Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Aurelijus Rauckis, sekretoriaujant Ramunei Gudaitei, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Patalavičienei, kaltinamajam L. B., nukentėjusiajai D. B., kaltinamojo gynėjai advokatei Vidai Kabečienei, viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L. B., gim. (duomenys neskelbtini), Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. B. 2016-03-12 apie 04.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto su savo sutuoktine D. B. metu, jai gulint lovoje, tyčia, abiem rankom sugriebė ją ties pečiais ir jėga ištempė iš lovos ant grindų, kur gulinčiai kojos pėda du kartus spyrė jai į galvą, taip mušdamas D. B. ir kitaip prieš ją smurtaudamas, sukėlė jai fizinį skausmą, t.y. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d.

L. B. teisme kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad įvykio dieną pas juos buvo svečių ir jis kartu su sutuoktinę vartojo alkoholinius gėrimus. Svečiams išsiskirsčius jie nuėjo gulti. Vėliau pykdamas ant žmonos, kad ši vartojo alkoholinius gėrimus, sukėlė žodinį konfliktą, o paskui jėga ištempė ją iš lovos ir kojomis sudavė į galvą. Mano, kad taip jį paveikė alkoholis. Atsiprašė žmonos, ji jam atleido,

Nukentėjusioji D. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad tai pirmas kartas kai sutuoktinis vartojo fizinį smurtą. Sutuoktinis jos atsiprašė ir ji jam atleido ir jie susitaikė.

Kaltinamajam L. B. pilnai pripažinus savo kaltę, visi proceso dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems proceso dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius BPK 291 str. reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 str.).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo L. B. padaryta nusikalstama veika be jo visiško prisipažinimo taip pat įrodyta BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka teisiamajame posėdyje ištirtais rašytiniais įrodymais:

- įtariamuoju apklaustas L. B. ikiteisminio tyrimo metu dėl jam inkriminuotos veikos prisipažino visiškai ir parodė, kad D. B. yra jo sutuoktinė. Jie susituokė 2000 m. ir iki šiol yra šeima, veda bendrą ūkį, gyvena kartu, bendrai augina du bendrus nepilnamečius vaikus - sūnų ir dukterį. Pastaruoju metu gyveno jos vardu registruotame, tačiau santuokoje bendrai įgytame, todėl abiem priklausančiame dviejų kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Iš esmės jų su sutuoktine tarpusavio santykiai yra geri, tačiau, kaip ir kiekvienoje šeimoje, pasitaiko konfliktų. 2016-03-11 vakare pas juos namuose buvo svečių. Ir jis, ir jo sutuoktinė saikingai vartojo alkoholinius gėrimus. 2016-03-11 apie 23.00 val. svečiai išvažiavo ir bute liko tik jų šeima: jis, sutuoktinė D. B. ir abu jų vaikai. Nuėjo miegoti: jis su sūnumi miegojo viename kambaryje, sutuoktinė su dukra - kitame kambaryje. 2016-03-12 apie 04.00 val. jis atėjo į kambarį, kuriame miegojo jo sutuoktinė. Pyko ant jos, kad vakare ji gėrė alkoholį. Tuo metu apie tai, kad ir pats tai darė, negalvojo. Pykdamas ant sutuoktinės, jai dėl to žodžiu papriekaištavo ir tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurį pats ir sukėlė. Konflikto metu nesusivaldė ir abiem rankom sugriebęs sutuoktinę už pečių, jėga ją gulinčią ištempė iš lovos, kurioje ji gulėjo. Ją ištempė ant grindų. Sutuoktinei gulint ant grindų, tyčia, tebepykdamas ant jos, basos kojos pėda du kartus spyrė jai į galvą. Visiškai pripažįsta, kad tiek jėga tempdamas savo sutuoktinę iš lovos, tiek paskui jai gulinčiai spirdamas į galvą, sukėlė jai fizinį skausmą. Supranta, kad tai yra nusikaltimas, tačiau tuo metu, būdamas neblaivus, apie teisines pasekmes negalvojo. Didelės įtakos jo tokiems veiksmams turėjo ta aplinkybė, kad įvykio metu buvo neblaivus - būdamas blaivus, tikrai būtų taip nesielgęs. Sutuoktinė pabėgo iš buto, tačiau jam nepavyko jos pavyti, o netrukus atvykę policijos pareigūnai jį sulaikė. Fizinį smurtą prieš sutuoktinę jis panaudojo pirmą kartą. Nori sutuoktinės atsiprašyti dėl savo neteisėtų veiksmų, su ja taikytis ir toliau gyventi kartu. Pasižada nesmurtauti, nedaryti nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų (b.l. 36-38);

- pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame nurodyta, kad priimtas D. B. pareiškimas, kuriame ji parodė, kad 2016-03-12 apie 04.00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), jos vyras L. B. konflikto metu koja spyrė jai į galvą ir sukėlė jai fizinį skausmą. Šiame protokole nukentėjusioji D. B. parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kartu su vyru L. B. ir dviem bendrais vaikais. Kartu gyvena apie 20 metų. 2016-03-11 vakare namuose turėjo svečių, visi kartu vartojo alkoholį, o vėliau apie 24.00 val. svečiai išėjo, o jie atsigulė miegoti. Apie 04.00 val. jai miegant kambaryje su nepilnamete dukra, į kambarį atėjo neblaivus vyras, kuris išvertė ją iš lovos ant žemės ir pradėjo kojomis spardyti jai į galvą bei ant jos rėkti. Jai pavyko pabėgti nuo vyro, buvo iškviesta policija. Į teismo medikus nesikreips, nes sužalojimų nepatyrė. Tuo pačiu protokolu apžiūrėta, aprašyta ir užfiksuota įvykio vieta – butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 3-4);

- tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame nurodyta, kad 2016-03-12 apie 04.47 val. iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo buvo gautas pranešimas dėl vyro smurto prieš moterį. Atvykus į įvykio vietą, nustatyta, kad policiją kvietė D. B.. Įvykio vietoje gauta duomenų, kad vyras užpuolė žmoną, spardė ją nepilnametės dukters akivaizdoje. Smurtą patyręs asmuo – D. B. - paaiškino, kad vyras jai spardė į galvą, ji pabėgo, jis ją vijosi, tačiau ji spėjo pabėgti. Ji bijo vyro. Smurtu įtariamas asmuo – L. B. – įvykio vietoje neaiškino nieko. Jis buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos įstaigą (b.l. 6-9);

- nukentėjusioji D. B. parodė, kad L. B. yra jos sutuoktinis. Jie susituokė 2000-10-26 ir iki šiol yra šeima, gyvena kartu, veda bendrą ūkį, augina du nepilnamečius vaikus. Pastaruoju metu gyveno jos vardu registruotame, tačiau bendrai santuokoje įgytame dviejų kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Iš esmės jos ir sutuoktinio tarpusavio santykiai yra geri, tačiau, kaip ir kiekvienoje šeimoje, pasitaiko konfliktų. 2016-03-11 vakare pas juos namuose buvo svečių, todėl tiek ji, tiek jos sutuoktinis saikingai vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 23.00 val. svečiai išvažiavo ir namuose liko tik ji, jos sutuoktinis ir du jų vaikai. Jie nuėjo miegoti: ji su dukra į vieną kambarį, sutuoktinis su sūnum - į kitą kambarį. 2016-03-12 apie 04.00 val. į kambarį, kuriame ji miegojo, atėjo jos sutuoktinis L. B., kuris sukėlė žodinį konfliktą dėl to, kad ji vakare gėrė alkoholinius gėrimus, nors jis ir pats tą darė. Pykdamas ant jos dėl to, sutuoktinis, jai gulint lovoje, tyčia, abiem rankom sugriebė ją ties pečiais ir, panaudodamas savo fizinę jėgą, ištempė iš lovos ant grindų ir, jai gulint ant jų, du kartus basos kojos pėda spyrė jai į galvą. Tai jis padarė neabejotinai tyčia. Tiek tempimas jėga iš lovos, tiek spyriai į galvą jai sukėlė fizinį skausmą. Ji savo sutuoktiniui nieko nedarė, mušama nesipriešino. Po jo spyrių į galvą jai pavyko atsistoti ir pabėgti iš kambario, kuriame vyko konfliktas, ir iš buto į gatvę. Nors sutuoktinis ją vijosi, tačiau jai pavyko pasislėpti nuo jo. Apie įvykį buvo pranešta policijos pareigūnams, kuriems atvykus, L. B. buvo sulaikytas. Tai pirmas kartas, kai jis prieš ją smurtauja. Jai pranešta apie teisę pareikšti civilinį ieškinį, ši teisė jai yra suprantama, tačiau yra apsisprendusi ir civilinio ieškinio nereikš. Sutuoktinio L. B. tyčinis fizinis smurtas prieš ją sukėlė jai fizinį skausmą, tačiau ant jos kūno nėra sužalojimo žymių, todėl, nors jai ir paaiškintas būtinumas kreiptis pas teismo medikus dėl galimo sužalojimo masto nustatymo, teismo medicininiam tyrimui ji nevyks. Nei iš karto po įvykio, nei vėliau pas jokius gydytojus ar medikus nesikreipė ir nesikreips, nedarbingumo pažymėjimas jai išduotas nebuvo (b.l. 14-16);

- pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolu Nr. 14, kuriuo 2016-03-12 05.36 val. L. B. nustatytas 1,69 promilių girtumas (b.l. 19).

Visi šie tyrimo veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl vadovaujantis BPK 20 str., jie laikomi įrodymais.

Aukščiau aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad L. B. 2016-03-12 apie 04.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto su savo sutuoktine D. B. metu, jai gulint lovoje, tyčia, abiem rankom sugriebė ją ties pečiais ir jėga ištempė iš lovos ant grindų, kur gulinčiai kojos pėda du kartus spyrė jai į galvą, taip mušdamas D. B. ir kitaip prieš ją smurtaudamas, sukėlė jai fizinį skausmą. Dėl paminėtų aplinkybių kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 str. 2 d. bei įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

BK 38 str. 1 d. numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:

2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir

3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir

4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės recidyvistas, pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.

Teismo posėdžio metu nukentėjusioji D. B. nurodė, kad atleido kaltinamajam, sutinka su juo taikytis ir neprieštarauja, jog byla būtų nutraukta šalims susitaikius, prokurorė tam neprieštaravo.

Kaltinamasis L. B. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, su nukentėjusiąja susitaikė, nukentėjusioji civilinio ieškinio nereiškia, pretenzijų neturi. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Kaltinamojo padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių (BK 11 str. 3 d.), jis neteistas (b.l. 46), administracine tvarka nebaustas (b.l. 47), dirbantis (b.l. 48), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (b. l. 52), Kauno apskrities priklausomybės ligų centro įskaitoje neregistruotas (b.l. 55). L. B. dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, su nukentėjusiąja susitaikė, ji jam atleido, pretenzijų neturi. Todėl įvertinus visas šias aplinkybes, teismas daro išvada, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Anksčiau jis nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu. Dėl šių priežasčių, esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms, kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 str. 2 d. jam susitaikius su nukentėjusiąja D. B., baudžiamąją bylą nutraukiant.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis L. B. teisiamas pirmą kartą, dirba, todėl baudžiamojo poveikio priemonės jam neskirtinos.

Šioje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Civilinis ieškinys nepareikštas.

Daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Dėl advokato darbo apmokėjimo.

Byloje 2016-03-15 dieną buvo gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos elektroniniu parašu pasirašyta ir elektroniniu paštu atsiųsta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-2964, kurioje nurodyta, kad advokatė Vida Kabečienė teikė antrinę teisinę pagalbą L. B. šioje byloje, dėl ko antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokato užmokesčiui sudaro 23,16 eurų. Minėtas išlaidas prašoma priteisti iš kaltinamojo L. B..

Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kaltinamajam gynėjas advokatas privalomai buvo paskirtas BPK 51 str. 1 d. 9 p. numatytu pagrindu, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos galėtų būti priteistos iš kaltu pripažinto L. B.. Tačiau nagrinėjamu atveju minėtų išlaidų priteisti nėra pagrindo. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str., 272 str., 273 str., 291 str., 297-299 str., 301-303 str., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., 432 str.,

nusprendžia:

L. B., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiąja D. B. ir baudžiamąją bylą Nr. 1-901-919/2016 nutraukti.

Išaiškinti L. B., jog jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu L. B. per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis teismo sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti iš L. B. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.