- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-11-30
- Bylos Nr.
- I-8912-790/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03463-2016-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Marius Bajoras
- Pareiškėjas
- E. L.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Marius Bajoras
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
pareiškėjas E. L. skundu (b. l. 1) kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), priteisti neturtinės žalos atlyginimą po 20 Eur už kiekvieną Lukiškių TI-K praleistą parą gyvenimo sąlygomis, pažeidžiančiomis teisės aktų reikalavimus, laikotarpiu nuo 2014-07-08 iki 2016-05-01. Nurodė, kad buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose, kuriose buvo per mažai ploto. Lukiškių TI-K kamerose buvo drėgna, buvo pelėsio, buitinių parazitų, kurie lįsdavo į maisto produktus. Kamerų apšvietimas buvo blogas. Kamerose esantys stalai pritaikyti valgyti tik dviems asmenims. Iš kamerose esančio tualeto sklisdavo nemalonus kvapas.
Šalies argumentai
Atsakovo atstovas Lukiškių TI-K su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 42–51). Nurodė, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K laikomas nuo 2014-07-11 iki 2016-04-28. Lukiškių TI-K stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydamas galimybes pasivaikščioti kiemelyje, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Nurodė, kad Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus. Atsiradus galimybei, nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, perkeliami į laisvesnes kameras. Iš suimtųjų ir nuteistųjų Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja palaikyti švarą kamerose, tam jiems išduodamas reikalingas inventorius, taip pat yra sudaryta paslaugų teikimo sutartis vabzdžių ir graužikų naikinimo darbams, patalpų priežiūrai ir profilaktiniams darbams atlikti. Lukiškių TI-K kamerose langai yra pritaikyti vėdinimui, nes kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Jei asmenys reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, turimus resursus. Visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, higienos priemonėms sudėti. Dėl pakankamai mažo kamerų ploto ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų baldų. Sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus, tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas 1,5 m. aukščio sienele. Atsakovo atstovo nuomone, pareiškėjas neįrodė jam padarytos neturtinės žalos.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas skundo reikalavimus palaikė. Prašė skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas kelia ginčą dėl atsakovo Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės, vykdant jo suėmimą Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2014-07-11 iki 2016-04-28.
Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis).
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta fundamentali žmogaus teisių apsaugos nuostata, jog vykdant suėmimą, draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą.
Pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes. Atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą. Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai.
Pareiškėjo suėmimo vykdymo Lukiškių TI-K laikotarpiu minimalūs kalinimo vietų kamerų plotui keliami reikalavimai buvo įtvirtinti Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – Įsakymas Nr. V-124) 1.3.1 punkte, kuriame nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.
Pareiškėjas atsakovo atstovo pateiktų duomenų apie pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K laikotarpį, kartu su pareiškėju laikytų asmenų skaičių neginčijo, todėl teismas neturi pagrindo atsakovo atstovo pateiktais duomenimis abejoti. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2014-07-11 iki 2016-04-28 su pertraukomis buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose Nr. 108, 115, 116, 150, 175, 200, 267, 271, 285, 292, 297, 300, 304, 305, 310, 311, 312, 315, 322, 331, 337, 345, 347, 357, 361. Vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimas pareiškėjo atžvilgiu buvo pažeistas laikotarpiais: 2014-07-12, nuo 2014-07-21 iki 2014-10-17, nuo 2014-10-21 iki 2014-10-22, nuo 2014-10-24 iki 2015-01-05, nuo 2015-01-08 iki 2015-01-12, nuo 2015-01-14 iki 2015-01-31, nuo 2015-02-05 iki 2015-02-23, nuo 2015-02-25 iki 2015-03-03, nuo 2015-03-06 iki 2015-03-18, 2015-03-24, nuo 2015-03-26 iki 2015-03-31, nuo 2015-04-02 iki 2015-04-06, nuo 2015-04-08 iki 2015-04-14, nuo 2015-04-17 iki 2015-04-21, nuo 2015-04-23 iki 2015-04-24, nuo 2015-04-30 iki 2015-05-06, nuo 2015-05-08 iki 2015-05-17, 2015-05-19, nuo 2015-06-06 iki 2015-06-07, nuo 2015-06-09 iki 2015-06-14, nuo 2015-06-17 iki 2015-06-30, nuo 2015-07-05 iki 2015-07-08, nuo 2015-07-17 iki 2015-07-24, 2015-10-07, nuo 2015-12-11 iki 2015-12-23, 2016-01-18, nuo 2016-01-22 iki 2016-01-25, 2016-01-27, nuo 2016-02-22 iki 2016-02-23, nuo 2016-02-26 iki 2016-03-02, nuo 2016-03-04 iki 2016-03-08 (b. l. 42–45). Iš nurodytų duomenų matyti, kad pareiškėjas 339 paras buvo laikomas kamerose, kuriose jam tenkantis plotas buvo mažesnis, nei nustatytas minimalus, jam teko nuo 1,77 iki 3,54 kv. m. kameros ploto. Įvertinus aplinkybę, kad tenkantį plotą papildomai mažino įrengtos lovos ir kiti baldai, kad tokiomis sąlygomis jis turėjo praleisti didžiąją dalį paros laiko, pripažintina, jog pareiškėjas buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalį, Įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punktą. Teismas atmeta atsakovo atstovo argumentus, kad Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus, kaip teisiškai nereikšmingus sprendžiant klausimą dėl atsakovo veiksmų neteisėtumo. Kitais pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpiais pareiškėjui teko nuo 3,65 iki 8,17 kv. m. ploto, taigi teisės aktų reikalavimai šiuo aspektu nebuvo pažeisti.
Pareiškėjas skunde teigė, kad kamerose buvo drėgna, buvo pelėsio. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – HN 76:2010) 24 punktas nustatė, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema, 26 punktas nustatė, kad gyvenamųjų patalpų santykinė drėgmė turi būti 35–60 proc., 56 punktas nustatė, kad ant sienų ir lubų neturi būti pelėsių. Tokie patys santykinės drėgmės rodikliai nustatyti ir Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – HN 134:2015), įsigaliojusios nuo 2015-11-01, 16 punkte, o 17 punkte numatyta, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas, jos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad kameros Lukiškių TI-K vėdinamos per atidaromus langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Iš Vilniaus visuomenės sveikatos centro (toliau – Vilniaus VSC) 2014-12-30 patikrinimo akto (b. l. 70–71) matyti, kad kameroje Nr. 304 (pareiškėjas joje buvo laikomas 2014-08-13 – 2014-10-19) vėdinimas buvo užtikrinamas per atidaromus langus, santykinė oro drėgmė – 46,5 proc., pelėsio požymių nenustatyta ir tai atitiko higienos normų reikalavimus. Vilniaus VSC 2015-07-28 patikrinimo aktu (b. l. 79–80) kameroje Nr. 297 (pareiškėjas joje buvo laikomas 2015-03-23 – 2015-04-14) vėdinimas taip pat buvo užtikrinamas per atidaromus langus, santykinė oro drėgmė kameroje buvo 42,8 proc., pelėsio požymių vizualiai nenustatyta. Vilniaus VSC pažeidimų dėl vėdinimo, santykinės oro drėgmės ir pelėsių nenustatė ir kamerose Nr. 311 (pareiškėjas joje buvo laikomas 2016-01-19 – 2016-02-21) (b. l. 83–85), Nr. 305 (pareiškėjas joje buvo laikomas 2015-07-05 – 2015-09-03) (b. l. 89–90). Todėl pareiškėjo teiginiai dėl netinkamo vėdinimo, drėgmės, pelėsio buvimo Lukiškių TI-K kamerose atmestini kaip neįrodyti.
Pareiškėjas skunde teigė, kad kamerose buvo buitinių parazitų, kurie lįsdavo į maisto produktus. Pagal HN 76:2010 60 punktą laisvės atėmimo vietose neturi būti graužikų ir buitinių parazitų. Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją), kurį atlieka asmenys, turintys visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licenciją verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo veikla (HN 76:2010 60 punktas). HN 134:2015 20 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų, turi būti atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės aktų nustatyta tvarka. Lukiškių TI-K atsiliepime į skundą nurodo, kad sudaro sutartis su įmonėmis, organizuojančiomis profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą. Iš pateiktų į bylą Vilniaus VSC patikrinimų aktų matyti, kad kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, buitinių parazitų pėdsakų nerasta, pvz., 2014-12-30 patikrinimo aktas kameroje Nr. 304 (pareiškėjas joje buvo laikomas 2014-08-13 – 2014-10-19) (b. l. 70–71). Vilniaus VSC 2016-03-21 patikrinimo aktu (b. l. 130–132) nustatyta, kad Lukiškių TI-K yra pildomas atliktų profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo darbų žurnalas, kuriame matyti, kad Lukiškių TI-K atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas, o nustačius jų buvimo pėdsakus, atliekamas jų naikinimas; įstaiga dėl profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo darbų yra sudariusi sutartį su UAB ,,Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Todėl pareiškėjo teiginiai dėl buitinių parazitų buvimo Lukiškių TI-K kamerose atmestini kaip neįrodyti.
Pareiškėjas skunde teigė, kad kamerų apšvietimas buvo blogas. HN 76:2010 22 punktas nustatė, kad gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai, mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx. HN 76:2010 23 punktas nustatė, kad gyvenamosiose patalpose įrengta dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx. HN 134:2015, įsigaliojusios nuo 2015-11-01, 14 punktas numato, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Iš atsakovo atstovo atsiliepimo į skundą matyti, kad visose Lukiškių TI-K kamerose yra įrengti langai. Vilniaus VSC 2014-02-05 patikrinimo aktu (b. l. 62–63) nustatyta, kad kameroje Nr. 285 (pareiškėjas joje buvo laikomas 2014-07-21 – 2014-08-12) dirbtinė apšvieta buvo 276 lx ir atitiko higienos normų reikalavimus. 2014-12-30 Vilniaus VSC patikrinimo aktu nustatyta, kad kameroje Nr. 304 (pareiškėjas joje buvo laikomas 2014-08-13 – 2014-10-19) dirbtinė apšvieta buvo 206,9 lx ir taip pat atitiko nustatytus reikalavimus. Iš Vilniaus VSC 2015-07-28 patikrinimo akto (b. l. 79–80) matyti, kad kameroje Nr. 297 (pareiškėjas joje buvo laikomas 2015-03-23 – 2015-04-14) dirbtinė apšvieta buvo 295,8 lx, o dirbtinė naktinė apšvieta buvo 20 lx ir taip pat atitiko higienos normų reikalavimus. Todėl pareiškėjo teiginiai dėl netinkamo apšvietimo Lukiškių TI-K kamerose atmestini kaip neįrodyti.
Pareiškėjas skunde teigė, kad kamerose esantys stalai pritaikyti valgyti tik dviems asmenims. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 (redakcija, galiojusi nuo 2009-07-17 iki 2016-01-28) 14.6-14.8 punktuose nustatyta, kad gyvenamojoje kameroje turi būti stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti, viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti, spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti. Atsakovo atstovo atsiliepime į skundą nurodyta, jog visose Lukiškių TI-K kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, kurių matmenys apie 0,6 m x 0,5 m, lentynos maisto produktams ir higienos priemonėms sudėti, tačiau dėl mažo kamerų ploto ne visuomet įmanoma įrengti papildomų baldų. Teismas konstatuoja, kad stalai ir kėdės (arba taburetės) kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, buvo įrengti, tačiau atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas kamerose dažnai buvo laikomas dar su 2-3 asmenimis, pripažįsta, kad jis, atsižvelgiant į stalo dydį, ne visada turėjo galimybę prie stalo pavalgyti sėdėdamas, o tai laikytina jo suėmimo sąlygų bloginimu.
Pareiškėjas skunde teigė, kad iš kamerose esančio tualeto sklisdavo nemalonus kvapas. HN 76:2010 21 punktas numatė, kad kamerų atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas; sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema; sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė); sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą, tačiau ši norma buvo taikoma tik naujai statomoms, rekonstruojamoms laisvės atėmimo vietoms. Nuo 2015-11-01 įsigaliojusi HN 134:2015 nereglamentuoja sanitarinio mazgo (tualeto) įrengimo laisvės atėmimo vietose reikalavimų. HN 76:2010 57 punktas numatė, kad sanitariniai techniniai įrenginiai plaunami ir dezinfekuojami kiekvieną dieną, o pagal 58 punktą laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose, tam tikslui jie turi būti aprūpinti švariu ir tvarkingu valymo inventoriumi. HN 134:2015 35 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės gyvenamosios patalpos valomos laisvės atėmimo vietos vadovo nustatyta tvarka. Pagal šios higienos normos 37 punktą patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys (pvz., laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos, ilgalaikių pasimatymų patalpos), turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai). Vilniaus VSC 2016-03-21 patikrinimo aktu (b. l. 130–132) nustatyta, kad Lukiškių TI-K parengta bendro naudojimo bei gyvenamųjų patalpų valymo tvarka. Patikrinimo metu nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų valymui yra išduodamos valymo priemonės. Pažymėtina, kad teismas higienos normų reikalavimų pažeidimų, susijusių su vėdinimu, kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, nenustatė, už kamerų švarą ir tvarką atsakingi ir patys jose laikomi asmenys. Todėl pareiškėjo teiginiai dėl nemalonaus kvapo kameroje atmestini kaip abstraktūs ir neįrodyti.
Apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad laikymo Lukiškių TI-K metu pareiškėjui teko itin mažas plotas, kamerų plotą papildomai mažino jose esantys baldai. Nors pareiškėjui buvo sudaryta galimybė pasivaikščioti vieną valandą gryname ore, tačiau likusį paros laiką, iš viso 339 paras per jo laikymo Lukiškių TI-K laikotarpį nuo 2014-07-11 iki 2016-04-28, jis turėdavo praleisti perpildytose kamerose. Pareiškėjui ne visuomet užteko vietos pavalgyti prie stalo. Todėl teismas konstatuoja, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį ir Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalį. Konstatuotina, kad dėl suėmimo sąlygų visumos jis patyrė neigiamo pobūdžio išgyvenimus, nepatogumus, kurių nebūtų patyręs, jei būtų laikomas tinkamomis sąlygomis, t. y. neturtinę žalą, todėl kyla atsakovo civilinė atsakomybė. LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013; 2008 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008 ir kt.).
CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis kriterijų, į kuriuos atsižvelgiama nustatant neturtinės žalos dydį, sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Pagal suformuotą teismų praktiką, neturtinę žalą patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (LVAT 2013-04-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-107/2013).
Nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pažeidimų pobūdį, į tai, kad kamerų perpildymas buvo žymus. Tačiau pareiškėjas teismui nepateikė duomenų, kad tokie pažeidimai lėmė ilgalaikes, nepataisomas pasekmes. Teismas neturi pagrindo spręsti, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos dėl sąmoningo Lukiškių TI-K elgesio jo atžvilgiu, siekio išskirti jį iš kitų įstaigoje laikomų asmenų. Priešingai, atsakovo atstovas nurodė, kad esant perpildytoms kameroms buvo stengiamasi, kad suimtieji ir nuteistieji tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y., atsiradus galimybei, perkeliami į laisvesnes kameras, asmenims suteikiama teisė pasivaikščioti gryname ore, lankytis bibliotekoje, koplyčioje, socialinės reabilitacijos specialistų teikiamomis paslaugomis. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjo patirtus neigiamus išgyvenimus vertinti pareiškėjo nurodoma suma po 20 Eur už kiekvieną Lukiškių TI-K praleistą parą gyvenimo sąlygomis, pažeidžiančiomis teisės aktų reikalavimus, kuri tokiu būdu apskaičiavus sudarytų 6 780 Eur (20 Eur x 339 paros = 6 780 Eur), nėra pagrindo, nes ji akivaizdžiai neadekvati pareiškėjo patirtiems neturtiniams praradimams. Ženkliai mažesnės neturtinės žalos atlyginimo sumos teismų praktikoje paprastai priteisiamos esant intensyvesniems (objektyviąja prasme) neigiamiems veiksniams.
Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgęs į naujausią teismų praktiką panašiose faktinėmis aplinkybėmis bylose (pvz., LVAT 2016 m. sausio 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-3997-602/2016 pareiškėjui priteisė 2 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą, kai pareiškėjas buvo laikomas perpildytose kamerose 266 paras ir 20 dienų ne visą parą, 2016 m. sausio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-848-520/2016 pareiškėjui priteisė 1 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą, kai pareiškėjas buvo laikomas perpildytose kamerose 119 parų, 2016 m. vasario 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-603-756/2016 pareiškėjui priteisė 60 Eur neturtinės žalos atlyginimą, kai pareiškėjas 14 dienų areštinėje buvo laikomas sąlygomis, neužtikrinančiomis privatumo naudojantis tualetu, LVAT 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2348-624/2016 pareiškėjui priteisė 104 Eur neturtinės žalos atlyginimą, kai pareiškėjas buvo laikomas perpildytose kamerose 13 parų), įvertinęs minėtų reikšmingų aplinkybių visumą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines, darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, konstatuoja, kad pareiškėjo patirtą neturtinę žalą teisingai atlygins 2 700 Eur sumos priteisimas.
Atsakovo atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į skundą (b. l. 51) pateikė prašymą atlyginti jo turėtas dokumentų kopijavimo išlaidas, kurios sudaro 5,52 Eur, nes patyrė bylos dokumentinės medžiagos rengimo išlaidų. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Vadovaujantis LVAT praktika, priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu teisme ir jos paruošimu teismui, t. y. tiesiogiai su teismo procesu susijusios išlaidos (2009-08-21 nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2011-01-21 nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011; 2012-01-20 nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012, 2012-03-02 nutartis administracinėje byloje Nr. AS146–113/2012, 2009-05-11 nutartis administracinėje byloje Nr. AS575–233/2009, 2009-06-05 nutartis administracinėje byloje Nr. AS442–292/2009).
Teismas nustatė, kad atsakovo atstovas su atsiliepimu į skundą, kuriuo prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, pateikė 92 lapus su bylos nagrinėjimu susijusios medžiagos. Dokumentai į bylą pateikti elektroninių ryšių priemonėmis, jie teismui popierine forma pateikti nebuvo, todėl konstatuotina, kad realių dokumentų kopijų darymo išlaidų atsakovo atstovas nepatyrė. Kita vertus, pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo iš esmės yra pagrįstas, todėl negalima teigti, kad sprendimas priimtas atsakovo naudai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir vadovaujantis aukščiau nurodytomis įstatymo nuostatomis, atsakovo atstovo prašymas priteisti iš pareiškėjo patirtas 5,52 Eur išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
pareiškėjo E. L. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui E. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 2 700 Eur (du tūkstančius septynis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimą.
Likusią skundo dalį atmesti.
Netenkinti atsakovo atstovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo prašymo priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.