Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėja Indrė Averkienė, sekretoriaujant Laurai Jarušaitei, Jūratei Juknevičienei, dalyvaujant prokurorui Arvydui Čapui, nukentėjusiajai D. B., kaltinamajam L. B., kaltinamojo gynėjai advokatei Angelei Fominienei, viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta adresu (duomenys neskelbtini), neteistas, Kauno apylinkės teismo 2016-03-24 nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiąja D. B.,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. B. 2016-05-08 apie 17.40 val. buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto su savo sutuoktine D. B. metu, tyčia, abiem rankom sugriebė ją ties pečiais bei stūmė, dėl ko ji aukštielninka griuvo ant lovos, o šiai nugriuvus, atsisėdo ant jos, abiem rankom sugriebė ją ties pečiais, suspaudęs juos laikė, o kai ši atsistojo ir nubėgo į virtuvę, virtuvėje tyčia, ranka sugriebė D. B. už dešinės rankos ties alkūne ir žastu bei tampė ją į šonus, dėl ko ji kaire ranka, kuria laikėsi įsikibusi į rankeną, kelis kartus trenkėsi į durų staktą, taip smurtaudamas prieš D. B., padarė jai poodines kraujosruvas pasmakrėje, abiejuose žastuose, kairiame dilbyje, kas sukėlė nežymų jos sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis L. B. kaltu prisipažino visiškai, teismo posėdžio metu paaiškino, jog 2016-05-08 vakare, tarp jo ir žmonos įvyko žodinis konfliktas, jis buvo išgėręs, norėjo pasikalbėti su žmona, o žmona norėjo išeiti iš namų. Jis supyko ir pastūmė ją ant lovos, stipriai suspaudė pečius, ji išsilaisvino. Tada virtuvėje jis sugriebė jai už rankos ir tampė, dėl ko ji atsitrenkė į durų staktą ir susižalojo ranką, susidarė kraujosruvos. Dėl savo elgesio labai gailisi, atsiprašė žmonos. Blaivas taip nebūtų pasielgęs.

Nukentėjusioji D. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad įvykio dieną ji ir jos vyras buvo išgėrę, tarp jų įvyko konfliktas, ji pasakė jam, kad nori skirtis. Tada vyras pagriebė ją ir pastūmė, ji nukrito ant lovos, jis spaudė, ji norėjo ištrūkti, muistėsi. Kai jis ją paleido, ji nubėgo į virtuvę, o kai norėjo išeiti iš virtuvės, vyras sugriebė jai už dešinės rankos ir stipriai tampė. Kita ranka ji laikėsi už durų rankenos ir dėl tampymo trankėsi į durų staktą, dėl ko ant kairės rankos atsirado kraujosruvos. Nors ji nebemato bendros ateities su vyru ir nori skirtis, tačiau dėl šio įvykio jam dovanoja, nes vyras atsiprašė, gailėjosi. Kaltinamasis nebe pirmą kartą smurtauja, tai vyksta kai jis būna išgėręs, blaivas nesmurtauja.

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad priimtas D. B. pareiškimas, kuriame ji parodė, kad 2016-05-08 apie 17.40 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), jos sutuoktinis L. B. pargriovė ją ant lovos, virtuvėje čiupo už rankos ir tampė, dėl ko ji juto fizinį skausmą ir susižalojo kairę ranką. Šame protokole nukentėjusioji D. B. parodė tas pačias aplinkybes, kaip ir pareiškime. Be to, parodė, kad konfliktas kilo jai pasakius, kad skirsis, o baigėsi kieme buvusiai mažametei dukrai sugrįžus ir sudrausminus tėvą. Anksčiau yra buvę smurto artimoje aplinkoje atvejų. Tame pačiame protokole nurodyta, kad apžiūrėta, aprašyta ir užfiksuota įvykio vieta – butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b.l.3-6, 2 tomas).

Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad 2016-05-08 apie 17.56 val. iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), smurtas artimoje aplinkoje – vyras smurtauja prieš sutuoktinę. Atvykus į įvykio vietą, nustatyta, kad policiją kvietė D. B., kuri įvykio vietoje paaiškino, kad jos sutuoktinis, būdamas neblaivus, miegojo, pabudęs, griebė ją už rankos, kadangi ji pasakė, kad su juo skirsis, tempė iš virtuvės į kambarį, ji šaukėsi pagalbos, o kai atbėgo dukra, L. B. ją paleido ir pasišalino. D. B. buvo išsigandusi, susijaudinusi, verkė, teigė, kad patyrė fizinį skausmą. Smurtą galintys rodyti požymiai: paraudonavimas kairės rankos srityje. Smurtu įtariamas asmuo iš įvykio vietos buvo pasišalinęs, todėl nebuvo sulaikytas (b.l.7-8, 2 tomas).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1182/2016(02) padaryta išvada, kad D. B. konstatuota poodinės kraujosruvos pasmakrėje, abiejuose žastuose, kairiame dilbyje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis ir galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2016-05-08. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai galėjo būti padaryti trijų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai padaryti suduodant smūgius kumščiais, spiriant koja, ar kitu kietu panašaus pobūdžio daiktu (b.l.12, 2 tomas).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 str. nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas L. B. pasitvirtino. Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, teisme jis nurodė, jog kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, jis pastūmė savo žmoną, ji pargriuvo ant lovos, ją gulinčią spaudė, o kai ji norėjo išeiti iš virtuvės, griebė už rankos, tampė, dėl ko ji kita ranka trankėsi į durų staktą. Tokie jo parodymai sutampa su nukentėjusiosios parodymais, duotais teismo posėdžio metu, rašytiniais bylos duomenimis. Byloje nustatyta, kad L. B. smurtaudamas prieš nukentėjusiąją D. B. padarė jai sužalojimus, sukėlusius nežymų sveikatos sutrikdymą. Kadangi L. B. nežymiai sutrikdė savo šeimos nario – sutuoktinės sveikatą, todėl jo veiksmai kvalifikuotini pagal BK 140 str. 2 d.

Bylos duomenimis, Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 24 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-901-919/2016 L. B., padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d., buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 str. 1 d., jam susitaikius su nukentėjusiąja D. B. (b.l.40-43). Atsižvelgiant į paminėtą aplinkybę, L. B., būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 str. 1 d., per vienerius metus nuo Kauno apylinkės teismo nuosprendžio priėmimo padarė naują tyčinį nusikaltimą, pastarasis teismo sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti, todėl priimant nuosprendį šioje baudžiamojoje byloje sprendžiamas klausimas dėl L. B. baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 str. 4 d.).

Teismas pažymi, kad įrodymai, kuriais pagrįstos Kauno apylinkės teismo 2016-03-24 nuosprendyje išdėstytos išvados, teisiamajame posėdyje pakartotinai netiriami (įrodymų tyrimas ankstesnėje byloje buvo atnaujinamas tam, kad būtų ištirti bausmės rūšies ir dydžio parinkimui reikšmingi duomenys, taip pat duomenys, būtini teisingam kitų nuosprendžio rezoliucinės dalies klausimų išsprendimui).

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 str. išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažįstama tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai galisi bei atsiprašė nukentėjusiosios (BK 59 str. 1 d. 2 p., 2 d.), jo atsakomybę (dėl abiejų veikų) sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, jog nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skirdamas bausmes, teismas atsižvelgia į tai, kad L. B. padarė du nesunkius nusikaltimus, veikdamas tiesiogine tyčia, į tai, kad nusikalstamos veikos baigtos, į nusikalstamų veikų pasekmes (pirma veika sukeltas fizinis skausmas, antra veika sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas), į laiko tarpą, praėjusį tarp nusikalstamų veikų padarymo, į tai, kad L. B. ankščiau neteistas, administracine tvarka nebaustas (b.l.39, 44), yra dirbantis (b.l.45). Kaltinamasis VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė, Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruotas (b.l.48, 50). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti kaltinamajam taikant straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą (BK 48 str.), kurio laikotarpis parinktinas atsižvelgus į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis ir įvertinus įvykio aplinkybes.

Kadangi L. B. nusikalstamas veikas padarė savo šeimos nario – sutuoktinės atžvilgiu, kartu su bausme jam skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 42 str. 6 d., 67 str., 72² str.).

Šiuo atveju bausmių bendrinimas pagal BK 38 str. 4 d. numatytą atvejį nėra numatytas nei BK 63 str., nei BK 64 str. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2007 m. lapkričio 27 d. nutartyje (Nr. 2K-P-429/2007) yra tik pasisakyta, kad kaltinamasis pripažįstamas kaltu padaręs veiką (veikas), dėl kurios (kurių) buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, ir, laikantis BK normų, reglamentuojančių bausmės skyrimą bei bausmių subendrinimą, skiriamos bausmės už visas veikas ir galutinė subendrinta bausmė. Plenarinės sesijos nutartyje nenurodytas konkretus Baudžiamojo kodekso straipsnis pagal kurį bendrinamos bausmės. Šiuo aptariamuoju atveju tai, kad L. B. nusikalstamą veiką padarė po pirmojo nuosprendžio (2016-03-24) priėmimo, suponuoja, kad turėtų būt taikomas BK 64 str. numatytos bausmių bendrinimo taisyklės. Tačiau, 2016-03-24 nuosprendžiu L. B. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jam bausmė nebuvo paskirta. BK 64 str. reglamentuoja bausmių subendrinimą, kai per neatliktos bausmės laiką asmuo vėl padaro nusikalstamą veiką. Todėl teismas daro išvadą, kad L. B. bausmės bendrinamos pagal BK 63 str. taisykles.

Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, baudžiamoji byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pradėjus nuosprendžio vykdymą, panaikintina (BPK 139 str. 3 d.).

Į bausmės laiką įskaičiuotinas laikas L. B. išbūtas laikiname sulaikyme (už 2016-03-12 veiką) nuo 2016-03-12, 05.00 val. iki 2016-03-13, 11 val. (dvi paros).

Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-5419, kurioje nurodyta, kad advokatė Angelė Fominienė teikia antrinę pagalbą L. B., antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 23,16 Eur ir jas prašoma priteisti iš kaltinamojo (b.l.62).

Atsižvelgiant į tai, kad, nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka, gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybos įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, be to, ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis, nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-307 str., 313 str. 432 str.,

nusprendžia:

L. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d. (2016-03-12 veika), ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

L. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d. (2016-05-08 veika), ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes iš dalies sudėti ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ str., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis BK 66 str., į paskirtos laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016-03-12, 05.00 val. iki 2016-03-13, 11.00 val. (dvi paros).

BK 42 str. 6 d., 67 str., 72² str. pagrindu, L. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurį jis privalo atlikti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti iš L. B. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.