Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Laima Kriaučiūnaitė

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. B. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui Raimundui Stanislauskui, UAB „Swedbank lizingas“ (išieškotojui) dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0070/08/01568.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

CPK 629 straipsnio 3 dalyje yra nurodyta, kad nutraukta vykdomoji byla negali būti pradedama iš naujo. CPK 632 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti atvejai kada vykdomoji byla yra baigiama: visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą; šio Kodekso 631 straipsnio nustatyta tvarka grąžinus vykdomąjį dokumentą išieškotojui, išskyrus šio Kodekso 611 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus; nutraukus vykdomąją bylą; persiuntus vykdomąjį dokumentą vykdyti kitam antstoliui; persiuntus vykdomąjį dokumentą bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Nagrinėjamu atveju antstolis vykdomąją bylą nutraukė Šiaulių apygardos teismui 2014 m. kovo 5 d. sprendimu panaikinus vykdomąjį dokumentą, kurio pagrindu buvo pradėta vykdomoji byla, ir Lietuvos apeliaciniam teismui 2014 m. spalio 17 d. nutartimi šį sprendimą palikus nepakeistą. Apeliacinės instancijos priimti sprendimai įsiteisėja nuo priėmimo dienos, todėl antstolis, vadovaudamasis CPK 629 straipsnio 1 dalies 5 punktu privalėjo nutraukti vykdomąją bylą. Tačiau CPK 340 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismų sprendimai ir nutartys gali būti apskųsti ir peržiūrėti kasacine tvarka. Duomenų, kad kasacine tvarka skundžiamo sprendimo vykdymas buvo sustabdytas iki kol byla bus išnagrinėta kasacine tvarka, byloje nepateikta. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. liepos 3 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartį ir bylą perdavė nagrinėti apeliacinės instancijos teismui iš naujo. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. spalio 14 d. išnagrinėjęs bylą Šiaulių apygardos teismo 2014 m. kovo 5 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškovų ieškinį dėl vykdomojo įrašo panaikinimo, atmetė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. gegužės 18 d. nutartimi apeliacinio teismo sprendimą paliko nepakeistą. Taigi kasacinėje instancijoje galutiniu teismo procesiniu sprendimu konstatuota, kad vykdomasis įrašas yra teisėtas ir galiojantis. Apie tai, kad neliko teisinio pagrindo, dėl kurio vykdomoji byla buvo nutraukta, nes teismo sprendimas, kuriuo vykdomasis dokumentas pripažintas negaliojančiu, buvo panaikintas aukštesnės instancijos teismo, antstoliui tapo žinoma tik 2019 m. liepos 3 d. gavus „Swedbank“ AB elektroninį laišką. Kartu su šiuo laišku antstoliui buvo atsiųsta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutartis.

Kasacinės instancijos teismui galutiniu sprendimu konstatavus, kad vykdomasis dokumentas yra teisėtas ir galiojantis, ir kad teismai jį nepagrįstai panaikino, iš to seka loginė išvada, kad panaikintas teisinis pagrindas, nulėmęs vykdomosios bylos nutraukimą ir vykdomojo dokumento grąžinimą jį išdavusiai institucijai. Pažymėtina, kad CPK vykdymo procesą reglamentuojančios teisės normos nenumato atvejo, kurį galima būtų tiesiogiai taikyti nagrinėjamoje byloje. Kitaip tariant, CPK vykdymo procesą reglamentuojančiose teisės normose nėra numatyta, kaip turi elgtis antstolis tuo atveju, kai aukštesnės instancijos teismas panaikina teismo sprendimą, kuriuo panaikintas vykdomasis dokumentas (buvęs vykdymo pagrindu). Nesant teisės normos, reguliuojančios šį teisinį santykį, vadovaujantis CPK 3 straipsnio 6 dalimi, taikytinas įstatymas, reglamentuojantis panašius santykius (įstatymo analogija), o nesant tokio įstatymo – bendrieji teisės principai.

Vilniaus rajono 7-ojo notarų biuro 2008 m. spalio 7 d. išduotas vykdomasis dokumentas Nr. JŠ-15095 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutartimi galutinai pripažintas teisėtu ir galiojančiu. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais atmesti ir visi pareiškėjos reikalavimai pripažinti vekselį, kurio pagrindu išduotas vykdomasis įrašas, negaliojančiu. Antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų. Pagal CPK 634 straipsnio 2 dalį, antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Pažymėtina, kad įsiteisėjusia teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-2896-285/2020, konstatuota, kad vykdomoji byla nebuvo pradėta iš naujo, t. y. išieškotojai pakartotinai pateikus vykdomąjį dokumentą vykdyti, o buvo atnaujinta dėl to, kad antstoliui tapo žinoma, jog teismo sprendimas, kurio pagrindu vykdomoji byla buvo nutraukta, yra panaikintas ir senaties terminas vykdomajam dokumentui pateikti nebuvo praleistas. Jokių naujų faktinių aplinkybių nagrinėjamoje byloje pareiškėja nenurodė.

Pažymėtina, kad jeigu antstolis nebūtų susigrąžinęs vykdomojo dokumento, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui panaikinus teisinį pagrindą, dėl kurio jis buvo grąžintas jį išdavusiai institucijai, antstolis būtų pažeidęs jam įstatymo priskirtas pareigas – vykdyti įsiteisėjusius teismo sprendimus ir vykdomąsias bylas nutraukti tik tada, kai tam yra visos reikalingos sąlygos. Taip būtų pažeisti išieškotojo interesai, nes skola taip ir liktų neišieškoma. Be to, antstolis taip pat turi teisinį suinteresuotumą šioje vykdomojoje byloje gauti vykdymo išlaidas. Taigi, teismas vertina, kad antstolis šioje situacijoje tinkamai vykdė įstatymo jam priskirtas pareigas, o ne jas pažeidė, t. y., antstolis pagrįstai susigrąžino iš Vilniaus rajono 7-ojo notarų biuro notarės 2008 m. spalio 7 d. vykdomąjį įrašą Nr. JŠ-15095.

Teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjos teiginius, kad antstolis ėmėsi iniciatyvos atnaujinti užbaigtą bylą gavęs ne išieškotojos UAB „Swedbank lizingas“, o „Swedbank“ AB darbuotojos elektroninį laišką. Šį pareiškėjos argumentą paneigia išieškotojos pateiktas 2018 m. spalio 19 d. įgaliojimas Nr. SL-IG/18/100, kuriuo UAB „Swedbank lizingas“ įgaliojo „Swedbank“, AB Verslo klientų paskolų priežiūros skyriaus projektų vadovę Ž. P. atstovauti išieškotoją santykiuose su trečiaisiais asmenimis, tarp jų – ir su antstolių kontoromis. Taigi, apie paliktą galioti vykdomąjį dokumentą antstolį informavo tinkamai įgaliotas išieškotojo atstovas.

Pareiškėja prašo teismo pripažinti antstolio R. Stanislausko 2020 m. rugpjūčio 27 d. patvarkymą Nr. S-20-70-20233 neteisėtu ir nevykdyti iš jos išieškojimo. Pareiškėja nurodo, kad pagal CK 6.76 straipsnio 1 dalį pirma eile turi būti vykdomas išieškojimas ne iš laiduotojo, o iš skolininko (šiuo atveju iš UAB „Videlena“), todėl išieškojimas pirma eile iš laiduotojos V. B., o ne iš pačios įmonės, yra nepagrįstas. Pažymėtina, kad šis klausimas jau yra išspręstas įsiteisėjusia Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-2896-285/2020, kurioje konstatuota, jog ši teisės norma nereglamentuoja išieškojimo eiliškumo. Šiuo atveju pagrindinis skolininkas neįvykdė savo prievolės, ir laiduotojams kilo solidari pareiga vykdyti prievolę. Šios prievolės egzistavimas buvo patvirtintas notarei išduodant vykdomąjį įrašą dėl skolos išieškojimo iš laiduotojų. Notarės išduotą vykdomąjį įrašą pripažinus teisėtu ir galiojančiu, antstolis privalo šį vykdomąjį dokumentą įvykdyti. Vadovaujantis išdėstytais argumentais, teismas pakartotinai šioje byloje nebesprendžia vykdymo teisėtumo klausimo.

Dėl išieškomos skolos dydžio

Pareiškėja nurodo, kad 2020 m. rugpjūčio 27 d. patvarkymas Nr. S-20-70-20233 yra neteisėtas ir dėl to, kad jame nurodytos išieškomos sumos yra nepagrįstos jokiais dokumentais. Su šia skundo dalimi teismas iš dalies sutinka.

Nustatyta, kad susigrąžinęs vykdomąjį dokumentą ir atnaujinęs vykdomąją bylą, antstolis joje toliau atliko priverstinius vykdymo veiksmus, kelis kartus buvo tikslinama išieškoma suma. UAB „Swedbank lizingas“ 2020 m. rugpjūčio 26 d. raštu informavo antstolį, kad pagal 2008 m. spalio 7 d. išduotą vykdomąjį įrašą V. B. skola išieškotojai 2020 m. rugpjūčio 24 d. yra 166 843,72 Eur, iš jų: 96 812,26 Eur priteistos skolos likutis ir 70 031,46 Eur paskaičiuotos įstatyminės palūkanos (282 v. b. l.). Gavęs šią informaciją antstolis 2020 m. rugpjūčio 27 d. priėmė ginčijamą patvarkymą Nr. S-20-70-20233, kuriuo nurodė išieškoti iš pareiškėjos V. B. 96 812,26 Eur skolos, 68 755,60 Eur palūkanų, 7286,91 Eur vykdymo išlaidų, iš viso – 172 854,77 Eur (289 v. b. l.). Tą pačią dieną antstolis nurodė visą šią sumą priverstinai nurašyti nuo skolininkės V. B. sąskaitos (288 v. b. l.). Po ginčijamo patvarkymo priėmimo – 2020 m. rugsėjo 9 d., išieškotoja dar kartą patikslino išieškomos skolos dydį ir nurodė, kad V. B. įsiskolinimas UAB „Swedbank lizingas“ pagal vykdomąjį įrašą 2020 m. rugsėjo 9 d. yra 52 016,13 Eur skolos ir 37 757,85 Eur įstatyminių palūkanų (313 v. b. l.). Gavęs šią informaciją antstolis 2020 m. rugsėjo 10 d. patvarkymu Nr. S-18013974 patikslino 2020 m. rugpjūčio 27 d. patvarkymą dėl skolos išieškojimo ir nurodė išieškomą sumą 59 303,04 Eur, kurią sudaro 52 016,13 Eur skola ir 7 286,91 Eur vykdymo išlaidų. Patvarkyme nurodyta, kad palūkanos bus suskaičiuotos ir atsiųstos atskiru antstolio patvarkymu ( 315 v. b. l.). Antstolis 2020 m. rugsėjo 10 d. patvarkymu Nr. S-20-70-21339 patikslino 2020 m. rugpjūčio 27 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas. Patikslintame patvarkyme nurodyta priverstinai nurašomų lėšų suma – 97 060,89 Eur (316 v. b. l.).

Rengdamasis skundo nagrinėjimui, teismas 2021 m. kovo 1 d. raštu pareikalavo išieškotoją UAB „Swedbank lizingas“ pateikti įrodymus, pagrindžiančius skolos dydį: duomenis apie tai, kokias sumas pagal 2008 m. spalio 7 d. vykdomąjį įrašą sumokėjo UAB „Videlena“ ir kiti laiduotojai; kokios sumos išieškotos iš V. B. (atskirai nurodant skolos dydį ir palūkanas bei palūkanų paskaičiavimą); kokia likusi neišieškota suma iš V. B. (atskirai nurodant skolos dydį ir jos pagrindimą, palūkanų dydį ir jų paskaičiavimą, įvertinus laikotarpius, kai vykdomoji byla buvo sustabdyta ir nutraukta); kokios sumos sudaro UAB „Videlena“ bankroto byloje Šiaulių apygardos teismo 2016 m. sausio 26 d. nutartimi patvirtintą UAB „Swedbank lizingas“ 53 811,29 Eur kreditorinį reikalavimą, atskirai nurodant skolos ir palūkanų dalį).

Išieškotoja 2021 m. kovo 9 d. pateikė rašytinius paaiškinimus. Juose nurodo, kad išieškotojos 2020 m. rugpjūčio 25 d. rašte Nr. SL-SR-20-463 antstoliui nurodyta pareiškėjos įsiskolinimo suma rašto parengimo metu sudarė 96 812,26 Eur skolos ir 70 031,46 Eur priskaičiuotų įstatyminių palūkanų. Šiame rašte netiksliai nurodytas skolos dydis, todėl 2020 m. rugsėjo 9 d. raštu Nr. SL-SR-20-487 skolos dydis patikslintas: rašto pateikimo dieną skola sudarė 51 192,16 Eur, o priskaičiuotos procesinės palūkanos – 37 148,15 Eur. Pastebėjus netikslumą išieškotoja patikslino įsiskolinimo dydį, o antstolis atitinkamai patikslino išieškotinos skolos dydį. Be to išieškotoja nurodė, kad 2009 m. gegužės 18 d. pateikė patikslintą pareiškimą dėl finansinių reikalavimų patvirtinimo UAB „Videlena“ bankroto byloje, kuriuo prašė patvirtinti bendrą 185 799,64 Lt (53 811,29 Eur) dydžio finansinį reikalavimą, iš kurio 176 756,29 Lt (51 192,16 Eur) sudarė reikalavimas pagal Vilniaus rajono 7-ojo notarų biuro notarės išduotą vykdomąjį įrašą Nr. JŠ-15095. Nuo bankroto bylos iškėlimo visų palūkanų skaičiavimas sustabdomas, todėl UAB „Videlena“ bankroto byloje išieškotoja pareiškė 51 192,16 Eur finansinį reikalavimą, kurį sudarė tik likusi negrąžintos pagrindinės skolos suma, o procesinių palūkanų nebuvo reikalaujama. Tokio dydžio išieškotojos finansinis reikalavimas ir buvo patvirtintas bankroto byloje, tačiau bankroto procese išieškotojos reikalavimų BUAB „Videlena“ jokia apimtimi nepatenkino. Išieškotoja teismo pareikalavimu pateikė lentelę, kurioje nurodytos visos gautos įmokos pagal vykdomąjį įrašą, paskaičiuotos palūkanos pagal vykdomajame įraše nurodytą palūkanų normą – 6 procentai metinių palūkanų, bei pagal faktiškai negrąžintos skolos dydį. Išieškotoja raštu patvirtino, jog visos gautos įmokos nukreiptos pagrindinės prievolės, o ne palūkanų dengimui, t. y. taikytas skolininkams palankesnis įmokų dengimo būdas. Priskaičiuotas palūkanas numatoma dengti išieškojimo pabaigoje. Išieškotoja patvirtino, jog šio rašto surašymo dieną pagrindinės skolos dydis yra nepakitęs ir sudaro 51 192,16 Eur. Lyginant su 2020 m. rugsėjo 9 d. rašte Nr. SL-SR-20-487 nurodytais duomenimis, pasikeitė priskaičiuotų palūkanų dydis, nes šios palūkanos skaičiuotos už ilgesnį laikotarpį ir šiuo metu palūkanų suma sudaro 39 027,68 Eur. Išieškotoja pažymėjo, kad pagal kasacinio teismo praktiką procesinės palūkanos pareiškėjos atžvilgiu turėjo būti skaičiuojamos net ir po UAB „Videlena“ bankroto bylos iškėlimo. Procesinių palūkanų skaičiavimas neturėjo būti nutrauktas ar sustabdytas ir tuo metu, kai vykdomoji byla buvo sustabdyta ar nutraukta. Vykdomosios bylos sustabdymas lemia tik tai, kad nėra atliekami priverstinio vykdymo veiksmai, tačiau bylos sustabdymas neturi įtakos išieškomos prievolės dydžiui. Procesinių palūkanų skaičiavimą galėtų nutraukti tik visiškas prievolės įvykdymas, be to, dalinis prievolės įvykdymas mažina sumą, nuo kurios skaičiuojamos procesinės palūkanos. Šiuo metu pagrindinė prievolės nėra įvykdyta, todėl išieškotoja turi teisę reikalauti sumokėti procesines palūkanas už visą laikotarpį, kuomet pareiškėja gera valia neįvykdė savo prievolės sumokėti vykdomajame įraše nurodytą sumą.

Bylos nagrinėjimo metu teismas įpareigojo antstolį R. Stanislauską pateikti detalų palūkanų skaičiavimą ir duomenis apie tai išieškotos skolos dalį. Vykdydamas šį teismo nurodymą antstolis 2021 m. kovo 19 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, juose nurodė, kad vykdomojoje byloje išieškota ir antstolio R. Stanislausko depozitinėje sąskaitoje sulaikyta 1 944,85 Eur suma.

Pažymėtina, kad nuo skundžiamo patvarkymo priėmimo praėjo daugiau nei pusė metų. Išieškotoja patikslino duomenis apie skolos dydį, antstolis raštu patvirtino, jog skolos dalis (1 944,85 Eur) yra išieškota ir sulaikyta antstolio depozitinėje sąskaitoje. Atsižvelgus į tai, antstoliui nustatomas įpareigojimas patikslinti 2020 m. rugpjūčio 27 d. patvarkymo Nr. S-20-70-20233 dėl skolos išieškojimo dalį ir nurodyti teisingą likusios išieškoti skolos dydį.

Dėl reikalavimo įpareigoti antstolį užbaigti vykdomąją bylą ir grąžinti išieškotas lėšas.

CPK 632 straipsnio 1 dalyje išvardinti vykdomosios bylos užbaigimo pagrindai: visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą; CPK 631 straipsnio nustatyta tvarka grąžinus vykdomąjį dokumentą išieškotojui, išskyrus CPK 611 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus; nutraukus vykdomąją bylą; persiuntus vykdomąjį dokumentą vykdyti kitam antstoliui; persiuntus vykdomąjį dokumentą bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Nagrinėjamu atveju antstolis vykdo vykdomąjį dokumentą, kuris kasacinio teismo nutartimi pripažintas teisėtu ir galiojančiu. Skola iki šiol nėra išieškota, ir teismas nenustatė nei vieno iš CPK 632 straipsnio 1 dalyje numatytų vykdomosios bylos užbaigimo pagrindų, todėl šis pareiškėjos skundo reikalavimas atmetamas kaip nepagrįstas.

Teismas, apibendrindamas aukščiau išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad antstolis pagrįstai susigrąžino Vilniaus rajono 7-ojo notarų biuro notarės 2008 m. spalio 7 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. JŠ-15095 ir pagrįstai tęsia išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0070/08/01568, todėl ši pareiškėjos skundo dalis atmetama. Įvertinus bylos nagrinėjimo metu surinktus papildomus įrodymus dėl skolos dydžio, antstoliui įpareigojamas patikslinti ginčijamą patvarkymą ir nurodyti teisingą išieškomos skolos dydį (CPK 510-513 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 290-291, 510-513 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjos V. B. skundą dėl antstolio Raimundo Stanislausko veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0070/08/01568 tenkinti iš dalies.

Nustatyti įpareigojimą antstoliui Raimundui Stanislauskui patikslinti 2020 m. rugpjūčio 27 d. patvarkyme Nr. S-20-70-20233 dėl skolos išieškojimo nurodytą išieškomos skolos dydį.

Likusią pareiškėjos skundo dėl antstolio dalį atmesti.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti dalyvaujantiems byloje asmenims.

Nutartis per septynias dienas nuo įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.