- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-31
- Bylos Nr.
- 1A-271/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-57-1-00107-2010-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Linas Žukauskas, Violeta Ražinskaitė (pran.), Kęstutis Jucys
- Nuteistasis
- P. R.
- Nukentėjusysis
- I. Š.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Ražinskaitės (pranešėjos),
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 31 d. nuosprendžio, kuriuo P. R. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktuose, ir nubaustas laisvės atėmimu 4 metams ir 8 mėnesiams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.
Iš P. R. priteista: nukentėjusiajai I. Š. 1 330 Lt turtinei ir 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei Vilniaus teritorinei ligonių kasai 3 949,33 Lt I. Š. gydymosi išlaidų.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
P. R. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad sunkiai sužalojo savo šeimos narį, nėščią moterį, o būtent:
2010 m. sausio 19 d., apie 16 val., (duomenys neskelbtini) miške, tiksliai nenustatytoje vietoje, važiuodamas automobiliu „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išsitraukė iš striukės kišenės sulankstomą peilį ir du kartus tyčia dūrė šalia, keleivio vietoje, sėdinčiam šeimos nariui, nėščiai sugyventinei I. Š., padarydamas jai dvi pilvo perdangos durtines-pjautines žaizdas, iš kurių viena akla, o kita kiauryminė, praeinanti pilvo sieną, kepenų raištį, pažeidžianti diafragmą, ir taip sunkiai sužalojo savo šeimos nėščią narį, sugyventinę I. Š.
Šalies argumentai
Nuteistasis P. R. apeliaciniame skunde nurodo, jog teisme jis nepasakė, kad važiuojant automobiliu supykusi I. Š. pareiškė ne jį esant vaiko tėvą. Tą ji sakė ne pirmą kartą. Šie žodžiai apeliantą išvedė iš pusiausvyros. Jis nieko negalvodamas iš striukės kišenės išsitraukė savigynai nešiojamą peilį ir dūrė I. Š.. Tokį poelgį sąlygojo jos provokuojantis elgesys. Be to, registruodama vaiką I. Š. nenurodė apelianto kaip vaiko tėvo. Tai taip pat rodo, jog vaiko tėvas gali būti ne jis.
Paskirta bausmė yra aiškiai per griežta, nes teismas nustatė dvi atsakomybę lengvinančias aplinkybes, jis pats prisistatė į policiją, sutinka atlyginti civilinius ieškinius.
Šalies argumentai
Nuteistasis P. R. apeliaciniu skundu prašo atnaujinti įrodymų tyrimą, iš naujo apklausti jį bei I. Š. dėl konflikto automobilyje priežasties ir įpareigoti I. Š. pateikti teismui vaiko gimimo liudijimą; paskirti ne didesnę, nei dvejų metų laisvės atėmimo bausmę.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašo nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo P. R. apeliacinis skundas atmetamas.
Esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų byloje nenustatyta.
Nuteistasis P. R. nuosprendį skundžia tik dėl paskirtos bausmės, todėl vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrino bylą, neviršydama apeliacinio skundo ribų.
Abiejų instancijų teismuose ir apeliaciniame skunde nuteistasis skirtingai aiškino savo elgesio motyvus: pirmosios instancijos teisme negalėjo paaiškinti savo elgesio teigdamas, kad gal norėjo kažką parodyti, pasimaivyti ar pagąsdinti, tai buvo kažkoks kvailumas; apeliaciniame skunde nurodė, jog jį išvedė iš pusiausvyros sugyventinės I. Š. provokuojantis elgesys, t. y. pasakymas, kad ne jis yra gimsiančio vaiko tėvas; apeliacinės instancijos teisme nuteistasis ir jo gynėja prašė nustatyti, kad nuteistojo elgesį nulėmė neteisėti nukentėjusiosios veiksmai.
Žodžiu ir raštu išdėstyti skirtingi prašymai nukentėjusiosios elgesį vertinti kitaip, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas, atmetami kaip nepagrįsti.
Provokuojančiu elgesiu, leidžiančiu nustatyti atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte, laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti prieš jį nusikalstamą veiką. Tokie nukentėjusiojo veiksmai turi iš esmės prieštarauti moralės normoms, jie gali pasireikšti įžeidimu, smurtu ar kitokiais tyčiniais veiksmais, nukreiptais tiek į patį kaltininką, tiek į jam artimus asmenis, ir pan.
Neteisėtais nukentėjusiojo veiksmais pripažįstami bet kokie prieš kaltininką ar kitą asmenį nukreipti priešingi teisei veiksmai, galintys pasireikšti fiziniu ar psichiniu poveikiu. Norint konstatuoti atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punkte, būtina nustatyti neteisėtus nukentėjusio asmens veiksmus prieš kaltininką ir pastarojo didelį susijaudinimą, kurį sukėlė neteisėti nukentėjusiojo veiksmai.
Būtent taip formuojama teismų praktika, nustatant aptariamas atsakomybę lengvinančias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2010, 2K-21/2011 ir kt.).
Nagrinėjamoje byloje teisiamojo posėdžio protokole užfiksuoti nuteistojo parodymai rodo apeliantą galvojus, jog gimsiantis vaikas yra jo. Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia tuo abejojantis, nes nukentėjusioji jo tėvystę neigė jau ne kartą.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad net jei nukentėjusioji būtų pasakiusi besilaukianti kūdikio ne nuo apelianto (tačiau pirmosios instancijos teisme nukentėjusioji to neteigė), to negalima vertinti kaip jos provokuojančio arba neteisėto elgesio. Jei vėliau I. Š. vaiko tėvu neįrašė apelianto, tai jos pasirinkimas, kurį galėjo sąlygoti P. R. teisinė padėtis dėl padarytos nusikalstamos veikos.
Kita vertus, tikint nuteistojo versija, jog nukentėjusioji ne kartą sakė jį nesant vaiko tėvu, tokie jos žodžiai automobilyje jam nebuvo naujiena ir negalėjo sukelti tokio didelio susijaudinimo, kad negalėtų kontroliuoti savo elgesio.
Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog iki įvykio arba įvykio metu nukentėjusioji būtų elgusis provokuojamai arba neteisėtai, tuo sukeldama P. R. reakciją, pasibaigusią nusikaltimu. Nuteistasis pripažino, kad tarp jo ir sugyventinės kildavo žodinių konfliktų. Nukentėjusioji I. Š., liudytojai T. Š. bei A. D. parodė, jog nuteistasis buvo impulsyvus, greitai įsiplieskiantis, agresyvokas, jam užeidavo pykčio priepuoliai.
Dėl to pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad apelianto veiksmus sąlygojo pyktis. Jo priežasties įvykio metu nuteistasis pats negalėjo paaiškinti.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nuteistojo nusikalstamų veiksmų nesieja su vaiko tėvyste (abu važiavo iš nėščiąją apžiūrėjusio gydytojo ir toks klausimas nebuvo keliamas). Apeliantui diagnozuotas mišrus asmenybės sutrikimas, netrukdantis suprasti savo veiksmų esmės bei jų valdyti (t. 1, b. l. 186-188). Tai turi reikšmės kaltininko veiksmų vertinimui.
Dėl išdėstytų motyvų teisėjų kolegija neturi pagrindo nustatyti nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 6 arba 10 punktuose.
Apeliantas neteisus teigdamas, jog jis pats prisistatė į policiją. Bylos duomenys įrodo, kad pareigūnai P. R. rado namuose po liudytojos A. D. telefono skambučio.
Nuosprendį priėmęs teismas motyvavo bausmės skyrimą. Jis nurodė, jog P. R. tyčia dėl pavydo ir pykčio padarė labai sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 6 dalis). Apeliantas anksčiau du kartus teistas už plėšimus (t. 1, b. l. 146), keliolika kartų baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (t. 1, b. l. 147-150). Nors teistumas išnykęs, tai blogai apibūdina asmenį.
P. R. neakivaizdiniu būdu mokosi Vilniaus kolegijos Elektronikos ir informatikos fakultete.
Kita vertus, jis nė kiek neatlygino civilinių ieškinių nei nukentėjusiajai, nei teritorinei ligonių kasai už I. Š. gydymą.
Teismas nustatė dvi atsakomybę lengvinančias aplinkybes, numatytas BK 59 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, bei nenustatė atsakomybę sunkinančių aplinkybių.
Visa tai įvertinęs, už padarytą nusikalstamą veiką esant laisvės atėmimo bausmės vidurkiui septyneriems metams, teismas paskyrė žymiai trumpesnę, nei vidutinę bausmę. Nėra jokių teisinių argumentų bausmę sumažinti iki minimalios, kaip to prašo apeliantas.
Negalima neatkreipti dėmesio į sužalojimo padarymo vietą. P. R. du kartus peiliu dūrė I. Š. į pilvą, sukeldamas tiesioginį pavojų ne tik nukentėjusiosios, bet ir vaisiaus gyvybei. Tai taip pat bausmės dydžiui reikšminga aplinkybė.
Paskirta bausmė atitinka bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), bausmės skyrimo, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, taisykles (BK 61 straipsnis), bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis) ir yra teisinga.
Apeliacinio skundo motyvais nuosprendis nekeičiamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n utaria:
Nuteistojo P. R. apeliacinį skundą atmesti.