Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Gaudutienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo V. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau–BK) 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą laisvės atėmimu dešimčiai metų, pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams, pagal BK 149 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu penkeriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir BK 180 straipsnio 1 dalį, apimtos griežtesne bausme švelnesnė ir subendrinta bausmė nustatyta laisvės atėmimas dešimčiai metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, prie šios bausmės iš dalies pridėta bausmė, paskirta pagal BK 149 straipsnio 1 dalį, ir galutinė subendrinta bausmė nustatyta laisvės atėmimas dvylikai metų, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. J. nuteistas už tai, kad jis, siekdamas savanaudiškų paskatų - turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, 2006 m. birželio 4 d., apie 11 val., (duomenys neskelbiami) gatvėje, užpuolė miško takeliu einančią nukentėjusiąją T. P. ir rankomis stipriai griebęs už kaklo pradėjo ją smaugti pirštais bei ant nukentėjusiosios kaklo kabojusio papuošalo virvute, dėl ko, sutrikus galvos smegenų kraujotakai ir praradus sąmonę, nukentėjusiajai buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Be to, V. J. nuteistas už tai, kad jis tuo pačiu metu plėšimo būdu iš nukentėjusiosios pagrobė 100 Lt vertės rankinę su joje buvusiu 100 Lt vertės mobiliojo ryšio telefono aparatu NOKIA 3310 bei 18 Lt vertės raktus.

V. J. nuteistas dar už tai, kad jis po to pasinaudojęs nukentėjusiosios bejėgiška būkle dėl prarastos sąmonės, išžagino vaginaliniu būdu lytiškai santykiaudamas su nukentėjusiąja prieš jos valią.

Apeliantas skunde ginčija ir jam paskirtos pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausmės dydį. Teigia, kad atsižvelgiant į tai, jog jis prisipažino padaręs šį nusikaltimą, nurodė nusikaltimo padarymo vietą, dėl padaryto nusikaltimo gailisi, atlygino nukentėjusiajai padarytą žalą, yra pagrindas skirti jam švelnesnę bausmę.

Teismo posėdyje apeliacine tvarka nuteistasis ir jo gynėja prašė tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. J. apeliacinis skundas atmestinas.

Nuosprendžiu iš byloje esančių faktinių duomenų (nuteistojo V. J. parodymų (2 t., 17-19 b. l.), nukentėjusiosios T. P. parodymų (2 t., 19-20 b. l.), specialisto išvados Nr. 974/06 (03) (1 t., 23-26 b. l.) teisingai nustatyta, kad nuteistasis V. J. rankinei su joje buvusiais mobiliojo ryšio telefono aparatu NOKIA 3310 ir buto raktais pagrobti panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją: rankomis stipriai sugriebė už kaklo, smaugė pirštais ir papuošalo virvute, kabojusia ant jos kaklo, dėl ko sutriko galvos smegenų kraujotaka ir nukentėjusioji prarado sąmonę.

Šiuo atveju, kai nuteistasis turtui pagrobti panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją, jo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti kaip plėšimas. Plėšimo metu panaudotas fizinis smurtas buvo ne nusikalstamos veikos tikslas, o tik priemonė pagrobti svetimą turtą. Apžiūrėjus specialistui nukentėjusiąją, buvo rastos daugybinės taškinės kraujosruvos veido odoje ir akių junginėse, lūpų vidiniame paviršiuje bei dantenose, kas patvirtino kaklo suspaudimo bei kvėpavimo sutrikdymo faktą smaugiant. Kadangi kaklo suspaudimą smaugiant lydėjo objektyviais duomenimis patvirtintas galvos smegenų kraujotakos sutrikimas (objektyviai patvirtintas sąmonės praradimas ir dalinė retrogradinė amnezija), todėl T. P. patirtas galvos smegenų kraujotakos sutrikimas smaugiant, specialisto įvertintas, kaip sunkus sveikatos sutrikdymas (sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių punktas 6.6.19) (1 t., 24 b. l.).

Panaudotas fizinis smurtas sukėlė padarinius – sunkų sveikatos sutrikdymą. Vadovaujantis teismų praktika, veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą, nes BK 180 straipsnio 3 dalis neapima sunkaus sveikatos sutrikdymo padarinių, o BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punkto dispozicija apima tik sveikatos sutrikdymo pasekmes dėl savanaudiškų paskatų, tačiau nenumato nuosavybės pagrobimo.

Specialistas padarė išvadą apie sveikatos sutrikdymo mastą, remdamasis T. P. apžiūros, medicininių dokumentų ir papildomų tyrimų duomenimis, atsižvelgęs į bylos aplinkybes bei vadovaudamasis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.19 punktu. Kaklo suspaudimas ar kitokia mechaninė asfikcija, lydima objektyviais duomenimis patvirtinto galvos smegenų kraujotakos sutrikimo, šiose Taisyklėse laikoma sunkiu sveikatos sutrikdymu. Specialisto išvadoje išvardinti medicininiai kriterijai atitinka Taisyklių 6.6.19 punkte apibūdintam sunkiam sveikatos sutrikdymo mastui. Šiuo atveju tai, kad nukentėjusioji negulėjo ir nesigydė gydymo įstaigoje, galėjo dalyvauti teismo posėdžiuose, nėra medicininiai kriterijai, nustatant sveikatos sutrikdymo mastą.

BK 180 straipsnio 1 dalies sudėtis neapima sunkaus sveikatos sutrikdymo, todėl nuteistojo V. J. nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota kaip idealioji nusikaltimų sutaptis.

Todėl nepagrįstas ir netenkintinas nuteistojo V. J. prašymas išteisinti jį pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą.

Byloje esančių duomenų taip pat pakanka V. J. kaltei dėl V. P. išžaginimo įrodyti ir paneigti jo parodymams, kuriais neprisipažino ir aiškino, jog nukentėjusiajai netekus sąmonės, savo trumpikėse jis pajuto išsiliejusią spermą, todėl savo ranką su spermos pėdsakais nusivalė į T. P. rūbus, su ja lytinio akto neatliko.

Iš nukentėjusiosios parodymų matyti, kad (duomenys neskelbiami) parke einant pėsčiųjų taku lygiagrečiai geležinkeliui T. P. iš nugaros pusės buvo neteisėtai užpulta jai nepažįstamo vyriškio, kuris ją smaugė abiem rankomis sugriebęs už gerklės. Netekusi sąmonės ji nukrito ant žemės, atsipeikėjusi pastebėjo, kad guli ant žemės, veidas sukruvintas, jos sijonas pakeltas, apatiniai marškiniai perplėšti, apatinės kelnaitės nuvilktos ir mėtosi šalia jos ant žemės. Specialisto išvados Nr. 974/06 (03) 6 punkte pažymėta, kad T. P. makšties turinyje rasta spermijų ir prostatos specifinio antigeno, kas patvirtina įvykio metu atliktą vaginalinį lytinį aktą (1 t. 24 b.l.). Specialisto išvadoje Nr. S-SP 103/06 (01) konstatuotas tepinėliuose su T. P. makšties turiniu suradimas pavienių spermijų (1 t., 27 b. l.). Specialisto išvados Nr. 7537 1 punkte nurodyta, kad ant T. P. pasijonio ir sijono yra spermos, išvados 5 punkte konstatuota, jog tikimybė, kad sperma ant pasijonio ir sijono priklauso V. J. , yra ne mažesnė nei 99,9999999999994 % (1 t. 43 b. l.). Šių duomenų viseto teismui pagrįstai pakako išvadai padaryti, kad T. P. tuo metu kai nuo asfikcijos prarado sąmonę, buvo išžaginta nuteistojo V. J. .

Specialisto išvadoje Nr. S43O/06 (01), nors nurodyta, kam priklauso T. P. makšties turinyje rasti pavieniai spermijai pasakyti negalima, nes negautas spermijų DNR reakcijos produktas (1 t., 48 b. l.), tačiau nepaneigta, kad įvykio metu su ja lytiškai santykiauta.

Iš ginekologinės anamnezės, išdėstytos Specialisto išvados Nr. 974/06 (03) tiriamojoje dalyje, žinoma, kad nukentėjusioji iki įvykio jau seniai, apie 2 metus, lytiškai nesantykiavusi. Todėl visiškai akivaizdu, kad jos makštyje surasti pavieniai spermijai liko būtent po prievartinio lytinio akto. Kito asmens, išskyrus V. J. , nebuvo.

Būtinumo skirti dar vieną ekspertizę, kad būtų nustatyta spermijų priklausomybė, nebuvo, nes tyrimą atlikusi specialistė, turinti reikiamų specialių žinių bei įgūdžių, nurodė priežastį, dėl kurios neidentifikavo pavienių spermijų, t. y. dėl per mažo jų kiekio.

Nepaisant to, byloje surinkta pakankamai duomenų, leidusių nustatyti esmines išžaginimo aplinkybes. Šie duomenys, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir baudžiamojojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas BPK numatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu. Įrodymai įvertinti, nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Teisėjų kolegija nelaiko pagrįstu nuteistojo prašymą išteisinti jį pagal BK 149 straipsnio 1 dalį. Nuosprendžiu teisingai išspręstas bausmių už padarytas nusikalstamas veikas paskyrimo klausimas. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam V. J. , vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir savo sprendimą motyvavo. Teismas tinkamai įvertino nuteistojo V. J. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, jų pasekmes, kaltės formą ir rūšį, tikslus, jo asmenybę, ankstesnius teistumus ir padarė pakankamai motyvuotą ir įtikinančią išvadą dėl paskirtų laisvės atėmimo bausmių dydžio teisingumo.

Teismas nenustatė V. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jų neatsirado ir nagrinėjant bylą apeliacine tvarka.

Nuteistasis nenurodo konkrečių faktų, dėl kurių būtų galima suabejoti teismo, išnagrinėjusio jo bylą, nešališkumu. Jis tik nurodo, kad nesutinka su įrodymų įvertinimu, abejoja teisėjo J. Surblio nešališkumu. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas nešališkumo principas, kuris yra teisėjo vidinio įsitikinimo neatskiriama dalis. Byloje nenustatyta duomenų, dėl kurių būtų galima padaryti išvadą, kad šis principas buvo pažeistas.

Nuteistojo V. J. apeliacinis skundas laikytinas nepagrįstu, o nuosprendis, neperžengiant skundo ribų, pripažintinas teisėtu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo V. J. apeliacinį skundą atmesti.