Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininkas) ir Valdo Vitunsko,

nuteistojo E. B. gynėjai advokatei Ramutei Budrytei, nuteistojo M. Š. gynėjui advokatui Vytautui Gineikai,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų E. B. ir M. Š. apeliacinius skundus dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. nuosprendžio, kuriuo:

M. Š. pripažintas kaltu (dėl 2015-12-03 nusikaltimo) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį ir nubaustas laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių.

M. Š. pripažintas kaltu (dėl 2015-12-04 nusikaltimų) ir nubaustas:

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams; pagal BK 302 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams;pagal BK 187 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 5 (penkiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – 1 (vieneri) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo.

M. Š. pripažintas kaltu (dėl 2015-12-06 nusikaltimų) pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir nubaustas laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių.

M. Š. pripažintas kaltu (dėl 2016-02-09 nusikaltimo) pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir nubaustas laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių.

M. Š. pripažintas kaltu (dėl 2016-02-12 nusikaltimo) pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir nubaustas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir paskirta subendrinta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, M. Š. paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta 1/3 dalimi ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 2 (dviems) mėnesiams.

M. Š. į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2015 m. gruodžio 8 d. iki 2015 m. gruodžio 9 d. ir suėmime nuo 2016 m. vasario 12 d. iki 2016 m. birželio 17 d.

E. B. pripažintas kaltu (dėl 2015-11-10 nusikaltimų) ir nubaustas:

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams,pagal BK 214 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams.

E. B. pripažintas kaltu (dėl kitų 2015-11-10 nusikaltimų) ir nubaustas:

pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams,pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir E. B. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams.

E. B. pripažintas kaltu (dėl 2015-11-18 nusikaltimų) ir nubaustas:

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams,pagal BK 214 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir E. B. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams.

E. B. pripažintas kaltu (dėl kitų 2015-11-18 nusikaltimų) ir nubaustas:

pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams,pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams.

E. B. pripažintas kaltu (dėl 2015-12-04 nusikaltimų) ir nubaustas:

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams; pagal BK 302 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams;pagal BK 187 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 5 (penkiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir E. B. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir paskirta subendrinta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, E. B. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta 1/3 dalimi ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 9 dalimis, E. B. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2016 m. sausio 13 d. Jurbarko apylinkės teismo paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 1 (vienam) mėnesiui.

E. B. dėl 2015 m. lapkričio 10 d. Ž. M. dokumentų vagystės pagal BK 302 straipsnio 1 dalį išteisintas, jam nepadarius šios veikos.

E. B. dėl 2015 m. lapkričio 18 d. dokumentų vagystės iš V. R. buto pagal BK 302 straipsnio 1 dalį išteisintas.

E. B. į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2015 m. gruodžio 8 d. iki 2015 m. gruodžio 9 d. ir suėmime nuo 2015 m. gruodžio 29 d. iki 2016 m. birželio 17 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalimis, iš nuteistojo M. Š. konfiskuotas jam 2015 m. lapkričio 28 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu faktiškai priklausantis automobilis ,,Renault Safrane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Nuosprendžiu taip pat buvo patenkinti civiliniai ieškiniai. Iš M. Š. ir E. B. solidariai priteista nukentėjusiajai J. V. 2 033 eurų turtinei žalai atlyginti. Iš E. B. priteista nukentėjusiosioms Ž. M. – 1 046,7 eurų V. R. – 295 eurų turtinei žalai atlyginti. Iš M. Š. priteista nukentėjusiesiems A. S. – 550 eurų, R. L. – 2 657 eurų, R. B. – 143 eurų ir M. J. individualiai įmonei – 110 eurų turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. B. ir M. Š. nuteisti už nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje, o būtent:E. B. 2015 m. lapkričio 10 d. apie 14.00 val. pro neužrakintas duris įsibrovė į patalpą – Ž. M. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kurio pagrobė svetimą, Ž. M. priklausantį turtą – odinę piniginę 80 eurų vertės su joje buvusiais pinigais 20 eurų sumoje, auksine grandinėle ant kaklo su širdelės formos pakabuku bendros 200 eurų vertės, AB „Swedbank“ banko kortele Nr. (duomenys neskelbtini), išduota Ž. M. vardu, ir AB „Swedbank“ banko kortele Nr. (duomenys neskelbtini), išduota Ž. M. vardu, ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis – PIN kodu, tuo padarydamas nukentėjusiajai Ž. M. bendrą 300 eurų turtinę žalą.Be to, E. B. 2015 m. lapkričio 10 d. 15.21 val. neteisėtai panaudojo svetimą, Ž. M. priklausančią, mokėjimo priemonę – AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis – PIN kodą, pakankamą finansinei operacijai inicijuoti, pateikdamas pagrobtą mokėjimo kortelę bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), įvesdamas naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, t. y. PIN kodą, tuo siekdamas identifikuoti save kaip nukentėjusiąją Ž. M., neteisėtai atliko vieną finansinę operaciją, kurios metu išgrynino 700 eurų, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo nukentėjusiajai Ž. M. priklausančius 700 eurų. Be to, 2015 m. lapkričio 10 d. 15.22 val., tęsdamas nusikalstamą veiką, panaudodamas svetimą, Ž. M. priklausančią mokėjimo priemonę – AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis – PIN kodą, pakankamą finansinei operacijai inicijuoti, pateikdamas pagrobtą kortelę bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), įvesdamas naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, t. y. PIN kodą, siekdamas identifikuoti save kaip nukentėjusiąją Ž. M., neteisėtai inicijavo finansinę operaciją – grynųjų pinigų paėmimą 700 eurų sumoje, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes bankas finansinę operaciją atmetė dėl viršyto grynųjų pinigų išėmimo limito, tokiu būdu apgaule savo naudai pasikėsino įgyti nukentėjusiajai Ž. M. priklausančius 700 eurų. Be to, E. B. 2015 m. lapkričio 18 d. apie 20 val. pro neužrakintas duris įsibrovė į patalpą – V. R. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kurio pagrobė svetimą, V. R. priklausantį, turtą – piniginę 20 eurų vertės su joje buvusiais pinigais 5 eurų sumoje ir elektroninėmis mokėjimo priemonėmis: UAB „E“ AB „Swedbank“ verslo mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini), išduota V. R. vardu, AB „Swedbank“ kreditine kortele Nr. (duomenys neskelbtini), išduota V. R. vardu, DNB banko kortele Nr. (duomenys neskelbtini), išduota V. R. vardu, ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis – PIN kodu, šiais savo veiksmais nukentėjusiajai V. R. padarė 25 eurų turtinę žalą. Be to, E. B. 2015 m. lapkričio 18 d. 20.10 val., būdamas (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudojo svetimą, V. R. priklausančią, mokėjimo priemonę – AB „DNB“ banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis – PIN kodą, pakankamą finansinei operacijai inicijuoti, pateikdamas pagrobtą mokėjimo kortelę bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), įvesdamas naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, t. y. PIN kodą, tuo siekdamas identifikuoti save kaip nukentėjusiąją V. R., neteisėtai atliko vieną finansinę operaciją, kurios metu išgrynino 230 eurų, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo nukentėjusiajai V. R. priklausančius 230 eurų.M. Š. 2015 m. gruodžio 3 d. apie 23.00 val., išlaužęs automobilio VW Caddy valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio automobilių stovėjimo aikštelėje, prie (duomenys neskelbtini), priklausančio A. S., bagažinės dureles įsibrovė į automobilio vidų, iš kurio pagrobė svetimą A. S. priklausantį turtą: 3 vnt. raktų komplektą „Ridgid“ bendros 90 eurų vertės, kampinį šlifuoklį „Makita“ 50 eurų vertės, sriegiklių komplektą 20 eurų vertės, 20 vnt. metalo pjovimo diskų bendros 30 eurų vertės, automobilio pakėlėją 10 eurų vertės, juodą plastikinę dėžę su santechniniais įrankiais bendros 170 eurų vertės, žibintuvėlį 20 eurų vertės, du vienetus vamzdžių drožtukų bendros 60 eurų vertės, vamzdžių praplėtėją 20 eurų vertės, tris vienetus gulsčiukų bendros 30 eurų vertės, metalinį pistoletą, skirtą silikonui išspausti 10 eurų vertės, raktą, skirtą susukti vamzdžių sujungimo jungtims, 50 eurų vertės ir beverčius daiktus: raktą su pulteliu, geltonos spalvos raktą su grandinėle, šiais savo veiksmais nukentėjusiajam A. S. padarė bendrą 560 eurų turtinę žalą.Be to, M. Š. ir E. B., veikdami bendrininkų grupėje, 2015 m. gruodžio 4 d. apie 11.00 val., E. B. atidarius vartus, pateko į nukentėjusiajai J. V. priklausantį kiemą, esantį (duomenys neskelbtini), M. Š. užkišus už lango rėmo atsuktuvą ir tokiu būdu išlaužus plastikinį langą 100 eurų vertės, įsibrovė į J. V. priklausantį namą, iš kurio pagrobė svetimą, J. V. priklausantį, turtą: benzininį pjūklą ,,Viking“100 eurų vertės, kampinį šlifuoklį „Skill“ 50 eurų vertės, 25 metrų ilgio prailginimo kabelį 20 eurų vertės, 15 gramų auksinę grandinėlę ant kaklo 500 eurų vertės, užmaunama apyranke moterišką auksinį laikrodį 200 eurų vertės, auksinius auskarus 30 eurų vertės, rankinį laikrodį „Čaika“ 5 eurų vertės, du vienetus paauksuotų moteriškų laikrodžių bendros 50 eurų vertės, granato akmenukų karolius su aukso intarpu 30 eurų vertės, sidabrinę moterišką grandinėlę ant kaklo su apvaliu medalionu 80 eurų vertės, sidabrinius auskarus 20 eurų vertės, 7 vienetus įvairių sidabrinių žiedų bendros 100 eurų vertės, papuošalų iš perlų rinkinį juodoje popierinėje dėžutėje bendros 50 eurų vertės, perlinius karolius 40 eurų vertės, du vienetus gintarinių karolių bendros 50 eurų vertės, gintarinę apyrankę 40 eurų vertės, 50 ml kvepalų 30 eurų vertės, kraujospūdžio matavimo aparatą „Mikrolife“ 48 eurų vertės, akinius 120 eurų vertės, mėlyną suvenyrą 2 eurų vertės, J. V. vardu išduotus: asmens tapatybės kortelę, Lietuvos Respublikos pasą, ištuokos liudijimą, R. V. vardu išduotus: Lietuvos Respublikos pasą ir gimimo liudijimą, Jono B. V. vardu išduotą gimimo liudijimą, R. V. ir Jono B. V. vardu išduotus kompensuojamųjų vaistų pasus bei dvi knygeles už komunalinius mokesčius ir beverčius daiktus: lapelį su PIN kodu, suglamžytą voką su ranka surašytais vardais ir telefonų numeriais, negaliojantį Lietuvos draudimo Civilinės atsakomybės polisą, išduotą J. L. vardu, raktą nuo pašto dėžutės su BMW pakabuku, mėlynos spalvos krepšį bei automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dvejus raktus bei sugadino svetimą J. V. priklausantį turtą: komodą 150 eurų vertės, rašomąjį stalą 70 eurų vertės ir odinę sofą 150 eurų vertės, tokiu būdu sugadino bendros 470 eurų vertės J. V. priklausantį turtą bei pagrobė nukentėjusiajai J. V. priklausantį turtą bendros 1 565 eurų vertės.Be to, M. Š. 2015 m. gruodžio 6 d. apie 23.30 val., pritaikęs raktą, atrakino rūsio, esančio (duomenys neskelbtini), penktoje laiptinėje duris, rūsyje nulaužęs nukentėjusiajam R. L. priklausančio sandėliuko Nr. 74 durų spyną 2 eurų vertės, įsibrovė į sandėliuką, iš kurio pagrobė svetimą R. L. priklausantį turtą: kalnų dviratį 2 000 eurų vertės, metalinėje dėžėje esantį perforatorių „Makita“ bendros 900 eurų vertės, plastikinėje dėžėje buvusį kampinį šlifuoklį „Makita“ bendros 900 eurų vertės, kampinį šlifuoklį „Hitachi“100 eurų vertės, kampinį šlifuoklį „Metabo“ 70 eurų vertės, smūginį gręžtuvą „Hitachi“ 100 eurų vertės, 60 cm ilgio elektroninį gulsčiuką ,,Bosch“ 80 eurų vertės, elektrinį oro šildytuvą „EWT“ 20 eurų vertės, plastmasinę įrankių dėžę su įrankiais 20 eurų vertės, 2 vnt. kelioninių lagaminų bendros 30 eurų vertės, 3 metrų ilgio plastikinę burlentę ir burę „Nord Sailes“ bendros 300 eurų vertės, 2 vnt. automobilio BMW galinių žibintų bendros 30 eurų vertės, 2 vnt. automobilio veidrodėlių bendros 30 eurų vertės, įrankių dėžę „Mastercart“ 30 eurų vertės, kampinį šlifuoklį „Makita“ 50 eurų vertės, juostinį šlifuoklį „Skill“ 20 eurų vertės, pakrovėją ir suktuką „Black Decker“ bendros 30 eurų vertės, garinį tapetų nuėmėją „WPS-2000“ 20 eurų vertės, akumuliatorinį suktuvą „Bosch“ 30 eurų vertės, radijo imtuvą su laikrodžiu „MRC665P“ 10 eurų vertės, plastmasinę dėže su joje buvusiu tiesiniu pjūklu „Makita“ bendros 150 eurų vertės, siaurapjūklį „Riva“ 15 eurų vertės, lazerinį linijos žymeklį 70 eurų vertės ir konvekcinę krosnelę „Dea“ 30 eurų vertės, šiais savo veiksmais nukentėjusiajam R. L. padarė bendrą 5 037 eurų vertės turtinę žalą.Be to, M. Š. 2016 m. vasario 9 d. apie 22.00 val., būdamas automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), atidaręs automobilio Renault Espace valst. Nr. (duomenys neskelbtini) duris, įsibrovė į automobilį ir automobilio spynelėje rastais raktais, jį užvedęs, pagrobė svetimą nukentėjusiajam R. B. priklausantį turtą – automobilį Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 300 eurų vertės, su jame buvusiais nukentėjusiajam R. B. priklausančiais daiktais: lazeriniu matuokliu „Bosch“ 100 eurų vertės, automatiniu vartų pulteliu 30 eurų vertės, automagnetola „Panasonic CQ-C3355N“ 100 eurų vertės, kojine pompa „Start“ 10 eurų vertės, replėmis 3 eurų vertės, atsuktuvu, elektros srovei matuoti 10 eurų vertės, tuo nukentėjusiajam R. B. padarė bendrą 553 eurų turtinę žalą.Be to, M. Š. 2016 m. vasario 12 d. nakties metu apie 04.00 val., būdamas apsvaigęs nuo narkotinių-psichotropinių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, rastu metaliniu laužtuvu išlaužęs namo, esančio (duomenys neskelbtini), duris, įsibrovė į patalpą – K. K. priklausantį namą, iš kurio pagrobė svetimą K. K. priklausantį turtą: dulkių siurblį „Samsung“ 20 eurų vertės, dulkių siurblį „Nilfisk Power“ 20 eurų vertės, tiunerį „Hificoncept“ 10 eurų vertės, metalinį pjūklo stalą „Dewalt“ 150 eurų vertės, DVD leistuvą „Philips“ su pulteliu bendros 10 eurų vertės, šviestuvą su stovu 10 eurų vertės, kvadrato formos šviestuvą „Brilux“ 20 eurų vertės, radijo imtuvą „Pinell super sound“ 5 eurų vertės, oro kompresorių „Meec“ 60 eurų vertės, televizorių „LG“ 150 eurų vertės, suktuką „Hitachi“ 10 eurų vertės, du vnt. 100 metrų ilgio į ritinius susukto elektros kabelio bendros 60 eurų vertės, automobilio pakelėją „Vorel“ 50 eurų vertės, dvi dėžutes su medvarščiais bendros 15 eurų vertės, ruletę 10 eurų vertės, du vienetus garso kolonėlių AS350 bendros 20 eurų vertės, tuo nukentėjusiajai K. K. padarydamas bendrą 620 eurų turinę žalą.Nuteistieji E. B. ir M. Š. skundžia šį Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. nuosprendį, prašo skirti jiems švelnesnes bausmes.Nuteistasis E. B. savo skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas jam paskyrė per griežtą bausmę. Dėl nusikalstamų veikų, atliktų prieš Ž. M. ir V. R., nuteistasis teigia, kad ėjo daryti tik vieną nusikalstamą veiką – pavogti pinigų, ir tik pavogęs pinigų rado banko korteles su PIN kodais ir nuėmė pinigus. Abiem atvejais tą darė turėdamas vieną sumanymą, todėl jį turėjo nuteisti kaip už tęstinę, o ne atskiras veikas. Taip pat nurodo, kad nors epizodai yra analogiški, bet už vieną teismas skyrė didesnę bausmę nei už kitą. Mano, kad taikytas bausmių apėmimas taip pat yra per griežtas, kadangi jis prisipažino, gailėjosi, dalį daiktų yra grąžinęs tyrėjai, bet teismas paskyrė bausmę (4 m. 6 mėn.), artimą maksimaliai. Taip pat tvirtina, kad teismas neįskaičiavo 14 parų kardomojo kalinimo nuo 2015 m. gruodžio 9 d. iki 2015 m. gruodžio 22 d.Nuteistasis M. Š. savo skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad jis visiškai pripažino kaltę, davė išsamius parodymus, nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų. Taip pat nurodo, kad neatsižvelgė į tai, kad taikant bausmių atidėjimą, per tą laikotarpį išbuvo laisvėje negavęs nei vienos nuobaudos, nepadaręs nusikalstamų veikų, be to, neatsižvelgė į tai, jog turi žmoną ir mažametį vaiką, negrąžintas paskolas. Tik vienoje veikoje dalyvavo kaip bendrininkas, tačiau jis buvo tik kaip padėjėjas, o gavo bausmę tokią pat, kaip ir organizatorius. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistųjų gynėjai savo ginamųjų skundus palaikė ir prašė juos tenkinti, o prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.Nuteistųjų E. B. ir M. Š. apeliaciniai skundai yra nepagrįsti, todėl atmestini.Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma paduotame apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Pagal tai nustatoma, ar skundžiamas visas nuosprendis (nutartis), ar tik jo dalis ir kokiais klausimais. Suformuluoti konkretūs prašymai paprastai nustato aiškesnes apeliacinio skundo ribas nei bendresnio pobūdžio prašymai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–561/2014).Apeliaciniais skundais nuteistieji prašo švelninti jiems paskirtas bausmes. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija skundus nagrinėja neišeidama iš apeliacinių skundų ribų.Susipažinęs su baudžiamąja byla, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, baudžiamasis įstatymas bei bausmė nuteistiesiems pritaikyti teisingai ir tinkamai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad pagal baudžiamosios teisės doktriną, skirdamas bausmę teismas ne tik vykdo įstatymo reikalavimus atsižvelgiant į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltininko asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą nusikalstamą veiką bei kaltą asmenį.Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Pagal BK 54 straipsnio 1, 2 dalis, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir sunkinančių aplinkybių, bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę ir kt.). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.). Taigi, baudžiamosios atsakomybės individualizavimo nuostata reiškia, kad taikant baudžiamosios teisės prievartos priemonę – bausmę, būtina siekti teisingumo ir atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jos resocializacijos poreikius. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę. Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą įstatymas numato galimas alternatyvias bausmes, t.y. asmuo gali būti baudžiamas bauda, areštu arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Už nusikalstamų veikų, numatytų BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje padarymą, jų sankcijose numatyta, jog asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies, apylinkės teismas už nusikalstamas veikas E. B. ir M. Š. paskyrė bausmes sankcijų ribose – laisvės atėmimo bausmes, net artimas minimumui (didžiausia bausmė už atskirą nusikalstamą veiką – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė).Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

Skunde nuteistasis E. B. nurodo, kad teismas skyrė jam per griežtą bausmę ir nors taikė bausmių apėmimą, tačiau paskyrė bausmę, artimą maksimaliai. Skundžiamu nuosprendžiu E. B. pripažintas kaltu padaręs tyčines aštuonias apysunkes ir tris nesunkias nusikalstamas veikas. Nusikalstamas veikas (2 apysunkes ir 1 nesunkią) 2015 m. gruodžio 4 d. nukentėjusiosios J. V. atžvilgiu padarė veikdamas bendrininkų grupėje, kas laikoma jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi. E. B. už visas nusikalstamas veikas paskirtos laisvės atėmimo bausmės atsižvelgiant į tai, kad jis praeityje jau buvo ne kartą teistas, tame tarpe ir už analogiškas nusikalstamas veikas. Be to, nusikalstamas veikas pradėjo daryti netrukus po išėjimo iš pataisos namų atlikęs bausmę (paleistas iš pataisos namų 2015 m. lapkričio 5 d., o pirmos nusikalstamos veikos padarytos 2015 m. lapkričio 10 d.), kas rodo, jog išvadų nedaro, o bausmės tikslai švelnesnėmis priemonėmis nepasiekiami. Vis tik pirmosios instancijos teismo E. B. paskirtos bausmės už minėtas atskiras nusikalstamas yra mažesnės nei sankcijose numatytos bausmės vidurkis. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas bendrindamas bausmes ir taikydamas bausmių apėmimą bei už atskirus epizodus paskirtas bausmes iš dalies sudėdamas, pagrįstai paskyrė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 metams 6 mėnesiams. Nors nuteistasis nurodo, kad ši bausmė yra artima maksimaliai, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad maksimali 6 metų laisvės atėmimo bausmė yra galima ir už vieną apysunkį nusikaltimą, o kaip jau buvo minėta, E. B. padarė net aštuonis apysunkius ir tris nesunkius nusikaltimus, tad teisėjų kolegijos vertinimu, už visas šias nusikalstamas veikas paskirta bausmė yra adekvati. Nuteistojo skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas neįskaitė į bausmę jo kardomojo kalinimo yra nenagrinėjamas, kadangi šis klausimas jau buvo išspręstas Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartimi, kuria ištaisyti nuosprendyje esantys rašymo apsirikimai.

Skundžiamu nuosprendžiu M. Š. pripažintas kaltu už šešis tyčinius apysunkius nusikaltimus ir vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą. Nukentėjusiosios J. V. atžvilgiu padarytas nusikalstamas veikas (2 apysunkes ir 1 nesunkią) M. Š. padarė veikdamas bendrininkų grupėje, o 2016 m. vasario 12 d. nusikalstamą veiką (apysunkę) vykdė būdamas apsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kas laikoma jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis. Priešingai, nei nurodo nuteistasis skunde, skiriant bausmes apylinkės teismas įvertino ir jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi. Pažymėtina, kad tik tokiu atveju, kada asmuo prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi, gali būti taikomos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir bausmė sumažinama trečdaliu, kas šiuo atveju ir buvo padaryta. Be to, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę M. Š. atsižvelgė į tai, kad praeityje jis teistas, tame tarpe ir už analogiškas nusikalstamas veikas, baustas administracinėmis nuobaudomis, kurios galioja. M. Š. už nusikalstamas veikas paskirtos laisvės atėmimo bausmės atsižvelgiant į tai, kad alternatyviomis švelnesnėmis bausmėmis nebūtų pasiekti bausmės tikslai. Nors manant, kad bausmės tikslai pasiekti, M. Š. buvo paleistas iš pataisos namų pritaikius lygtinį paleidimą, vis tik tai nesustabdė jo nuo tolimesnių nusikalstamų veikų. Nuteistasis skunde nurodė, kad turi šeimą, žmoną, mažametį vaiką, tačiau pagal teismų informacinę sistemą matyti, kad 2016 m. kovo 29 d. Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimu už akių jo santuoka nutraukta dėl M. Š. kaltės. Nuteistojo nurodytos aplinkybės, kad jam paskirta per griežta bausmė, nes buvo neatsižvelgta ir į tai, kad jis turi finansinių įsipareigojimų, laikomas nepagrįstomis, kadangi nusikalstamas veikas M. Š. ir darė turėdamas tikslą neteisėtai pasipelnyti, tad turimi finansiniai įsipareigojimai gali ne apsaugoti, o priešingai – paskatinti tolimesnį nusikalstamų veikų darymą. Jokių svarių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą nuteistajam M. Š. sušvelninti paskirtą bausmę jis nenurodė, tokių aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas.Atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismo nuosprendis su vėlesnėmis nutartimis dėl rašymo apsirikimų nuosprendyje ištaisymo, yra teisėtas ir pagrįstas, kad apeliacinių skundų motyvai nesudaro pagrindo jo keisti.Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2016 m. rugpjūčio 29 d. pažyma Nr. NTP-7-8906 „Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų”, kurioje nurodyta, jog advokatas Vytautas Gineika teikia antrinę teisinę pagalbą M. Š.. Pažymoje nurodyta, kad advokato užmokestis sudaro 50,14 Eur ir šią sumą, kaip susidariusią dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, prašo priteisti valstybės naudai. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. BPK 322 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas, tai reiškia, kad nuteistojo galimybės atsisakyti gynėjo yra ribotos. Paduodamas apeliacinį skundą, M. Š. įgyvendino savo teisę į gynybą, kuri negali būti ribojama. Taigi, šioje byloje siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo jo valios, todėl Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkintinas. Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Nuteistųjų E. B. ir M. Š. apeliacinius skundus atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašymo dėl išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme – netenkinti.