Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės A. G. atskirąjį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2324-225/2016 pagal ieškovo M. B. ieškinį atsakovei A. G. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas M. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu. Juo prašo nustatyti sūnaus D. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su M. B. jo gyvenamojoje vietoje ir priteisti iš A. G. sūnaus D. B. išlaikymui po 100 Eur periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją bei paskirti ieškovą sūnaus lėšų tvarkytoju.Pateiktu ieškiniu taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – kol bus priimtas sprendimas byloje, nustatyti jo ir atsakovės sūnaus D. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su tėvu jo gyvenamojoje vietoje, iš atsakovės sūnui priteisti laikiną išlaikymą po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Teismo posėdžio metu išlaikymo dydį sumažino iki 40 Eur kas mėnesį, įvertindamas sudėtingą atsakovės finansinę padėtį.Nurodo, jog 2016-05-06 teismo sprendimu šalių sūnaus D. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakove. Po teismo sprendimo priėmimo situacija vėl ėmė blogėti, atsakovė pradėjo girtauti, neprižiūrėti vaikų, nesirūpinti jų poreikių tenkinimu, vaikai po kelias paras buvo paliekami vieni, be priežiūros, dėl keliamo triukšmo kaimynai kviečia policiją, atsakovė buvo atleista iš darbo, vairavo neblaivi ir neteko vairuotojo pažymėjimo. Nurodo, jog šiuo metu geriausiai sūnaus interesus atitiktų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu. Paaiškino, kad jis grįžo iš užsienio, ieško darbo Lietuvoje. Nurodo, kad sūnų prižiūrėti padės kartu gyvenanti jo mama.Atsakovė A. G. su prašymu nustatyti sūnaus D. gyvenamąją vietą laikinai kartu su vaiko tėvu sutiko, tačiau nurodė, jog viena išlaikė sūnų, vaikais rūpinosi, abi dukros gyvena kartu su ja, šiuo metu nedirba ir pajamų negauna, yra registruota darbo biržoje, todėl sūnui mokėti po 100 Eur neturi galimybių.Išvadą teikiančio Plungės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė prašė M. B. prašymą tenkinti, D. B. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su tėvu, nes toks sprendimas geriausiai atitiks vaiko interesus.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Plungės rajono apylinkės teismas 2016-10-25 nutartimi tenkino ieškovo M. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikino vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo. Nustatė D. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su tėvu M. B. iki bus priimtas teismo sprendimas. Nuo 2016-10-19 iki teismo sprendimo priėmimo iš atsakovės A. G. priteisė laikiną išlaikymą D. B., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 40 Eur, vaiko lėšų tvarkytoju paskyrė M. B. Įpareigojo ieškovą sudaryti sąlygas A. G. ir G. bei G. G. bendrauti su D. B. tarpusavyje suderintu laiku ir sąlygomis.Teismas nurodė, kad Plungės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje konstatuota, jog po teismo sprendimo priėmimo A. G. vėl pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu, tinkamai nesirūpino vaikais, šeima dėl socialinių įgūdžių stokos buvo įrašyta į Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, šeimai pradėtos teikti socialinės paslaugos. Tačiau atsakovė akivaizdžiai vengia bendradarbiauti su socialiniais darbuotojais, VTAS specialistais, nepripažįsta problemų dėl alkoholio. Skyrius pradėjo gauti skundus dėl netinkamos vaikų priežiūros, A. G. piktnaudžiavimo alkoholiu. Nurodė, jog šiuo metu mažamečiui D. gyventi kartu su savo motina yra nesaugu, vaiko sveikatai ir gyvybei gali kilti pavojus, kol bus išspręstas tėvų ginčas, siekiant vaikui užtikrinti saugias ir stabilias gyvenimo sąlygas, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei nustatyti vaiko laikiną gyvenamąją vietą kartu su tėvu bei priteisti laikiną išlaikymą.Teismas atsižvelgė į šalių paaiškinimus, išvadą teikiančios institucijos nuomonę ir konstatavo, jog pagal šiuo metu byloje esančius duomenis D. B. gyvenamosios vietos nustatymas kartu su tėvu M. B. geriau atitiks vaiko interesus augti saugioje aplinkoje, todėl prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė A. G. prašo Plungės rajono apylinkės teismo 2016-10-25 nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo prašymo netenkinti.Nurodo, kad teismas nepagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones iš esmės vadovaudamasis vien tik Plungės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada, kurioje nėra atspindėti visi svarbūs aspektai. Keletas faktų apie atsakovės girtumą negali būti traktuojama kaip nuolatinis atsakovės girtavimas.Nurodo, kad neatsižvelgta į tai, jog sūnus D. lanko darželį, kuriame nusiskundimų dėl atsakovės elgesio nėra, vaikas nuolatos yra pamaitintas, nupraustas, prižiūrimas ir mylimas. Su sūnumi yra susiformavęs glaudus emocinis ryšys, kurį yra bandoma nepagrįstai nutraukti.Teismas neįvertino, kad paties atsakovo elgesys yra netinkamas, sunkiai suderinamas su tinkama ir saugia aplinka vaikui. Atsakovas yra teistas už nusikalstamą veiką, bausmės nėra įvykdęs, neturi jokių pajamų, iš atsakovo yra priverstinai išieškomos didelės skolos, atsakovas niekur nedirba, neturi nuosavo būsto, todėl esant tokiai situacijai nėra jokių galimybių vaikui augti ir gyventi tinkamoje aplinkoje. Atsakovas nuo 2015 metų pradžios nėra teikęs tinkamo išlaikymo vaikui, todėl jau ilgą laiką nevykdo savo, kaip tėvo, pareigų ir negali būti tas asmuo, kuris nuolatos turėtų rūpintis vaiku, jeigu to nedarė iki šio laikotarpio.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas M. B. prašo atsakovės atskirojo skundo netenkinti.

Nurodo, kad teismo posėdžio metu atsakovė sutiko, jog sūnus gyventų su ieškovu. Vaiko teisių apsaugos tarnybos skyrius pateikė išvadą, kuria pritarė ieškovo ieškinio reikalavimui nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su M. B.Nurodo, kad sužinojęs apie A. G. netinkamą gyvenimo būdą, vaiko nepriežiūrą, grįžo iš Danijos, pasiėmė sūnų auginti į savo namus, kreipėsi į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones ir kol vyko bylos nagrinėjimas vaikas gyveno pas ieškovą.Vaikų darželis negali turėti nusiskundimų atsakovės elgesiu, nes ji ten lankydavosi ne taip ir dažnai. Vaiką į darželį vesdavo ieškovas, jo mama arba vaiko seserys. Sutiko, kad yra teistas už cigarečių kontrabandą, yra gavęs didelę baudą. Tačiau tai nusikaltimas ekonomikos sistemai, po kurio jis pasimokė ir pakeitė gyvenimo būdą. Atsakovės žalingi įpročiai daro daug didesnę žalą aplinkai ir vaikui, visuomenei, sukelia grėsmę žmonių saugumui, vaiko asmenybės formavimuisi.Nesutinka su atsakovės teiginiais dėl neteikto išlaikymo vaikui, nes ji pati neišlaikė vaiko visus 2015 m. ir 2016 m. šešis mėnesius. Paaiškino, kad iš viso per 2015 m. pirmą pusmetį atsakovė iš ieškovo gavo 3 240 Eur savo ir sūnaus išlaikymui.Tai, kad ieškovas neturi savo gyvenamojo būsto, nėra priežastis vaikui negyventi su juo. Ieškovas gyvena savo tetos, kuri išvykusi į užsienį, bute, už jį nuomos nemoka. Grįžęs iš užsienio turi santaupų, tačiau ieškosi darbo čia. Nedraudžia sūnui bendrauti su atsakove tada, kai ji yra blaivi, ginčų kol kas dėl to nėra. Nori, kad vaikas palaikytų ryšį su mama.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria teismas tenkino ieškovo M. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikino vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo. Nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo. Skundžiama 2016-10-25 nutartimi teismas tenkino ieškovo M. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių – laikino vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo. Civilinė byla Nr. 2-50-225/2017 pirmosios instancijos teisme išnagrinėta, procesinio sprendimo priėmimas ir paskelbimas atidėtas iki 2017-02-21. Atsakovė nesutinka su priimta teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės, taigi nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje. Laikinas, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas yra laikinoji apsaugos priemonė skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Ši teisinius santykius laikinai sureguliuojanti laikinoji apsaugos priemonė sudaro sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas.Asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga įrodyti jų taikymo būtinybę, jog jų nepritaikius bus pažeisti vaiko ar vieno iš sutuoktinio interesai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog vaiko gyvenamosios aplinkos pakeitimas, nors ir laikinas, yra pateisinamas ir būtinas, jeigu esanti aplinka vaikui tapo nesaugi, ir saugi aplinka vaikui yra užtikrinama pakeitus vaiko gyvenamąją vietą, nustatant ją su kitu iš jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2006-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006). Teismui būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).Iš Plungės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2016-10-24 išvados matyti, kad šiuo metu mažamečiui D. gyventi kartu su savo motina yra nesaugu, vaiko sveikatai ir gyvybei gali kilti pavojus, kol bus išspręstas tėvų ginčas, siekiant vaikui užtikrinti saugias ir stabilias gyvenimo sąlygas, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei nustatyti vaiko laikiną gyvenamąją vietą kartu su tėvu bei priteisti laikiną išlaikymą. Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-07-15 įsakymu „Dėl šeimų įrašymo į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą“ A. G. dėl socialinių įgūdžių stokos įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Iš Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono Policijos komisariato 2016-09-03 rašto „Dėl A. G. elgesio“ matyti, kad policijos pareigūnai, reaguodami į iškvietimą prie (duomenys neskelbtini) namo, aptiko akivaizdžiai neblaivią A. G. su mažamečiu D. B. Vaikas policijos pareigūnų buvo perduotas blaiviai atsakovės tetai G. G. Iš ieškovo paaiškinimų ir LITEKO duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2012-03-28 nuosprendžiu, kuris buvo pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2012-10-05 nutartimi, M. B. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199² straipsnio 1 dalį už tai, kad neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis (kontrabandinėmis cigaretėmis) ir jam skirta 200 MGL (26 000 litų) bauda. Nors ieškovas yra baustas už nusikaltimą ekonomikos sistemai, prisipažįsta įvykdęs nusikalstamą veiką, nepateikta jokių objektyvių duomenų, jog nepilnamečio vaiko gyvenimas kartu su tėvu iki teismo sprendimo priėmimo kaip nors pažeistų berniuko interesus ar kitaip suvaržytų jo teises. Nustatyta, kad ieškovas grįžo iš Danijos ir pasiėmė sūnų auginti į savo namus, turi santaupų. Nepilnametis šalių sūnus faktiškai šiuo metu gyvena su ieškovu, ieškovas M. B. yra deklaravęs gyvenamąją vietą Plungės mieste, kreipėsi į Darbo biržą siekdamas gauti darbą Lietuvoje.Pažymėtina, kad sūnaus gyvenamosios vietos keitimas vykstant teisminiam procesui gali daryti neigiamą įtaką vaiko psichologinei būklei bei tolesnei raidai. Iš bylos duomenų nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme atsakovė A. G. su prašymu nustatyti sūnaus D. gyvenamąją vietą laikinai kartu su vaiko tėvu sutiko, tačiau teismui priėmus 2016-10-25 nutartį, teismui padavė atskirąjį skundą, kuriuo savo nuomonę pakeitė ir nesutiko dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu. Apeliantė nurodo, kad iš vaiko darželio nėra nusiskundimų dėl jos elgesio, tačiau iš ieškovo paaiškinimų matyti, kad šalių sūnų iki 2016 m. birželio mėn. pabaigos į darželį sūnų vesdavo jis, jo mama arba vaiko seserys. Todėl apeliantės teiginys vertintinas kritiškai. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atitinka vaiko interesus ir užfiksuoja šiuo metu esančią situaciją. Pažymėtina, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata galios, ir pasikeitus aplinkybėms, bet kuri šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo. Apeliantė nurodo, kad atsakovas nuo 2015 metų pradžios nėra teikęs tinkamo išlaikymo vaikui, todėl jau ilgą laiką nevykdo savo, kaip tėvo, pareigų ir negali būti tas asmuo, kuris nuolatos turėtų rūpintis vaiku. Konstatuotina, kad atsakovės nurodyti argumentai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bus/buvo tiriami nagrinėjant bylą iš esmės, o nuolatinė nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta bus nustatyta tik išsprendus ginčą iš esmės, t. y. nustačius vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, laikotarpį, su kuriuo iš tėvų ir kiek laiko vaikas gyveno nuo gimimo, su kuriuo iš tėvų vaikas gyvena bylos nagrinėjimo metu. Taip pat bus įvertintas vaiko prisirišimas prie brolių, seserų (ir kitų giminaičių), kiekvieno tėvo doroviniai ir kitokie asmenybės bruožai, tėvų požiūris į vaiko auklėjimą, vystymąsi, dalyvavimas vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, kiekvieno iš tėvų galimybės sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, materialinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes), tėvo (motinos) sugyventinio ar sutuoktinio požiūris į vaiką ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-03-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005; 2008-09-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008; 2010-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; kt.).Byloje nėra duomenų, kad ieškovas pažeistų sūnaus teisę bendrauti su motina ir kitais artimaisiais. Priešingai, ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad nedraudžia sūnui bendrauti su atsakove tada, kai ji yra blaivi, ginčų kol kas dėl to nėra, ir nori, kad vaikas palaikytų ryšį su mama. Pažymėtina, kad atsakovė turi teisę kreiptis į teismą dėl laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo iki bus priimtas teismo sprendimas byloje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.Nustatyta, kad skundžiama nutartimi iš atsakovės šalių sūnui išlaikyti yra priteista po 40 Eur laikino išlaikymo, mokamo kas mėnesį periodinėmis išmokomis. Apeliantė neginčija priteisto išlaikymo dydžio, nurodyta suma yra daug mažesnė, nei būtina skirti vaiko išlaikymui, todėl nustačius vaiko laikiną gyvenamąją vietą su tėvu, ieškovui sutinkant su nustatytu išlaikymo dydžiu, nėra pagrindo keisti teismo nutarties dalies dėl laikino išlaikymo priteisimo. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovo M. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikino vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo, priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo jos naikinti, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.