veiksmais J. P. įvykdė nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 22 str. 1 d. ir 180 str. 3 d. ir BK 135 str. 2 d. 9 p.

Įrodymai ir jų vertinimas

Kaltinamasis J. P. , apklaustas teisme, kaltu neprisipažino, ir parodė, kad 2006-04-11 vakare jis buvo išvažiavęs pas brolį L. P., tai galėjo būti 18, 19 ar 20 val. Kartu buvo žmona D., brolio žmona J., gal dar buvo brolio dukra su žentu. Visi sėdėjo ir šventė. Kaltinamasis negėrė, brolis buvo išgėręs, todėl kaltinamasis ėjo pastatyti brolio mašiną į garažą. Buvo naktis, vėlu. Privažiavo mašina ir pradėjo šaudyti, kaltinamasis bėgo, pajuto stiprų skausmą. Šaudyti pradėjo garažo teritorijoje, iš automobilio išlipo keli vyrai – du ar trys. Jis uždarinėjo vartus, kai pamatė atbėgant vyrus jo link. Nuo įvykio praėjo daugiau kaip trys metai, nelabai viską atsimena. Vienas kaltinamąjį sugriebė, nugriuvo ant žemės, grūmėsi. Išsitraukė pistoletą ir šovė. Po šūvio kaltinamasis ėjo namų link, prie laiptinės prarado sąmonę. Brolis ar žmona jį nuvežė į Jonavos ligoninės priimamąjį, po to buvo nuvežtas į KMUK. Su D. dėl navigacijos prietaiso pirkimo jis nesitarė, iš savo telefono jam neskambino ir nebendravo. Nukentėjusiųjų nepažįsta, su jais nebendravo. Kodėl jie nurodo kaltinamąjį, paaiškinti negali, gal jis panašus į kitą žmogų. Nežino, kaip atsirado šūvio pėdsakai ant jo rūbų. Praėjo daug laiko, gal dėl to aplinkybes išdėstė nenuosekliai. Negali paaiškinti, kaip atsirado mikropluoštai, gal ligoninėje. Tą dieną ten buvo 4 kartus. Paskutinį kartą buvo vakare, buvo tamsu. Kaltinamasis buvęs sportininkas, po peršovimo jam suteikta 2 invalidumo grupė. Į policiją dėl sužalojimo nesikreipė.

Nukentėjusysis D. V. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, kad G. D. paprašė kartu važiuoti į Kauną, pasiūlė pasiimti draugą, tuomet jis pakvietė kartu važiuoti G. A. . G. D. sakė, kad nori pirkti navigacijos prietaisą. Atvažiavo į Kauną, atėjo du vaikinai, D. kalbėjosi su jais, o D. V. su G. A. sėdėjo automobilyje. Visiems susėdus į mašiną, važiavo ieškoti kažkokio vyro. Atvažiavus, vienas iš tų vaikinų išlipo ir kažkur nuėjo. Grįžęs pasakė, kad ieškomo žmogaus nėra, ir reikia dar kažkur važiuoti. Taip atvažiavo į Šilainius, netoli Rasytės gatvės. Vienas iš jų išlipo, kažkur nuėjo, grįžo su dar vienu vaikinu. G. D. su jais kalbėjosi išlipęs iš mašinos. D. V. taip pat išlipo. Pokalbį vedė G. D. . Jiems nuėjus, pamatė atbėgant kelis vaikinus su kaukėmis. Pribėgo prie nukentėjusiojo, jis pajuto smūgį į galvą, nukrito į tarpą tarp mašinos, išgirdo šūvius, viskas truko 3-4 minutes. Nematė, kur buvo kiti. Viskam nurimus, nuvažiavo į šviesesnę vietą. Iškvietė policiją, greitąją medicinos pagalbą. Jau Klinikose, atvežė vyriškį, kuris jam atrodė panašus į tą, kuris buvo automobilyje. Kartu į Kauną važiuoti paprašė G. D. . Jis turėjo pinigų, norėjo pirkti mašiną. Žinojo, kad G. turi ginklą. Užpuolikai buvo kaukėti, trys ar keturi. Pirmiausia spyrė į nugarą, jam nukritus, trenkė į galvą. Sudavė kažkokiu kietu buku daiktu, todėl jis pagalvojo, kad tai galėjo būti pistoleto rankena. Kas šaudė, nežino, girdėjo du ar tris šūvius. Vyrai buvo su kaukėmis, turėjo ginklus rankose, panašius į nupjautavamzdžius. Nukentėjusysis suprato, kad tai užpuolimas, jam sakė gult ant žemės, atiduoti pinigus. J. P. buvo panašus, bet jis nėra tikras, ar tai tas pats asmuo, buvęs mašinoje. Atpažino KMUK ligoninėje, matė, kaip atvežė. Kai ligoninėje pravežė P., jis pasirodė panašus į vieną iš užpuolikų. Jis pirmas gavo smūgį ir nematė, kas ten vyko toliau. P. anksčiau nepažinojo, nebendravo. Nei vieno iš užpuolikų neįsidėmėjo, nes jie buvo kaukėti.

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur nukentėjusysis tvirtai apibūdino užpuolimo metu matytą kaltinamąjį J. P. , bei tvirtai atpažino Kauno klinikų priėmimo skyriuje. Taip pat atpažino ir pagal nuotraukas. Ikiteisminio tyrimo parodymus patvirtino kaip teisingus. Nukentėjusysis D. V. teisiamojo posėdžio metu negalėjo paaiškinti, kodėl bando keisti parodymus, siekdamas įnešti abejones duotiems ikiteisminio tyrimo metu parodymams.

Nukentėjusysis G. A. parodė, kad V. su D. atvažiavo pas jį ir visi kartu važiavo į Kauną. Ten susitiko su dviem vyrais, po to važiavo prie daugiabučių, po to kitur. Atėjo dar vienas vyras, G. D. su juo šnekėjosi išlipęs iš mašinos. Nukentėjusysis sėdėjo mašinoje, atbėgo keli kaukėti vyrai, ištraukė jį iš mašinos, ėmė mušti. Nukentėjusysis dengė veidą, įvirto į krūmus. Buvo sužalotas peiliu į nugarą, nuvežtas į KMUK. Nurodė, kad su kaltinamuoju J. P. nei anksčiau, nei po įvykio nebendravo. Vienam vaikinui nuėjus, neužilgo atbėgo trys kaukėti vyrai. Viso buvo 5-6 žmonės. J. P. nebuvo, jo prieš užpuolimą nematė. Šūvių buvo ne vienas, daugiau. Iš nukentėjusiojo J. P. nieko nereikalavo. Vienas užpuolikų turėjo peilį. Nukentėjusysis iš karto nepajuto, kad yra sužalotas. Atbėgę kaukėti vyrai, rankose turėjo ginklus, kurie buvo panašūs į medžioklinius nupjautavamzdžius. Nukentėjusysis žinojo, kad G. D. turi pinigus, bet apie tai, kad jis turi ginklą, nežinojo. Gydėsi apie dvi savaites.

Nukentėjusysis G. D. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, kad jis buvo davęs skelbimą, jam paskambino ir pasiūlė pirkti automobilio garso aparatūrą. Du kartus važiavo pirkti į Kauną. Su kaltinamuoju J. P. susitikęs niekada nebuvo. Jam paskambino ir pasiūlė vėl susitikti. Sutarė, kad susitiks toje pačioje vietoje, kur ir ankščiau, prie „ Statybų panoramos". Atvažiavus į sutartą vietą, atėjo du vaikinai, tai buvo balandžio 11 d., ir paprašė važiuoti kitur. Buvo vakaras, apie 21 val. Nuvažiavus prie kažkokio daugiabučio Šančiuose, vienas iš jų išlipo ir nuėjo, prašė palaukti. Po kiek laiko grįžęs pasakė, kad reikia važiuoti į kitą vietą. Atvažiavus prie kito namo Šilainiuose, stovėjo ir laukė, ten ir įvyko užpuolimas. Su nukentėjusiuoju kartu buvo V. ir dar pažįstamas G. A. . Susitiko su tuo pačiu vaikinu, su kuriuo bendravo prieš tai du kartus. Pardavėjai buvo kiti, o jis tik derino viską. Jiems atvažiavus į Rasytės g., Šilainiuose, vienas vaikinų išlipo ir kažkur nuėjo, kitas liko mašinoje. Vaikinai buvo be kaukių, vienas buvo su kapišonu. Nukentėjusysis atpažino iš nuotraukų. Vaikinas, kuris buvo išėjęs, grįžo ne vienas, atėjo dar vienas vyras. Atėję pasakė, kad tą dieną sandorio nebus, nes jau vėlu, kad neišeina paduoti aparatūros. Pasikalbėjus iššoko būrys – 6 ar 7-kaukėtų, ginkluotų žmonių, puolė mušti, liepė atiduoti pinigus, gulti ant žemės. Trys iš jų buvo be kaukių, kiti su kaukėm. Kaukėti buvo ginkluoti. Suprato, kad tai apiplėšimas. Liepė gulti, atiduoti pinigus, naudojo smurtą. Buvo pasakyta frazė: „Duokit pinigus“. Nukentėjusiajam užlaužė rankas, kraustė kišenes. Atpažintąjį D. V. parodė ligoninėje. Nukentėjusysis atsitraukė už automobilio. Kažkas suriko, kad jis turi ginklą. Rankas jam laikė vienas stovėjęs už nugaros, o kitas mušė. Išsilaisvinęs nukentėjusysis išsitraukė ginklą ir atsiklaupęs šovė į viršų. Pirmą šūvį paleido iš po striukės. Užpuolikams išsibėgiojus, liko vienas jų. Nukentėjusiajam atsistojus ir bandant eiti, jis daužė per galvą, abu grūmėsi. Nukentėjusysis bėgo, užpuolikas vijosi, tada šovė dar kartą, gal du. Užpuolikui nubėgus, atėjo prie automobilio. G. A. ir D. V. buvo smarkiai sužaloti. Visi atvažiavo prie „Oazės", paskambino policijai ir GMP. Atvykę medikai, išvežė peiliu sužalotą G. A. . Nukentėjusysis su policija važiavo į įvykio vietą. KMUK priėmimo skyriuje D. V. , pamatęs J. P. , pasakė, kad tai tas pats vaikinas, kuris buvo prie mašinos. Patvirtinti, jog tas asmuo, kurį jis įsidėmėjo, ir J. P. , yra vienas ir tas pats asmuo, negali, nes buvo tamsu, apie 24 val., ir kategoriškai tvirtinti, kad įsidėmėjo jo veidą, negali. Nukentėjusiajam niekas negrasino ir spaudimo nedarė. Užpuolusių asmenų jis gerai neįsidėmėjo, patvirtinti, kad užpuolimo metu buvo būtent J. P. , negali. Įvykis ilgai netruko, dureles atidariusį žmogų matė gal dvi minutes, ligoninėje J. P. matė gerai, su juo anksčiau pažįstamas nebuvo. Rėmėsi tuo, jog J. P. jam parodė D. V. , anksčiau jo nepažinojo. J. P. yra be piršto, tada nepastebėjo. Nukentėjusiojo automobilyje J. P. nesėdėjo, ant galinės sėdynės sėdėjo G. A. . Baigus šaudyti, ginklas buvo pilnoje komplektacijoje, dėtuvę turėjo vieną. Kad G. A. būtų turėjęs ginklą, nematė. Tą vakarą nukentėjusysis turėjo apie 30 000 litų, važiavo pirkti automobilinės aparatūros. Norėjo pirkti kelias, ne vieną. Sandorio sumos nežinojo. Telefonu jam buvo pasakyta, kad pasiimtų daugiau pinigų, nes aparatūros bus daug. Prieš tai buvo pirkęs už 5 000 ar 7 000 litų. Automobilyje Fiat Stilo sėdėti neteko. Teisme nukentėjusysis G. D. teigė, kad jis nėra tikras, kad ten buvo P.. V. parodė P. ligoninėje, jis jį įsiminė. Šaudamas jis suprato, kad į kažką pataikė, nes suriko. Negali patvirtinti, kad tarp užpuolikų buvo žmogus be piršto. Tik po įvykio jis buvo šoke, ir tik praėjus kuriam laikui, geriau prisiminė įvykio detales. Dabar jis negali nei patvirtinti, nei paneigti kad J. P. buvo užpuolimo metu. Pagarsinus nukentėjusiojo G. D. duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu bei asmens atpažinimo protokolą (t.3,b.l.,88-91,93-94,100-102), nukentėjusysis patvirtino duotus parodymus, ir pasakė, kad jie yra teisingi. Tačiau kodėl nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu keičia parodymus, siekdamas įnešti abejones duotiems ikiteisminio tyrimo metu parodymams, paaiškinti negalėjo.

Liudytoja J. P. parodė, kad įvykis buvo seniai, smulkmenų ji neprisimena. J. P. atvyko pas ją su drauge D., dabar jo žmona. Sėdėjo, vakarojo, išgėrinėjo, J. negėrė. Tai buvo prieš 3-4 metus, balandžio 12, tą dieną jos vardadienis, vakare. Namuose buvo keturiese, dukros nebuvo. Kieme buvo liudytojos automobilis, kurį liudytojos vyras paprašė, kad J. pastatytų į garažą. J. išėjo, o grįžęs keikėsi, kad jį pašovė. Vežė į ligoninę Jonavoje, iš ten į UK L. negali nurodyti, kiek laiko J. buvo išėjęs, tai parodė ikiteisminio tyrimo metu, dabar neatsimena. Visi buvo šoke dėl įvykio. D. irgi važiavo į Klinikas. Klinikose buvo liudytojos vyras ir D., R. ji nematė.

Liudytojas L. P. parodė, kad nuo įvykio praėjo daug metų, visko negali prisiminti. Balandžio11 d. buvo atvažiavęs jo brolis su drauge D., šventė žmonos vardo dieną. Visi vaišinosi, J. negėrė. Liudytojas paprašė J. pastatyti mašiną į garažą, J. išėjo, grįžęs pasakė, kad jį peršovė. D., J. draugė, vežė J. į ligoninę, liudytojas su žmona važiavo jiems iš paskos. Iš Jonavos išvežė į UK D. su Jonu atvažiavo automobiliu Fiat. R. liudytojas iki tol nepažinojo.

Liudytoja I. V. parodė, kad ji gyvena Rukloje su motina J. P. ir L. P. . Įvykio dieną namo ji grįžo 23 ar 24 val. Matė, kad yra svečių, bet nežino, kas, koridoriuje buvo batai, ir nuėjo miegoti. Ryte mama pasakė, kad J. peršovė. Liudytoja negali pasakyti, kokį automobilį tuo metu turėjo tėvai, nežino, jie dažnai keitė mašinas. Mašinos pastoviai garaže nelaikydavo, statydavo į garažą saugumo sumetimais.

Liudytoja J. D. parodė, kad vyras išvažiavo į Kauną, jai paskambino V. ir pasakė, kad vyrus užpuolė. Susisiekė su vyru, jis pasakė, kad buvo užpultas. Vyras turėjo ginklą. Vyras paskui pasakė, kad juos užpuolė, norėjo atimti pinigus, sakė, kad šaudė. Vyras sakė, kad užpuolikai buvo gal 8, keli iš jų kaukėti. Vieną iš jų pažinojo, sakė, kad ne pirmą kartą bendrauja. Vardo liudytoja neįsidėmėjo. Sakė, kad anksčiau su juo turėjo verslo reikalų, susitiko ne primą kartą. Vyras sakė, kad tas pats asmuo dalyvavo apiplėšime, sakė, kad užpuolikai daužė ginklu per galvą.

Liudytojas D. Š. parodė, kad G. D. yra jo draugas, jis paskambino ir pasakė, kad buvo užpultas ir sumuštas Kaune. Vėliau sakė, kad panaudojo ginklą, bet pinigų neatėmė. Apie įvykį žino tik iš G. D. žodžių. Iš jo sužinojo, kad užpuolė, norėjo apiplėšti, kad G. D. būtų minėjęs, jog tarp užpuolikų buvo pažįstamų žmonių, negali pasakyti. Liudytojas važiavo į Kauną D. parsivežti, pinigai jam nebuvo atiduoti.

Liudytojas D. A. parodė, kad apie įvykį žino tik iš pasakojimų. G. D. yra jo sesers vyras. 2006-04-12 jam paskambino G. ir paprašė atvažiuoti prie Kauno PK D. padavė pinigus ir paprašė palaikyti. Tikslios pinigų sumos jis nežino. Jis pasakojo, kad buvo užpultas ginkluotų vyrų, kad norėjo atimti pinigus, kad vienas su juo buvęs vyriškis yra stipriai sužeistas ir yra ligoninėje. Minėjo, kad buvo panaudotas ginklas. Kai susitiko, pinigus liudytojas jam atidavė, tada jis ir papasakojo, kas įvyko.

Liudytoja D. P. parodymus duoti atsisakė.

2006-04-12 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad prie (duomenys neskelbtini) namo Kaune, dešiniame įvažiavimo kelkraštyje tarpe tarp automobilių ties įvažiavimo prie laiptinių yra dėmės, panašios į kraują, šalia jų rastas išjungtas telefonas „Siemens ASO", pilkai mėlynos spalvos. Ant žalios vejos 3 metrų atstumu nuo kairiojo kelkraščio ant žolės rasta: šovinio tūtelė Nr. „1", šovinio tūtelė Nr. „2", šovinio tūtelė Nr. „3", šovinių dėtuvė su išraižytais skaičiais „321" ir 5 šoviniais, kurių žymėjimas „CBC 32auto"; šovinio tūtelė Nr. „4", šovinio tūtelė Nr. „5", ant asfalto - šovinio tūtelė Nr. „6", trys nuorūkos cigarečių „Marlboro", pažymėtos „1,2,3". Visas pravažiavimas apšviestas tik ties gyvenamais namais, apšvietimas silpnas, praėjimai tarp namų neapšviesti (t. 1, b. l. 8-16).

2006-04-12 vietovės apžiūros protokole užfiksuota, kad ties praėjimu tarp namo ir elektros pastotės, rasta ir paimta „Tele-2 Pildyk" SIM kortelė Nr. 89370 03100 91108 88992 8K. Priešais namo pirmą laiptinę, yra raudonos spalvos dėmės, panašios į kraujo, toliau ant kelio dangos, apie 3,5m atstumu raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują, paimtas jų pavyzdys. Kitoje kelio pusėje, l m atstumu nuo važiuojamosios dalies, matomos raudonos spalvos dėmės, paimtas jų pavyzdys, ties jomis geltonos spalvos metalinė tūtelė, tūtelė paimta (t. 1, b. l. 17-20).

2006-06-20 asmens parodymo atpažinti protokole užfiksuota, kad G. D. J. P. atpažino kaip asmenį, kuris 2006-04-11 naktį paskutinis priėjo prie automobilio, jis buvo be kaukės, jį atpažįsta pagal veido bruožus. Atpažinimo protokole nukentėjusysis G. D. pareiškė, kai vaikinas atsistojo jis tik dar labiau įsitikino, kad atpažino teisingai (t. 3, b. l. 100-102).

2008-08-07 asmens parodymo atpažinti protokole užfiksuota, kad D. V. pagal nuotrauką atpažino J. P. kaip asmenį kuris užpuolimo metu atėjo paskutinis prie jų automobilio. Vaikiną atpažįsta pagal veido bruožus. Ir šis vaikinas užpuolimo metu nubėgo prie G. D. (t. 3, b. l. 135-136).

Ekspertas Jonas Mincevičius patvirtino specialisto išvadą Nr. 11-3021(06) ir parodė, kad ši šūvio pėdsako dalelė yra būtent iš šio ginklo. Gali būti ir iš kito ginklo ir kitos tūtelės. Ši rūšis labiausiai paplitusi. Individualaus pėdsako nėra, ¾ visų šūvio pėdsakų yra būtent tokios sudėties ir ¼ yra kitokios sudėties. Tiksliau pasakyti negalima, nes nėra individualios priklausomybės tarp ginklo ir šūvio pėdsakų dalelių. Ieškant aptinkama ne viena šūvio pėdsako dalelė, bet šiuo atveju daugiau rasta nebuvo tik viena dalelė. Dalelės išlieka trumpą laiką ir gali nusėsti, jeigu šauta iš mažo atstumo. Išvada pasilieka ta pati.

Mykolo Riomerio Universiteto Teismo medicinos instituto Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G-4679/07(02) nurodyta, kad G. D. konstatuota poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, kaktoje, nosies kaulų lūžimas (kuriam spec. chirurginis gydymas nebuvo reikalingas); odos nubrozdinimai nosies nugarėlės srityje, kaktoje, kraujosruva po kairės akies obuolio jungine, pakaušio srities sumušimas. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nosies sritį, pakaušio sritį ne mažiau trijų trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2006-04-12. Sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant smūgius kumštimi, spardant kojomis, ar kitu kietu panašias savybes turinčiu daiktu. (t. 3, b. l. 109).

Mykolo Riomerio Universiteto Teismo medicinos instituto Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G-4269/06(02) nurodyta, kad D. V. konstatuota muštinė žaizda pakaušio srityje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu paveikus galvos pakaušio sritį ir galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2006-04-12. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, kuo galėjo būti pistoleto rankena (t. 3, b. l. 142).

Mykolo Riomerio Universiteto Teismo medicinos instituto Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G-1705/06(02) nurodyta, kad G. A. konstatuota kiauryminė durtinė-pjautinė žaizda dešinėje krūtinės ląstos pusėje, atsiverianti į krūtinės ląstos ertmę, su kraujo susikaupimu dešinėje krūtinplėvės ertmėje. Sužalojimas padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje. Kiauryminė durtinė-pjautinė žaizda dešinėje krūtinės ląstos pusėje, atsiverianti į krūtinės ląstos ertmę sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimas padarytas užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2006-04-12. Sužalojimas padarytas aštriu duriančiu-pjaunančiu daiktu, kuo galėjo būti peilis. Sužalojimas padarytas aštriu duriančiu - pjaunančiu daiktu paveikus dešinę krūtinės ląstos pusę. Sužalojimas padarytas peiliu, kurio geležtė turėtų būti neplatesnė už žaizdos ilgį (t. 3, b. l. 169).

Mykolo Riomerio Universiteto Teismo medicinos instituto Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G-2195/06(02) nurodyta, kad J. P. konstatuota šautinė žaizda dešinio sėdmens srityje su šlapimo pūslės, riestinės žarnos sužalojimu, daugybiniu klubinės žarnos sužalojimu, stuburo juosmeninės dalies penkto juosmens slankstelio sužalojimu. Sužalojimai padaryti šaunant į dešinio sėdmens sritį ir galėjo būti padaryti vieno šūvio pasėkoje, užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2006-04-12. šautinė žaizda dešinio sėdmens srityje su šlapimo pūslės, riestinės žarnos sužalojimu, klubinės žarnos sužalojimu sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimas padarytas šaunant iš šaunamojo ginklo (t. 4, b. l. 28-29).

2006-10-09 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-1479(06) nurodyta, kad ant tirti pateiktų J. P. bliuzono, kelnių ir sportinių batelių rasti mėlynos spalvos medvilnės pluoštai yra vienodi (bendro grupinio priklausomumo) su G. A. džinsinių kelnių audeklo atitinkamais pluoštais. Ant tirti pateiktų J. P. bliuzono, kelnių ir sportinių batelių rasti tamsiai pilkos spalvos medvilnės pluoštai yra vienodi (bendro grupinio priklausomumo) su G. A. megztinio trikotažo atitinkamais pluoštais. Ant tirti pateiktų J. P. bliuzono, kelnių ir sportinių batelių, ant tirti pateiktų lipnių juostų su mikrodalelėmis nuo automobilio VW GOLF valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinės ir galinės sėdynių ir ant tirti pateiktos lipnios juostos su mikrodalelėmis nuo automobilio FIAT STILO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinės sėdynės rasti vienodi (bendro grupinio priklausomumo) tamsiai pilki viskozės pluoštai (t. 1, 27-34 b. l.).

2006-12-29 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-3020(06) nurodyta, kad ant D. V. striukės, ant G. D. striukės ir ant J. P. bliuzono, kelnių ir sportinių batelių rasti tamsiai pilki viskozės pluoštai yra vienodi (bendro grupinio priklausomumo). Ant G. D. striukės ir ant J. P. kelnių ir sportinių batelių rasti pilki su melsvu atspalviu viskozės pluoštai yra vienodi (bendro grupinio priklausomumo). Tamsiai pilki viskozės pluoštai rasti ant D. V. striukės, ant G. D. striukės, ant J. P. bliuzono, kelnių ir sportinių batelių yra vienodi (bendro grupinio priklausomumo) su tamsiai pilkais viskozės pluoštais, rastais ant lipnių juostų su mikrodalelėmis nuo automobilio VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinės ir galinės sėdynių ir ant lipnios juostos su mikrodalelėmis nuo automobilio FIAT STILO, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) galinės sėdynės (t. 1, 38-42 b. l.).

2007-05-31 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-1577(06) nurodyta, kad tyrimui pateiktos G. A. striukės nugariniame paviršiuje, apie 26 cm atstume nuo striukės apačios yra kiauryminis pažeidimas padarytas vienu smūgiu duriamuoju-pjaunamuoju įrankiu, turinčiu aštrią vienašmenę plokščią geležtę, t.y. peiliu (t. 1, 81-83 b. l.).

2007-07-05 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-1576(06) nurodyta, kad:

Tirti pateiktas ginklas yra fabrikinės gamybos 9 mm kalibro pistoletas SIG SAUER P/323 SL Nr. S 213812, skirtas ir tinkamas šaudyti 9 mm kalibro trumpais Brauningo šoviniais. Pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą tirti pateiktas pistoletas yra priskiriamas prie "B" kategorijos šaunamųjų ginklų.

Tirti pateiktos abi šovinių dėtuvės yra fabrikinės gamybos šaunamųjų ginklų dalys: viena dėtuvė, kuri buvo tuščia, yra 9 mm kalibro SIG SAUER modelio pistoleto šovinių dėtuvė. Nustatyti ar ji yra tirti pateikto 9 mm kalibro pistoleto SIG SAUER P 323 SL Nr. S 213812 šovinių dėtuvė negalima, kadangi nėra požymių, pagal kuriuos būtų galima apie tai spręsti;

antra dėtuvė, kurioje buvo penki šoviniai, yra 9 mm kalibro pistoleto, skirto šaudyti 9 mm kalibro trumpais Brauningo šoviniais, šovinių dėtuvė. Nustatyti kokio modelio pistoleto yra ši dėtuvė negalima, nes turimų duomenų nepakanka.

Tirti pateikti penki šoviniai, buvę šovinių dėtuvėje, yra fabrikinės gamybos 32 Auto (7,65 mm) kalibro Brauningo šoviniai. Jie yra skirti 7,65 mm kalibro įvairių modelių pistoletams "Astra", "Beretta", "Brauning", "Valter", "Mauzer", pistoletams Valter-PP, ČZ - 50, ČZ-83 ir kitiems 7,65 mm kalibro ginklams.

Tirti pateikti penki šoviniai yra tinkami šaudyti ir yra šaudmenys. Jie nėra tinkami šaudyti iš tirti pateikto pistoleto, nes yra kito kalibro šoviniai.

Tirti pateiktos septynios tūtelės yra 380 AUTO (9 mm) kalibro trumpų Brauningo Šovinių tūtelės. Jos buvo šautos viename tirti pateiktame pistolete SIG SAUER P 323 SL Nr. S 213812.

Tirti pateiktoje G. D. striukėje esantys pažeidimai yra šautiniai, padaryti vienu šūviu su kulkos įėjimo anga striukės vidiniame paviršiuje - pamušale ir išėjimo anga striukės išoriniame paviršiuje, t.y. buvo šauta iš vidinės striukės paviršiaus pusės.

Nustatyti kokio kalibro (skersmens) kulka buvo padaryti striukės pažeidimai negalima dėl tiriamojoje dalyje nurodytų priežasčių.

Šūvio, kuriuo buvo padaryti nukentėjusiojo G. D. striukės pažeidimai, šaunant iš tirti pateikto pistoleto SIG SAUER P 323 SL, atstumas yra 3 - 5 cm, matuojant nuo ginklo vamzdžio laibgalio iki kliūties (t. 1, 88-95 b. l.).

2006-11-20 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-3021(06) nurodyta, kad ant J. P. bliuzono ir batelių šūvio pėdsakų neaptikta. Ant J. P. kelnių aptikta viena šūvio pėdsakų dalelė, vienodos sudėties su šūvio pėdsakais iš pistoleto SIG SAUER ir įvykio vietoje rastų tūtelių (t. 1, 99-100 b. l.).

2006-10-25 Lietuvos policijos kinologijos centro specialisto išvadoje Nr. 102 nurodyta, kad kvapų pėdsake, paimtame nuo šovinių dėtuvės (kvapų objektas Nr. 274/1), rastos įvykio vietos apžiūros metu, rasti J. P. (kvapų objektas Nr. 202/1) ir G. A. (kvapų objektas-Nr. 203/1) kvapai, bet nerasta G. D. (kvapų objektas - Nr. 204/1) kvapo (t. 1, 109-111 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu, remiantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 154 str. gautų elektroninių ryšių tinklais perduodamų duomenų tyrimu nustatyta, kad J. P. 2006-04-11 01.24 val. iš savo mobilaus ryšio telefono Nr. 8-650 22564 skambino tyrimo nenustatytam asmeniui, kuris naudojasi mobilaus ryšio telefonu Nr. 8-67071347. Iš šio numerio nuketėjusiajam G. D. į jo mobilaus ryšio telefoną buvo skambinta 2006-04-02 15.30 val., 15.56 val., 16.01 val., 17.24 val., 17.35 val., 18.28 val. ir šių pokalbių metu tartasi dėl G. D. atvykimo į Kauną ir navigacinės įrangos pirkimo. G. D. su šiuo nenustatytu asmeniu buvo susitikęs ir nupirko navigacinę įrangą. Su tuo pačiu tyrimo nenustatytu asmeniu 2006-04-11 G. D. buvo susitikęs Kauno mieste, o vėliau nuvyko prie (duomenys neskelbtini) namo, kur G. D. , D. V. ir G. A. buvo užpulti plėšimo tikslu ir sužaloti (t. 2, b. l.68- 83).

Tyrimo metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 154 str., gauta elektroninių ryšių tinklais informacija buvo nustatyta, kad J. P. naudojasi mobilaus ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini). Jo draugė D. P. naudojosi mobilaus ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal šių abonentų išklotines nustatyta, kad J. P. mobilaus ryšio telefonas su Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2006-04-11 d. 14.56 val. iki 2006-04-11 d. 18.16 val. buvo prisijungęs prie Bitės mobiliojo ryšio operatoriaus bokšto KN047. Šio bokšto adresas - Kaunas, Pramonės pr. 22. Jo draugės D. P. mobilaus ryšio telefonas Nr. (duomenys neskelbtini) 2006-04-12 d. 00.39 val. prisijungia prie Bitės mobiliojo ryšio operatoriaus bokšto KN047, vėliau 2006-04-12 d. 00.48 val. prie Bitės mobiliojo ryšio operatoriaus bokšto A105, kurio adresas Kaunas, Partizanų g. 166, 2006-04-12 d. 00.56 val. prie Bitės mobiliojo ryšio operatoriaus bokšto ISOR, kurio adresas Jonavos rajonas, Užusalio seniūnija, 2006-04-12 d. 01.03 val. prie Bitės mobiliojo ryšio operatoriaus bokšto JON02, kurio adresas Jonava, Ukmergės gatvė. Šie prisijungimai prie bokštų rodo mobilaus ryšio telefono, kurio numeris (duomenys neskelbtini) judėjimo kryptį. D. P. liudytojo apklausos metu nurodė, kad nuo 2006-04-11 d. 20.00 val. iki J. P. pristatymo į Kauno klinikas buvo Jonavos rajone Rukloje kartu su savo draugu J. P. (t. 2., b. l. 68-84).

Jonavos ligoninės raštu nustatyta, kad kaltinamasis J. P. į ligoninės priėmimo skyrių atvyko 2006-04-12d. 1val.20min. (t.5,b.l.27).

Jonavos rajono policijos komisariato ikiteisminio tyrimo medžiaga – pranešimu, įvykio vietos apžiūros protokolu, tarnybiniais pranešimais- nustatyta, kad duomenų apie J. P. sužalojimą Ruklos gyvenvietėje negauta ( t.5,b.l.40-45).

Kauno medicinos universiteto klinikų raštu ir išrašais iš ligos istorijos nustatyta, kad J. P. į skubios pagalbos skyrių atvežtas 2006-04-12d. 2val. 35min. iš VŠĮ Jonavos ligoninės. Apie paties paciento aiškinimus dėl sužalojimo aplinkybių asmens ambulatorinio gydymo priėmimo skyriuje apskaitos kortelės pirminės apžiūros gydytojų įrašų lape ir gydymo stacionare istorijoje duomenų nėra. Yra tik įrašas, kad apie 1val. gatvėje buvo šauta. Rastas gulintis gatvėje(t.5,b.l.21-25).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, vertindamas aukščiau aptartus įrodymus, daro tokias išvadas.

Kaltinamasis J. P. dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu neprisipažino, ir paaiškino, kad jis buvo užpultas ir sužalotas Rukloje. Šią kaltinamojo versiją tvirtino liudytojai J. P. , L. P. , D. P. (ikiteisminio tyrimo metu), kurie yra kaltinamojo artimieji. Teismas kaltinamojo J. P. paaiškinimus vertina kaip gynybos priemonę, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Liudytojų J. P. , L. P. , D. P. parodymus vertina kaip siekimą padėti artimam giminaičiui išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamojo J. P. versiją ir jo artimų giminaičių J. P. , J. P. , D. P. parodymus paneigia ištirtų įrodymų visetas ir tuo pačiu patvirtina kaltinamojo J. P. kaltę.

Nukentėjusysis D. V. iš kart po įvykio praėjus kelioms valandoms Kauno medicinos universiteto klinikų priėmimo skyriuje atpažino kaltinamąjį kaip asmenį su kuriuo bendravo įvykio vietoje, su juo kalbėjo prieš pat užpuolimą. Tai buvo trumpas laiko tarpas nuo bendravimo iki atpažinimo klinikose, tai labiausiai užsifiksavę atmintyje veido bruožai. Nukentėjusysis D. V. būtent tik pagal veido bruožus atpažino Kauno klinikose kaltinamąjį J. P. . Tik vežamą J. P. ant neštuvų nukentėjusysis jį iš karto atpažino pagal veido bruožus ir pasakė kitam nukentėjusiajam G. D. , kad tai vienas iš užpuolikų. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas D. V. tiksliai apibūdino šio vaikino ypatybes. Nukentėjusysis atpažino kaltinamąjį J. P. atliekant atpažinimą pagal nuotraukas ir nurodė pagal kokius požymius atpažįsta. Nukentėjusysis D. V. teisiamajame posėdyje bandė įnešti abejones jo duotiems ikiteisminio tyrimo metu parodymams, tačiau pagarsinus ikiteisminio tyrimo duotus parodymus, jis patvirtino, kad jie teisingi. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurios leistų abejoti nukentėjusiojo D. V. ikiteisminio tyrimo metu duotiems ir užfiksuotiems LR BPK nustatyta tvarka duomenims apie įvykio aplinkybes.

Nukentėjusysis G. D. kaltinamąjį J. P. atpažino parodžius asmenį atpažinti. Atpažinimas darytas tiksliai vadovaujantis LR BPK 192 str. tvarka. Nukentėjusysis atpažinimo protokole nurodė, pagal kokius požymius atpažįsta kaltinamąjį J. P. . Taip pat atpažinimo protokole nukentėjusysis kategoriškai patvirtino, kad kai vaikinas atsistojo, tai dar labiau įsitikino, kad atpažino teisingai. Nukentėjusysis G. D. teisiamajame posėdyje bandė įnešti abejones jo duotiems ikiteisminio tyrimo metu parodymams. Nukentėjusysis G. D. dėl atpažinimo ikiteisminio tyrimo metu, kai atpažino kategoriškai kaltinamąjį, bandė teisiamajame posėdyje aiškinti, kad jam kaltinamąjį parodė D. V. Kauno klinikose, ir klinikose įsidėmėjo jo veidą, todėl atpažino. Tačiau pagarsinus ikiteisminio tyrimo duotus parodymus, jis patvirtino, kad jie teisingi. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis G. D. apklaustas balandžio 12d. parodė, kad „būnant KMUK jis ir D. V. matėme, kai pro mus pravežė sužeistą vyrą, tačiau aš jo veido nemačiau, tik pastebėjau, kad D. V. veidas persikeitė ir jis atpažinęs pasakė, kad tai tas pats vyras, aš supratau iš D. V. , kad tai aukštas vyras, kuris buvo atėjęs su jaunesniu vyru prie automobilio“ (t.3,b.l.88-90). Nukentėjusysis G. D. pats patvirtino, kad Kauno klinikose kaltinamojo veido nematė. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurios leistų abejoti nukentėjusiojo G. D. ikiteisminio tyrimo metu duotais ir užfiksuotais LR BPK nustatyta tvarka duomenimis apie įvykio aplinkybes. Teismas daro išvadą, kad vien tik asmens atpažinimo protokolo, kuriuo nukentėjusysis G. D. atpažino kaltinamąjį J. P. kaip asmenį įvykdžius užpuolimą, pakanka J. P. pripažinti kaltu. Tačiau, kaip teismas aukščiau pažymėjo, kaltinamojo kaltė yra grindžiama įrodymų visetu.

Gautų elektroninių ryšių tinklais perduodamų duomenų tyrimu nustatyta, kad J. P. 2006-04-11 01.24 val. iš savo mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) skambino tyrimo nenustatytam asmeniui, kuris naudojasi mobilaus ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini). Iš šio numerio nuketėjusiajam G. D. į jo mobilaus ryšio telefoną buvo skambinta 2006-04-02 15.30 val., 15.56 val., 16.01 val., 17.24 val., 17.35 val., 18.28 val. ir šių pokalbių metu tartasi dėl G. D. atvykimo į Kauną ir navigacinės įrangos pirkimo. G. D. su šiuo nenustatytu asmeniu buvo susitikęs ir nupirko navigacinę įrangą. Su tuo pačiu tyrimo nenustatytu asmeniu 2006-04-11 G. D. buvo susitikęs Kauno mieste, o vėliau nuvyko prie 22 namo, kur G. D. , D. V. ir G. A. buvo užpulti plėšimo tikslu ir sužaloti (t. 2, b. l.68- 83). Teismas daro išvadą, kad tai pakankamas įrodymas, kuris patvirtina, kad kaltinamasis J. P. bendravo su bendrininku, kuris dalyvavo ir organizavo G. D. užpuolimą.

2006-10-25 Lietuvos policijos kinologijos centro specialisto išvadoje Nr. 102 nurodyta, kad kvapų pėdsake, paimtame nuo šovinių dėtuvės (kvapų objektas Nr. 274/1), rastos įvykio vietos apžiūros metu, rasti J. P. (kvapų objektas Nr. 202/1) ir G. A. (kvapų objektas-Nr. 203/1) kvapai(t. 1, 109-111 b. l.). Ekspertizės išvada patvirtina, kad kaltinamasis J. P. buvo įvykio vietoje, turėjo rankose ginklą – pistoletą, kurį naudojo prieš nukentėjusįjį G. A. , šiuo ginklu suduodamas nukentėjusiajam G. A. , ko pasekoje nuo smūgių šovinių dėtuvė atsijungė nuo pistoleto, ir buvo pamesta įvykio vietoje.

Gauta elektroninių ryšių tinklais informacija patvirtina, kad J. P. naudojosi mobilaus ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini). Jo draugė D. P. naudojosi mobilaus ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal šių abonentų išklotines nustatyta, kad J. P. mobilaus ryšio telefonas su Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2006-04-11 d. 14.56 val. iki 2006-04-11 d. 18.16 val. buvo prisijungęs prie Bitės mobiliojo ryšio operatoriaus bokšto KN047. Šio bokšto adresas - Kaunas, Pramonės pr. 22. Jo draugės D. P. mobilaus ryšio telefonas Nr. (duomenys neskelbtini) 2006-04-12 d. 00.39 val. prisijungia prie Bitės mobiliojo ryšio operatoriaus bokšto KN047, vėliau 2006-04-12 d. 00.48 val. prie Bitės mobiliojo ryšio operatoriaus bokšto A105, kurio adresas Kaunas, Partizanų g. 166, 2006-04-12 d. 00.56 val. prie Bitės mobiliojo ryšio operatoriaus bokšto ISOR, kurio adresas Jonavos rajonas, Užusalio seniūnija, 2006-04-12 d. 01.03 val. prie Bitės mobiliojo ryšio operatoriaus bokšto JON02, kurio adresas Jonava, Ukmergės gatvė. Šie prisijungimai prie bokštų rodo mobilaus ryšio telefono, kurio numeris (duomenys neskelbtini) judėjimo kryptį. D. P. liudytojo apklausos metu nurodė, kad nuo 2006-04-11 d. 20.00 val. iki J. P. pristatymo į Kauno klinikas buvo Jonavos rajone Rukloje kartu su savo draugu J. P. (t. 2., b. l. 68-84). Šie duomenys patvirtina, kad D. P. buvo Kaune iki 2006-04-12 d. 00.39 val. ir rodo jos judėjimo kryptį iš Kauno į Ruklą. Tuo pačiu šie duomenys paneigia jos parodymus, kad ji su J. P. buvo nuo 20val. Rukloje pas L. P. . Taip pat šie duomenys patvirtina, kad iš Kauno iki Jonavos galima nuvažiuoti per 20min. Taip pat patvirtina, kad nuo įvykio Rasytės gatvėje – nuo užpuolimo pabaigos, pakako laiko kaltinamajam J. P. atsidurti Rukloje pas brolį. Pagal šiuos duomenis D. P. Jonavoje buvo 01val.03min. Kaltinamasis J. P. į Jonavos ligoninę pristatytas 1val.20min. Šių duomenų pagrindu darytina išvada, kad atvykus D. P. į Ruklą 01val.03min., pakako laiko kaltinamąjį J. P. pristatyti į Jonavos ligoninę 1val.20min., kur užregistruota jo pristatymo laikas.

Kaltinamasis J. P. aiškindamas įvykio aplinkybes – kurdamas savo versiją, buvo nenuoseklus, savo versijos įvykio aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas aiškino nenuosekliai (t.4,b.l. 8-9,10-11, 13). Kaltinamasis J. P. negalėjo teisiamajame posėdyje paaiškinti, kodėl jo duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu yra nenuoseklūs, bet net gi prieštaringi: pirmoje apklausoje(b.l.8-9) įvykio aplinkybes nurodė vienaip, o kitoje apklausoje nurodė kitaip (b.l.10-11). Iš ligos istorijų įrašų matosi, kad kaltinamasis apžiūrinčiam gydytojui sužalojimo aplinkybių stengėsi neaiškinti. Ligos istorijoje esantis įrašas yra trumpas. Pagal kaltinamojo J. P. versiją Jonavos rajono policijos komisariate buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, tačiau nebuvo nustatyta jokių duomenų, patvirtinančių kaltinamojo J. P. versiją, kad jis buvo sužalotas Rukloje šalia garažo.

2006-11-20 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-3021(06) (balistinė) nurodyta, kad ant J. P. kelnių aptikta viena šūvio pėdsakų dalelė, vienodos sudėties su šūvio pėdsakais iš pistoleto „SIG SAUER“ ir įvykio vietoje rastų tūtelių (t. 1, b. l. 99-100). Minėta išvada paaiškinama tuo, kad nukentėjusysis G. D. gindamasis nuo neteisėtų J. P. ir jo bendrininkų veiksmų šaudė iš legaliai turėto šaunamojo ginklo pistoleto „SIG SAUER“, ko pasekoje šūvio pėdsakai atsirado ant J. P. kelnių bei jam buvo padarytas šautinis sužalojimas, konstatuotas teismo medicinos tyrimo metu. Teisminio nagrinėjimo metu (2009-09-04) apklaustas ekspertas Jonas Mincevičius (balistas) parodė, kad pilnai patvirtina duota išvadą (tačiau nurodė, jo teigti, kad šūvio pėdsako dalelė priklauso konkrečiam ginklui, negalima). Šis eksperto paaiškinimas nepaneigia, kad kaltinamasis J. P. buvo sužalotas įvykio vietoje. Tačiau, eksperto išvada yra svarbus įrodymas ir papildo įrodymų visetą, kas patvirtina, kad kaltinamasis J. P. buvo įvykio vietoje ir buvo sužalotas nukentėjusiajam G. D. besiginant nuo užpuolimo.

2006-12-29 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-3020(06) (mikropluoštų) nurodyta, kad ant D. V. striukės, ant G. D. striukės ir ant J. P. bliuzono, kelnių ir sportinių batelių rasti tamsiai pilki viskozės pluoštai yra vienodi (bendro grupinio priklausomumo). Ant G. D. striukės ir ant J. P. kelnių ir sportinių batelių rasti pilki su melsvu atspalviu viskozės pluoštai yra vienodi (bendro grupinio priklausomumo). Tokia išvada taip pat papildo įrodymų visetą, ir patvirtina, kad J. P. buvo įvykio vietoje, ir dalyvavo nusikaltimo padaryme.

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo

Ištyrus esančius įrodymus matyti, kad yra aiškiai išreikšta kaltinamojo bei jo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų bendrininkų tyčia užvaldyti svetimą – nukentėjusiesiems priklausantį turtą, ir tai padaryti palaužiant jų pasipriešinimą panaudojant fizinį smurtą, nešaunamuosius bei šaunamuosius ginklus. Tyčią užvaldyti turtą aiškiai išreikšta žodiniu reikalavimų atiduoti pinigus bei klausimu, kur yra pinigai. Kad siekiat užvaldyti turtą buvo naudojamas smurtas, akivaizdu, kadangi apie tai nurodo patys nukentėjusieji. Be to, apie tai byloja medicininių tyrimų metu nukentėjusiesiems konstatuotų sužalojimų gausa bei sunkumas. Įvykio vietoje buvo rasta šovinių dėtuvė, šoviniai, kurie nepriklausė nukentėjusiems. Nukentėjusieji taip pat patvirtino, kad užpuolikai buvo ginkluoti. Tai yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad plėšimas buvo vykdomas panaudojant šaunamuosius ginklus.

Vienam iš nukentėjusiųjų – G. A. konstatuotas labai sunkus sveikatos sutrikdymas. Nors ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, kad tai padarė būtent J. P. , tačiau nekyla jokių abejonių, kad tai padaryta bendrininkų bendrų veiksmų pasėkoje. Visų jų buvo vienas tikslas – užvaldyti turtą ir tai padaryti bet kokia kaina. Apie tai byloja užpuolikų skaičius, pasirinkti nusikaltimo įrankiai – šaunamieji ir nešaunamieji ginklai bei jų veiksmai įvykio metu. Jų skaičius net dvigubai didesnis už nukentėjusiųjų, jie nukentėjusiųjų atžvilgiu naudoja nešaunamuosius bei šaunamuosius ginklus, spardo bei muša rankomis juos į gyvybiškai svarbias kūno vietas – galvą, krūtinę. Tačiau J. P. savo nusikalstamo tikslo nepasiekė nukentėjusiesiems aktyviai pasipriešinus.

J. P. nusikalstamą veiką - plėšimą - padarė, veikdamas bendrininkų grupėje. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis J. P. veikė su bendrininkais. Visi bendrininkai buvo bendravykdytojai, visų bendrininkų buvo vieninga tyčia – naudojant smurtą užvaldyti nukentėjusiųjų turtą. Nors ikiteisminio tyrimo metu bendrininkai nenustatyti, teismas atsižvelgia į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos priimtą aiškinimą, kad konstatavimas nuosprendyje, jog kaltininkas bendrininkavo su nenustatytu asmeniu, nebūtinai reiškia netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Taigi bendrininkavimas iš esmės yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis).

Teismų praktikoje susiduriama su tokiais atvejais, kai asmuo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką kartu su nenustatytu asmeniu. Kadangi šio asmens pakaltinamumo ir amžiaus neįmanoma patikrinti, kyla klausimas, ar byloje galima konstatuoti bendrininkavimo buvimą. Teismų praktika nagrinėjamu klausimu nevienoda, tačiau bendrininkų grupės aplinkybė tokiais atvejais dažnai šalinama iš kaltinimų ir teismų nuosprendžių. Kita vertus, kaip pažymi plenarinė sesija, kad nusikalstamos veikos dalyvio įvardijimas procesiniuose dokumentuose kaip nenustatyto asmens nebūtinai reiškia, kad apie jį nieko nežinoma ir kad nėra galimybių nustatyti jo indėlio į bendrą veiką, susitarimo su kaltinamuoju bei jų tyčios bendrumo. Nenustatytas asmuo iš tiesų gali būti žinomas, bet pasislėpęs nuo teisėsaugos institucijų, pagaliau apie šio asmens pakankamą atsakomybei amžių, gebėjimą suvokti ir valdyti savo veiksmus, jo susitarimą su kaltinamuoju bei tyčios turinį teismas gali spręsti iš byloje surinktų įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių specifikos. Todėl bendrininkavimo su asmeniu, įvardytu kaip nenustatytas asmuo, pašalinimas iš kaltinimo neturi būti sprendžiamas formaliai, o bendrininkavimo konstatavimas tokiu atveju nebūtinai reiškia netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-01-06 nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-P-9/2009). Teismas pripažindamas bendrininkavimą, vadovaujasi įrodymų visetu. Užpuolimo metu nukentėjusieji įsidėmėjo užpuolusių asmenų skaičių, kad jų galėjo būti ne mažiau kaip keturi - penki kaukėti asmenys, bei dar du asmenys be kaukių, su kuriais bendravo prieš atbėgant kaukėtiems vaikinams, kad turėjo ginklus. Pagal šias aplinkybes, pagal asmenų išvaizdą, pagal atliktus jų objektyvius veiksmus, darytina išvada, kad asmenys atitiko LR BK 24 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

Kaip aukščiau paminėtoje nutartyje konstatavo plenarinė sesija, nustačius kaltinamojo ir nenustatyto asmens veikos bendrumą, jo susitarimą su šiuo asmeniu bei tyčią padaryti nusikalstamą veiką kartu su juo, taip pat nesant byloje duomenų, suteikiančių pagrindą abejoti dėl nenustatyto asmens pakaltinamumo ir pakankamo atsakomybei amžiaus, sprendžiama, kad jis padarė nusikalstamą veiką, bendrininkaudamas su šiuo asmeniu ir veikė su juo bendrininkų grupe. Teismas konstatuoja, jog kaltinimo J. P. inkriminuojama bendrininkavimo aplinkybė teisingai ir pagrįstai, teismas jos nešalina dėl tos priežasties, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis. Todėl teismas laiko, kad J. P. bendrininkų grupės aplinkybė inkriminuotina, kadangi šios aplinkybės neinkriminavimas atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės kitus asmenis, padariusius nusikalstamą veiką veikiant bendrininkų grupėje su J. P. , kas yra nustatyta ikiteisminio tyrimo metu, kad J. P. veikė ne vienas, o bendrininkų grupėje.

Nusikalstamos veikos metu buvo sunkiai sutrikdyta G. A. sveikata. Tyrimo metu nenustatyta, kuris iš užpuolikų būtent dūrė peiliu į nugarą G. A. . Pažymėtina, kad atsakomybė už sunkų sveikatos sutrikdymą pagal BK 135 straipsnį kyla kai žmogui sveikata sutrikdoma veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Tyčios rūšis neturi įtakos padarytos veikos kvalifikavimui, tačiau teismas privalo teisingai nustatyti tyčios rūšį. Tyčios rūšys viena nuo kitos skiriasi asmens psichiniu santykiu su padariniais: esant tiesioginei tyčiai, asmuo supranta, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, numato, kad gali ją sutrikdyti ir nori kilsiančių padarinių, o netiesioginės tyčios atveju – nors ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems kilti. Sąmoningas leidimas padariniams atsirasti, kaip netiesioginės tyčios valinis momentas, teismų praktikoje aiškinamas kaip kaltininko abejingumas galimam kito žmogaus sveikatos sutrikdymui ar gyvybės atėmimui. Kaltininkas abejingas ar padariniai kils, ar jie nekils, jam visiškai tas pats dėl padarinių kilimo ar nekilimo. Tuo tarpu jei kaltininkas veikia numatydamas, kad žmogaus sveikatai neišvengiamai ar labai tikėtinai bus padaryta žala ir jos nori, laikoma kad kaltininkas veikė tiesiogine tyčia, kuri savo ruožtu gali būti apibrėžta ar neapibrėžta. Šiuo atveju galima kalbėti tik apie tiesioginės tyčios apibrėžtumo laipsnį: ar kaltininkas siekė padaryti konkretaus sunkumo sveikatos sutrikdymą (apibrėžta tyčia), ar savo sąmonėje to nedetalizavo ir jam buvo priimtini bet kokie galintys kilti sveikatos sutrikdymai ar net gyvybės atėmimas (neapibrėžta tyčia). Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltininko panaudotas nusikaltimo padarymo įrankis (peilis) bei padarytų sužalojimų lokalizacija (dūris į nugaros sritį) rodo, kad jis siekė sutrikdyti asmens sveikatą. Šioje situacijoje panaudodamas peilį kaltininkas negalėjo nenorėti kilsiančių padarinių ir būti jiems abejingas, nes jau vien pasirinktas veikimo būdas, t. y. smūgis žalojančiu įrankiu į žmogaus nugarą, patvirtina, kad kaltininkas numatė, kad neišvengiamai sužalos sveikatą ir norėjo sužaloti nukentėjusįjį. Todėl asmuo, kuris darydamas nusikalstamą veiką pasirenka tokį veikimo būdą, kada sveikata bus sutrikdyta neišvengiamai ar esant pakankamai didelei tikimybei, negali būti pripažintas veikusiu netiesiogine tyčia. Tais atvejais, kai kaltininkas veikia suvokdamas, kad žmogui neišvengiamai bus sutrikdyta sveikata ar atimta gyvybė, tai toks asmuo veikia tiesiogine tyčia. Darytina išvada, kad G. A. sunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas, veikiant tiesiogine apibrėžta tyčia. Teismas sprendžia, kad J. P. inkriminuojamas nusikalstama veika padarytas sunkus G. A. sveikatos sutrikdymas kvalifikuojamas kaip atskiras nusikaltimas. Panaudotas fizinis smurtas sukėlė padarinius – sunkų sveikatos sutrikdymą. Vadovaujantis teismų praktika, veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 3 dalį ir pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą, nes BK 180 straipsnio 3 dalis neapima sunkaus sveikatos sutrikdymo padarinių, o BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punkto dispozicija apima tik sveikatos sutrikdymo pasekmes dėl savanaudiškų paskatų, tačiau nenumato nuosavybės pagrobimo (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-176/2007). Teismas sprendžia, kad J. P. padaryti veiksmai kvalifikuotini kaip BK 180 str. 3 d. ir BK 135 str. 2 d. 9 p. nusikaltimų idealioji sutaptis.

Sprendžiant atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į BK 26 str. nuostatas, pagal kurias bendrininkai atsako tik už tas vykdytojo padarytas veikas, kurias apėmė jų tyčia (BK 26 str. 1d.). Šiuo konkrečiu atveju bendrininkų tyčia buvo vieninga ir apima sunkų G. A. sveikatos sutrikdymą, todėl baudžiamoji atsakomybė J. P. , nenustačius kitų bendrininkų, iškyla būtent pagal tyčios apimtį.

Teismas daro išvadą, jog byloje pateiktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetas yra pakankamas pagrindas J. P. pripažinti kaltu dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo.

Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika kvalifikuota teisingai pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 180 str. 3 d., 135 str. 2 d. 9 p.

Bausmės skyrimas

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi LR BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam J. P. , atsižvelgia į jį charakterizuojančią medžiagą: J. P. anksčiau teistas 4 kartus, teistumas neišnykęs.

J. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad J. P. nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Nustatant laisvės atėmimo bausmės dydį atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis sukūrė šeimą, taip pat į sveikatos būklę, taip pat į tai, kad viena nusikalstama veika (plėšimas) nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Todėl jam skiriama laisvės atėmimo bausmė artima bausmės vidurkiui.

Civiliniai ieškiniai

Nukentėjusysis G. D. nuo civilinio ieškinio atsisakė.

Nukentėjusysis D. V. nuo civilinio ieškinio atsisakė.

Nukentėjusysis G. A. nuo civilinio ieškinio atsisakė

Valstybinė ligonių kasa prie SAM pareiškė civilinį ieškinį 5736,30 Lt sumai dėl G. A. gydymo išlaidų atlyginimo, ieškinys pagrįstas ir priteistinas (t. 3, b. l. 75-84).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 – 308 str.,

nusprendžia:

J. P. pripažinti kaltu, įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1d. ir 180 str. 3d., 135 str. 2d., 9p. ir jį nubausti: pagal BK 22 str. 1d. ir 180 str. 3d. laisvės atėmimu ketveriems metams; pagal BK 135 str. 2 d. 9 p. laisvės atėmimu šešeriems metams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. paskirtosios bausmės subendrinamos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir galutinę bausmę J. P. paskirti šešerius metus laisvės atėmimo. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisėjus nuosprendžiui pakeisti į suėmimą.

Priteisti iš J. P. 5736,30 Lt Valstybinei ligonių kasai prie SAM G. A. gydymo išlaidų atlyginimo.

Daiktiniai įrodymai, įsiteisėjus nuosprendžiui:1.Nukentėjusiojo G. A. daiktai:1.1. rudos spalvos odinė striukė,1.2. juodos spalvos odiniai sportiniai batai,1.3. juodos spalvos puskojinės,1.4. mėlynos spalvos džinsinės kelnės su odiniu juodos spalvos diržu,1.5. pilkos spalvos kelnaitės,1.6. tamsiai pilkos spalvos trikotažo megztinis,

1.7. juodos spalvos marškinėliai trumpom rankovėm – grąžinti G. A. ;

2. Kaltinamojo J. P. daiktai:2.1. juodos spalvos odiniai sportiniai bateliai „Nike“,2.2. tamsiai mėlynos spalvos mėlynos sportinės kelnės „Nike“,

2.3. juodos spalvos sportinis bliuzonas „Nike“ – grąžinti J. P. ;

3. Nukentėjusiojo G. D. daiktai: juodos spalvos odinė striukė (t. 1, b. l. 181) – grąžinti savininkui;

4. Nukentėjusiojo D. V. daiktai:

juodos spalvos trikotažo bliuzonas(striukė) (t. 1, b.l.182) – grąžinti savininkui;

5. 2006-04-12 įvykio vietos apžiūros metu paimti daiktai:

5.1. mobiliojo ryšio telefonas „Siemens", IMEI Nr. 350446512755456 su Tele-2 PILDYK SIM kortele Nr. 89370 03100 71214 93851 16K,

5.2.Vokas, kuriame yra 1 vnt. tampono su nuoplova nuo asfalto,5.3.Vokas, kuriame yra l vnt. tampono su nuoplova nuo šovinių dėtuvės,5.4.Trys vokai su nuorūkomis „Marlboro", rastomis prie ei. skydinės,5.5.Šovinių dėtuvė ( 5 šoviniai panaudoti eksperimentui) (t 1., b. l. 90),5.6. šovinių tūtelės,

5.7.1 šovinių tūtelė „S&B 9mm Br. C" (dėtuvė ir tūtelės saugomi Kauno apskrities VPK VP VTV Licencijavimo skyriuje) (t.,1, b. l. 8-11) - – grąžinti prokuratūrai;

6.Vietovės apžiūros metu paimti daiktai:6.1.Vokas suTele-2 PILDYK SIM kortele Nr. 89370 03100 91108 88992 8K,6.2. 1 šovinio tūtelė ( išsiųsta saugojimui į Kauno a. VPK VP VTV LS),

6.3. trys vokai su kraujo nuoplovomis (t. 1, b. l. 17-20) – grąžinti prokuratūrai;

7. 2006-10-25 automobilio VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu paimti daiktai:

7.1. sidabro spalvos prožektorius –grąžinti G. D. ,7.2. šeši vokai su kraujo pavyzdžiais,7.3. vokas su mikrodalelėmis,

7.4. vokas su dirvožemiu (t. 1, b. l. 142-143) – sunaikinti;

8. 2006-04-13 automobilio Fiat Stilo, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu paimti daiktai:

Vokas su mikrodalelėmis (įpakuotas viename voke su mikrodalelėmis iš VW GOLF)(t. 1, b. l. 144-152)- sunaikinti;

9. 2006-04-14 automobilio VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu paimti daiktai: Vokas su kraujo pavyzdžiu (t. 1, b. l. 170-171) - sunaikinti;

10. Vokas su G. D. seilių ir gleivinių pavyzdžiu (t. 1, b. l. 183),11. Vokas su D. V. seilių ir gleivinių pavyzdžiu (t. 1, b. l. 185),12. Plastmasinis indelis su G. A. kraujo pavyzdžiu(t. 1, b. l. 186),

13.Plastmasinis indelis su J. P. kraujo pavyzdžiu(t. 1, b. l. 190)- sunaikinti;

14. Vokas su kompaktine plokštele ERĮ-164 (t. 2,b. l. 21),15.Viena kompaktinė plokštelė (t.2,b. l. 28),16.Vokas su septynioms kompaktinėm plokštelėm (t.2, b. l. 29),17.Vokas su trim kompaktinėm plokštelėm (t.2, b. l. 89 ),18.Vokas su viena kompaktine plokštele (t.2, b. l. 113),19.Vokas su dviem kompaktinėmis plokštelėmis (t.2, b. l. 148),

20.Vokas su trim kompaktinėmis plokštelėmis (t. 2, b. l. 154) – grąžinti prokuratūrai;

Nuosprendis gali būti skundžiamas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos Apeliaciniam teismui per šį apygardos teismą.

Teisiamojo posėdžio pirmininkas Valdas Vitunskas