Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-01-23 · Civilinė byla Nr. e2S-402-392/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-01-23
Bylos Nr.
e2S-402-392/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-19966-2017-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginijus Kairevičius
Pareiškėjas
A. K.
Kreditorius
Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir savivaldybės įmonė, „Susisiekimo paslaugos“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-2017-392/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19966-2017-0Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens (apeliantės) antstolės V. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą dėl antstolės V. M. veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė V. M., išieškotojas Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas A. K. kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolio veiksmų ir prašė panaikinti pareiškėjui priklausančių lėšų, esančių įkalinimo įstaigos administruojamoje sąskaitoje, areštą, taip pat grąžinti lėšas, kurios buvo nuskaitytos nuo arešto taikymo pradžios. Nurodė, kad antstolė V. M. areštavo visas pareiškėjui priklausančias lėšas, esančias įkalinimo įstaigos sąskaitoje, kurias pareiškėjas gavo iš trečiųjų asmenų kaip paramą ir kurių dydis neviršija Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydžio. Pareiškėjas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, pažymėjo, kad teisės aktuose nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų. Pareiškėjo teigimu, piniginės lėšos, kurias gauna iš kitų asmenų, nelaikytinos pajamomis, kurios prilyginamos darbo užmokesčiui, o išieškojimui iš šių lėšų taikomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau –CPK) 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas draudimas nukreipti išieškojimą į mažesnę negu viena MMA sumą. Antstolė V. M. 2017 m. gegužės 18 d. patvarkymu atsisakė pareiškėjo skundą tenkinti ir perdavė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Antstolė nurodė, kad skolininko A. K. atžvilgiu vykdo vykdomąsias bylas Nr. 0015/07/10071, 0015/14/03383, 0015/14/03965, 0015/13/12017, 0015/13/13560, 0015/14/01026, 0015/13/11168, 0015/13/12678, 0015/13/08778, 0015/13/09204, 0015/13/08856, 0015/13/07346, 0015/13/07964, 0015/13/08324, 0015/13/04697. Kadangi skolininkas atlieka bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, 2016 m. gruodžio 6 d. priimti Patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, Nr. S1-7340, ir Patvarkymas dėl skolos išieškojimo, Nr. S1-7343. Nurodė, kad skolininkas nepateikė duomenų, įrodančių, kad gauna CPK 738 ar 739 straipsnyje numatytas lėšas, į kurias negalima nukreipti išieškojimo arba ribojamas išieškojimas, ir apskritai nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių į sąskaitą gautų piniginių lėšų kilmę, dydį. Piniginės lėšos, gautinos į sąskaitą įkalinimo įstaigoje, trečiųjų asmenų skolininkui skiriamos lėšos savaime nepatenka į CPK 738 ir 739 straipsniuose išvardintų pajamų, iš kurių negalimas arba ribojamas išieškojimas, sąrašą, todėl negali būti taikomas nei CPK 736 straipsnyje, nei 668 straipsnio 1dalyje įtvirtintas apribojimas, išieškant iš lėšų, neviršijančių 1 MMA. Antstolės nuomone, pareiškėjas neteisingai aiškina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, ir CPK 668 straipsnio 1 dalis galėtų būti taikoma lėšoms, kurios liko skolininkui iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Duomenų, kad skolininkas dirbtų ir gautų darbo užmokestį nėra, atskaitymai iš skolininko darbo užmokesčio ar jam prilyginamų pajamų nėra atliekami, todėl jam CPK 668 straipsnio 1 dalies norma netaikoma. Antstolė nurodo, kad paskutinė piniginių lėšų suma pataisos namų į antstolės depozitinę sąskaitą pervesta 2017 m. balandžio 18 d.Suinteresuotas asmuo savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“ pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame nurodė, kad sutinka su antstolės V. M. veiksmais, kuriais ji nutarė netenkinti skolininko A. K. skundo, prašė pareiškėjo A. K. skundą atmesti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 22 d. nutartimi pareiškėjo A. K. skundą dėl antstolės V. M. veiksmų tenkino iš dalies. Panaikino antstolės 2016 m. gruodžio 6 d. patvarkymą Nr. S1-7340 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas, būdamas įkalinimo įstaigoje, negauna darbo užmokesčio, tačiau jo periodiškai iš artimųjų gaunamos lėšos kvalifikuotinos kaip gaunamos kitos pajamos, todėl antstolės veiksmai vertintini pagal CPK nuostatas, reglamentuojančias išieškojimą iš skolininko pajamų (CPK 733-743 straipsniai). CPK 668 straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Teismas padarė išvadą, kad antstolė, priimdama skundžiamą patvarkymą, nesilaikė išieškojimą iš pajamų reglamentuojančių normų, t. y. nenurodė, kad vadovaujantis išieškojimą iš pajamų reglamentuojančiomis CPK 733–743 straipsnių normomis, reikalauja iš skolininko gaunamų lėšų kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 proc. nuo skolininko pajamų dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 50 proc. nuo pajamų dalies, neviršijančios vienos MMA (CPK 736 straipsnis).Teismo vertinimu, 2016 m. gruodžio 6 d. patvarkymas laikytinas pagrįstu dėl iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos išskaitų darymo ir būtent tokia tvarka turi būti išieškoma iš pareiškėjui į laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitą jo artimųjų pervedamų lėšų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Suinteresuotas asmuo (apeliantė) antstolė V. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartį dalyje, kurioje skolininko skundas patenkintas ir klausimą išspręsti iš esmės – skolininko skundą atmesti. Atskirojo skundo argumentai:Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas skolininko skundą dėl antstolės 2017 m. balandžio 11 d. patvarkymo Nr. S1-14059 ir priimdamas sprendimą panaikinti antstolės 2016 m. gruodžio 6 d. patvarkymą, pažeidė CPK 512 straipsnio nuostatas. Nurodo, kad tiek įstatymo nustatytas dvidešimties dienų, tiek naikinamasis devyniasdešimties dienų terminas, kuris teismo negali būti atnaujinamas, yra praleistas. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad skolininko iš artimųjų gaunamos lėšos turėtų būti kvalifikuojamos kaip gaunamos kitos skolininko pajamos ir išskaitoms iš tokio pobūdžio pajamų turėtų būti taikomos proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios išieškojimą iš skolininko pajamų (CPK 733-743 straipsniai). Dėl gaunamų piniginių lėšų kilmės skolininkas dėsto tik deklaratyvius teiginius, nepateikia jokių jo teiginius pagrindžiančių įrodymų.Apeliantės nuomone, į skolininko sąskaitą įkalinimo įstaigoje gautinos piniginės lėšos, iš artimųjų gautinos piniginės lėšos nėra prilygintinos darbo užmokesčiui, nes gaunamų piniginių lėšų kilmė neaiški, tokios lėšos nėra laikytinos ir daviniais.Pareiškėjas A. K. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Sutinka, kad skundas dėl antstolės patvarkymo Nr. S1-7340 buvo paduotas praleidus skundo padavimo terminą. Nurodo, kad antstolė nepagrįstai areštavo sąskaitą, todėl jis neturėjo pinigų kanceliarinėms prekėms nusipirkti, paskambinti artimiesiems.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė V. M. vykdo vykdomąsias bylas Nr. 0015/07/10071, 0015/14/03383, 0015/14/03965, 0015/13/12017, 0015/13/13560, 0015/14/01026, 0015/13/11168, 0015/13/12678, 0015/13/08778, 0015/13/09204, 0015/13/08856, 0015/13/07346, 0015/13/07964, 0015/13/08324, 0015/13/04697 dėl 1 801,45 Eur skolos ir 905,45 Eur vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko A. K. išieškotojų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ naudai. 2016 m. gruodžio 6 d. antstolė priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Skundas dėl antstolio veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo (CPK 512 straipsnis). Šis devyniasdešimties dienų terminas, kuris skaičiuojamas nuo skundžiamo veiksmo atlikimo dienos, yra naikinamasis terminas. Pasibaigus šiam procesiniam terminui, išnyksta teisė apskųsti antstolio veiksmus (CPK 75 straipsnis 1 dalis). Iš bylos duomenų matyti, jog antstolės skundžiamas patvarkymas dėl išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje vykdymo ir skolos išieškojimo, priimtas 2016 m. gruodžio 6 d. Pareiškėjas skundą dėl minėtų patvarkymų pateikė 2017 m. kovo 30 d. Kaip matyti, skundas paduotas praleidus daugiau nei 90 dienų terminą, t. y. suėjus naikinamajam terminui, per kurį galėjo būti apskųstas antstolės procesinis veiksmas. Naikinamojo termino skundui dėl antstolio veiksmų paduoti pabaiga yra kliūtis procesui pagal tokį skundą pradėti. Vadinasi, skundas, paduotas suėjus naikinamajam terminui, negali būti priimtas ir nagrinėjamas teisme. Pirmosios instancijos teismas priėmė pareiškėjo skundą ir išnagrinėjo šį skundą iš esmės, nepatikrinęs, ar nėra suėjęs naikinamasis terminas skundui paduoti, nors turėjo tai padaryti. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas turėjo pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų palikti nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punkte nurodytu pagrindu. Aptartos aplinkybės teisinis reguliavimas sudaro pagrindą pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria pareiškėjo A. K. skundas tenkintas iš dalies, panaikinti ir skundą dėl antstolės veiksmų palikti nenagrinėtą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 296 straipsnio 1 dalies 12 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 296 straipsnio 1 dalies 12 punktu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartį ir pareiškėjo A. K. skundą palikti nenagrinėtu.

Teisėjas Virginijus Kairevičius