- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-02-21
- Bylos Nr.
- e2-50-420/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-11-3-00453-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vladimiras Kurasovas
- Ieškovas
- V. I.
- Atsakovas
- V. G.
- Išvadą teikia
- Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Advokatai
- Anatolij Šichovcov, Valdas Bivainis
uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės V. I. ieškinį atsakovui V. G. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo, ir pagal atsakovo V. G. priešieškinį ieškovei V. I. dėl tėvystės nuginčijimo, institucija teikianti išvadą – Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu prašė nustatyti nepilnamečio sūnaus K. G., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su motina V. I.; priteisti iš atsakovo V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus K. G., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą kas mėnesį mokama 220 Eur periodine išmoka, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki jo pilnametystės, šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti V. I.; priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ieškovė V. I. su atsakovu V. G. santuokos nebuvo sudariusi. (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus K. G.. Atsakovas pripažino sūnaus tėvystę ir suteikė jam savo pavardę. Su atsakovu V. G. ieškovė kartu gyveno iki 2021 metų rudens. Kadangi pablogėjo šalių tarpusavio santykiai, todėl jie pradėjo gyventi atskirai. Kol gyveno kartu atsakovas rūpinosi sūnumi K. G. ir teikė jam išlaikymą. Nuo 2021 metų rudens atsakovas retkarčiais aplankydavo sūnų, tačiau neteikė jam išlaikymo. Ieškovė manau, kad nepilnamečio sūnaus K. G. interesai bus geriau apsaugoti jam gyvenant su ieškove: V. I. ir K. G. sieja šilti motinos ir sūnaus santykiai, tik gyvendamas kartu su ieškove jis jaučiasi saugus, jie kartu leidžia laiką, ieškovė pati rūpinasi vaiko kasdieniniais poreikiais, auklėjimu, priežiūra bei gydymu. Nepilnamečio sūnaus K. G. gyvenamąją vietą prašo nustatyti kartu su motina V. I.. Nustačius sūnaus K. G. gyvenamąją vietą su ieškove, V. I. įsipareigoja netrukdyti vaiko tėvui V. G. bendrauti su sūnumi pagal jo pageidavimus bei dalyvauti jo auklėjime, kiek tai neprieštaraus vaiko interesams. Nustačius nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą kartu su ieškove, iš atsakovo priteistinas išlaikymas vaikui. Nepilnamečio sūnaus K. G. išlaikymui per mėnesį ieškovė turėtų skirti vidutiniškai apie 440,00 Eur. Ieškovė V. I. šiuo metu nedirba, nes prižiūri mažametį vaiką. Ieškovė registruota užimtumo tarnyboje ir ieškosi darbo. Šiuo metu ieškovė gauna 116,76 Eur išmoką vaikui. Kitų pajamų ieškovė negauna, gyvena nuomojamame bute. Kadangi ieškovei nėra tiksliai žinoma kur atsakovas V. G. šiuo metu dirba, kokį asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kitą registruotiną turtą turi, todėl ieškovė prašo teismo išreikalauti duomenis iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos apie atsakovo pajamas, iš VĮ „Registrų centras“ – duomenis apie nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą, iš VĮ „Regitra“ – duomenis apie turimas transporto priemones. Iš atsakovo yra priteistinas išlaikymas nepilnamečiui sūnui K. G. periodinėmis išmokomis po 220,00 Eur kas mėnesį, nuo ieškinio padavimo dienos iki jo pilnametystės, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise prašysiu paskirti ieškovę V. I..
Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė pirminę preliminarią išvadą, kurioje nurodė, kad nepilnamečio K. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymas su motina V. I., jos gyvenamojoje vietoje, konkrečios bendravimo tvarkos nenustatymas nepažeis nepilnamečio vaiki teisių ir jo teisėtų interesų. Priteisus iš atsakovo V. G. išlaikymą jo nepilnamečiam vaikui, priteisiant po 220 Eur, periodinėmis išmokomis, mokant kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, būtų užtikrintas būtiniausių vaiko poreikių patenkinimas bei išlaikymo dydis atitiktų vaiko interesus ir augančius poreikius.
Šalies argumentai
Atsakovas V. G. atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, bet vėliau pateikė priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti, kad jis nėra V. I. sūnaus K. G., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas. Priešieškinyje nurodė, kad atsakovui gyvenant su ieškove V. I. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus K. G., kurio gimimo liudijime atsakovas yra įrašytas kaip vaiko tėvas. Kadangi tuo metu atsakovas manė, kad su kitais vyrais ieškovė lytinių santykių neturėjo, pripažino, kad K. G. yra jo sūnus. Nuo 2021 metų spalio mėnesio pablogėjus atsakovo ir ieškovės tarpusavio santykiams, šalys pradėjo gyventi atskirai. 2022 metų vasario mėnesį per viena iš atsakovo su ieškove pokalbių, ieškovė pareiškė, kad K. G. yra ne atsakovo sūnus, t. y. atsakovas nėra vaiko biologinis tėvas, nes tuo metu, kada ieškovė gyveno kartu su atsakovu, ieškovė turėjo lytinių santykių su kitais vyrais. Apie tai, kad atsakovas nėra ieškovės V. I. sūnaus K. G. tėvas atsakovas sužinojo 2022 metų vasario mėnesį, todėl nėra praleistas vienerių metų ieškininės senaties terminas dėl tėvystės nuginčijimo. Tėvystės nuginčijimui prašė skirti DNR ekspertizę.
Atsiliepimas
Ieškovė pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame nurodė, kad su atsakovo V. G. priešieškiniu nesutinka. Nurodė, kad atsakovas pripažino sūnaus tėvystę ir suteikė jam savo pavardę. Su atsakovu V. G. kaip šeima kartu gyveno nuo 2018 metų iki 2021 metų rudens. Sūnus K. G. gimė (duomenys neskelbtini). Gimus sūnui K. G., nei ieškovei, nei atsakovui nekilo jokių abejonių, kad gimusio sūnaus tėvas yra ne V. G.. Atsakovas priešieškinyje nurodė, jog 2022 metų vasario mėnesį per vieną iš jo su ieškove pokalbių ieškovė pareiškė, kad K. G. yra ne atsakovo sūnus. Ši atsakovo aplinkybė nėra visiškai teisinga, kadangi kiek ieškovė prisimena, toks pokalbis tarp šalių įvyko 2021 metų spalio mėnesį, kada šalys susipyko ir pradėjo gyventi atskirai. Siekdama įsitikinti, jog atsakovas V. G. iš tikrųjų nėra sūnaus K. G. tėvas, ieškovė sutinka, kad būtų paskirta DNR ekspertizė.
Teismo 2022-11-15 nutartimi prašymas dėl ekspertizės skyrimo buvo patenkintas, nutarta paskirti byloje genominę (DNR) ekspertizę, ekspertui (-ams) pavesta atsakyti į šį klausimą: Ar V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra vaiko K. G., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas? Teisme 2023-01-11 gautas Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės aktas Nr. ES 98/2022(01), kuriame nurodyta, kad V. G. nėra K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, kad susipažinus su ekspertizės išvada ieškovė teikia teismui ieškinio atsisakymą, ieškinio atsisakymo pasekmės ieškovei žinomos. Ieškovė nurodė, jog sutinka, kad teismas pripažintų, jog atsakovas nėra K. G., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, patvirtino, kad atsisako ieškinio.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad neprieštarauja ieškinio atsisakymui. Prašo priešieškinį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatu o j a:
Dėl ieškinio atsisakymo
Teisme 2023-02-09 gautas ieškovės prašymas, kuriuo ji atsisakė ieškinio reikalavimų ir prašė bylą nutraukti. Teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino, jog atsisako nuo ieškinio pareikštų reikalavimų, jai žinomos procesinės ieškinio atsisakymo pasekmės.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 1 dalis suteikia teisę ieškovui (atsakovui) bet kurioje proceso stadijoje žodžiu ar raštu atsisakyti pareikšto ieškinio (priešieškinio).
Atsižvelgiant į ieškovės nurodytas aplinkybes dėl ieškinio reikalavimų atsisakymo, teismas pripažįsta, jog yra pagrindas priimti ieškovės V. I. ieškinio dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo, atsisakymą, kadangi nenustatytos aplinkybės, kad atsisakymas prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 1 dalis). Ieškinio atsisakymą priėmus, civilinė byla toje dalyje nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Šalims išaiškintinos procesinės ieškinio atsisakymo pasekmės, kad vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).
Dėl tėvystės nuginčijimo
Jungtinių Tautų 1989-11-20 Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad vaikas nuo pat gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.138 straipsnis numato, kad vaiko tėvus patvirtina civilinės metrikacijos įstaigoje įrašytas gimimo įrašas ir gimimo įrašo pagrindu išduotas gimimo liudijimas.
Šiuo atveju, iš pateikto teismui K. G. gimimo įraše matyti, jog K. G. gimė (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. 150, nurodyti duomenys apie tėvus: tėvas – V. G. ir motina – V. I..
CK 3.150 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuginčyti motinystę ar tėvystę, pripažintą pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, galima tik įrodžius, kad vaiko motina ar tėvas nėra biologiniai tėvai. 2023-01-11 teisme gautas Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės aktas Nr. ES 98/2022(01), kuriame nurodyta, kad V. G. nėra K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas. Taigi yra nustatyta pirmiau minėta CK 3.150 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sąlyga tėvystės, pripažintos pareiškimu, nuginčijimui.
Kartu pabrėžtina, kad kasacinis teismas laikosi pozicijos, jog tokio pobūdžio ginčai yra pirmiausiai susiję ne su asmens, įrašyto vaiko tėvu, siekiu nuginčyti tėvystės faktą, o su vaiko teise žinoti savo kilmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-687/2016). Bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo turi būti randama teisinga pusiausvyra tarp asmens, siekiančio nuginčyti tėvystę, šeimos bei visuomenės interesų; būtina įvertinti, ar galimas tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pabrėžęs, kad tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę santykiai tarp vaiko ir tėvo. Tokiose bylose yra svarbu įvertinti ne tik vaiko santykį su tėvu, bet ir tėvo santykį su vaiku, jo požiūrį į jį. Sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo vertinama, ar asmuo, kuris ginčija pareiškimu pripažintą tėvystę, žinojo ar turėjo pagrindo įtarti, kad nėra vaiko tėvas, ir pripažino tėvystę; grėsmė vaikui, nuginčijus tėvystę, netekti tėvo ir materialinio išlaikymo, ar yra galimybė nustatyti biologinį vaiko tėvą ir kitos teisiškai reikšmingos aplinkybės, iš kurių visumos sprendžiama, kaip reikia suderinti susidūrusius interesus ir kokia teisinga šių interesų pusiausvyra konkrečiu atveju, atsižvelgiant į vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-687/2016).
Šioje byloje nustatyta, kad K. G. ir atsakovo nesieja nei biologiniai, nei socialiniai, nei emociniai, nei materialinio išlaikymo ryšiai. Kaip nurodė atsakovas bei pati ieškovė, vaikas atsakovo nepažįsta, su atsakovu nebendrauja ir jokių ryčių nepalaiko. Tai patvirtina, jog atsakovas jokių savo, kaip tėvo, teisių ir pareigų neįgyvendino ir neįgyvendina, santykis tarp atsakovo ir vaiko nėra visiškai susiformavęs.
Teismo nuomone, šiuo konkrečiu atveju tėvystės nuginčijimas labiau atitinka vaiko interesus, negu tokia situacija, kai vaiko tėvu teisiškai pripažįstamas asmuo, su kuriuo vaiko nesieja jokie ryšiai ir kurio įrašymas vaiko tėvu kertasi su vaiko turimu suvokimu apie savo kilmę ir šeimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, priešieškinio reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo tenkintinas ir nustatytina, jog atsakovas nėra K. G. biologinis tėvas, o K. G. nėra jo biologinis sūnus.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 99 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal šio Kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Teismas gali nukrypti nuo CPK 96 straipsnio 1-3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
Ieškovę byloje atstovavo atstovas advokatas V. B., kurį 2022-02-14 sprendimu Nr. (8.4 Mr)TP-22-T-478-1682, paskyrė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrias ir buvo priimtas sprendimas suteikti ieškovei antrinę teisinę pagalbą, valstybei garantuojant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos apmokėjimą.
Atsakovą byloje atstovavo advokatas Anatolij Šichovcov, kurį 2022-10-14 sprendimu Nr. (8.4 Mr)ATP-C-2022-05281, paskyrė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius ir buvo priimtas sprendimas suteikti atsakovui antrinę teisinę pagalbą, valstybei garantuojant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos apmokėjimą.
Byloje yra gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2023-02-09 pažyma Nr. (12.36Mr) PT-1407 dėl antrinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, jog valstybės išlaidos teikiant ieškovei V. I.antrinę teisinę pagalbą sudaro 392,46 Eur.
Byloje taip pat yra gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2023-02-09 pažyma Nr. APD-2023-02586, dėl antrinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, jog valstybės išlaidos teikiant atsakovui V. G.antrinę teisinę pagalbą sudaro 253,33 Eur.
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje sudaro 28,23 Eur.
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei V. I. ir atsakovui V. G.byloje buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, jie visiškai atleisti nuo žyminio mokesčio ir kitų su bylos nagrinėjimu susijusių bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, bylinėjimosi išlaidos byloje iš šalių nepriteistinos ir paliktinos valstybės sąskaita.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
priimti ieškovės V. I. ieškinio atsakovui V. G. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo atsisakymą ir civilinę bylą toje dalyje nutraukti.
Priešieškinį tenkinti visiškai.
Nustatyti, kad atsakovas V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra K. G. asmens kodas (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas, o K. G. nėra jo biologinis sūnus.
Bylinėjimosi išlaidas palikti valstybės sąskaita.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.