- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-18
- Bylos Nr.
- 2-1041/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Danutė Milašienė, Donatas Šernas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Uostamiesčio langai“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Avresta“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Šerno,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Uostamiesčio langai“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. spalio 24 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei „Avresta“, civilinėje byloje Nr. B2-882-159/2008 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Uostamiesčio langai“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Avresta“ dėl bankroto bylos iškėlimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
UAB „Uostamiesčio langai“ pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė atsakovui UAB „Avresta“ iškelti bankroto bylą, įmonės administratoriumi paskirti UAB „Verslo administravimo kompanija“ (LR įmonių bankroto įstatymo 2 str. 8 p., 4 str., 6 str., 9 str. 5 d. 1 p., 10 str.). Nurodė, kad ieškovas atsakovui pagamino PVC langus ir juos sumontavo, tačiau atsakovas už atliktus darbus liko skolingas 15 806,41 Lt pagal 2007 m. lapkričio 6 d. PVM sąskaitas faktūras. 2008 m. birželio 6 d. registruotu laišku UAB „Avresta“ buvo išsiųstas raštiškas pranešimas ne vėliau kaip iki 2008 m. liepos 10 sugrąžinti skolą.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. spalio 24 d. nutartimi atsisakė iškelti UAB „Avresta“ bankroto bylą bei panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. liepos 16 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Teismas, remdamasis Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 10 d. įsakymu, nustatė, kad tarp ieškovo ir atsakovo kilęs ginčas dėl 15 806,41 Lt skolos priteisimo yra nagrinėjamas Klaipėdos miesto apylinkės teisme. Remdamasis tokio pat dydžio skola ieškovas prašo iškelti bankroto bylą atsakovui. Teismas taip pat nustatė, kad 2008 m. spalio 21 d. atsakovas UAB „Avresta“ įnešė į Klaipėdos miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą 15 806,41 Lt, todėl sprendė, kad atsakovas gali atsiskaityti su ieškovu. Minėtas aplinkybes teismas vertino kaip tinkamą prievolės įvykdymo užtikrinimą, kuris yra teisiškai reikšmingas ir suteikia teisę atsisakyti iškelti bankroto bylą atsakovui (CK 6.56 straipsnis). Teismas taip pat nustatė, kad atsakovas kitų kreditorių neturi, ginčai su fiziniais ar juridiniais asmenimis yra išspręsti, skolų valstybės ar savivaldybių biudžetams, valstybės pinigų fondams neturi. Iš 2008 m. liepos 31 d. UAB „Avresta“ balanso matyti, kad įmonės per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 354 957 Lt, o ilgalaikiai įsipareigojimai – 251 100 Lt, įmonės ilgalaikį turtą sudaro 993 456 Lt vertės turtas, įmonė turi atsargų už 545 743 Lt. Remdamasis balanso duomenimis padarė išvadą, kad įmonės per vienerius metus mokėtinos sumas ir trumpalaikiai įsipareigojimai neviršija pusės įmonės turto vertės, todėl nenustatė jos nemokumo.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. spalio 24 d. nutartį, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „Avresta“ ir priimti naują nutartį – ieškovo ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Avresta“ tenkinti. Nurodo, kad:
1. Bankroto byla iškeliama esant bent vienai iš Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje numatytų sąlygų. Viena iš tokių sąlygų yra įmonės nemokumas. Teismas iškelia bankroto bylą, jei yra tam tikros teisinės prielaidos, sudarančios pakankamą pagrindą manyti, kad įmonė yra nemoki, tai yra kad pradelsti įmonės finansiniai įsipareigojimai (skolos) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, kad ji nevykdo finansinių įsipareigojimų. Nagrinėjamu atveju ieškovo ieškinys atitinka abi sąlygas, todėl atsakovui UAB „Avresta“ turi būti keliama bankroto byla. Atsakovas taip pat yra skolingas ir kitiems kreditoriams, kurie yra pareiškę ieškinius teisme ir kurių reikalavimams užtikrinti teismas yra taikęs laikinąsias apsaugos priemones. Apeliantas taip pat nurodė, kad atsakovas nenurodo, kokią realiai ūkinę veiklą jis vykdo šiuo metu, kokias gauna pajamas.
2. Ta aplinkybė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama byla dėl skolos, nėra pagrindas atsisakyti kelti bankroto bylą atsakovui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. spalio 13 d. nutartyje Nr. 3K-7-564/2006 pažymėjo, kad ieškinių kitose bylose nagrinėjimas nėra kliūtis išspręsti bankroto bylos iškėlimo klausimą, jeigu tai neatima galimybės teismui patikrinti Įmonių bankroto įstatyme nustatytus bankroto bylos iškėlimo pagrindus. Tačiau visais atvejais teismas, spręsdamas bankroto bylos iškėlimo klausimą ir įvertindamas įmonės mokumą turi atsižvelgti į tai, kokią įtaką įmonės nemokumo būsenai turi įmonei pareikšti ieškiniai.
Atsiliepimas
3. Atsakovas pateikė teismui 2008 m. rugpjūčio 4 d. pažymą Nr. 46, kurioje nėra nurodyti visi atsakovo kreditoriai, nes iš turto arešto aktų registro duomenų matyti, kad atsakovas yra skolingas 2 000 Lt UAB „Begnija“, 2 962,61 Lt UAB „Baltrikas“, 60 190,80 Lt D. S., 274 006,23 Lt UAB „Afin Baltica“. Atsakovas taip pat pateikė balansą, kuriame minėtos skolos nėra nurodytos. Atsakovas taip pat nepateikė duomenų, kad įsipareigojimai SEB bankui yra pradelsti. Terminas paskolai grąžinti baigėsi 2007 m. balandžio 23 d., todėl 205 000 Lt paskola taip pat turi būti laikoma pradelstu įsipareigojimu. Atsakovas 2008 m. liepos 23 d. buhalterinėje pažymoje Nr. 19 nurodė, kad jis turi įrangos, prietaisų, įrankių ir įrenginių, kurių vertė 66 629 Lt, nebaigtą statyti pastatą, kurio vertė 513 000 Lt, kitą materialų turtą, kurio vertė 295 619 Lt, tačiau antstolei vykdant nutartį dėl turto arešto, atsakovas nenurodė nei 66 629 Lt vertės įrangos, prietaisų, įrankių ir įrenginių, nei 295 619 Lt vertės kito materialaus turto, todėl minėtas turtas negali būti vertinamas nustatant įmonės finansinę būklę.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas procesinio įstatymo ir atskirojo skundo apibrėžtose ribose patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 ir 338 straipsniai). Ieškovas UAB „Uostamiesčio langai“ ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo tuo pagrindu, kad teismas, spręsdamas bankroto bylos UAB „Avresta“ iškėlimo klausimą, pažeidė civilinio proceso ir Įmonių bankroto įstatymo normas.
Pagal Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 5 dalies nuostatas bankroto byla iškeliama, kai yra bent viena šių sąlygų: įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą; įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Įmonės nemokumas yra įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Spręsdamas klausimą dėl įmonės nemokumo bei bankroto bylos iškėlimo teismas vadovaujasi tiek prie pareiškimo pridėtais dokumentais, tiek ir įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka gautais duomenimis, privalo išanalizuoti jos ūkinės finansinės veiklos rezultatus ir atsižvelgti į įmonės finansinės būklės pasikeitimą per laikotarpį nuo ieškinio pareiškimo gavimo iki bylos iškėlimo.
Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bankroto bylos iškėlimo klausimą, rėmėsi atsakovo finansinės apskaitos dokumentais už 2008 metus bei kitais dokumentais, patvirtinančiais ar paneigiančiais atsakovo turimas skolas.
Iš teismui pateikto balanso už 2008 metus matyti, kad įmonės 2008 m. liepos 31 d. ilgalaikis turtas sudaro 993 456 Lt, o trumpalaikis – 648 749 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos – 354 957 Lt. Pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo yra padavęs tik vienas iš kreditorių, tai yra ieškovas šioje byloje, kurio reikalavimo sumą, jo teigimu, sudaro 15 806 Lt. Daugiau kreditorių reikalavimų atsakovui nepareiškė.
Ieškovas ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą, nes teismas neįvertino realios atsakovo ūkinės veiklos, netinkamai nustatė įmonės turimą turtą ir skolas, nepagrįstai nenustatė bankroto bylos iškėlimo pagrindų bei sprendė, kad tarp ieškovo ir atsakovo nagrinėjamas ginčas dėl skolos, kurios pagrindu prašoma iškelti bankroto bylą, yra pagrindas atsisakyti kelti bankroto bylą.
Kolegija pastebi, kad iš įmonės pateiktos 2008 m. rugpjūčio 4 d. pažymos Nr. 46 matyti, kad įmonė yra skolinga kreditoriams 23 444,33 Lt. Iš byloje esančių dokumentų taip pat matyti, kad atsakovas 2007 m. spalio 17 d. visiškai atsiskaitė su UAB „Begnija“ (b. l. 176), Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 8 d. nutartimi kreditorius UAB „Baltrikas“ ieškinio atsisakė ir byla buvo nutraukta (b. l. 173-175), Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 22 d. sprendimu D. S. reikalavimai buvo atmesti, o arbitražo teismo byla dėl 274 006,23 Lt sumos priteisimo uždarajai akcinei bendrovei „Afin Baltica“ buvo nutraukta 2008 m. rugpjūčio 7 d. Vilniaus komercinio arbitražo teismo nutartimi (b. l. 178). Aptarti bylos dokumentai patvirtina, kad atsakovas su minėtais kreditoriais arba atsiskaitė arba jų reikalavimai buvo pripažinti nepagrįstais, todėl nėra pagrindo teigti, kad atskirajame skunde išvardytos sumos sudaro atsakovo skolas.
Apeliantas atskirajame skunde taip pat nurodė, kad atsakovas yra pasiėmęs 205 000 Lt kreditą, kurio grąžinimo terminas yra pasibaigęs, todėl minėta suma taip pat laikytina atsakovo pradelsta skola. Kolegija pastebi, kad atsakovas atsiliepimo į atskirąjį skundą nėra pateikęs ir savo nuomonės dėl šios skolos nėra pareiškęs, o byloje nėra duomenų apie šią skolą, todėl kolegija negali patikrinti šių apelianto teiginių.
Kaip minėta, įmonės mokumas nustatomas įvertinus įmonės turimo turto ir pradelstų skolų santykį. Jeigu pradelstos skolos viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės, laikoma, kad įmonė yra nemoki. Įmonės 2008 metų balanse yra nurodytas 993 456 Lt vertės ilgalaikis turtas ir 648 749 Lt trumpalaikis turtas, iš viso 1 642 205 Lt. Atsakovas nurodė, kad jo skolos kreditoriams sudaro 23 444,33 Lt, ieškovas nurodė 15 806,41 Lt skolą jam ir 205 000 Lt skolą bankui. Net ir tuo atveju, jeigu visas minėtas skolas laikyti pradelstais įmonės įsipareigojimais, kurių suma 244 250,74 Lt, nėra pagrindo pripažinti, kad įmonė yra nemoki ir yra pagrindas iškelti jai bankroto bylą, nes minėta suma nesudaro pusės į balansą įrašyto turto vertės.
Kolegija sutinka su apeliantu, kad vien ta aplinkybė, kad atsakovo skolos yra ginčijamos teisme nėra pagrindas atsisakyti iškelti atsakovui bankroto bylą, nes teismas, spręsdamas dėl bankroto bylos iškėlimo, turi svarstyti, ar yra ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalyje numatytos sąlygos bankroto bylai iškelti. Nenustatęs šių sąlygų, teismas atsisako kelti bankroto bylą. Kolegija pastebi, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei nurodo apeliantas, neapsiribojo vien ta aplinkybe, kad atsakovo skola ieškovui yra ginčijama teisme ir atsakovas į teismo depozitinę sąskaitą įmokėjo reikalaujamą priteisti sumą, o detaliai išanalizavo įmonės finansinę padėtį, aptarė išspręstus ginčus, todėl šiais argumentais nėra pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. spalio 24 d. nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. spalio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.