Kauno apygardos teismo nutartis

2012-05-10 · Civilinė byla Nr. 2A-727-260/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-05-10
Bylos Nr.
2A-727-260/2012
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-13264-2010-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Raimondas Buzelis, Algirdas Remeika, Ramūnas Mitkus
Ieškovas
A. J.
Atsakovas
I. Š.
Kategorijos
  • 43.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-727-260/2012Teisminio proceso Nr. 2-05-3-13264-2010-9Procesinio sprendimo kategorijos: 43.2; 99.5; 121.21; (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gegužės 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Mitkaus ir Algirdo Remeikos, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. J. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-393-774/2011 pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovei I. Š. dėl nepagrįsto praturtėjimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas prašė ieškiniu priteisti jam iš atsakovės išlaidas buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, kapitaliniam remontui atlikti ir gulsčiukų vertę, viso 17.567 Lt (b.l. 3-4).

Ieškovas nurodė, kad nuo 2003 metų beveik šešerius metus gyveno kartu su atsakove. Atsakovė turi savo dukrą E. Š.. Gyvenant kartu (duomenys neskelbtini) gimė šalių dukra U. J.. Vieno kambario atsakovės bute buvo reikalingas kapitalinis remontas, nes atsakovė norėjo įrengti atskirą kambarį savo dukrai E. Š.. Vykdant kapitalinę buto rekonstrukciją buvo atlikti remonto darbai. Vykdant kapitalinio remonto darbus, ieškovas pritrūko lėšų ir darbams užbaigti, todėl 2007 m. gegužės 23 d. iš AB banko „Snoras“ paėmė 10.000 Lt paskolą, kurią ir dabar dengia. Nuo 2009 m. balandžio mėnesio pas atsakovę ieškovas nebegyvena, nes atsakovė sudarė tokias sąlygas, kad nutrūktų bendras gyvenimas ir ieškovas išeitų gyventi atskirai. Ieškovui išėjus gyventi atskirai, atsakovė grąžino beveik visus įrankius, išskyrus gulsčiukus, todėl reikalavimo dėl pinigų išleistų įrankiams nereiškia. Atsakovė nepagrįstai praturtėjo po jos bute ieškovo atliktų kapitalinio remonto darbų.

Atsakovė su ieškiniu nesutiko, nurodė, jog tiek jiems kartu gyvenant pas atsakovės tėvus, tiek persikėlus į atsakovės butą, ieškovas A. J. materialiai prie bendro ūkio vedimo neprisidėjo. 2004 m. birželio mėn. ieškovas A. J. išėjo iš darbo, o jo asmeninės turėtos pajamos buvo skirtos tik jo paties poreikiams tenkinti. Visas kitas išlaidas padengdavo atsakovė. Vykdant buto remonto darbus, visos piniginės lėšos buvo skiriamos iš atsakovės I. Š. gaunamų pajamų bei buvusio sutuoktinio E. Š. atsiųstų pinigų. Ieškovas A. J. atsakovei padėjo tapetuoti, sudėti parketą bei iškalti koridorių plastikinėmis lentelėmis. Visos reikalingos medžiagos buvo perkamos atsakovės I. Š. lėšomis, nes ieškovas tuo metu jau nebedirbo. Atliekant visus kitus remonto darbus buvo samdomi darbininkai, už kurių paslaugas mokėjo atsakovė. Daryti remontą taip pat padėjo ir atsakovės tėvas J. J. N.. 2006 m. buvo pratęsti nebaigti remonto darbai, buvo remontuojama vonia ir tualetas, darbams atlikti pasamdyti du darbininkai, jiems buvo mokama iš atsakovės I. Š. piniginių lėšų. Ieškovo A. J. 2007 m. gegužės 23 d. paimta paskola iš AB banko „Snoras“ buvo skirta ne remonto darbams, o ieškovo transporto priemonei pirkti.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 30 d. sprendimu (b.l. 143-146) ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad bute atliktų remonto darbų išlaidos pateiktos ir surašytos paties ieškovo. Atliktų remonto darbų statybinių medžiagų įsigijimo, apmokėjimo už remonto darbus, faktai nėra patvirtinti jokiais prekių ar paslaugų įsigijimo dokumentais, ar kitais leistinais įrodymais. Byloje pateikta UAB „Skena“ pagerinimo darbų vertės nustatymo ataskaita atlikta, bei joje padaryta išvada, remiantis tik paties ieškovo pateiktais duomenimis. Ieškovas nepateikė įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad statybinės medžiagos ir remonto darbų paslaugos buvo įsigytos išimtinai ieškovo lėšomis. Kadangi ieškovas remonto atlikimo metu su atsakove vedė bendrą ūkį, teismas laikė, kad remonto darbai buvo atlikti ir ieškovo interesais ir ieškovo rizika, t.y. ieškovas iš atliktų remonto darbų turėjo naudos, kadangi naudojosi remonto metu atliktais pagerinimais.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu (b.l. 151-154) ieškovas A. J. prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti 12.466,84 Lt į atsakovės buto remontą ieškovo investuotų lėšų, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas pirmosios instancijos teismo sprendimą laiko nepagrįstu ir neteisėtu, kadangi teismas pažeidė materialines ir procesines teisės normas bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos. Pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių, kad ieškovui, gyvenant su atsakove faktinėje santuokoje, susiklostė ne tik asmeniniai neturtiniai, bet ir turtiniai santykiai, todėl pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino bylos esmės. Teismas byloje tik nustatė, kad ieškovas ir atsakovė gyveno atsakovės bute šešerius metus, kad ieškiniu ieškovas prašė iš atsakovės priteisti buto kapitalinio remonto išlaidas, kurias ieškovas patyrė, nes, pritrūkęs lėšų atsakovės buto remontui, paėmė paskolą, kuri buvo panaudota remonto išlaidoms ir kurią dabar ieškovas dengia. Kauno miesto apylinkės teismas visiškai be pagrindo ginčo teisiniams santykiams pritaikė tik Civilinio kodekso normas, reglamentuojančias nepagrįstą praturtėjimą, nes pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nesusituokusių asmenų (sugyventinių) ginčams dėl turtinių teisinių santykių yra taikomos Civilinio kodekso teisės normos, reglamentuojančios bendrąją dalinę nuosavybę. Į bylą buvo pateikta UAB „Skena“ pagerinimo darbų vertės nustatymo ataskaita, kurioje nurodyta, kad 2003 - 2004 m. remontuojant patalpas bute adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, ūkio būdu atliktų statybinių pagerinimo darbų vertė yra 12.466,84 Lt. Bylos nagrinėjimo metu liudytojai D. A. ir M. K. paaiškino, kad atsakovės bute buvo darytas kapitalinis remontas, kurį atlikti padėjo liudytojai. Liudytojai patvirtino, kad ieškovas samdė darbininkus ir mokėjo pinigus. Nurodytų aplinkybių nepaneigė ir ieškovės prašymu apklausta liudytoja I. Ž., kuri paaiškino, kad žinojo, jog vyksta remontas atsakovės bute. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino byloje pateiktų įrodymų. Kauno miesto apylinkės teismas oficialiu rašytiniu įrodymu laikomą UAB „Skena“ ataskaitą be pagrindo vertino kaip nepagrįstą, o dėl liudytojų parodymų iš viso nepasisakė, taip pažeisdamas CPK įtvirtintus įrodymų vertinimo principus. Pirmosios instancijos teismas atsakovės pateiktus buitinės technikos pirkimo kvitus laikė įrodymais. Teismas neatsižvelgė į tai, kad buitinės technikos pirkimas visiškai neįrodo atlikto remonto. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011-10-24 nutartyje, civilinė byla Nr.3K-3-410/2011, konstatavo, kad bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimu pripažintina ir tokia situacija, kai prie jos įsigijimo kitas jungtinės veiklos (partnerystės) dalyvis prisideda atiduodamas kito dalyvio (sugyventinio) iš banko paimtą ir turtui įsigyti panaudotą paskolą. Ieškovo paimta paskola buvo panaudota atsakovės buto remontui, tačiau pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės visiškai nevertino, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos dėl nesusituokusių asmenų gyvenimo drauge, ūkio tvarkymo kartu, bendro turto kūrimo asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-03-28 nutartis, civilinė byla Nr.3K-3-134/2011). Teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl aplinkybės, kurios neginčija ir atsakovė, būtent tai, kad ieškovas vien įrankių, su kuriais dirbo, nupirko daugiau kaip už tris tūkstančius litų. Dėl nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 30 d. sprendimas turi būti panaikintas ir priimtas naujas sprendimas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 159-162) atsakovė I. Š. prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti jai turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ji nurodė, kad apeliantas ieškiniu pirmosios instancijos teisme reiškė reikalavimą dėl nepagrįsto praturtėjimo atsakovei, ieškinyje bei bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme neįrodinėjo ginčo šalių jungtinės veiklos teisinių santykių, jungtinės veiklos sutarties sudarymo raštu ar žodžiu. Kauno miesto apylinkės teismas, nagrinėdamas šią civilinę bylą, vertino tiek atsakovės, tiek liudytojų, tiek apelianto A. J. parodymus bei rašytinius įrodymus, sprendimas buvo priimtas remiantis išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, nepažeidžiant materialinės ir procesinės teisės normų bei atitinkant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai. Pirmosios instancijos teismo padarytos išvados atitinka faktines bylos aplinkybes. Nuo 2004 m. birželio mėnesio apeliantas išėjo iš darbo, materialiai neprisidėjo asmeninėmis lėšomis prie turto kūrimo, bendro ūkio vedimo, jos asmeninės turėtos pajamos buvo skirtos tik jo paties poreikiams tenkinti, ilgą laiką nedirbo, todėl darytina išvada, kad apeliantas ir atsakovė bendro ūkio nevedė. Atsakovė ir apeliantas gyvenant kartu nebuvo įregistravę partnerystės, nebuvo sudarę rašytinės jungtinės veiklos sutarties, nebuvo žodžiu sutarę dėl jungtinės veiklos, jų nesiejo jungtinės veiklos teisiniai santykiai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) 320 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Byloje ieškinį dėl 17567 Lt turėtų išlaidų pareiškęs ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą ir jo ieškinį tenkinti iš dalies – priteisti jam iš atsakovės 12466,84 Lt į jos butą ieškovo investuotų lėšų.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, pripažįsta, kad apskųstasis Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 30 d. sprendimas yra pagrįstas bei teisėtas, jį naikinti, ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Tokias išvadas teisėjų kolegija daro dėl šių priežasčių.

Vertintina, jog pagrįstai pirmosios instancijos teismas pripažino, kad nėra pagrindo priteisti ieškovo reikalautą 17567 Lt sumą iš atsakovės, laikant, kad ši tokia suma nepagrįstai praturtėjo. Teismas, priimdamas apskųstąjį sprendimą konstatavo, jog ieškovas nepateikė įrodymų apie 17567 Lt jo asmeninių lėšų panaudojimą ieškovės buto remontui, o be to iš viso nepagrįstai ieškovas tokio dydžio lėšų reikalauja iš atsakovės kaip nepagrįsto praturtėjimo, t.y. ieškinyje nurodytu teisiniu pagrindu, remiantis CK 6.242 str.

Pirmosios instancijos teismas, sprendime nurodęs, kad CPK 178 straipsnis nustato šalių pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, vertino, jog buto remonto darbų išlaidas nurodęs ieškovas nepateikė įrodymų apie tokias išlaidas, t.y. remontui reikalingų statybinių medžiagų įgijimo, apmokėjimo už atliktus darbus dokumentų, o be to nepateikė ir įrodymų, kad statybinės medžiagos ir remonto darbų paslaugos buvo įgytos išimtinai už ieškovo lėšas. Toks teismo vertinimas yra pagrįstas. Jau vien tai, kad ieškovė pateikė konkrečius įrodymus apie jos lėšomis įgytas grindis (b.l. 53), leidžia netikėti ieškovu, kad visi buto pagerinimo darbai buvo atlikti jo lėšomis. Be to iš atsakovės paaiškinimų, liudytojo atsakovės tėvo J. J. N. parodymų matyti, kad pati atsakovė su tėvu rūpinosi remonto darbus atliekančių asmenų paieška ir samdymu, apmokėdavo už darbus bei medžiagas. Liudytojai M. K. ir D. A. patvirtino, kad jie taip pat prisidėjo prie buto remonto, jiems buvo apmokėta, tačiau iš jų parodymų negalima spręsti, kad jiems apmokėjo ieškovas savo lėšomis. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad 2007 m. gegužės 23 d. iš AB banko „Snoras“ paėmė 10000 Lt paskolą buto kapitalinio remonto darbams užbaigti. Paskolos, kurios paskirtis asmeninių poreikių tenkinimas, suteikimo faktui patvirtinti ieškovas pateikė Paskolos sutartį ir Pažymą (b.l. 8-12). Tačiau atsakovė nepripažįsta, kad ieškovo gautos paskolos lėšos buvo panaudotos buto remontui, aiškino, kad jos panaudotos automobiliui pirkti. Kadangi, kaip matyti iš sutarties, ieškovui suteikta paskola buvo pervesta į Kortelės sąskaitą, akivaizdu, jog jis turėjo realią galimybę pateikti įrodymus apie šios paskolos panaudojimą, kaip kad pats teigia, būtent buto remontui, tačiau to nepadarė. Todėl nėra pagrindo netikėti atsakovės aiškinimu, jog šių lėšų ieškovas buto remontui nepanaudojo. Su apeliaciniu skundu papildomų įrodymų apie panaudotas buto remontui asmenines išlaidas ieškovas taip pat nepateikė.

Kaip vertina teisėjų kolegija, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nėra pagrindo iš atsakovės priteisti 17567 Lt sumą, kaip pastarosios nepagrįstą praturtėjimą. Ieškovas ieškinyje, o taip pat ir teismo posėdžiuose teigė, kad jam vienam tiek kainavo buto remontas, tačiau, kaip jau paminėta, nepateikė tai patvirtinančių įrodymų.

Apeliaciniame skunde ieškovas teigia, kad teismas nevertino bylos aplinkybių, jog ieškovui, gyvenant su atsakove faktinėje santuokoje, susiklostė ne tik asmeniniai neturtiniai, bet ir turtiniai santykiai, todėl pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino bylos esmės, teismas visiškai be pagrindo ginčo teisiniams santykiams pritaikė tik Civilinio kodekso normas, reglamentuojančias nepagrįstą praturtėjimą, nes pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nesusituokusių asmenų (sugyventinių) ginčams dėl turtinių teisinių santykių yra taikomos Civilinio kodekso teisės normos, reglamentuojančios bendrąją dalinę nuosavybę.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliaciniame skunde nurodytu teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas ginčo teisiniams santykiams įvertinti pritaikė tik Civilinio kodekso normas, reglamentuojančias nepagrįstą praturtėjimą, tačiau kartu pripažįsta, jog tai jis padarė pagrįstai, bylos esmę išsiaiškino tikrai tinkamai. Ieškovas pareiškė ieškinį dėl buto remontui panaudotų jo asmeninių lėšų priteisimo. Jis neprašė priteisti kartu su atsakove gyvenant padarytų buto pagerinimų vertės dalį. Ieškovas neįrodinėjo, kad tarp jo ir atsakovės buvo susitarimas dėl buto pagerinimo jo asmeninėmis ar abiejų lėšomis, po kurio dalis buto priklausytų ir ieškovui. Atsakovė tai kategoriškai neigė (b.l.119). Taigi pirmosios instancijos teismas ir neturėjo pagrindo vertinti ieškovo reikalavimus kaip kilusius iš bendrosios jungtinės veiklos, pripažinti, kad buvo sukurta bendra nuosavybė. Nesusituokusių, tačiau gyvenančių kartu asmenų įgytam turtui negalioja bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija. Dėl to asmenys, atsižvelgdami į kiekvieno iš jų indėlį į įgytą ar sukurtą turtą, gali įrodinėti turimą tokio turto dalį bendrąją dalinę nuosavybę reglamentuojančių teisės normų pagrindu. Tačiau byloje nagrinėjamu atveju ieškovas to neįrodinėjo, o teismas ir neturėjo pagrindo ieškovo reikalavimus vertinti jo nenurodytu ir neįrodytu faktiniu pagrindu.

Pagrįstas bei teisėtas pirmosios instancijos teismo sprendimas nekeistinas, o ieškovo apeliacinis skundas atmestinas. Atmetus ieškovo apeliacinį skundą iš jo atsakovei priteistinos bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos – 1000 Lt (b.l.168-170) sumokėtų advokatui už teisines konsultacijas bei atsiliepimo surašymą (CPK 98 str.).

.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo A. J. (a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų atsakovei I. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Kaunas).

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Raimondas BuzelisRamūnas MitkusAlgirdas Remeika