Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.10.1; 1.2.20.13; 1.2.25.5; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.12.2.3; 2.12.2.7; 2.12.2.8; 2.12.2.9

2025 m. gegužės 7 d.

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, išsituokęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gegužės 14 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė 38 MGL (1 900 eurų) dydžio bauda, vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 2 (du) metus naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, šios baudžiamojo poveikio priemonės pradžią skaičiuojant nuo 2024 m. sausio 26 d., teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. M. P. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. 2025 m. balandžio 13 d. apie 15:13 val. adresu (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, tai yra alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“, Nr. ARRF-0063 (patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo nustatytas 2,06 promilių neblaivumas, tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems.

2. Be to M. P. vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: būdamas teistas 2024 m. gegužės 14 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu, pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, kuriuo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 2 metus naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių eismo transporto priemones, 2024 m. liepos 16 d. būdamas rašytinai supažindintas su Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus sudarytu bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros planu, vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, tai yra, 2025 m. balandžio 13 d. apie 15:13 val. adresu (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, tai yra alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“, Nr. ARRF-0063 (patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo nustatytas 2,06 promilių neblaivumas.

3. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. P. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad tą dieną susirašė su drauge, planavo su ja susitikti. Žinojo, kad jo buvusioje darbovietėje yra važiuojantis automobilis, nuėjo jį pasiėmė ir nuvažiavo nakčiai iki draugės. Naktį gėrė, ryte atsikėlus buvo dar neblaivus ir sėdo už vairo, jį sustabdė ir pripūtė promiles. Laukia, kol bus jam pervesti pinigai ir sumokės jam praėjusiais metais skirtą baudą. Automobilis priklauso E., jis buvo įmonės teritorijoje. Rakteliai būdavo padėti darbo vietoje, pasakė darbuotojui, kad duotų raktelius, jis pasiėmė ir išvažiavo. Jis to automobilio nėra ėmęs, bet transportas yra įmonės, kas turi teises gali juo naudotis. Jis toje įmonėje nedirba. Dirbo anksčiau. Savininkas nežinojo, kad jis paima automobilį. Per naktį vartojo alkoholį, ryte sugalvojo nuvažiuoti į parduotuvę. Kai ėmė automobilį apsvaigęs nesijautė. Baudos dalimis jam sumokėti neleido, liepė mokėti vienu metu, laukia pinigų iš bankrutuojančios įmonės, kol jam sumokės, yra priimtas sprendimas. Vairuotojo pažymėjimo jis neturi, niekada nebuvo įgijęs. Buvo supažindinta su baudžiamojo poveikio priemone, žinojo, kad negali vairuoti transporto priemonės. Dėl padaryto gailisi.

4. Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkių nusikaltimų padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, prokuroras, gynėjas.

5. Kaltinamojo M. P. kaltė įrodyta ne tik jo prisipažinimu, bet ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais rašytiniais įrodymais:

5.1. liudytojo E. R. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur jis apklaustas nurodė, kad transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruota jo vardu, transporto priemonė stovėjo prie pastato adresu (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) įmonės. Ja nesinaudojo, kadangi nėra apdraudęs privalomuoju civiliniu draudimu. Įvykio aplinkybių jis nežino, negali nurodyti, kadangi tą dieną į nurodytą įmonę atvyko M. P., buvęs įmonės darbuotojas, tą dieną dirbo jo partneris R., o jis tuo metu buvo išvykęs į kitą užsienio šalį. Jo žiniomis penktadienį 2025 m. balandžio 11 d. atvykęs į įmonę M. P. jo partnerio R. paprašė automobilio raktelių ir R. padavė nurodyto automobilio raktelius, kaip kas toliau buvo negali nurodyti, bet gali pabrėžti, kad šiaip R. nebūtų davęs automobilio raktelių, tačiau jis nežinojo, kad M. P. nebedirba (duomenys neskelbtini) įmonėje. 2025 m. balandžio 15 d. jam paskambino policijos pareigūnas, kuris jį informavo, kad jam priklausantis automobilis yra priverstinai pristatytas adresu (duomenys neskelbtini), ir paprašė atvykti į apklausą. Pretenzijų dėl įduotos transporto priemonės R. ir dėl paimtos transporto priemonės M. P. neturi, skundų nereikš (b. l. 27-30);

5.2. 2025 m. balandžio 13 d. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame pažymėta, kad 2025 m. balandžio 13 d. apie 15:13 val., adresu (duomenys neskelbtini) sustabdytas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr (duomenys neskelbtini), kurį vairavo neblaivus (2,06 prom.) M. P. gim. (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu niekas nepaimta, fotografuota. Automobilis nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę. M. P. sulaikytas ir uždarytas į Šiaulių AVPK areštinę (b. l. 5-7);

5.3. 2025 m. balandžio 18 d. tarnybiniu pranešimu dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo, kuriame nurodyta, kad Šiaulių apskr. VPK Šiaulių miesto ir rajono PK buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Pranešimas apie įtarimą įteiktas M. P., kuris įtariamas tuo, kad 2025 m. balandžio 13 d. apie 15:13 val. adresu (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, tai yra alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“, Nr. ARRF-0063 (patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo nustatytas 2,06 promilių neblaivumas, tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, tai yra įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2024 m. gegužės 14 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, įtariamajam M. P., gim. (duomenys neskelbtini) skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, uždraudžiant 2 metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo 2024 m. sausio 26 d. Šiaulių apskr. VPK Šiaulių miesto ir rajono PK ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), tęsiamas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį (b. l. 15-16);

5.4. 2025 m. balandžio 13 įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad adresu (duomenys neskelbtini) matomas kelkraštyje stovintis pilkos spalvos „(duomenys neskelbtini)“ automobilis, valst. Nr (duomenys neskelbtini). Pradarius vairuotojo priekines duris matosi automobilio salonas. Durų skyriuje matosi įvairūs daiktai: veido kaukė, kvepalai, teniso kamuoliukas. Ant grindų automobilyje matosi primėtyta šiukšlių. Vidurinėje automobilio konsolėje matyti kvepalų buteliukas. Žvelgiant į keleivio priekinę vietą ant žemės matosi taip pat kvepalų buteliukas, durų daiktadėžėje matyti įvairūs daiktai, vienkartinės servetėlės, akiniai, šiukšlės. Žvelgiant į automobilio galinę sėdynę matosi dvi alaus tuščios skardinės 0,5 l tūrio, 5% stiprumo pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, taip pat matosi 0,5 l tūrio 5,3 % stiprumo alaus tuščia skardinė pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ ir vienas tuščias stiklinis „(duomenys neskelbtini)“ 0,33 l tūrio 3,3 % stiprumo butelis. Pradarius automobilio bagažinės dangtį matosi automobilio padanga ir vaikiškas dviratis. Daugiau nusikalstamai veikai būdingų požymių neregime, paimtas „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilis ir jo užvedimo raktas. Įvykio vieta nefilmuojama (b. l. 17-24);

5.5. 2025 m. balandžio 13 d. Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Reagavimo skyriaus 2-ojo poskyrio vyresniosios tyrėjos T. J. tarnybiniu pranešimu „Dėl neblaivaus vairuotojo“ ROIK: (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad 2025 m. balandžio 13 d. dirbant kartu su Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių m. ir r. PK Reagavimo skyriaus tyrėju R. V. ekipaže „(duomenys neskelbtini)“, apie 15:10 val. iš Šiaulių AVPK OVS buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini) violetinės spalvos nesaugiai nuvažiavo link minėtos gatvės iš (duomenys neskelbtini) g., vos nekliudė pranešėjo a/m. Pranešėjas jo nemato. Neprisistatė. Taip pat, gautas papildomas pranešimas, kad „Dabar ?/m (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) vairuotojas galimai važinėja neblaivus aplink nurodytą adresą gatvelėmis, sustoja, šūkauja, kabinėjasi prie žmonių. Praneša gyventojas. Praneša dėl informacijos. Neprisistatė. Apie 15:13 val. važiuojant (duomenys neskelbtini) , pastebėtas (duomenys neskelbtini) atvažiuojantis automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo sustabdytas įjungus specialiuosius raudonos ir mėlynos spalvos švyturėlius bei garsinį signalą, adresu (duomenys neskelbtini). Kolega priėjo prie vairuotojo, prisistatė ir paprašė jo pateikti vairuotojo pažymėjimą, vairuotojas bendravo neadekvačiai, teigė, jog vairavo, yra išgėręs, prisipažįsta. Paklausus, ar asmuo turi teisę vairuoti transporto priemonę, šis paaiškino, jog neturi ir niekada jos nėra įgijęs. Kadangi nuo asmens, iš burnos, sklido stiprus alkoholio kvapas, asmens kalba buvo nerišli, elgesys neadekvatus, asmuo buvo įsodintas į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpas. Įvertinti bendrą asmens būklę, tai yra ar jis gali eiti pėda po pėdos ar stovėdamas pirštu gali pataikyti į nosies galą, kadangi asmuo elgėsi neadekvačiai ir agresyviai, nebuvo galimybės. Iš sveikatos draudimo kortelės buvo nustatytą (kadangi asmuo daugiau jokių tapatybę patvirtinančių dokumentų neturėjo į nepateikė), kad automobilį vairavo M. P. gim. (duomenys neskelbtini), gyv., nenurodė kur gyvena, tel. Nr. (duomenys neskelbtini), el. paštas. (duomenys neskelbtini). Automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui M. P. 15:17 val. alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARRF-0063, patikros Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nustatytas 2,20 prom. neblaivumo laipsnis. Tuo pačiu alkoholio kiekio matuokliu, 15:43 val. jis patikrintas antrą kartą, ir nustatytas 2,06 prom. neblaivumo laipsnis. Vyras su alkoholio kiekio matuoklio rodmenimis sutiko. Per CDB patikrinta, jog M. P. neturi teisės vairuoti kai niekada jos nėra įgijęs, taip pat, jam šiuo metu yra atimta teisė vairuoti transporto priemonę, automobilis, kuris dalyvauja viešajame eisme, nedraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Kartu su M. P., automobilyje važiavo G. C., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Remiantis Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 23 straipsnio 5 dalimi, M. P. ir G. C. buvo atliktos dalinės apžiūros dėl draudžiamų daiktų turėjimo, asmenys prie savęs draudžiamų daiktų neturėjo. Moteris išėjo namo (b. l. 32-34);

5.6. 2025 m. balandžio 13 d. neblaivumo nustatymo aktu, kuriame užfiksuota, kad M. P. buvo nustatyti neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai ir buvo tikrinimas atliktas prietaisu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARTB-00638, patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini). Pirmasis tikrinimas atliktas 2025 m. balandžio 13 d. 15:17 val., nustatytas 2,20 promilių neblaivumo laipsnis, antras tikrinimas atliktas 15:43 val., nustatytas 2,06 promilių neblaivumo laipsnis. M. P. su tikrinimo rezultatais sutiko (b. l. 31);

5.7. 2025 m. balandžio 15 d. VĮ „Regitra“ pateikta informacija apie kelių transporto priemonę iš kurios nurodyta, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas E. R. (b. l. 39);

5.8. 2025 m. balandžio 15 d. VšĮ „Emprekis“ pažyma, kurioje nurodyta, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vertė 2420 Eur (b. l. 38);

5.9. 2024 m. gegužės 14 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamuoju įsakymu priimtu M. P. atžvilgiu (b. l. 60-66);

5.10. 2025 m. balandžio 17 d. Lietuvos probacijos tarnybos Vakarų Lietuvos skyriaus atsakymu, kuriame nurodyta, kad M. P., gimęs (duomenys neskelbtini), į Lietuvos probacijos tarnybos Vakarų Lietuvos skyriaus registrą įrašytas 2024 m. liepos 16 d., vykdant 2024 m. gegužės 14 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamąjį įsakymą, kuriuo pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 68 straipsniu, M. P. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metus. Šios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo termino pabaiga 2026 m. sausio 26 d. Vadovaujantis Lietuvos probacijos tarnybos direktoriaus įsakymu 2025 m. sausio 6 d. Nr.V-3 „Dėl Lietuvos probacijos tarnybos direktoriaus 2022-07-01 įsakymo Nr. V-184 „Dėl Lietuvos Respublikos Probacijos įstatymo ir Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo sistemos įstatymo 13 straipsnio įgyvendinimo“ pakeitimo ir vadovaujantis šio pakeisto įsakymo VII skyriaus „Baudžiamojo poveikio priemonių vykdymas“ 93.1. punktu – „Ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo įsiteisėjusio teismo sprendimo gavimo dienos asmeniui, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – išsiunčia informacinį pranešimą (aprašo 9 priedas) (b. l. 42-59).

6. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

7. Pagal BK 243 straipsnį atsako tas, kas vengė vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą ir išplėstinį turto konfiskavimą).

8. Nagrinėjamu atveju kaltinamojo prisipažinimas, tarnybinis pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, nurodytų rašytinių įrodymų turinyje užfiksuotos aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad M. P. įvykdė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, t. y. pažeisdamas kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą kai draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims neblaiviems ir apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų, vairavo transporto priemonę – lengvąjį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, tai yra alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,06 promilių neblaivumas, be to vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: būdamas teistas bei būdamas pasirašytinai supažindintas su Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus sudarytu bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros planu, vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, tai yra vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“ būdamas apsvaigęs nuo alkoholio bei neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones.

9. Kaltinamasis kelių transporto priemonės vairavimo būnant apsvaigus nuo alkoholio faktus pripažino visiškai ir neginčijo. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, t. y. kaltinamojo prisipažinimą, šio nuosprendžio 5.1. – 5.10. punktuose išvardintų rašytinių įrodymų turinį, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu įrodymų ištyrimu sprendžia, kad kaltinamojo M. P. kaltė padarius nusikalstamas veikas yra visiškai įrodyta, o jo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį bei 243 straipsnį, nes jis vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio bei, būdamas teistas ir pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo, nevykdė teismo jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės.

10. Įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, tai, kad M. P. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, bei būdamas teistas ir pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo konstatuotina, kad jo padarytos nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį bei BK 243 straipsnį.

11. Remiantis BK 41 straipsniu, bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti, apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

12. Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą visuomenei, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

13. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.). Taigi baudžiamosios atsakomybės individualizavimo nuostata reiškia, kad taikant baudžiamosios teisės prievartos priemones (bausmes, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemones, priverčiamąsias medicinos priemones) būtina siekti teisingumo ir atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jos resocializacijos poreikius. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę.

14. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo Baudžiamojo kodekso pakeitimai bei papildymai, priimti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 72², 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 51, 401, 581, 725, 726, 727, 728 straipsniais įstatymu (toliau – Įstatymas). Įstatymo 7 straipsniu pakeistos BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatos, kuriomis reglamentuojamas recidyvo klausimas. Iki 2025 m. vasario 1 d. galiojusioje BK 27 straipsnio 1 dalies redakcijoje (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) buvo numatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Naujojoje BK 27 straipsnio 1 dalies redakcijoje (2024 m. spalio 15 d. įstatymo Nr. XIV-3033 redakcija) įtvirtinta, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Taigi, naujai įsigaliojusi BK 27 straipsnio 1 dalies redakcija švelnina nuteistųjų teisinę padėtį, kadangi nebenumato taisyklės visuomet pripažinti asmenį recidyvistu, kuomet šis neišnykus teistumui padaro naują nusikaltimą.

15. Nagrinėjamu atveju Teismas asmenį pripažindamas recidyvistu vertina baudžiamojoje byloje esančius nuteistąjį M. P. charakterizuojančius duomenis, jo praeityje padarytą analogišką nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, aplinkybę, kad nuteistasis, naują nusikalstamą veiką padarė, turėdamas neišnykusį teistumą, kad jis ne pirmą kartą yra teisiamas už tyčinių nusikaltimų padarymą, asmuo ne kartą baustas administracine tvarka, baustas ir už vairavimą esant neblaiviam, jam skirtų nuobaudų nesumoka, todėl nuteistajam M. P. jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis naują nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

16. Kaltinamojo M. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad dėl nusikalstamų veikų padarymo kaltinamasis prisipažino visiškai ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

17. M. P. padarė dvi nusikalstamas veikas, kurių viena priskiriama tyčinių nesunkių nusikaltimų kategorijai, kita baudžiamųjų nusižengimų kategorijai. Jis yra teistas, teistas už analogiškos veikos padarymą (b. l. 121-130), ne kartą baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 106-119), yra nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 136). Įvertinęs šias aplinkybes teismas sprendžia, kad M. P. nusikalto ne pirmą kartą, praeityje yra teistas už analogiškos veikos padarymą, jam skirtos baudos nėra sumokėjęs, todėl bausmės tikslai gali būti pasiekti M. P. už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skyrus griežčiausią laisvės atėmimo bausmę, už BK 243 straipsnyje padaryto baudžiamojo nusižengimo padarymą skiriant griežčiausią arešto bausmę, nes švelnesnės bausmės skyrimas nebūtų veiksmingas ir neatgrasytų kaltinamojo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.

18. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nesunkaus nusikaltimo padarymą skirtinas 9 mėnesių terminuotas laisvės atėmimas. Už BK 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą skirtina 30 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsniu šiuo nuosprendžiu skiriamas bausmės subendrintinos apėmimo būdu, t. y. griežtesne laisvės atėmimo bausme apimant arešto bausmę, prieš tai arešto bausmę pakeičiant laisvės atėmimo bausme ir vieną arešto parą prilyginant vienai laisvė atėmimo dienai ir skirtina subendrinta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė mažintina vienu trečdaliu. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės visiško bausmių sudėjimo būdu pridėtina Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gegužės 14 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta baudos bausmė ir skirtina galutinė subendrinta 6 mėnesių laisvės atėmimo ir 38 MGL (1 900 Eur) baudos bausmė.

19. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaitytinas kaltinamojo M. P. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2025 m. balandžio 13 d., 15:17 val. iki 2025 m. balandžio 14 d. 13:10 val., t. y. viena para.

20. Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 2 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis).

21. M. P. atitinka BK 75 straipsnio 2 dalies sąlygą, t. y. jis yra asmuo, nuteistas ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, todėl teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų nepaskiriant jam intensyvios priežiūros – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Teismas, apsvarstęs galimybę taikyti M. P. BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas šias nuostatas taikyti, todėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas M. P. atidėtinas įstatyme nustatytam terminui, t. y. 2 metams, be intensyvios priežiūros, bei viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant kaltinamąjį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 5 dalis, 6 dalies 5, 10 punktas). Tokių įpareigojimų paskyrimas, teismo nuomone, padės pasiekti bausmės tikslus M. P. be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

22. BK 67 straipsnio 1 dalyje, 2 dalies 1 punkte, 3 dalyje, 68 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal teismų praktiką vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti kaltininkui baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones, atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje eismo įvykio aplinkybes, nuteistojo kaltę, šio kaltininko padarytus konkrečius Kelių eismo taisyklių pažeidimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-25-489/2017).

23. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog kaltinamasis M. P. padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, susijusį su transporto priemonės vairavimu esant neblaiviam, jis teisės vairuoti transporto priemones neturi, šią teisę yra praradęs, todėl, nors jis ir padarė nesunkų nusikaltimą bei baudžiamąjį nusižengimą, savo kaltę pripažino visiškai, gailisi, teismas sprendžia, jog kaltinamajam tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą įgyti ir naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 straipsnio 2 dalis).

24. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Sprendžiant šio draudimo termino nustatymo klausimą, be anksčiau įvertintų aplinkybių, atsižvelgtina į tai, kad M. P. nusikalstamas veikas padarė anksčiau būdamas teistas, teistas už analogiškos veikos padarymą, teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl padarytų veikų labai galisi, tačiau padarė vieną pavojingiausių visuomenėje nusikalstamų veikų, todėl darytina išvada, jog tik uždraudus įgyti ir naudotis specialia teise įstatymo numatytam maksimaliam – penkerių metų terminui, bent iš dalies bus įgyvendinta bausmės paskirtis. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo nutarimo skirti kardomąją priemonę dienos, t. y. 2025 m. balandžio 14 d.

25. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 91-93) ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 95-97) – taikytinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės vykdymo pradžios, o jam įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą – panaikintinos.

Dėl turto konfiskavimo

26. Pagal BK 72 straipsnį turto konfiskavimas, tai yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktą kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti.

27. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Įstatymas tiesiogiai nenumato, kas BK 72 straipsnio prasme laikytina nusikaltimo padarymo įrankiu ar priemone. Pagal teismų praktiką nusikalstamos veikos įrankiais pripažįstami daiktai, kuriais, siekdamas sumažinti pastangas ar koncentruoti jėgas, kaltininkas tiesiogiai daro poveikį nusikalstamos veikos dalykui ar nukentėjusiam asmeniui ir taip padaro žalą baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Nusikalstamos veikos priemonėmis paprastai pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-511/2018, 5.2.–5.3. punktai).

28. Pagal BK 72 straipsnio 1 – 4 dalių nuostatas turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktą pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas. Pagal BK 72 straipsnio3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

29. Narinėjamu atveju transporto priemonė – automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra tiesioginė nusikalstamos veikos padarymo priemonė, kurios nesant nebūtų galima ir uždrausta veika, nekiltų ir baudžiamosios atsakomybės klausimas. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra registruotas E. R. vardu. Liudytoju apklaustas E. R. nurodė, kad jis nežinojo, jog kaltinamasis M. P. pasiėmė jam priklausančią transporto priemonę, informaciją apie sulaikytą ir nuvežtą automobilį gavo tik iš policijos komisariato. Teismas vertina, kad kaltinamasis pats savavališkai ir neleidžiant bei nežinant automobilio savininkui pasiėmė E. R. priklausantį automobilį, ši transporto priemonė yra padarytos nusikalstamos veikos įrankis, todėl automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – grąžintinas jo teisėtam savininkui E. R., iš nuteistojo M. P. konfiskuotina automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vertę atitinkanti pinigų suma – 2 420 Eur (vertė nustatyta pagal VšĮ „Emprekis“ 2025 m. balandžio mėnesio pažymą).

5. 2025 m. balandžio 23 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyrius pateikė prašymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo teikiant antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam M. P. pirmosios instancijos teisme. Prašyme nurodyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu kaltinamojo M. P. interesus atstovauti buvo paskirta advokatė Z. K.. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos M. P. sudaro 104,17 Eur.

6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir BPK) 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

7. Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį, kurio 3 dalies c punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtiną gynėjo dalyvavimą tais atvejais, kurie yra išvardinti BPK 51 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Siekiant šios konstitucinės teisės užtikrinimo, baudžiamojo proceso įstatyme numatyta teisė įtariamiesiems, kaltinamiesiems ir nuteistiesiems, neturintiems pakankamai lėšų pasikviesti savo norimą gynėją, prašyti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio advokato dalyvavimo užtikrinimo.

8. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatorius, remiantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu (nagrinėjant bylą teisme pagreitinto proceso tvarka), M. P. parinko gynėją advokatę Z. K.. Tokios aplinkybės rodo, kad šioje byloje, siekiant įgyvendinti kaltinamojo teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios (LAT 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–322/2014). Esant šioms aplinkybėms, o taip pat teismui neturint duomenų apie kaltinamojo gaunamas pajamas, turimą turtą, išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą šioje byloje iš M. P. nepriteistinos.

30. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – lengvasis automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), jo užvedimo raktelis, saugomi automobilių saugojimo aikštelėje adresu (duomenys neskelbtini) – nuosprendžio paskelbimo dieną – grąžintinas automobilio teisėtam savininkui E. R. neribotam naudojimui; 1 vnt. CD diskų su kūno kamerų įrašais, prisegtas prie baudžiamosios bylos viršelio – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti prie bylos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu, 432 straipsniu teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

M. P. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje ir skirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsniu bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, prieš tai arešto bausmę pakeičiant laisvės atėmimo bausme, 1 (vieną) arešto parą prilyginant 1 (vienai) laisvės atėmimo dienai ir skirti subendrintą 9 (devynių) mėnesių laisvė atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir skirti M. P. 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis prie šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės visiško bausmių sudėjimo būdu pridėti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gegužės 14 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudos bausmę ir skirti M. P. galutinę subendrintą 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo ir 38 (trisdešimt aštuonių) MGL (1 900 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų eurų) baudos bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti kaltinamojo M. P. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2025 m. balandžio 13 d., 15:17 val. iki 2025 m. balandžio 14 d. 13:10 val., t. y. 1 (vieną) parą ir laikyti, kad yra atlikta 1 (viena) laisvės atėmimo diena.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, 6 dalies 5, 10 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, be intensyvios priežiūros, bei visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį skirti įpareigojimus – dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (tame tarpe ir alkoholio).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, M. P. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą įgyti ir naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkerių) metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. balandžio 14 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 6 dalimis, M. P. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 2 420 Eur (du tūkstančius keturis šimtus dvidešimt eurų).

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – taikyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės vykdymo pradžios, o jam įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų nepriteisti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

– lengvąjį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), jo užvedimo raktelį, saugomą aikštelėje adresu (duomenys neskelbtini) – nuosprendžio paskelbimo dieną grąžinti teisėtam savininkui E. R. neribotam naudojimui;

– 1 (vieną) vnt. CD diskų su kūno kamerų įrašais, prisegtą prie baudžiamosios bylos viršelio – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.