- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-21
- Bylos Nr.
- 1A-287-195/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-14098-2018-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Artūras Šumskas (pirm.), Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Aiva Survilienė
- Nuteistasis
- A. Š.
- Advokatai
- Renata Narbutienė
- Kategorijos
- 2.4.2.1Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos (BPK 320 str. 3, 5 d.)
- 2.4.5.1Bylos parengimas nagrinėti teismo posėdyje (BPK 323 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 1.2.26.2Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės – Tamošiūnaitės, Aivos Survilienės ir Artūro Šumsko (kolegijos pirmininko),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 7 d. nuosprendžio, kuriuo A. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 ir 3 dalyse ir jam, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta – 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 5.00 val., jei tai nesusiję su darbu. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, A. Š. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Apylinkės teismo nuosprendžiu nustatytos aplinkybės
1. A. Š. 2018 m. kovo 26 d. apie 14.00 val., bute, esančiame (duomenys neskeltini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu tyčia sudavė smūgį lazda šeimos nariui – žmonai I. Š. per nugarą ir mažamečiui sūnui Š. Š., gim. (duomenys neskeltini), smūgį lazda per kojas, tuo sukeldamas jiems fizinį skausmą.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui nuteistasis A. Š. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 7 d. nuosprendį kaip neteisėtą ir neteisingą ir jį išteisinti. Nuteistasis taip pat prašo skirti medicininę teismo ekspertizę, siekiant išsiaiškinti ar masyvia medine lazda galima taip suduoti žmogui, kad neliktų smurto žymių.
3. Nuteistojo nuomone, nuosprendis yra priimtas šališko teismo, kadangi 2019 m. vasario 20 d. Lietuvos Respublikos prezidentė pasirašė dekretą, kuriuo leido patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti nuosprendį jo atžvilgiu priėmusį teisėją R. R.. Nurodo, jog teisėjas yra įtariamas kyšių ėmimu, todėl jis buvo suinteresuotas maskuoti savo nusikalstamą veiką, tokia veika, kuri galėjo charakterizuoti jį kaip labai gerą teisėją ir puikų visuomenės narį.
4. Apeliantas pažymi, kad šiuo metu visuotinai žinomas faktas, kad Lietuvos valstybė vykdo smurto prieš moteris ir vaikus mažinimo politiką. Nurodo, jog Valstybės mastu finansuojama daugybė „nevyriausybinių organizacijų“, koordinuojama iš esmės bolševikinio pavyzdžio šeimos politika, siaurinama privataus gyvenimo sąvoka, iš esmės atsirado valstybinė ideologija, nepakanti jokiai individo autonomijai šeimos klausimais. Valstybė skatina gerųjų pavyzdžių apie moteris, išėjusias iš smurtinių santykių, sėkmės istorijas ir renka tokias patirtis, nuteistojo nuomone, tai skyrybų skatinimas. Pažymi, kad ši socialinė kampanija skirta įgalinti moteris atpažinti smurtą santykiuose, kreiptis pagalbos, išeiti iš smurtinių santykių, kitaip tariant - smegenų plovimas, siekiant „atpažinti“ smurtą, kas niekieno ir niekada nebuvo suvokiama kaip smurtas.
5. Apelianto manymu, teisėjas R. R., suvokdamas, kad yra kyšininkas ir jam reikia maskuotis, siekdamas įtikti valdžiai, nukreipė dėmesį nuo savo veiklos, nagrinėdamas jo bylą galėjo būti šališkas. Nurodo, kad teisėjas nenorėjo jo išteisinti bijodamas nevyriausybinių organizacijų reakcijos, dėmesio bylai žiniasklaidoje, kuri būtų atkreipusi dėmesį į teisėją. Mano, kad valstybė neužtikrino jo teisės į nešališką teismą, paskirdama jo bylą nagrinėti teisėjui R. R.
6. Nuteistojo nuomone, skundžiamame nuosprendyje įrodymai nesurinkti, o surinkti netinkamai įvertinti. Nurodo, kad jam inkriminuojama veika neparemta jokiais objektyviais įrodymais, nėra teismo medicinos išvados, kuri patvirtintų jo veikos pėdsakus. Pažymi, kad nesant objektyvių įrodymų, byloje pasiremta subjektyviais - liudytojų parodymais.
7. Apeliantas atkreipia teismo dėmesį, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nuosprendžiu konstatuota kad I. Š. nematė, kaip jis sudavė smūgį Š. Š., o Š. Š. nematė, kad jis sudavė smūgį I. Š.
8. Apeliantas nurodo, kad teismo posėdžio metu Š. Š. apklaustas nebuvo, taip pat nebuvo apžiūrėta įvykio vieta. Teigia, kad Š. Š. suduoti lazda į blauzdų išorines puses jų koridoriuje tiesiog nėra galimybės, kadangi norint tokį smūgį suduoti reikia vietos užsimoti lazda, o jų koridoriuje prie įėjimo tiek vietos nėra.
9. Savo skunde apeliantas pažymi, kad I. Š. sunkiai serga išsėtine skleroze, išeiti iš namų negali yra labai nusilpusi, jai taikyta chemoterapija ir kaulų čiulpų transplantacija. Nagrinėjamu momentu I. Š., būdama apie 170 cm ūgio, svėrė apie 40 kg. Todėl dėl jos būklės net silpnas poveikis, palikdavo dėmes ant kūno.
10. Apeliantas nurodo, kad jis patyrė kelio persodinimo operaciją, šiuo metu gydosi reabilitacijoje, nagrinėjamo įvykio metu laukė eilėje operacijos ir vaikščiojo pasiremdamas senovine lazda. Nuteistojo manymu, akivaizdu, kad smogus tokia masyvia medine lazda išsekusiam žmogui per nugarą, būtų likę smūgio pėdsakų.
11. Nuteistasis nesutinka su apylinkės teismo nuosprendyje padaryta išvada, kad jis įvykio metu buvo neblaivus, nurodo, jog tą dieną jis nebuvo išgėręs, šį faktą patvirtino ginklų parduotuvės pardavėjas ir Š., nurodydamas, kad jam sudavė iš karto grįžęs iš ginklų parduotuvės.
12. Nuteistasis nurodo, kad I. Š. siekia realizuoti savo motinos S. P. sumanymą užvaldyti jo turtą. Pastaroji siekia, jog jis būtų nuteistas už smurtą artimoje aplinkoje ir nutraukti santuoką dėl jo kaltės, kartu prisiteisiant kompensaciją dėl santuokos nutraukimo. Nurodo, turintis nekilnojamo turto bei vertingų kolekcijų, kurias siekia užvaldyti jo sutuoktinė, nors visas jo turtas įgytas prieš judviejų santuoką.
13. Apeliantas pažymi, kad apylinkės teismo nuosprendyje nurodyta, kad I. Š. nesutinka išsikraustyti iš namų, kuriuose jai gresia pavojus, toliau gyvena su juo kaip gyveno 12 metų iki to. Nurodo, kad S. P., kol jai buvo paskirta laikinoji vaiko globa taip pat ilgą laiką leido nesaugioje vietoje, tai yra jo bute. Atkreipia teismo dėmesį, kad I. Š. apie nagrinėjamą įvykį akivaizdžiai meluoja, tačiau apylinkės teismas jam nesuteikė galimybės išdėstyti parodymus, teigdamas, jog tai nesusiję su byla.
14. Nuteistojo įsitikinimu, apylinkės teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, nepašalino akivaizdžių prieštaravimų, vadovavosi prielaidomis ir konstatavo faktus, kurie akivaizdžiai paneigti byloje surinktais įrodymais. Pažymi, jog teismas nebuvo pakankamai aktyvus nepašalindamas pagrindinio faktinio prieštaravimo – sumušimo žymių nebuvimo, nors tokį prieštaravimą galima buvo pašalinti apklausiant Ireną gydantį gydytoją.
III. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta
IV. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti
V. Apeliacinis skundas atmetamas
15. Patikrinus byloje esančius duomenis konstatuotina, kad A. Š. kaltės klausimą Vilniaus miesto apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalis) įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, aiškino ir taikė teisės normas, todėl A. Š. atžvilgiu priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kurį naikinti ar keisti nuteistojo apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Pažymėtina, kad sprendžiant A. Š. kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė, pagrįstai pripažino jog byloje pakanka objektyvių faktinių duomenų, jog nuteistasis padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Byloje esančių duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl tai, kad apeliantui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu.
16. A. Š. nuteistas už tai, kad jis 2018 m. kovo 26 d. apie 14.00 val., bute, esančiame (duomenys neskeltini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu tyčia sudavė smūgį lazda šeimos nariui – žmonai I. Š. per nugarą ir mažamečiui sūnui Š. Š., gim. (duomenys neskeltini) , smūgį lazda per kojas, tuo sukeldamas jiems fizinį skausmą.
17. BK 140 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę asmeniui, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė asmeniui, kuris 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, o 3 dalyje tam, kas 1 dalyje nurodytą veiką padarė mažamečiui arba kankindamas nukentėjusį asmenį.
18. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog tarp A. Š. ir I. Š. bei Š. Š. aptariamo įvykio metu kilo konfliktas dėl to, kad I. Š. ir Š. Š. neįleido į butą A. Š., todėl jų parodymais galima remtis tiek, kiek juos patvirtina kiti objektyvūs bylos faktiniai duomenys.
Šalies argumentai
19. Nors apeliantas savo skunde nurodo, kad smurto prieš sutuoktinę bei mažametį sūnų jis nenaudoja ir įvykio dieną jis savo artimųjų nemušė, kad tą dieną buvo palikęs namuose raktus, o sūnus ir sutuoktinė jo kelias minutes neįleido į namus, todėl vėliau įėjęs į namus jis tik parodė sūnui lazdą ir pasakė, kad reikėtų jį nubausti, tačiau byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad konflikto metu nuteistasis tyčia sudavė smūgius lazda šeimos nariui – sutuoktinei I. Š. per nugarą ir mažamečiui savo sūnui Š. Š. sudavė smūgį lazda per kojas, o būtent:
19.1.Nukentėjusioji I. Š. bylos nagrinėjimo teisme metu atsisakė duoti parodymus (BPK 82 straipsnio 2 dalis), todėl buvo pagarsinti jos parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad jos vyras jau senai, nors su pertraukomis, tačiau nuolat vartoja alkoholinius gėrimus. Kai išgeria visuomet būna labai agresyvus, necenzūriniais žodžiais įžeidinėja ją ir sūnų. Jau du kartus buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, tačiau ji abu kartus pasirašė susitaikymą su vyru. Nurodė, kad 2018 m. kovo 25 d. vyras vartojo alkoholį ir jau konfliktavo su ja ir sūnumi, įžeidinėjo. Kitą dieną jau nuo ryto jis buvo neblaivus, necenzūriniais žodžiais keikė ją su sūnų, sakė, kad visą turtą perrašys advokatui, jiems nieko nepaliks. Grįžęs vyras beldėsi į buto duris, su sūnumi bijojo jį įsileisti, todėl vyras duris daužė ilgai. Sūnus po kiek tai laiko vyrą vis dėlto įleido. Vyras paėmęs pagalį, kuris buvo prie durų, trenkė sūnui per kojas, ir vėl keikėsi necenzūriniais žodžiais, jai tuo pačiu pagaliu trenkė per nugarą. Taip pat naktį vyras konfliktuodamas spjovė jai į veidą. Laiko, jog jai padaryta fizinė ir moralinė žala (t.1, b. l. 8-10); 2018 m. birželio 7 d. vykusios apklausos metu nukentėjusioji parodė, kad 2018 m. kovo 26 d. apie 14.00 val. vyras grįžo namo ir buvo supykęs, kad neatrakino jam durų, ji suprato, kad Algirdas trenkė vaikui, kadangi jis rėkė, kad nemuštų, po to kai trenkė vaikui, atėjo į jos kambarį. Jos kambaryje A. paprašė grąžinti namų raktus, kai ji pasakė, kad jų neturi, tuomet jis lazda vieną kartą trenkė į nugarą, tai sukėlė jai fizinį skausmą. Nurodė, kad jai 2018 m. sausį atlikta kaulų čiulpų transplantacija, ji yra silpnos sveikatos, lėtai juda, skausmą jaučia stipriau. Nurodė, kad į medikus ji nesikreipė, nes neturi tam sveikatos. Vaikas po smūgių jai iš karto pasakė, kad jam trenkė lazda, verkė, iš to suprato, kad jam skauda ( t.1, b. l. 20);
19.2. N. Š. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad įvykio dieną tėtis vartojo alkoholį, girdėjo, kaip jis atidaro butelį. Tą dieną mama iškvietė socialinius darbuotojus. Nurodė, kad jo paties su tėčiu santykiai nėra geri, jis girtauja, garsiai leidžia muziką, kai būna išgėręs, trukdo miegoti, nedaro kartu pamokų, neduoda naudotis kompiuteriu. Nurodė, kad įvykio dieną pas juos atėjo socialiniai darbuotojai A. ir V., tėtis negražiai kalbėjo apie V. Tuomet V iškvietė policiją, kadangi tėtis buvo neblaivus namuose, esant jam nepilnamečiui vaikui. Tėtį išvežė dviem ar trims paroms. Nurodė, jog jo tėtis pusę mėnesio dirba, pusę mėnesio geria. Jis ne kartą yra trenkęs jam, mamai, yra trenkęs su lazda per kojas, blauzdų priekines puses, po to nuėjo pas mamą ir jis girdėjo smūgio garsą, trenkė pasivaikčiojimo lazda (t.1, b. l. 24);
19.3. Liudytojas V. J. bylos nagrinėjimo bei ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kaip socialinis darbuotojas nuo 2017 m. spalio mėnesio lanko Š. šeimą. I. Š. jam sakė, kad nuolat patiria psichologinį smurtą, vyras ją įžeidinėja, keikia, žemina. Š. Š. jam pasakojo, kad tėvas naktimis užeina į jo kambarį, įjungia šviesą, žadina jį. Tokias šeimas jis lanko kas 10 dienų, prieš ateidamas neįspėja. 2018 m. kovo 26 d. pagal planą jis atėjo į Š. namus kartu su asistentu A. Š. Apie smurtą sužinojo iš I. ir Š. I. Š. jam pasiskundė, kad įvyko konfliktas dėl tualeto, A. Š. lazda sudavė sūnui per kojas. Jai sudavė per nugarą, jokių sužalojimų nematė, kadangi apžiūrėti neturi teisės. Atėjus A. Š. buvo girtas, elgėsi agresyviai, kėlė konfliktą, įžeidinėjo, todėl jis iškvietė policiją, namuose buvo ir Š bei I. I. Š. buvo pasiūlyta su vaiku apsigyventi krizių centre, ji atsisakė, taip pat psichologų konsultacijos atsisakė. Ankstesnių apsilankymų metu, bendraujant iš I. sužinojo, kad prieš operaciją vyras ją smaugė, tada ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Algirdas ir ją, ir vaiką žemindavo, žadindavo naktimis, trukdydavo ilsėtis (1 t., b. l. 31);
19.4. Liudytojas A. Š. parodė, kad dirba socialinio darbuotojo padėjėju. Nurodė, kad jis su kitais socialiniais darbuotojais daug kartų lankė Š šeimą. 2018 m. kovo 26 d. jis kartu su V. J. nuvažiavo patikrinti situaciją šioje šeimoje. Atvykus V. J. kilo įtarimas, kad A. Š. yra neblaivus, todėl iškvietė policiją. I. Š. jiems sakė, kad A. Š. lazda davė sūnui Š. per kojas, A. Š. tai neigė. I. Š. sakė, kad kaltinamasis iš vakaro vartojo alkoholį, ją žodžiais įžeidinėjo (t. 2, b.l.34-35);
19.5 Liudytojas P. V. bylos nagrinėjimo teisme ir ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba policijos rinktinėje „Vytis“, 2018 m. kovo 26 d. budėjimo metu gavo nurodymą nuvykti (duomenys neskeltini), kadangi socialinis darbuotojas prašo patikrinti asmens blaivumą. A. Š. tikrintis blaivumą atsisakė. Pokalbio metu paaiškėjo, kad buvo smurtas artimoje aplinkoje, I. Š. paaiškino, kad lazda A. trenkė vaikui ir I. per nugarą. Vaikas rodė kojas, sužalojimų nesimatė, tačiau jis sakė, kad skauda, taip pat sakė, kad ne pirmą kartą jį mušė tėvas. A. buvo pristatytas į policijos komisariatą ( t.1, b. l. 34, 141-143);
19.6.Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato rinktinės „Vytis“ pirmosios kuopos vyriausiojo patrulio P. V. 2018 m. kovo 26 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad įvykio vietoje policininkas P. V. bendravo su I. Š., ši nurodė, kad 2018 m. kovo 26 d. apie 13.30 val. grįžęs į namus sutuoktinis A. Š. ją iškeikė necenzūriniais žodžiais, lazda trenkė jai per nugarą, o sūnui Š. per koją. A. Š. neigė smurtavęs (t.1, b. l. 4-5);
Šalies argumentai
19.7. I. Š. pareiškime nurodyta, kad 2018 m. kovo 26 d. apie 13.30 val. jos vyras A. Š. grįžo išgėręs ir ją vadino negražiais žodžiais, paėmęs lazdą sudavė jai per nugarą, o sūnui Š. per koją, išvadino necenzūriniais žodžiais (t.1, b. l. 6);
19.8. 2018 m. gegužės 23 d. daiktų apžiūros protokole bei fotonuotraukose yra aprašyta ir nufotografuota masyvi medinė lazda, skirta pasiremti vaikštant (t.13-14);
19.9. Alkotesterio parodymai iš kurių matyti, kad 2018 m. kovo 26 d. 15.57 val. A. Š. buvo nustatytas 1,42 promilių girtumas (t.1, b. l. 65);
19.10. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriuje 2018 m. kovo 26 d. užregistruotas pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje, kuriame nurodyta, kad 2018 m. kovo 26 d. apie 14.00 val. (duomenys neskeltini) I. Š. neblaivus vyras A. Š., fiziškai smurtavo prieš ją ir bendrą nepilnametį vaiką Š. Š., lazda smūgiavo I. Š. ir sūnui. Pranešimą surašė Vilniaus apskrities VPK kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjas A. M. (t.1, b.l.35-36).
20. Patikrinus byloje esančią medžiagą akivaizdu, jog, priešingai nei teigia nuteistasis, jis sukėlė fizinį skausmą savo sutuoktinei ir mažamečiui sūnui, šį faktą patvirtina byloje surinkti ir apylinkės teismo ištirti įrodymai. Apeliaciniame skunde išdėstyta nuteistojo versija, kad jis prieš savo artimuosius smurto nenaudoja, paneigta ankščiau išdėstytais įrodymais. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų įvykio dieną tarp nuteistojo ir nukentėjusiųjų įvyko konfliktas, dėl to, kad I. Š. ir Š. Š. neįleido į butą A. Š., šio fakto neneigia visi įvykio dalyviai, tačiau toliau jų parodymai visiškai skiriasi. Nuteistasis tvirtina, jog įvykio dieną nebuvo girtas, nurodo liudytojus, kurie šį faktą gali patvirtinti, taip pat tvirtina, kad Š. Š. tik pagrasino, tačiau jo nemušė, taip pat nemušė ir savo sutuoktinės. Tuo tarpu nukentėjusieji I. Š. bei Š. Š. teigia, įvykio dieną buvę sumušti medine lazda, kuri skirta pasiremti vaikštant ir jiems buvo sukeltas fizinis skausmas. Tokius parodymus nukentėjusieji patvirtino iš karto po įvykio pas juos į namus atvykusiems socialiniams darbuotojams V. J., A. Š. bei policijos pareigūnams P. V. ir A. M. bei duodami parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Nors nuteistojo teigimu, jo sutuoktinė meluoja, jos duoti parodymai yra subjektyvūs, tačiau apylinkės teismas ištyręs byloje esančius duomenis visumoje, patikrinęs juos kitų įrodymų atžvilgiu, padarė visiškai pagrįstą išvadą, kad nuteistasis neigdamas naudojęs smurtą prieš jam artimus žmones, siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės. Pažymėtina, jog nukentėjusieji nuo pat tyrimo pradžios teigė, kad smūgiai jiems lazda buvo suduoti, skausmą jie pajuto, šiais nukentėjusiųjų bei teisme apklaustų liudytojų V. J., A. Š., P. V., A. M. parodymais teismas neturi pagrindo netikėti, todėl pagrįstai juos įvertino kaip patikimus ir jais vadovavosi. Nuteistojo teiginiai, kad suduotų lazda smūgių niekas nematė, kad sūnus realiai nematė motinos sumušimo fakto ir atvirkščiai motina nematė sūnaus sumušimo fakto, nepaneigia A. Š. kaltės, byloje esant kitiems jo kaltę patvirtinantiems įrodymams. I.Š. nors ir nematė, tačiau patvirtino girdėjusi sūnaus dejones nuo skausmo, gavus smūgį lazda, o Š. Š. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu patvirtino girdėjęs motinai suduoto smūgio lazda garsą. Teismas neturi jokio pagrindo netikėti šiais nukentėjusiųjų parodymais ir atmeta kaip nepagrįstą nuteistojo skundo argumentą, jog apylinkės teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį vadovavosi prielaidomis. Teismo įsitikinimą, kad nuteistasis padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas sustiprina ir byloje esanti informacija apie tai, kad A. Š. jau du kartus buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje, tačiau buvo nutrauktas tik jo sutuoktinės iniciatyva, tai I. Š. pasirašius su juo susitaikymą.
21. Apelianto įsitikinimu, apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje nepakankamai skyrė dėmesio nukentėjusiosios I. Š. parodymų patikimumui, nuoseklumui ir atitikimui kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms įvertinti, nebuvo pašalintos kilusios abejonės, kadangi į medikus pastaroji nesikreipė, jokių pasekmių dėl anot jos patirto fizinio smurto jai nekilo. Patikrinus byloje esančius duomenis nenustatyta esminių prieštaravimų nukentėjusiosios parodymuose. Kaip matyti iš bylos medžiagos, I. Š. 2018 m. kovo 26 d. pateikė pareiškimą policijos pareigūnams, kuriame nurodė pagrindines įvykio aplinkybes, vėliau jas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu vykusiose apklausose ir nors bylos nagrinėjimo teisme metu parodymus duoti atsisakė, tačiau patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. Visos bylos tyrimo bei nagrinėjimo teisme metu nukentėjusioji savo parodymų nekeitė, nuosekliai patvirtino pareiškime policijos pareigūnams išdėstytas aplinkybes, kurios neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, todėl pagrindo tenkinti šio nuteistojo skundo argumento nėra.
Šalies argumentai
22. Apeliantas nurodo, kad teismo posėdžio metu nebuvo apklaustas Š. Š., taip pat nebuvo apžiūrėta įvykio vieta, kad Š. Š. suduoti lazda į blauzdų išorines puses jų koridoriuje tiesiog nėra galimybės, kadangi koridoriuje prie įėjimo tiek vietos nėra. Šie nuteistojo reikalavimai nelaikyti pagrįstais. Pažymėtina, kad vadovaujantis BPK 186 straipsnio 2 dalimi nepilnametis liudytojas ar nepilnametis nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu apklausiami vaikų apklausoms pritaikytose patalpose ir paprastai ne daugiau kaip vieną kartą.<.....>. Nepilnametis liudytojas ir nepilnametis nukentėjusysis į teisiamąjį posėdį šaukiami tik išimtiniais atvejais. Jokių išimtinių aplinkybių šiuo konkrečiu atveju nenustatyta, todėl nuteistojo reikalavimas, apklausti nukentėjusį nepilnametį jo sūnų nelaikytinas tikslingu. Atlikti įvykio vietos apžiūrą, tai yra rinkti papildomus įrodymus, patvirtinančius nukentėjusiųjų parodymus teismas taip pat nelaiko reikalingu, esant byloje surinktiems ir ankščiau aptartiems įrodymams. Be to, pažymėtina, kad baudžiamasis procesas negali tęstis iki begalybės – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis.
23. Nuteistojo skundo argumentas, kad įvykio dieną jis buvo blaivus atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi byloje yra alkotesterio parodymai, kuriuose užfiksuota, jog 2018 m. kovo 26 d. 15.57 val. A. Š. buvo nustatytas 1,42 promilių girtumas (t.1, b. l. 65);
Šalies argumentai
24. Nuteistasis savo skunde taip pat nurodo, kad I. Š. siekia realizuoti savo motinos S. P. sumanymą užvaldyti jo turtą, kad pastaroji siekia, jog jis būtų nuteistas už smurtą artimoje aplinkoje ir nutraukti santuoką dėl jo kaltės, kartu prisiteisiant kompensaciją dėl santuokos nutraukimo. Šie nuteistojo teiginiai laikytini deklaratyviais visiškai nepagrįsti jokiais faktiniais duomenimis. Patikrinus teismų informacinėje „Liteko“ sistemoje, nebuvo rasta jokių duomenų, kurie patvirtintų pradėtą jo santuokos su I. Š. skyrybų procesą.
25. Nors nuteistojo teigimu, apylinkės teismo teisėjas nagrinėjęs jo bylą galėjo būti šališkas, kadangi prieš jį taip pat pradėtas baudžiamasis procesas, tačiau pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė teismą pažeidus BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytą įrodymų vertinimo tvarką, o kaltininko versijos atmetimas skundžiamame nuosprendyje, tai pagrindžiant byloje surinktais įrodymais, negali būti pripažįstamas teismo šališkumu.
26. Taigi, nėra abejonių, kad A. Š. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiesiems I. Š. ir Š. Š. sukėlė fizinį skausmą, suduodamas jiems smūgius lazda. Šiuos veiksmus nuteistasis atliko pilnai suvokdamas, kokie padariniai kils panaudojus fizinę prievartą ir tų padarinių norėjo, todėl konstatuotina, kad A. Š. pagrįstai apylinkės teismo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 3 dalį, nusikaltimas įrodytas.
27. Apibendrinat išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 7 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundas atmestinas.
28. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
A. Š. apeliacinį skundą atmesti.