Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Saulius Vanagas, sekretoriaujant Rasai Jurkštienei, nedalyvaujant ieškovo “PlusPlus Capital” AS atstovui (pateiktas prašymas nagrinėti nedalyvaujant atstovui), nedalyvaujant atsakovui D. B. ( apie posėdį informuotas), nedalyvaujant trečiajam asmeniui antstolei Neringai Budriūnienei ( apie posėdį informuota), viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo “PlusPlus Capital” AS ieškinį atsakovui D. B. dėl įpareigojimo skolininką D. B. įregistruoti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovui antstolė, kuri vykdo išieškojimą, pateikė informaciją, kad pagal vykdomąjį dokumentą skola neišieškota, atsakovas nedirba, atsakovo vardu registruotam nekilnojamam turtui nuo 2014-12-12 įregistruota hipoteka. Iš ieškovui antstolės pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo tapo žinoma, kad atsakovas yra sudaręs 1,00 ha žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau nuosavybės teisės į šį nekilnojamąjį turtą nėra įregistravęs. Kadangi nuosavybė neįregistruota, neįmanomas tokio turto areštavimas ir pardavimas.

Skolininkas (atsakovas) privalo prievolę vykdyti sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais, tačiau atsakovas nenori ir nesistengia vykdyti savo prievolės, vengia grąžinti ieškovui skolą. Atsakovas, neregistruodamas daiktinių teisių į žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre, apsunkina skolų išieškojimo galimybę ir tokiu būdu pažeidžia ieškovo teises ir teisėtus interesus.

Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie nedalyvavimo priežastis teismo neinformavo, neprašė atidėti teismo posėdį. Atsakovas nepateikė atsiliepimo, atsakovui tiek ieškinys su priedais, tiek šaukimas į teismo posėdį įteikti asmeniškai.

Trečiasis asmuo teismo posėdyje nedalyvavo, apie nedalyvavimo priežastis teismo neinformavo, neprašė atidėti teismo posėdį. Trečiasis asmuo nepateikė atsiliepimo, trečiajam asmeniui tiek ieškinys su priedais, tiek šaukimas į teismo posėdį įteikti tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Bylos nagrinėjimo metu nustatytos šios aplinkybės – ieškovas, remdamasis LR CK 4.253 ir 4.254 straipsniais, prašo įpareigoti atsakovą D. B. įregistruoti VĮ “Registrų centras” nuosavybės teises į žemės sklypą ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). Iš LITEKO duomenų bazės matyti, kad Kupiškio rajono apylinkės teismas 2015-12-08 nutartimi pradinį kreditorių banką “Swedbank”, AB, dėl skolos išieškojimo iš skolininko D. B., pakeitė į naują išieškotoją “PlusPlus Capital” AS, Lietuvoje atstovaujamą “PlusPlus Baltic” OU Lietuvos filialo, paminėta nutartis yra įsiteisėjusi. Iš antstolės N. Budriūnienės rašto ieškovui dėl išieškojimo iš D. B. matyti, kad pagal 2015-03-19 išduotą vykdomąjį raštą iš D. B. lėšų neišieškota. D. B. vardu registruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriam 2014-12-12 įregistruota hipoteka. D. B. vardu registruota ½ dalis žemės sklypo, kurio plotas 0,33 ha, sklypas nevertingas ir jo niekas nepirko. D. B. yra sudaręs pirkimo –pardavimo sutartį 1,00 ha žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bet nuosavybės teisės neįregistravęs, todėl antstolė šio sklypo negali areštuoti. Išieškojimui iš D. B. užvestos 6 vykdomosios bylos, taip pat nurodoma, kad D. B. niekur nedirba, yra nevedęs. Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo skyriaus “Juridiniai faktai” matyti, kad atsakovas D. B. yra sudaręs žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo sandorį, apie šį sandorį Notaras nekilnojamojo turto registrui yra pateikęs 2013-12-30 pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau išrašo skyriuje “Nuosavybė” nurodyta, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė priklauso S. B..

LR CK 4.253 str. “Registravimo objektai” 1 d. nustato: Registruojami daiktai - nekilnojamieji daiktai ir pagal prigimtį kilnojamieji daiktai, kurie yra suformuoti įstatymo nustatyta tvarka ir kurių įgijimo ir perleidimo pagrindų registravimą nustato teisės aktai. To paties straipsnio 2 d. nustato, kad 1-oje dalyje nurodyti daiktai, teisių į juos suvaržymai, daiktinės teisės, o įstatymų numatytais atvejais – ir juridiniai faktai, turi būti registruojami viešame registre.

LR CK 4.254 str. 1-oje dalyje nurodyta, kad Viešame registre turi būti registruojami su daiktais, teisių į juos suvaržymais bei daiktinėmis teisėmis susiję šie juridiniai faktai - 1) sandoriai ir sprendimai, kuriais keičiamas registruojamo daikto teisinis statusas ar iš esmės keičiamos jo valdymo, naudojimo ir disponavimo juo galimybės. Paminėtų civilinio kodekso normų sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, kad visi sandoriai, kuriais įgyjami nekilnojami daiktai, turi būti registruojami viešame registre. Tačiau teisės normose, reglamentuojančiose nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymą ( LR CK 6.392-6.401 str.), buvo palikta teisės spraga- nenustatytas konkretus nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties įregistravimo terminas viešame registre. LR CK 6.393 str. 4 dalyje yra numatyta- jeigu viena šalis vengia įregistruoti nuosavybės teisės perėjimo faktą, tai kitos šalies prašymu teismas gali priimti sprendimą dėl sutarties įregistravimo.

Tačiau galimos situacijos, tai matyti ir iš šios bylos, kai vengimas registruoti nekilnojamojo daikto nuosavybės teises pažeidžia ne tik sandorio šalies teises, tačiau ir kitų asmenų ( fizinių ar juridinių) teises ir teisėtus interesus.

Įstatymų leidėjas teisinę spragą – nekilnojamųjų daiktų perleidimo sandorių privalomos registracijos viešame registre nebuvimą- ištaisė priimdamas Nekilnojamojo turto registro įstatymo pataisas ( 2015-06-23, Nr. XII-1833), kurios įsigaliojo nuo 2015-11-01. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 17 str. 2-oje dalyje nurodyta – jeigu daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą atsiranda nuo notarine forma patvirtinto sandorio sudarymo, asmens prašymą įregistruoti daiktines teises notaras teritoriniam registratoriui perduoda nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo sandorio patvirtinimo. Ši norma yra imperatyvi, notaras, patvirtinęs nekilnojamojo daikto perleidimo sandorį, privalo paimti asmens prašymą įregistruoti daiktines teises viešame registre. Nors civilinio kodekso normos, reglamentuojančios nekilnojamųjų daiktų perleidimo sandorių sudarymą, nepakeistos, Nekilnojamojo turto registro įstatyme įvestas privalomas ir greitas ( ne vėliau kaip per 1 darbo dieną) tokių sandorių registravimas.

Kaip paminėta, privaloma nekilnojamųjų daiktų sandorių registracija įsigaliojo 2015-11-01. Įstatymų leidėjas 2015-06-23 įstatymu Nr. XII-1833 išsprendė ir nekilnojamųjų daiktų sandorių, sudarytų iki 2015-11-01, privalomo registravimo viešame registre klausimą. Paminėto įstatymo 5 str. (Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas) 3-oje dalyje nurodyta – asmenys, iki šio įstatymo įsigaliojimo įgiję, bet Nekilnojamojo turto registre neįregistravę daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą, šių teisių suvaržymų ir juridinių faktų, prašymą dėl daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų ir juridinių faktų įregistravimo teritoriniam registratoriui turi pateikti per vienus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos.

Vadinasi, atsakovas D. B. žemės sklypo pirkimo pardavimo sandorį, dėl kurio viešajam registrui pateiktas notaro 2013-12-30 pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini), turėtų įregistruoti iš karto po 2016-11-01, nes iki šios datos privalo pateikti prašymą dėl įregistravimo. Pastebėtina, kad dėl išieškojimo iš D. B. užvestos 6 vykdomosios bylos. LR CK 6. 38 str. 1 dalis nustato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. Manytina, kad atsakovas D. B. nevykdo prievolių, tokį manymą patvirtina vykdomųjų bylų skaičius, taip pat aplinkybė, jog ieškovas reikalavimo teisę į atsakovą įgijo iš pirminio kreditoriaus AB “Swedbank”. Bankai paprastai perleidžia reikalavimo teises į asmenis, iš kurių sudėtinga arba nėra galimybės greitai išieškoti skolas.

LR CPK 5 str. 1 dalis nurodo – kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kadangi atsakovas nevykdo prievolės ieškovui, ieškovas, atsakovui nedirbant ir neturint kito vertingo turto, negali atgauti skolos, kurią įgijo iš pradinio kreditoriaus. Ieškovo ieškinyje nurodyti teiginiai, jog atsakovas pažeidžia išieškotojo teises ir teisėtus interesus, yra pagrįsti. LR CPK 644 str. ir 645 str. numato skolininko pareigas vykdymo procese, viena iš pareigų – pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą, pas trečiuosius asmenis esantį turtą, lėšas kredito įstaigoje. Nagrinėjamu atveju D. B. yra įgijęs žemės sklypą, tačiau sandorio neįregistravęs. Kol nebuvo privalomos nekilnojamųjų daiktų sandorių registracijos, egzistavo galimybės asmenims iš prievolių būdu įgytų lėšų pirkti nekilnojamus daiktus, įgijimo sandorių neregistruoti viešame registre ir, nevykdant prisiimtų prievolių, išvengti galimo išieškojimo iš įgyto turto. Kaip paminėta, šiuo metu buvusi teisės spraga pašalinta.

Formaliai vertinant teisės normas gali iškilti abejonių – ar ieškovas nagrinėjamu atveju turi reikalavimo teisę. Ieškovo kreipimasis į teismą rodo, kad atsakovas negrąžina ieškovui skolos ir tą skolą sudėtinga išieškoti vykdymo procese. Tai reiškia, kad ieškovo interesai pažeisti, o atsakovas, stengdamasis neparodyti savo tikros turtinės padėties, elgiasi nesąžiningai. LR CK 1.5 str. 1 dalis nustato – civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Paminėto straipsnio 4-oje dalyje tokie reikalavimai nustatyti ir teismui – teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

LR CPK 273 str. nustato, jog priimant sprendimą, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti veiksmus, privaloma nustatyti terminą, per kurį per kurį sprendimas turi būti įvykdytas. Teismo nuomone, protingas terminas sprendimui įvykdyti yra vieno mėnesio laikotarpis po sprendimo įsiteisėjimo.

Kadangi ieškinys tenkinamas, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinas žyminis mokestis, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteisiamos, nes nesiekia minimalios priteisiamos sumos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu bei remdamasis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4. 253 str., 4.254 str., 1. 5 str. bei kitomis nuostatomis, Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 263 – 264 str., 270 str., 271 str., Nekilnojamojo turto registro įstatymu, teismas

nusprendžia:

Ieškovo “PlusPlus Capital” AS, į. k. 11919806, ieškinį tenkinti.

Įpareigoti atsakovą D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) per vieną mėnesį po šio sprendimo įsiteisėjimo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, kurį tvarko VĮ “Registrų centras”, nuosavybės teises į 1,00 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovui “PlusPlus Capital” AS iš atsakovo D. B. 31,00 (trisdešimt vieną) Eur žyminio mokesčio.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Kupiškio rajono apylinkės teismą.