Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Donato Jatužio, Jolantos Raščiuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danutės Švitinienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. O. gynėjo Sauliaus Juzukonio apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. birželio 23 d. nuosprendžio, kuriuo T. O. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, nubaustas laisvės atėmimu 6 metams.

Pagal BK 64¹ straipsnį paskirta bausmė jam buvo sumažinta vienu trečdaliui iki 4 metų laisvės atėmimo.

Į paskirtą bausmę buvo įskaitytas jo laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 17 d.

Užstato davėjos E. B. už T. O. sumokėtas 10 000 Eur užstatas buvo perduotas valstybei.

Tuo pačiu nuosprendžiu buvo nuteistas N. V., tačiau šioje dalyje nuosprendis nėra skundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. T. O. nuteistas už tai, kad platino narkotines medžiagas – kanapes, o N. V. neteisėtai jomis disponavo neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, t. y. neteisėtai įgijo ir laikė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių, o būtent: tiksliau nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip iki 2020 m. liepos 1 d., (duomenys neskelbtini), T. O. neteisėtai perdavė N. V., o pastarasis, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš T. O. neteisėtai įgijo nedidelį kiekį, ne mažiau kaip 0,282 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kuriose ?-9-tetrahidrokanbinolio koncentracija 13,8 proc. Tokiu būdu, T. O. platino narkotines medžiagas, kurias N. V. nuo įgijimo laikotarpio neteisėtai laikė automobilio „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), salone esančioje peleninėje, iki 2020 m. lapkričio 20 d. apie 11.20 val., kuomet automobilio apžiūros metu narkotinės medžiagos buvo rastos ir paimtos policijos pareigūnų.

2. Be to, T. O. ir N. V., veikdami bendrininkų grupėje, turėdami tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai disponavo dideliu kiekiu narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), t. y. neteisėtai įgijo, laikė bei gabeno didelį kiekį narkotinių medžiagų, o būtent: 2020 m. liepos 1 d. apie 10 val. telefonu susitarus susitikti ir vėliau adresu (duomenys neskelbtini), susitikus, T. O. nurodė N. V., kad reikės vykti į (duomenys neskelbtini) įgyti narkotinių medžiagų – kanapių; pastariesiems susitarus ir veikiant kartu, T. O. automobiliu „Audi A6 vs S6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), o N. V. automobiliu „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuvyko į (duomenys neskelbtini) rajoną, kur T. O. nurodė N. V. laukti jo (duomenys neskelbtini) esančios degalinės „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje; T. O., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2020 m. liepos 1 d. apie 13 val., tiksliau nenustatytoje vietoje, (duomenys neskelbtini) iš nenustatyto asmens už nenustatytą atlygį turint tikslą parduoti ar kitaip platinti neteisėtai įgijo didelį kiekį – 1968,920 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kuriose ?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija 5,5 proc., kurias nuo įgijimo momento neteisėtai laikydamas savo automobiliu „Audi A6 vs S6“ atgabeno į degalinę „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini), kur visą didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių, supakuotų 4 vnt. plastikiniuose paketuose, T. O. perdavė N. V., kuris šias narkotines medžiagas padėjo automobilyje „Audi A4“ ant galinės sėdinės; tęsiant nusikalstamą veiką, šias narkotines medžiagas laikant N. V. vairuojamame automobilyje „Audi A4“ ant galinės sėdynės, o T. O. važiuojant priekyje automobiliu „Audi A6 vs S6“ iš (duomenys neskelbtini) esančios degalinės „(duomenys neskelbtini)“, toliau neteisėtai turint tikslą parduoti ar kitaip platinti gabeno keliu „V. B.“ iki (duomenys neskelbtini), kur sustojus ir T. O. imant narkotines medžiagas iš N. V. automobilio „Audi A4“ 2020 m. liepos 1 d. apie 14.53 val. buvo sulaikyti policijos pareigūnų, o visos narkotinės medžiagos buvo rastos ir paimtos kratos metu.

II. Apeliacinio skundo argumentai

3. Apeliaciniu skundu nuteistojo T. O. gynėjas S. Juzukonis prašo: kaip neįrodytą iš skundžiamo nuosprendžio pašalinti didelio kiekio kanapių (antžeminių dalių) įgijimą; T. O. paskirti laisvės apribojimo bausmę; 10 000 Eur užstatą grąžinti jo davėjai E. B.. Apeliaciniame skunde nurodoma:

3.1. Teismas už neteisėtą kanapių įgijimą T. O. nuteisė preziumuodamas šią aplinkybę bei išsamiau jos nepagrįsdamas byloje surinktų įrodymų visuma. Nors pats nuteistasis parodė kai kurias aplinkybes, susijusias su šių narkotinių medžiagų įgijimu, tačiau jis neturi reikiamų teisinių žinių, kad galėtų pats įvertinti bei kvalifikuoti savo veiksmus.

3.2. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad T. O. disponavo dideliu kiekiu kanapių. Specialistų išvadose, skundžiamame nuosprendyje nurodytas tik kanapių bendrasis kiekis ir ?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija jose, o ne grynasis ?-9-tetrahidrokanabinolio kiekis. To nenustatęs, teismas negalėjo T. O. veikos kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 2 dalį pagal didelio narkotinių medžiagų kiekio požymį.

3.3. Teismas nepagrįstai E. B. už T. O. sumokėtą užstatą perdavė valstybei, kadangi neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 37 straipsnio 2 dalį, nesilaikė humaniškumo, teisingumo, protingumo principų, neįvertino nuteistojo fizinio skausmo, ligų, didelių nepatogumų atvykstant į posėdžius, dvasinių išgyvenimų. Atsižvelgiant į tai bei įvertinus, kad sveikatos būklės pablogėjimas nepriklauso nuo žmogaus valios ir kiekvienas skausmą išgyvena skirtingai, egzistavo svarbios T. O. nedalyvavimo baudžiamajame procese priežastys. Be to, teismui buvo pateiktos gydytojos pažymos dėl T. O. nedalyvavimo posėdžiuose, jo medicinos dokumentų išrašai, siuntimai, gydytojos rašytiniai paaiškinimai. Kadangi geriausiai sveikatos būklę gali įvertinti tik gydantis gydytojas, teismo medicinos ekspertų vertinimas, pateiktas vadovaujantis tik dokumentais, nėra pakankamai objektyvus ir nepaneigia gydančios gydytojos išvadų. Taigi, 10 000 Eur užstato perdavimas valstybei šiuo atveju nėra pagrįstas ir atitinka baudos bausmę, kas nėra proporcinga ir tikslinga.

3.4. Apeliaciniame skunde teigiant, kad T. O. nepagrįstai buvo paskirta griežtesnė bausmė negu N. V., nurodoma, kad pastarasis, antroje apklausoje pakeisdamas savo parodymus, siekė sušvelninti savo teisinę padėtį, jo veiksmai nebuvo atsitiktiniai ar vienkartiniai, jis niekada nebuvo verčiamas elgtis nusikalstamai. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad tiek T. O., tiek N. V. iš esmės atliko tokias pačias nusikalstamas veikas, jų abiejų veiksmai rodo jų vienodą tyčią, N. V. nebuvo verčiamas nusikalsti, teismas nepagrįstai T. O. paskyrė griežtesnę laisvės atėmimo bausmę.

4. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras – atmesti.

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Šioje byloje apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio padavė nuteistojo T. O. gynėjas advokatas S. Juzukonis. Apeliaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai: 1) pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje tik preziumavo T. O. kanapių įgijimą vėlesniu šios narkotinės medžiagos laikymu ir gabenimu, o ne pagrindė šią aplinkybę byloje surinktais įrodymais; 2) teismas nepagrįstai T. O. veiką kvalifikavo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, t. y. pagal didelio narkotinių medžiagų kiekio požymį, kadangi byloje nebuvo nustatytas grynasis ?-9-tetrahidrokanabinolio kiekis, o tik jo koncentracija kanapėse; 3) nuteistajam T. O. nepagrįstai buvo paskirta griežtesnė bausmė, negu nuteistajam N. V.; 4) teismas nepagrįstai užstato davėjos E. B. už T. O. sumokėtą 10 000 Eur užstatą perdavė valstybei. Atsižvelgdama į tai bei laikydamasi bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribų, teisėjų kolegija šiais klausimais ir pasisako.

Dėl nusikalstamos veikos pagal BK 260 straipsnio 2 dalį

7. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad T. O. kanapių įgijimas (veikiant bendrininkų grupėje kartu su nuteistuoju N. V.) yra preziumuojamas iš nustatyto šios narkotinės medžiagos laikymo bei gabenimo fakto. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje tinkamai neatskleidė šio požymio turinio, nepagrindė jo byloje surinktais įrodymais, šį požymį grindė tik nenustatytomis aplinkybėmis, t. y. kad nusipirko iš nenustatyto asmens, tiksliai nenustatytoje vietoje ir pan. Teisėjų kolegija su tuo nesutinka.

8. Teisėjų kolegija nepagrįstu laiko apeliacinio skundo argumentą, kad byloje neįrodytas kanapių įgijimas. Kaip pagrįstai pirmosios instancijos teismas nurodė skundžiamame nuosprendyje, visų pirma, pačių nuteistųjų T. O. ir N. V. parodymai patvirtina kanapių įsigijimo aplinkybes. Nuteistasis N. V. parodė, kad 2020 m. liepos 1 d. jis su T. O. skirtingais automobiliais vyko į (duomenys neskelbtini) parsivežti kanapių. Nuteistasis parodė, kad T. O. laukė degalinėje, kol pastarasis atsiveš kanapes. T. O. atvažiavus į degalinę, maišą su kanapėmis perdėjo į jo (N. V.) automobilį. Tada jiedu važiavo atgal į (duomenys neskelbtini), pakeliui nusuko nuo kelio sustojimui ir buvo sulaikyti policijos pareigūnų. Nuteistojo T. O. parodymai iš esmės patvirtina nuteistojo N. V. parodymus, kad jiedu į (duomenys neskelbtini) važiavo parsivežti kanapių. Nuteistasis T. O. išsamiau parodė aplinkybes, susijusias su kanapių įsigijimu, o būtent: jis parodė, kad N. V. jo laukiant degalinėje, jis sutartoje vietoje, (duomenys neskelbtini), rado kanapes, jas pasiėmė ir toje pačioje vietoje į dėžutę įdėjo 4000 Eur už kanapes, po ko nuvažiavo iki degalinėje jo laukusio N. V.. Kad 2020 m. liepos 1 d. T. O. ir N. V. į (duomenys neskelbtini) važiavo parsivežti kanapių, patvirtina ir kiti byloje surinkti bei skundžiamame nuosprendyje pakankamai išsamiai aptarti įrodymai – tai 2020 m. birželio 30 d. ir liepos 1 d. pokalbių telefonu bei SMS pranešimų turinys, kurių metu iš vienos pusės – N. V. ir T. O., o iš kitos pusės – T. O. su nenustatytu asmeniu, derino tarpusavio veiksmus dėl vykimo į (duomenys neskelbtini) parsivežti kanapių bei grįžimo atgal į (duomenys neskelbtini). Taip pat kiti įrodymai – tai liudytojo D. P. parodymai, kad nuo 2020 m. balandžio mėnesio buvo gauta kriminalinės žvalgybos informacija apie T. O. disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis bei vėliau – birželio 30 ir liepos 1 dienomis N. V., T. O. ir nenustatyto asmens tarpusavio bendravimas (pokalbių telefonu metu ir SMS pranešimais) dėl kanapių parsivežimo iš (duomenys neskelbtini) ir šio plano įgyvendinimas; nuteistųjų naudotų abonentinių numerių jungimasis prie bazinių stočių (iš pradžių – (duomenys neskelbtini), ir po to atvirkščiai), 2020 m. liepos 1 d. kratų metu pas nuteistuosius rastos kanapės, patvirtina, kad T. O. ir N. V. 2020 m. liepos 1 d. į (duomenys neskelbtini) važiavo parsivežti kanapių. Pats nuteistasis T. O. pripažino, kad jis surado asmenį, pardavinėjantį narkotines medžiagas, ir iš jo šią narkotinę medžiagą nupirko, kol N. V. laukė degalinėje. Nuteistasis T. O. pripažino ir tai, kad būtent jis tiesiogiai įgijo kanapes už 4000 Eur iš jam vienam žinomos vietos (duomenys neskelbtini) (apklausų metu šios vietos jis konkrečiai nenurodė). Nuteistasis T. O. nesutiko tik su aplinkybėmis, kad kanapės buvo pirktos jo iniciatyva, už jo pinigus ir jis jomis disponavo savo nuožiūra, tačiau tokie jo teiginiai nepaneigia šios narkotinės medžiagos įgijimo fakto. Taigi, teisėjų kolegija daro išvadą, kad tiek paties nuteistojo T. O. nurodytos, tiek kitais byloje surinktais įrodymais nustatytos kanapių pirkimo aplinkybės yra pakankamos inkriminuojant jam šių narkotinių medžiagų įgijimą. Todėl apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip visiškai nepagrįsti ir pripažįstama, jog klausimas dėl šios alternatyvios veikos – įgijimo – pirmosios instancijos teismo buvo išspręstas tinkamai.

Dėl didelio kanapių kiekio ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo

9. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad byloje buvo nustatytas tik kanapių, kuriomis nuteistasis T. O. disponavo, bendrasis kiekis ir ?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija jose, o ne grynasis ?-9-tetrahidrokanabinolio kiekis. Apelianto nuomone, to nenustačius, T. O. veika negali būti kvalifikuojama pagal BK 260 straipsnio 2 dalį kaip disponavimas dideliu kanapių kiekiu turint tikslą jas platinti. Teisėjų kolegija su tokiais argumentais sutikti neturi pagrindo.

10. Pagal BK 260 straipsnį baudžiamoji atsakomybė diferencijuojama priklausomai nuo nusikalstamos veikos dalyko – narkotinių ar psichotropinių medžiagų – kiekio. Kokį narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekį laikyti nedideliu, kokį dideliu ir labai dideliu, nustatoma remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintomis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis (toliau – Rekomendacijos).

11. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu T. O. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį buvo nuteistas už tai, kad: 1) neteisėtai perdavė N. V. 0,282 g kanapių, kuriose ?-9-tetrahidrokanbinolio koncentracija 13,8 proc.; ir 2) neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno 1968,920 g kanapių, kuriose ?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija 5,5 proc. Pagal Rekomendacijas kanapių (antžeminių dalių) dideliu kiekiu laikytinas kiekis, viršijantis 500 g, bet neviršijantis 2500 g (2500 g viršijantis kiekis jau laikytinas labai dideliu). Šiuo atveju pagal specialistų išvadas pirmu atveju T. O. išplatino kanapes, kurių masė – 0,282 g, o antru atveju disponavo kanapėmis, kurių masė – 1968,920 g. Taigi, specialistai nustatė, kad iš viso T. O. disponavo kanapėmis, kurių bendra masė sudaro iš viso 1969,202 g ir kuriose ?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra skirtinga. Čia apeliantas teisingai nurodo, kad byloje nebuvo nustatinėjamas grynasis ?-9-tetrahidrokanabinolio kiekis. Tačiau pagal Rekomendacijų 1 sąrašo 94¹ punkto ******* pastabą grynasis tetrahidrokanabinolio kiekis nustatomas tada, kai mišinių sudėtyje esančių kanapių (antžeminių dalių) kiekio įvertinti neįmanoma. Taigi, kanapės ir kanapių bei kitos medžiagos (pavyzdžiui, ne narkotinės – tabako) mišinys yra viena ir ta pati narkotinė medžiaga, tačiau, dalį jos sumaišius su kita, įvertinti šiame mišinyje esančių kanapių kiekį tampa neįmanoma. Tokiais atvejais specialistas nustato psichotropinės medžiagos, esančios kanapėse, tetrahidrokanabinolio grynąjį kiekį (gramais). Kita vertus, tokia situacija šioje byloje nesusiklostė, nes, kaip nustatyta specialistų išvadose, abiem atvejais nuteistasis T. O. disponavo ne kanapių mišiniu, bet gryna šia narkotine medžiaga. Taigi, apeliantas skunde daro klaidingą išvadą, kad šioje byloje dar turėjo būti nustatytas grynasis tetrahidrokanabinolio kiekis kanapėse. Tai šiuo atveju nėra ir nebuvo būtina bei reikalinga sprendžiant T. O. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 260 straipsnio 2 dalį klausimą. Kadangi T. O. disponavo gryna narkotine medžiaga – kanapėmis, o ne jų mišinių, ir šios medžiagos kiekis viršijo 500 g, bet neviršijo 2500 g, daroma išvada, kad šis kiekis pagrįstai buvo pripažintas dideliu. Daryti priešingos išvados ir dėl to perkvalifikuoti jo veiką ar jį išteisinti, nėra jokio pagrindo.

Dėl T. O. paskirtos bausmės

12. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad T. O. nepagrįstai buvo paskirta griežtesnė bausmė negu N. V., kadangi jų abiejų vaidmuo padarant nusikaltimą buvo iš esmės vienodas. Tuo remiantis, prašoma sušvelninti T. O. paskirtą bausmę. Teisėjų kolegija su tokiu apeliacinio skundo argumentu sutikti neįžvelgia pagrindo.

13. Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias, aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Tokių aplinkybių šioje byloje teisėjų kolegija nenustatė.

14. BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė nuo 8 iki 10 metų. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam T. O. už šį nusikaltimą, pritaikęs BK 54 straipsnio 3 dalį, paskyrė laisvės atėmimą 6 metams, motyvuodamas tokiomis aplinkybėmis: yra viena T. O. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (prisipažino kaltu bei gailisi), tačiau yra dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės (veiką padarė bendrininkų grupėje ir būdamas recidyvistas); T. O. padarė sunkų nusikaltimą, veikė tiesiogine tyčia, disponavo kanapių kiekiu, kuris beveik 4 kartus viršijo Rekomendacijose nurodytą didelį jų kiekį; jis anksčiau buvo teistas už labai sunkų nusikaltimą, naują sunkų nusikaltimą padarė praėjus tik kiek daugiau nei 2 metams po ankstesnės bausmės atlikimo, taip pat jis baustas administracine tvarka, baudas sumokėjęs; T. O. vedęs, turi užsienyje gyvenančią nepilnametę dukrą; tiek iki nusikaltimo, tiek po to jis neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, pats nusikaltimas buvo padarytas dėl finansinės naudos; T. O. turi sveikatos problemų dėl kojos traumos (jam buvo atliktos dvi operacijos, tęsiamas reabilitacinis gydymas, judėjimas užtikrinamas ramento pagalba). Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad net ir minimalios BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytos laisvės atėmimo 8 metams bausmės paskyrimas T. O. aiškiai prieštarautų teisingumo principui, todėl jam paskyrė mažesnę už minimalią bausmę – laisvės atėmimą 6 metams. Taip pat, kadangi byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, nuteistajam T. O. paskirta bausmė pagal BK 64¹ straipsnį buvo sumažinta vienu trečdaliu iki 4 metų laisvės atėmimo.

15. Apelianto vertinimu, tokia nuteistajam T. O. paskirta bausmė yra per griežta. Pagrindinis jo argumentas, kodėl nuteistajam turėtų būti parinkta su realiu laisvės atėmimu nesusijusi bausmė (laisvės apribojimas), yra tai, kad jo vaidmuo nusikaltime niekuo nesiskyrė nuo nuteistojo N. V. vaidmens. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas padarė priešingą išvadą – kad T. O. buvo nusikaltimo iniciatorius bei svarbesnis ir aktyvesnis jo vykdytojas. Teisėjų kolegija sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje tinkamai įvertino abiejų nuteistųjų vaidmenį nusikaltime bei tai pakankamai išsamiai motyvavo. Kaip pagrįstai nurodoma skundžiamame nuosprendyje, kad N. V. vykdė T. O. nurodymus, patvirtina ne tik N. V. parodymai, bet ir kiti bylos įrodymai – liudytojos I. Š. parodymai, pastarosios bei nuteistųjų pokalbiai telefonu. Nuteistojo T. O. parodymai, kad jis iš draugiškumo N. V. (be jokios sau naudos) suorganizavo didelio kiekio kanapių įgijimą, skolino pastarajam bei anksčiau I. Š. pinigus, nors pats pastovaus pragyvenimo šaltinio ir nuolatinių pajamų tuomet neturėjo, jau savaime yra neįtikinantys. Tai pagrįstai pirmosios instancijos teismas nurodė ir skundžiamame nuosprendyje. Nors apeliaciniame skunde nurodoma nepasitikėti nuteistojo N. V. parodymais apie T. O. vaidmenį nusikaltime, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi N. V. parodymas, kadangi juos patvirtina kitų byloje surinktų įrodymų visuma. Nuteistasis N. V. pripažino, kad jis pagal T. O. nurodymą paimdavo kanapes iš jam nurodytų vietų, jas „sudozuodavo“, kas būdavo jo pagrindinis „darbas“. Tai patvirtina liudytojos I. Š. parodymai, kuriuose ji N. V. apibūdino kaip T. O. „pasiuntinuką“, bei nuteistųjų pokalbiai telefonu 2020 m. gegužės 2 d. ir birželio 20 d., kai T. O. nurodė N. V. atvažiuoti pas jį pasiėmus svarstykles, maišus (išsiaiškino tarpusavyje, kur šie daiktai buvo), taip pat paimti pinigus iš I. Š. bei jam atvežti. Prisimenant, kad kaip neįtikinamas atmestas gynybos argumentas apie T. O. paskolintus pinigus I. Š., bei atsižvelgus į jos pačios pripažinimą, kad ji yra „mėčiusi dūmus“ (platinusi) T. O. narkotines medžiagas, akivaizdu, kad šie pinigai buvo gauti iš narkotinių medžiagų išplatinimo ir buvo atiduoti T. O.. Nuteistojo N. V. parodymai, iš dalies paties nuteistojo T. O. parodymai, jų pokalbiai telefonu ir SMS žinutės 2020 m. birželio 30 d. ir liepos 1 d. patvirtina, kad T. O. savo iniciatyva suorganizavo kanapių įgijimą, jam reikėjo pagalbos jas pervežant iš (duomenys neskelbtini), dėl ko kartu su juo važiavo N. V., T. O. kanapes iš jam vienam žinomos vietos nuvažiavo pasiimti vienas, ten pat paliko ir pinigus, tuo metu N. V. laukiant jo degalinėje, po to kanapės buvo gabenamos N. V. automobilyje, T. O. stebint aplinką, nurodant laikytis Kelių eismo taisyklių bei kur sustoti. Taigi, nors nuteistasis T. O. iš esmės viso proceso metu menkino savo vaidmenį, tačiau apie jo vaidmenį pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė ne tik pagal jo parodymus, bet ir pagal padarytos veikos objektyvias aplinkybes. Iš jų matyti, kad T. O. suorganizavo narkotinių medžiagų įsigijimą, jas įgijo, kai perdavė jas gabenti N. V., vadovavo gabenimui (davė nurodymus, kaip važiuoti, kur nusukti nuo pagrindinio kelio ir pan.). Tai pagrįstai pirmosios instancijos teismas nurodė skundžiamame nuosprendyje.

16. Atsižvelgdama į visa tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad T. O. veiksmai nebuvo mažiau reikšmingi negu N. V., kaip tik jie buvo labiau aktyvesni bei svarbesni, nes be jo ši veika nebūtų buvusi padaryta (tai jis žinojo, iš kuri gauti kanapių). Įvertinus T. O. asmenybę, jo padarytą nusikaltimą charakterizuojančius bylos duomenis, nuteistojo elgesį tiek prieš padarant nusikaltimą (byloje yra duomenų apie jo nevienkartinį disponavimą narkotinėmis medžiagomis), tiek po jo (bandė sumenkinti savo vaidmenį nusikaltime), darytina išvada, kad jo asmenybės pavojingumo laipsnis yra didesnis, šis nusikaltimas yra jo susiformavusių neigiamų nuostatų bei netinkamo elgesio rezultatas, kuris jam asmeniškai priimtinas, tačiau netoleruotinas visuomenėje bei baudžiamosios teisės kontekste.

17. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju negalima daryti išvados, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam T. O. laisvės atėmimo bausmę, pažeidė baudžiamojo įstatymo reikalavimus. Spręsdamas jam skiriamos bausmės klausimą, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė bei įvertino iš esmės visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. jo asmenines savybes, padarytą nusikaltimą apibūdinančius bylos duomenis, o ne vien tik jo vaidmenį šiame nusikaltime. Visos šios aplinkybės teisėjų kolegijai, kaip ir pirmosios instancijos teismui, leidžia T. O. charakterizuoti labiau neigiamai. Dėl to teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kad švelnesnės bausmės (laisvės apribojimo, kaip to yra prašoma apeliaciniu skundu) paskyrimas nuteistajam T. O. nebus pakankama bausmė tam, kad būtų pasiekti jos tikslai – sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų, atimti galimybę daryti naujas veikas, jį paveikti, kad jis ateityje vėl nebenusikalstų. Juolab, kad ir ankstesnės ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės atlikimas už labai sunkų nusikaltimą nuteistojo nesulaikė nuo naujo sunkaus nusikaltimo padarymo. Taigi, dar labiau švelninti nuteistajam paskirtą bausmę pagrindo nėra.

Dėl užstato perdavimo valstybei

18. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai E. B. už T. O. sumokėtą 10 000 Eur užstatą perdavė valstybei, kadangi byloje nebuvo paneigta svarbi T. O. nedalyvavimo teisiamuosiuose posėdžiuose priežastis, siejama su jo sveikatos būkle. Tokią savo išvadą apeliantas skunde grindžia tuo, kad dėl visų teisiamųjų posėdžių, kuriuose T. O. negalėjo dalyvauti, buvo pateikti prašymai atidėti bylos nagrinėjimą bei sveikatos apsaugos ministro nustatytos formos pažymos. Apelianto nuomone, vien tai, kad T. O. gydanti gydytoja dalį šių pažymų išdavė nepagrįstai, t. y. medicininiuose dokumentuose neaptarusi jo sveikatos būklės, nesudaro pagrindo manyti, kad T. O. piktybiškai vengė baudžiamojo proceso.

19. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu E. B. už T. O. sumokėto 10 000 Eur užstato perdavimą valstybei motyvavo tuo, kad nors dėl 6 teisiamųjų posėdžių, vykusių 2021 m. rugsėjo 8 d., 2021 m. rugsėjo 29 d., 2021 m. gruodžio 16 d., 2022 m. sausio 17 d., 2022 m. sausio 27 d. ir 2022 m. vasario 28 d., buvo pateiktos sveikatos apsaugos ministro nustatytos formos pažymos, tai nesudaro pagrindo teigti, kad tuo metu T. O. sveikatos būklė buvo tokia, dėl kurios jis negalėjo atvykti į teismą. Teismas, vadovaudamasis Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus 2022 m. balandžio 7 d. ekspertizės aktu, padarė išvadą, kad tuo metu pagal buvusią sveikatos būklę T. O. galėjo judėti ir atvykti į teismą, dėl to jis į nurodytus teisiamuosius posėdžius neatvyko be pateisinamos priežasties. Teismas sprendė, kad tokiais veiksmais T. O. trukdė procesui ir pažeidė užstato sąlygas, dėl ko jam kyla BPK 133 straipsnio 6 dalyje numatytos teisinės pasekmės – už jį sumokėtas užstatas pereina valstybei.

20. Teisėjų kolegija šiuo atveju sutinka su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu be pakankamo pagrindo E. B. už T. O. sumokėtą 10 000 Eur užstatą perdavė valstybei. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas tokį sprendimą, pernelyg sureikšmino 2022 m. balandžio 7 d. ekspertizės aktą, nevertino jo kitų bylos įrodymų visumoje, iš esmės pasisakė ne dėl T. O., bet dėl jį gydančios gydytojos veiksmų, išsamiau nemotyvavo, kodėl jos veiksmai, nepagrįstai (medicininiuose dokumentuose neaprašant nuteistojo sveikatos būklės) T. O. išduodant sveikatos apsaugos ministro nustatytos formos pažymas, nulemia pakankamai griežtas teisines pasekmes pačiam nuteistajam bei užstato davėjai – užstato perdavimą valstybei.

21. Pagal BPK 133 straipsnio 1 dalį užstatas – tai piniginė įmoka, kurią į prokuratūros ar teismo depozitinę sąskaitą sumoka įtariamasis, jo šeimos nariai ar giminaičiai, taip pat kiti asmenys, įmonės ar organizacijos ir kuri skiriama BPK 119 straipsnyje nurodytiems tikslams. Vadovaujantis BPK 119 straipsniu, kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.

22. BPK 133 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog nutarime ar nutartyje skirti kardomąją priemonę – užstatą nurodoma, kad įtariamajam išaiškinta jo pareiga šaukiamam atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, teisėją ar į teismą, nekliudyti proceso eigos, nedaryti naujų nusikalstamų veikų ir kad jis pasižada šią pareigą vykdyti, o užstato davėjas įspėtas, kad jei įtariamasis nevykdys šios pareigos, užstatas pereis valstybei. To paties straipsnio 6 dalyje numatyta, kad jei įtariamasis pažeidžia kardomąją priemonę – užstatą, jam gali būti paskirta kita kardomoji priemonė, o užstatas pereina valstybei. Dėl to, kad kaip užstatas sumokėta piniginė įmoka pereina valstybei, priimamas nutarimas ar nutartis arba tai pažymima nuosprendžio rezoliucinėje dalyje.

23. Šioje byloje ikiteisminio tyrimo metu T. O. buvo skirta kardomoji priemonė – užstatas, kuria buvo siekiama užtikrinti jo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą. T. O. buvo įspėtas, jog pažeidus šią kardomąją priemonę ar be svarbios priežasties šaukiamam neatvykus pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, teisėją ar į teismą, užstatas pereina valstybei. Užstato davėja E. B. taip pat buvo įspėta, kad tuo atveju, jei įtariamasis T. O. nevykdys pareigos šaukiamas atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, teisėją ar į teismą, nekliudyti proceso eigos, nedaryti naujų nusikalstamų veikų, užstatas pereis valstybei.

24. Šioje byloje nustatyta, kad iš viso 9 teisiamieji posėdžiai 2021 m. rugsėjo 8 d., 2021 m. rugsėjo 29 d., 2021 m. lapkričio 11 d., 2021 m. lapkričio 18 d., 2021 m. gruodžio 6 d., 2021 m. gruodžio 16 d., 2022 m. sausio 17 d., 2022 m. sausio 27 d. ir 2022 m. vasario 28 d. neįvyko dėl to, kad į juos neatvyko T. O.. Visais atvejais pastarajam buvo tinkamai pranešta apie šiuos posėdžius bei visais atvejais jis (per savo gynėją) teismui pateikė prašymus atidėti bylos nagrinėjimą bei sveikatos apsaugos ministro nustatytos formos pažymas. Pirmosios instancijos teismas paskyrė byloje teismo medicinos ekspertizę, ar, be kita ko, T. O. pagal tuo metu buvusią savo sveikatos būklę galėjo dalyvauti nurodytuose teisiamuosiuose posėdžiuose. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus 2022 m. balandžio 7 d. ekspertizės akte nustatyta, kad T. O. medicininiuose dokumentuose nenurodyta priežasčių, dėl kurių jis negalėjo dalyvauti dalyje šių posėdžių, t. y. 2021 m. rugsėjo 8 d., 2021 m. rugsėjo 29 d., 2021 m. gruodžio 16 d., 2022 m. sausio 17 d., 2022 m. sausio 27 d. ir 2022 m. vasario 28 d. teisiamuosiuose posėdžiuose. Iš Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Tarnyba) Paslaugų kokybės priežiūros skyriaus 2022 m. liepos 15 d. ataskaitos matyti, kad T. O. gydytoja jam medicinines pažymas dėl negalėjimo dalyvauti 2021 m. rugsėjo 8 d., 2021 m. rugsėjo 29 d., 2022 m. sausio 17 d., 2022 m. sausio 27 d. ir 2022 m. vasario 28 d. teisiamuosiuose posėdžiuose išdavė nepagrįstai – sveikatos istorijoje neaprašė T. O. sveikatos būklės vertinimo, norint pagrįsti jo negalėjimą dalyvauti teisminiame procese, nenurodė objektyvių priežasčių, dėl kurių jis negalėjo dalyvauti teisiamuosiuose posėdžiuose, neatliko objektyvaus jo sveikatos būklės vertinimo, tuo pažeidė ataskaitoje nurodytus jos veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Tarnybos direktoriaus 2022 m. liepos 19 d. įsakymu T. O. gydytojai dėl šių pažeidimų buvo paskirtas įspėjimas. Šie Tarnybos dokumentai buvo gauti bei ištirti apeliacinės instancijos teisme.

25. Įvertinęs visus šiuos bylos duomenis (išskyrus Tarnybos pateiktus dokumentus), pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad T. O. 2021 m. rugsėjo 8 d., 2021 m. rugsėjo 29 d., 2021 m. gruodžio 16 d., 2022 m. sausio 17 d., 2022 m. sausio 27 d. ir 2022 m. vasario 28 d. teisiamuosiuose posėdžiuose nedalyvavo be pateisinamų priežasčių. Su tokia išvada teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti. Pagal šioje byloje aktualų BPK 37 straipsnio 1 dalies 5 punktą viena iš svarbių asmens nedalyvavimo baudžiamajame procese priežasčių yra ikiteisminio tyrimo įstaigai, prokurorui ar teismui adresuota sveikatos apsaugos ministro nustatytos formos pažyma patvirtinta liga, dėl kurios asmuo negali atvykti pagal šaukimą. Šiuo gi atveju, kaip jau minėta, dėl visų šių 6 teisiamųjų posėdžių nuteistasis T. O. (per savo gynėją) pateikė prašymus atidėti bylos nagrinėjimą bei sveikatos apsaugos ministro nustatytos formos pažymas, kaip to reikalaujama BPK 37 straipsnio 1 dalies 5 punkte. Taigi, jis savo pareigos pranešti teismui apie negalėjimą dalyvauti teisiamuosiuose posėdžiuose bei nurodyti to priežastis iš esmės nepažeidė. Priešingai nei tai nurodoma skundžiamame nuosprendyje, T. O. gydytojos veiksmai nesudaro pagrindo daryti priešingos išvados. Byloje nėra jokių duomenų, rodančių, kad T. O. gydytoja pažymas jam išdavė piktnaudžiaudama tarnyba. To Tarnyba irgi nenustatė. Kaip minėta, T. O. gydytoja dėl jos veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo jau buvo nubausta. Taigi, už jos veiksmus T. O. nėra jokio pagrindo taikyti pakankamai griežtas BPK 133 straipsnio 6 dalyje numatytas teisines pasekmes – už jį sumokėto užstato perdavimą valstybei.

26. Kaip galima spręsti vertinant skundžiamo nuosprendžio turinį, T. O. BPK 133 straipsnio 6 dalyje numatytos teisinės pasekmės nebūtų kilusios, jei jis pats objektyviai būtų įvertinęs savo sveikatos būklę bei atvykęs į teisiamuosius posėdžius. Tačiau apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad kiekvienas žmogus fizinį skausmą išgyvena skirtingai. Dėl to BPK 37 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytas reikalavimas teismui pateikti sveikatos apsaugos ministro nustatytos formos pažymą reiškia, kad nuteistojo (kaip šiuo atveju) galimybę dėl ligos nedalyvauti teisiamajame posėdyje turi įvertinti jo gydytojas. Vien tai, kad nuteistasis į jį kreipėsi su prašymu tokią pažymą išduoti, o ji jam buvo išduota nepagrįstai, savaime nesudaro pagrindo teigti, jog už tai yra atsakingas nuteistasis. Kita vertus, šioje byloje nuteistojo T. O. neatvykimas į teisiamuosius posėdžius buvo susijęs su jo sveikatos būkle. Tai pirmosios instancijos teismas nurodė ir skundžiamame nuosprendyje, tačiau to išsamiau nevertino.

27. Šioje byloje nustatytos tokios aplinkybės, susijusios su nuteistojo T. O. sveikatos būkle: T. O. buvo nustatytas kairės čiurnos išorinės kulkšnies ir blauzdikaulio užpakalinio krašto lūžis 2021 m. birželio mėnesį. Dėl šios traumos 2021 m. birželio 24 d. jam buvo atlikta operacija. Dėl šio sužalojimo T. O. vaikštant negalėjo atsiremti kaire koja nuo traumos pradžios iki jam pakartotinai atliktos operacijos 2022 m. vasario 24 d. ir tolimesnės jo reabilitacijos pabaigos. 2021 m. rugpjūčio 10-20 dienomis T. O. buvo gydytas ligoninės Endokrinologijos skyriuje, jam, be kita ko, buvo nustatyta plaučių embolija. 2021 m. lapkričio 23 d. gydytojas ortopedas traumatologas nustatė, kad T. O. nesuaugęs kaulas po lūžio. Dėl to T. O. buvo reikalinga dar viena operacija. 2021 m. gruodžio 4-7 dienomis T. O. buvo gydytas VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje. T. O. 2022 m. vasario 24 d. buvo pakartotinai operuotas dėl nesugijusio kairės čiurnos kaulo lūžio ir tą pačią dieną išrašytas tolimesniam ambulatoriniam gydymui ir reabilitacijai. Pagal medicininius dokumentus po šios operacijos T. O. nurodyta 6 savaites neminti kojos. Apeliacinės instancijos teisme gautas bei ištirtas įrodymas – tai Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) teritorinio skyriaus 2022 m. rugsėjo 14 d. sprendimas, iš kurio matyti, kad dėl kojos traumos nulemtų pasekmių sveikatai T. O. buvo nustatytas 60 procentų darbingumo lygis, kurio terminas – nuo 2022 m. rugsėjo 13 d.

28. Taigi, kaip matyti, T. O. savo kojos traumos buvo gydomas ilgai, jis buvo 2 kartus operuotas. Iš byloje esančių įvairių medicininių dokumentų, 2022 m. balandžio 7 d. ekspertizės akto matyti, kad T. O. iš esmės visą gydymosi laikotarpį negalėjo priminti sužalotos kojos, judėjo ramentų pagalba. Visa tai leidžia teigti, kad T. O. išties turėjo jausti fizinį skausmą, jo apsitarnavimo funkcijos buvo apribotos, pas gydytojus jis dažniausiai lankydavosi su jį lydinčiu asmeniu. Minėtas sprendimas, kuriuo T. O. buvo nustatytas 60 procentų darbingumo lygis, tik patvirtina jo patirto sužalojimo sveikatai rimtumą bei to liekamuosius reiškinius. Akivaizdu, jog gydytojo pareiga yra įvertinti paciento sveikatos būklę ir su tuo susijusią galimybę jam dalyvauti teisiamajame posėdyje. Būtent gydytojo pareiga yra laikytis jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų ir priimti sprendimą išduoti reikiamą pažymą dėl negalėjimo dalyvauti teisiamajame posėdyje ar atsisakyti tai padaryti, nurodyti to priežastis, rekomendacijas, kaip elgtis teisiamajame posėdyje. Tai patvirtina, kad T. O. negali būti atsakingas už jam gydytojos nepagrįstai išduotas sveikatos apsaugos ministro nustatytos formos pažymas, nesant duomenų dėl gydytojos piktnaudžiavimo tarnyba.

29. Šios išvados nepaneigia pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės, kad T. O. po 2022 m. balandžio 7 d. atliktos teismo medicinos ekspertizės dalyvavo teisiamuosiuose posėdžiuose. Visų pirma, jo dalyvavimas šiuose posėdžiuose buvo užtikrintas atsižvelgiant į jo sveikatos būklę – jam leista kreiptis į teismą sėdint, laikyti koją pakėlus, išvykti į suderintą reabilitacijos procedūrą. Antra, tuomet jam jau buvo atlikta antra operacija gydant tą patį kojos sužalojimą. Byloje nėra duomenų apie kokias nors sekusias komplikacijas po šios operacijos, todėl negalima vienareikšmiškai teigti, kad po antros operacijos vykusiuose teisiamuosiuose posėdžiuose T. O. dalyvavo tik dėl jam nepalankaus 2022 m. balandžio 7 d. ekspertizės akto, o ne dėl jo pagerėjusios sveikatos būklės.

30. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria užstato davėjos E. B. už T. O. sumokėtas 10 000 Eur užstatas buvo perduotas valstybei, nėra pagrįstas, kadangi teismo išvados dėl nuteistojo kliudymo procesui nepagrindžia surinktų įrodymų visuma. Ši skundžiamo nuosprendžio dalis keičiama – pradėjus vykdyti šį nuosprendį, užstato davėjos E. B. už T. O. sumokėtas 10 000 Eur užstatas grąžinamas užstato davėjai, kaip tai numatyta BPK 133 straipsnio 7 dalyje.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. birželio 23 d. nuosprendį.

Panaikinti šio nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta užstato davėjos E. B. už T. O. sumokėtą 10 000 Eur užstatą perduoti valstybei.

Kardomąją priemonę – užstatą – palikti galioti iki pradėjus bausmės vykdymą.

Pradėjus vykdyti šį nuosprendį, už T. O. sumokėtą 10 000 Eur užstatą grąžinti užstato davėjai E. B..

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.