Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Regina Bertašienė, sekretoriaujant Vilmai Petraitienei, Svajonei Krakienei, dalyvaujant ieškovei D. R., ieškovės atstovei advokato padėjėjai Ilonai Mickevičienei, atsakovei O. R. Ruginienei, atsakovės atstovui advokatui Rimvydui Kairiui, tretiesiems asmenims R. R., V. P., V. R., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo D. R. ieškinį atsakovei O. R. Ruginienei dėl uzufrukto nustatymo į gyvenamąją patalpą ir atsakovės O. R. R. priešieškinį ieškovei D. R. dėl nuosavybės gynimo - iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė nesutiko su priešieškiniu (b.l. 30). Nesutikimo motyvai atitinka ieškinyje nurodytus motyvus.

Tretysis asmuo R. R. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu jis nurodė, kad palaiko motinos O. R. R. priešieškinį, o ieškovės ieškinį prašo atmesti. Mano, kad butas priklauso motinai, nes šį butą galo tėvas, daug metų išdirbęs geležinkelyje. Kai vyko privatizavimas, jie su ieškove D. R. savo investicinius čekius pardavė ir prie buto išpirkimo neprisidėjo. Po tėvo mirties jis atsisakė savo palikimo dalies, todėl visą tėvo paliktą turtą, t.y. ½ buto dalį paveldėjo motina. Dabar susidarė tokia situacija, kai motina nebeturi galimybės normaliai gyventi savo namuose: jos pykstasi su D. R., ši yra užėmusi buto dalį, tačiau nemoka už jokias paslaugas. Santuokos nutraukimo byloje jie šio buto nesidalino, jis sau prisiėmė visus šeimos kreditinius įsipareigojimus, todėl mano, kad D. R. gali išsinuomoti ar įsigyti savo gyvenamąją patalpą.

Tretysis asmuo V. P. nurodė, kad ieškovė yra jos mama, o atsakovė – močiutė. Ji gyvena atskirai nuo tėvų, žino apie jų skyrybas, mamos ir močiutės konfliktus. Nuomonės, kaip išspręsti bylą, neišsakė.

Tretysis asmuo V. R. parodė, kad nuo vasaros taip pat nebegyvena tėvų namuose. Kol gyveno, tai jis su mama gyveno viename kambaryje, o tėvas su močiute – kitame. Mama su močiute susipykdavo. Dažniausi konfliktai būdavo dėl mokesčių už butą. Nei dėl buto privatizavimo, nei dėl nuosavybės nieko nežino, ginčą palieka spręsti teismui.

Nustatytos faktinės aplinkybės

O. R. R. yra buto, esančio (duomenys neskelbtini) savininkė. Nuosavybės įgijimo pagrindas – 1992-09-24 pirkimo – pardavimo sutartis pagal 1991-05-28 įstatymą Nr. 1-1374, bei 2005-12-02 paveldėjimo teisės liudijimas (b.l. 22). Iš 1992-09-24 pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad ginčo butą privatizavo O. R. R. (b.l. 43), F. R. (atsakovės sutuoktinis), sūnus R. R. ir marti D. R. sutiko, kad butas būtų privatizuojamas O. R. R. vardu (b.l. 9), o į savivaldybę dėl privatizavimo kreipėsi F. R. (b.l. 11). Buto kaina buvo nustatyta 20401 rubliai (b.l. 44), už privatizavimą ir dokumentų tvarkymą pinigus mokėjo O. R. R. ir F. R. (b.l. 14-15). Atsakovė nurodo, kad už butą sumokėjo savo turėtais investiciniais čekiais, ieškovė šios aplinkybės neginčija, pripažįsta, jog savo vardu gautus investicinius čekius jie su vyru pardavė ir prie buto privatizavimo neprisidėjo. 2005-05-11 mirė F. R., R. R. atsisakius jam priklausančios palikimo dalies (b.l. 62), paveldėjimo teisės liudijimas į ½ dalį buto buvo išduotas O. R. R. (b.l. 21), kuri paveldėjimo teisę įregistravo registrų centre (b.l 22). Šiame bute be savininkės gyvenamąją vietą yra deklaravę R. R.; D. R.; V. P.; V. R. (b.l. 42). V. P. ir V. R. nurodė, kad deklaruotoje gyvenamojoje vietoje nebegyvena, šalys to neginčija. Santuoka tarp ieškovės D. R. ir R. R. nutraukta 2011-11-18 (civ. b. 2-5531-639/2011), sprendimas apskųstas apeliacine tvarka (LITEKO duomenys).

Ginčo esmė

Ginčas tarp šalių kyla dėl teisės į butą: ieškovė prašo nustatyti uzufruktą - teisę gyvenimo trukmei naudotis gyvenamąją patalpa bute, esančiame (duomenys neskelbtini); atsakovė su ieškovės reikalavimu nesutinka ir prašo iškeldinti ieškovę iš atsakovei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų.

Dėl ieškinio reikalavimų

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Usus fructus (lot.) – naudojimasis svetimu turtu (be nuosavybės teisės). Įstatyme uzufruktas apibūdintas kaip asmens gyvenimo trukmei ar apibrėžtam terminui, kuris negali būti ilgesnis už asmens gyvenimo trukmę, nustatyta teisė (uzufruktoriaus teisė) naudoti svetimą daiktą ir gauti iš jo vaisius, produkciją ir pajamas (Civilinio kodekso 4.141 straipsnio 1 dalis). Nustatant uzufruktą uzufruktoriui gali būti suteikiamos tik tokios teisės, kurios neprieštarauja daikto naudojimui pagal paskirtį. Taigi uzufruktorius įgyja teisę daiktą valdyti ir jį naudoti pagal paskirtį. Teisė valdyti daiktą suprantama kaip teisė turėti daiktą savo žinioje ir daryti jam fizinį bei ūkinį poveikį. Naudojimas yra suprantamas kaip gavimas iš daikto ekonominės naudos, taigi ir uzufruktoriaus asmeninių poreikių patenkinimas. Teisės disponuoti daiktu uzufruktorius neturi. Vienu iš galimų uzufrukto objektų yra butas arba gyvenamasis namas. Uzufruktas nėra atlygintinis, tačiau uzufruktorius privalo uzufrukto objektu rūpintis kaip geras šeimininkas (bonus pater familias), jį išlaikyti ir remontuoti, kiek tai būtina objekto normaliai būklei užtikrinti, mokėti mokesčius, jeigu sutartis arba įstatymas nenustato kitaip.

Civilinio kodekso 4.147 straipsnis numato, kad uzufruktas gali būti nustatomas įstatymais, teismų sprendimais, kai tai numato įstatymai, bei sandoriais. Iš ieškinio, ieškovės ir ieškovės atstovės pasisakymų reikia suprasti, kad uzufrukto nustatymą ieškovė sieja su Butų privatizavimo įstatymu: nurodo, kad ieškovė turėjo teisę privatizuoti ginčo butą, šia teise nepasinaudojo, parado galimybę įsigyti kitą gyvenamąją patalpą, todėl turi teisę toliau gyventi privatizuotame bute, nes privatizavimo metu galiojęs Buto privatizavimo įstatymo 12 straipsnis numatė, kad nuomininkas ar jo šeimos nariai, neįgiję nuosavybės teisės į privatizuotą butą, naudojasi juo kaip savininko (bendrasavininko) šeimos nariai panaudos arba nuomos sutarties pagrindais.

Nėra pagrindo sutikti su tokiais ieškovės teiginiais. Lietuvos Aukščiausiais Teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas, ne kartą pažymėjo, kad asmens teisė privatizuoti valstybinį turtą nėra prigimtinė ar kokia nors kita absoliuti teisė. Ši teisė gali atsirasti ir būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka. Pagal Butų privatizavimo įstatymą tam, kad asmuo įgytų teisę privatizuoti butą ir jį privatizuotų, buvo būtinos šios įstatyme nustatytos sąlygos: a) atitinkamas butas yra gyvenamoji patalpa, kuri gali būti privatizavimo objektas (Butų privatizavimo įstatymo 2 ir 3 straipsniai); b) asmuo yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą (Butų privatizavimo įstatymo 4 str.); c) asmuo, kaip subjektas, kuris pagal įstatymą turi teisę privatizuoti butą, išreiškė savo valią pasinaudoti šia teise, atlikdamas per įstatyme nustatytą terminą veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti, t. y. tarp šio asmens ir valstybės institucijos, įgaliotos veikti valstybės vardu butų privatizavimo procese, susiklostė teisiniai santykiai dėl atitinkamo buto privatizavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2007). Nagrinėjamos bylos atveju teisiniai santykiai tarp institucijos, turinčios teisę vykdyti privatizavimą – Klaipėdos miesto valdybos – ir ieškovės D. R. dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), privatizavimo neatsirado: dėl buto privatizavimo kreipėsi F. R. (b.l. 11), ieškovė tuo metu sutiko ir privatizavimo sutarties ar jos dalies nuo 1992 metų neginčijo. Nustatyta, kad už privatizuojamą butą sumokėjo O. R. R. ir F. R. (b.l. 14-15). Tai reiškia, kad nėra būtinų sąlygų jo nuosavybės teisei į ginčo butą ar jo dalį pagal minėtą įstatymą atsirasti. Pažymėtina, kad ½ dalis buto atsakovei atiteko paveldėjimo būdu, paveldėjus mirusio sutuoktinio turtą. Sudaryti sandorį dėl uzufrukto teisės į butą buto savininkė atsisako. Teismas uzufruktą gali nustatyti tik įstatymų numatytais atvejais. Nagrinėjamos bylos atveju ieškovė nenurodė pagrindo, t.y. tų įstatymų, kuriais remiantis teismas galėtų nustatyti ieškovei teisę iki gyvenimo pabaigos naudotis svetimu butu. Ieškinyje nurodytos Aukščiausiojo Teismo nutartys 3K-3-206/199; 3K-3-520/2003; 3K-3-192/2008 nėra analogiškos nagrinėjamai bylai, nes paminėtose bylose spręsti ginčai tarp fizinių asmenų ir savivaldybės dėl teisės privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygomis, o šiuo atveju teisė privatizuoti butą buvo įgyvendinta. Esant šioms aplinkybėms nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimų.

Dėl priešieškinio reikalavimų

Atsakovės reikalavimas iškeldinti ieškovę iš ginčo buto tenkintinas. Atsakovės pareikštas ieškinys yra daiktinis teisinis reikalavimas, savo esme – negatorinis ieškinys, pareikštas dėl teisės naudotis turtu suvaržymo. Reikalavimo esmę sudaro tai, kad atsakovė O. R. R., būdama ginčo patalpų savininke, prašo iškeldinti ieškovę D. R. iš jai priklausančių gyvenamųjų patalpų. Atsakovės teisės varžomos tuo, kad ieškovė naudojasi turtu, o atsakovė, būdama gyvenamųjų patalpų savininke, jomis negali naudotis ar disponuoti savo nuožiūra. Kaip yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pareiškusi reikalavimą dėl nuosavybės teisės pažeidimo, nesusijusio su valdymo netekimu, savininkė turi įrodyti du dalykus: 1) kad ji yra turto savininkė; 2) kad jos teisės yra pažeistos (šiuo atveju, kad gyvenamosiomis patalpomis naudojamasi). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001-10-24 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-949/2001). Reikalavimo esmę sudaro užimamų patalpų palaisvinimas. Atkreiptinas dėmesys, kad D. R. ir R. R. santuokos nutraukimo byloje butas nebuvo santuokinio turto dalybų objektas, atsakovė Civilinio proceso nustatyta tvarka jokių reikalavimų dėl nuosavybės teisių pripažinimo į butą nėra pareiškusi. Ji neginčijo ir neprieštaravo dėl sutuoktinio teisės atsisakyti paveldimo turto dalies po tėvo mirties. Kaip jau buvo minėta, butas, (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registre nuosavybės teise yra įregistruotas O. R. R. vardu. Visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis). Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (Civilinio kodekso 4.37 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisė gali būti apribota tik paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo (Civilinio kodekso 4.39 straipsnio 1 dalis). Savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (Civilinio kodekso 4.98 straipsnis). Remdamasi aukščiau nurodytomis teisės normomis teismas sprendžia, kad buto savininkė (atsakovė) turi reikalauti, kad ieškovė išsikeltų iš atsakovei nuosavybės teise priklausančio buto. Pripažinus ieškovei teisę gyventi ieškovei nuosavybės teise priklausančiame bute, būtų pažeistos atsakovės, kaip turto savininkės, teisės, todėl atsakovės priešieškinys yra tenkintinas.

Proceso išlaidas sudaro 133,00 Lt žyminio mokesčio, kurį sumokėjo ieškovė D. R. už ieškinio pareiškimą (b.l. 5), atsakovė O. R. R. už priešieškinio pareiškimą sumokėjo 50,00Lt (b.l. 20), nuo likusios žyminio mokesčio dalies – 83,00 Lt sumokėjimo buvo atleista. Dokumentų, pagrindžiančių išlaidas, susijusių su advokato teisine pagalba, šalys nepateikė. Pašto išlaidos sudaro 13,50 Lt. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis ).

Iš ieškovės taip pat priteistina 13,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (Civilinio proceso kodekso 92 str.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 269 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priešieškinį tenkinti visiškai. Iškeldinti D. R. iš O. R. Ruginienei nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš D. R. 50 ,00 Lt proceso išlaidų O. R. Ruginienei.

Priteisti iš D. R. į valstybės biudžetą 83, 00 Lt žyminio mokesčio ir 13,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo paskelbimo dienos skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.