- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-21
- Bylos Nr.
- AN2-248-873/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00051-2018-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Nijolė Žimkienė
- Pareiškėjas
- J. N. Z.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Žimkienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjos J. N. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 20 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Šeštojo policijos komisariato (toliau – Institucija) 2017 m. gruodžio 7 d. nutarimu Nr. 17ANH-133749573-17 J. N. Z. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 73 straipsnio 1 dalį skirtas įspėjimas, už tai, kad ji, 2017 m. lapkričio 1 d., apie 15.00 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), būnant mažamečiui sūnui J. Z., gim. (duomenys neskelbtini), sukėlė žodinį konfliktą, šaukiant ant sutuoktinio V. Z., kad nesutinka važiuoti tuo metu į kapines, taip pat konflikto metu J. N. Z. užrakino duris, neišleisdama minėto mažamečio sūnaus su sutuoktiniu V. Z. iš buto, dėl ko teko minėtam mažamečiui vaikui išlipti per langą, tuo suvaržė vaiko laisvę. Be to, apie 17.09 val., atvykus policijos pareigūnams, buvo nustatyta J. N. Z. 1,65 promilių girtumas. J. N. Z. kaip motina panaudojo savo valdžią priešingai vaiko interesams.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 20 d. nutartimi pareiškėjos J. N. Z. skundą tenkino iš dalies. Panaikino Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Šeštojo policijos komisariato 2017 m. gruodžio 7 d. nutarimo Nr. 17ANH-133749573-17 dalį dėl to, kad J. N. Z., būnant mažamečiui sūnui J. Z., gim. (duomenys neskelbtini), sukėlė žodinį konfliktą, šaukiant ant sutuoktinio V. Z., kad nesutinka važiuoti tuo metu į kapines, tuo veikė priešingai vaiko interesams. Pašalino iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Šeštojo policijos komisariato 2017 m. gruodžio 7 d. nutarimo Nr. 17ANH-133749573-17 dalies „Pažeidimo esmė“ faktinę aplinkybę, kad „Be to, apie 17:09 val., atvykus policijos pareigūnams, buvo nustatytas J. N. Z. 1,65 promilių girtumas.“ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Šeštojo policijos komisariato 2017 m. gruodžio 7 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 17ANH-133749573-17 dalyje dėl to, kad J. N. Z. konflikto metu užrakino duris, neišleisdama minėto mažamečio sūnaus su sutuoktiniu V. Z. iš buto, dėl ko teko minėtam mažamečiui vaikui išlipti per langą, tuo suvaržė vaiko laisvę ir panaudojo motinos valdžią priešingai vaiko interesams, ir dalyje dėl nuobaudos paskyrimo paliko nepakeistą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
3. Apeliaciniu skundu J. N. Z. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 20 d. nutartį kaip nepagrįstą ir administracinio nusižengimo teiseną J. N. Z. atžvilgiu nutraukti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
3.1 Pirmos instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad apeliantė panaudojo motinos valdžią priešingai vaiko interesams užrakindama buto duris, taip suvaržydama vaiko laisvę ir priversdama nepilnametį sūnų lipti per langą. Tarp sutuoktinių įvyko konfliktas, po konflikto vaikas į butą iš lauko grįžo savo noru, tam tikrą laiko tarpą buvo bute ir jautėsi saugus. V. Z. grįžus į butą, vėl kilo konfliktinė situacija, po kurios V. Z. vaiką iškėlė pro langą ir iššoko pats. 2017 m. lapkričio 1 d. lauke buvo šalta, krituliai, vaikas per langą iškeltas be viršutinių drabužių, todėl vaiko tėvo veiksmai turėtų būti vertinami kaip tėvo valdžios panaudojimas prieš vaiko interesus, o apeliantės veiksmai - vaiko neišleidimas į lauką neapsirengus - neturi būti vertinami kaip vaiko teisių pažeidimas, priešingu atveju išeitų, kad mažametis vaikas bet kada ir bet kaip apsirengęs turi būti išleidžiamas į lauką. Apeliantė, norėdama aprengti vaiką, išbėgo į lauką ir įsėdo į automobilį, šią aplinkybę patvirtina liudytojos V. R. T. parodymai, tačiau V. Z. toliau provokavo konfliktą vaiko akivaizdoje. V. Z. savo veiksmais manipuliavo vaiku, rodė jam netinkamą pavyzdį, siekė, kad apeliantė būtų nubausta. Aplinkybė, jog tarp sutuoktinių yra pradėtas skyrybų procesas, akivaizdžiai įrodo, kad V. Z. veiksmais yra siekiama surinkti neigiamus įrodymus apeliantės atžvilgiu.
3.2 Skundžiama nutartimi nustatytos aplinkybės neatitinka faktinių. Teismo nutartyje esanti abejonė, ar vaikas buvo iškeltas per langą tėvo V. Z., ar pats išlipo per langą, negali būti traktuojama kaip nereikšminga. Administracinėje teisenoje, priimant nutarimą ar nutartį dėl administracinės nuobaudos skyrimo, negali likti jokių abejonių ir neaiškumų, o bet kokios abejonės ar neaiškumai turi būti vertinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodo, kad duomenys apie vaiko iškėlimą per langą yra prieštaringi, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis naikintina, o administracinė teisena apeliantės atžvilgiu nutrauktina.
3.3 Skunde nurodoma, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad negalima bet kokius konfliktus ir neigiamų emocijų reiškimą vaiko akivaizdoje vertinti kaip administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą). Pažeidimas turi pasižymėti tam tikro pavojingumo lygiu, be to, turi būti aiškiai nustatytas subjektyvusis kaltės požymis. Tokiais atvejais, siekiant padaryti išvadas dėl pažeidimo (nusižengimo) buvimo, itin svarbu vertinti susidariusios situacijos aplinkybių visumą, kurią sudaro ne tik atlikti veiksmai, bet ir konflikto tarp pažeidėjo ir kito suaugusio asmens priežastys, tikslas, pažeidėjo veiksmų kryptingumas vaiko atžvilgiu ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-38/2014). Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė nutartį, nenustatydamas kaltės požymių apeliantės veiksmuose, konflikto priežasties ir tikslo.
3.4 Byloje apeliantės sūnus - J. Z., nėra pripažintas nukentėjusiuoju, neaiški V. Z. procesinė padėtis. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad V. Z. yra trečiasis asmuo, tačiau administracinėje teisenoje procesinės padėties - trečiasis asmuo - nėra, V. Z. galėjo būti tik liudytojas. Dėl tokio padaryto pažeidimo nutartis turėtų būti naikinama.
3.5 ANK 73 straipsnyje nustatyta atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Minėta teisės norma yra blanketinė, todėl pagal ją kvalifikuojant asmens pažeidimą, administracinio nusižengimo protokole (šiuo atveju, protokolas nebuvo surašytas, reikalavimai taikytini surašant nutarimą), būtina nurodyti ne tik pačią blanketinę teisės normą, bet ir konkretų teisės aktą, straipsnį, dalį ar punktą, kurį asmuo kaltinamas pažeidęs, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas galėtų tinkamai įvertinti asmens veiką, o atsakomybėn patrauktas asmuo žinotų, kuo konkrečiai pasireiškė jam inkriminuojama veika ir galėtų duoti apie tai išsamius paaiškinimus. Valstybė į privatų šeimos gyvenimą gali ir turi įsikišti tik dviem atvejais: teikdama tėvams paramą, reikalingą tinkamam vaikų auklėjimui ir priežiūrai, ir imdamasi visų reikiamų priemonių, siekiant apginti vaiką nuo priežiūros nebuvimo ar nerūpestingo elgesio, kuriuos vaikas gali patirti iš tėvų ar kitų jį globojančių asmenų (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 18, 19 straipsniai). Šiuo atveju, nenurodyta konkreti teisės normą, kurią pareiškėja pažeidė ir dėl ko yra nubausta. Toks šiurkštus procesinės teisės normų pažeidimas sudaro pagrindą nutraukti administracinę teiseną apeliantės atžvilgiu.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas prašo palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 20 d. nutartį ir pareiškėjos J. N. Z. skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Pareiškėjos J. N. Z. apeliacinis skundas netenkintinas.
5. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, pareiškėja kelia pripažinimo padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 73 straipsnio 1 dalyje, pagrįstumo klausimą, mano, jog skundžiama nutartimi nustatytos aplinkybės neatitinka faktinių, akcentuoja, jog J. Z. šioje byloje nėra pripažintas nukentėjusiuoju bei tai, kad buvo pažeistos procesinės teisės normos. Su tokiais pareiškėjos teiginiais aukštesnės instancijos teismas nesutinka.
5.1 Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmos instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėja J. N. Z. panaudojo motinos valdžią priešingai vaiko interesams užrakindama buto duris, taip suvaržydama vaiko laisvę ir priversdama mažametį sūnų lipti per langą, tai yra, pareiškėja nesutinka su jos nubaudimu pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį. Tokie apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti, nes jie yra paneigti byloje surinktais duomenimis. Aukštesnės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutartį, Institucijos nutarimą, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą.
5.2 Pareiškėja pagrįstai pripažinta kalta, padariusi ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą dėl to, kad užrakino duris, neišleido mažamečio sūnaus su sutuoktiniu V. Z. iš buto, dėl ko mažamečiui vaikui teko išlipti per langą, taip panaudojo motinos valdžią priešingai vaiko interesams. Šio administracinio nusižengimo padarymą patvirtina byloje esančių, skundžiamoje teismo nutartyje nurodytų, įrodymų visuma, o būtent: V. Z. 2017 m. lapkričio 3 d. pareiškimas, J. Z., J. Z. paaiškinimai, V. Z., Valerijos R. T. paaiškinimas ir parodymai, kita byloje esanti rašytinė medžiaga.
5.3 Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas V. Z. parodė, kad J. (pareiškėja J. N. Z.) užrakino buto duris, nuo kurių jis rakto neturi. Paprašius rakto, pareiškėja nedavė. Jis aprengė vaiką ir abu iššoko per langą. Iš J. Z. paaiškinimo matyti, jog jis išlipo per langą, kadangi mama buvo užrakinusi vidines namų duris (b. l. 19). J. Z. nurodė, jog išgirdęs, kad tėtis ieško buto raktų, suprato, kad durys buvo užrakintos (b. l. 15). Liudytoja V. R. T. pirmosios instancijos teisme ir rašytiniame paaiškinime nurodė, kad bandė prisibelsti į duris, bet durų niekas neatidarė. Matė, kaip J. Z. lipo per langą (b. l. 20; 86).
5.4 Šiuo atveju, byloje yra pakankamai objektyvių duomenų, kurių visuma leidžia daryti aukštesnės instancijos teismui išvadą dėl pažeidėjos kaltumo. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjai užrakinus duris, buvo suvaržyta vaiko laisvė ir jis buvo priverstas išlipti per langą. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai nesureikšmino aplinkybės, ar vaikas buvo iškeltas per langą tėvo V. Z., ar pats išlipo per langą, tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju bylos esmė yra tokio veiksmo priežastys. Šiuo atveju, lipta per langą dėl to, kad pareiškėjos veiksmais buvo apribota vaiko galimybė išeiti iš buto. Pareiškėjai užrakinus duris, neišleidžiant tėvo su vaiku iš namų, o auklės neįleidžiant į vidų, buvo suvaržyta mažamečio vaiko laisvė judėti. Pastebėtina, kad pareiškėja, apklausta pirmosios instancijos teisme, patvirtino, jog ji tyčia užrakino buto duris, nenorėdama, kad vyras išvestų vaiką, taigi jos veiksmai buvo sąmoningai nukreipti į vaiko judėjimo suvaržymą ir atitinka ANK 73 straipsnio sudėtį. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pareiškėja J. N. Z. pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį nubausta pagrįstai.
5.4 Apeliaciniame skunde teigiama, jog J. Z. šioje byloje nėra pripažintas nukentėjusiuoju. ANK 73 straipsnyje numatyta atsakomybė už nepilnamečio vaiko teisių ir interesų pažeidimą. Pagal ANK 578 straipsnį nukentėjusiuoju laikomas fizinis arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala. Asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju administracinį nusižengimą tiriančio pareigūno sprendimu, kuris įforminamas įrašu administracinio nusižengimo protokole, arba administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu ar teismo nutartimi.
5.5 Nagrinėjamu atveju, tyrimą dėl tėvų valdžios nepanaudojimo arba panaudojimo priešingai vaiko interesams (ANK 73 straipsnio 1 dalis) atliko ir nutarimą priėmė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Šeštojo policijos komisariatas. Šios Institucijos atstovas vaiko, kurio teisės ir laisvės galimai buvo pažeistos motinos veiksmais, nukentėjusiuoju nepripažino. Tokio klausimo nekėlė nei Institucijai pateikęs pareiškimą mažamečio įstatyminis atstovas V. Z., nei mažametį vaiką atstovavęs Vaiko teisių skyriaus specialistas ir advokatė. Pirmosios instancijos teisme šis klausimas taip pat keliamas nebuvo. Administracinio nusižengimo byloje pateiktas J. Z. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad namuose jis jautėsi saugiai ir ramiai. Taigi iš esmės galima daryti išvadą, kad dėl neteisėtų motinos veiksmų vaikas galėjo patirti neigiamų reiškinių, tačiau tai dar nereiškia, jog jis turi būti pripažintas nukentėjusiuoju ANK 578 straipsnio prasme. Aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju administracinių nusižengimų bylų priskirtinumo taisyklės pažeistos nebuvo (ANK 614 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
5.5 Pareiškėja apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog buvo padaryti procesiniai pažeidimai, tačiau aukštesnės instancijos teismas esminių pažeidimų nenustatė. Nors Institucija nutarime nenurodė, koks konkretus teisės aktas buvo pažeistas, tačiau šis netikslumas buvo ištaisytas skundžiamoje nutartyje. Teismas nutartimi patikslino, kad šiuo atveju buvo pažeista vaiko teisė į laisvę, įtvirtinta Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje. Pareiškėjos teisės pažeistos nebuvo. Skundo argumentas, kad teismas V. Z. byloje paliko suinteresuotu asmeniu, nedaro skundžiamos nutarties neteisėta.
5.7 Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad pažeidėjos veiksmai tinkamai įvertinti, jos kaltė įrodyta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, nėra jokio pagrindo kitaip vertinti pareiškėjos veiksmus ar nutraukti bylą. Skunde nurodyti argumentai nepaneigia teismo išvadų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą ir pareiškėjos J. N. Z. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.