Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, dalyvaujant pareiškėjui A. J., pareiškėjo atstovei D. D., atsakovo atstovui Gintarui Motuzui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. J. skundą dėl įsakymo panaikinimo atsakovui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. (toliau – ir pareiškėjas) padavė teismui skundą, kuriame prašo panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2015 m. spalio 2 d. įsakymą Nr. P-250 „Dėl sprendimo, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Apsaugos, priežiūros ir įskaitos skyriaus vyresnysis inspektorius A. J. padarė tarnybinį nusižengimą, priėmimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo“.

Skunde paaiškina, kad eina Apsaugos, priežiūros ir įskaitos skyriaus vyresniojo inspektoriaus pareigas Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau - Kalėjimų departamentas). 2015 m. rugsėjo 15 d. buvo surašyta Tarnybinio tyrimo išvada Nr. TT-18 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pareigūnų veiksmų, susijusių su suimtojo N. T. skundų nagrinėjimu“ (toliau - Išvada). Vadovaujantis šia Išvada, 2015 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. P-250 (toliau - Skundžiamas įsakymas), su kuriuo pareiškėjas susipažino 2015 m. spalio 2 d., pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda - pastaba.

Skundžiamu įsakymu buvo pripažinta, kad pareiškėjas, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Apsaugos, priežiūros ir įskaitos skyriaus vyresnysis inspektorius A. J., padarė tarnybinį nusižengimą, t.y. nevykdė Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau - Statutas) 25 str. 2 d. nuostatų, nesilaikė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau - ir VTĮ) 15 str. 1 d. 1 ir 4 punktuose nustatytų valstybės tarnautojo pareigų, netinkamai atliko tarnybines funkcijas, nustatytas Apsaugos, priežiūros ir įskaitos skyriaus vyresniojo inspektoriaus pareigybės aprašymo (toliau - Pareigybės aprašymas), patvirtinto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 9 d. įsakymu Nr. 154, 7.9 papunktyje.

Pareiškėjas nesutinka su paskirta tarnybine nuobauda - pastaba. Pareiškėjas mano, kad tarnybinė nuobauda jam paskirta nepagrįstai ir neteisėtai, pažeidžiant teisės aktų nuostatas, pagal kurias tarnybinis patikrinimas turi būti atliekamas išsamiai ir nešališkai: tarnybinis patikrinimas buvo atliktas formaliai, o tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyti ne visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai ir neatsižvelgta į kitas faktines aplinkybes, susijusias su pareiškėjo tariamai padarytu tarnybiniu nusižengimu. Skundžiamas įsakymas, kuriuo pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda - pastaba, yra naikintinas, kaip priimtas nepagrįstai ir neteisėtai.

Paaiškina dėl tarnybinio nusižengimo sudėties. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (Žino., 2002, Nr. 45-1708) 2 straipsnio 12 punkte numatyta, kad tarnybiniu nusižengimu laikytinas valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 1R-59 patvirtintų Pataisos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklių (toliau - Taisyklės) 71 punktas įtvirtina, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas baigiamas surašant tarnybinio nusižengimo patikrinimo išvadą, kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės ir jas pagrindžiantys įrodymai, galimai tarnybinį nusižengimą padariusio pataisos pareigūno veiksmo vertinimas. Taisyklių 72 punktas numato, kad konstatavus, kad pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, tyrimo išvadoje turi būti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas padarytas (nurodomas pažeistas atitinkamas teisės akto straipsnis, jo dalis ir punktas), nusižengimo padarymo diena ir laikotarpis, aplinkybės ir jas pagrindžiantys įrodymai, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, tarnybinio nusižengimo padariniai, tarnybinę atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, duomenys apie pareigūno tarnybą, ar nėra suėję Statuto 30 straipsnio 3 dalyje nustatyti tarnybinės nuobaudos skyrimo terminai, ir pateikiamas siūlymas dėl konkrečios tarnybinės nuobaudos. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinioteismo (toliau - LVAT) nutartimi administracinėje byloje Nr. A8-640-04. Teigia, kad atsižvelgiant į minėtąją teismų praktiką bei Taisyklių 71 ir 72 punktus, akivaizdu, jog tarnybinį patikrinimą atliekančiam pareigūnui (pareigūnams) kyla visapusiško tarnybinio nusižengimo sudėties elementų ir kitų aplinkybių atskleidimo pareiga.

Atkreipia dėmesį, kad tarnybinė nuobauda yra paskirta už Statuto 25 str. 2 d., VTĮ 15 str. 1 d. 1 ir 4 p. ir Pareigybės aprašymo 7.9 papunkčio tariamus pažeidimus, o būtent, kad pareiškėjas netinkamai išnagrinėjo nuteistojo N. T. 2014 m. spalio 29 d. skunde išdėstytus teiginius, netinkamai parengęs Kalėjimų departamento 2014-11-21 rašto Nr. 2S-6149 projektą, pateikė jį vizuoti E. G..

Pažymi, kad tiek Išvadoje nurodytos teisės aktų nuostatos, o būtent Statuto 25 str. 2 d. ir VTĮ 15 str. 1 d. 1 ir 4 p. iš esmės yra bendrojo pobūdžio, kurios tik apibrėžia valstybės tarnautojų pareigą laikytis teisės aktų nuostatų ir nenurodo konkrečių teisės normų, kurios valstybės tarnautojui sukuria teisę elgtis pagal vienokį ar kitokį modelį. LVAT tarnybinių ginčų bylose ne kartą yra konstatavęs būtinumą tarnybinio patikrinimo išvadoje neapsiriboti nuoroda į bendro pobūdžio teisės normą bei akcentavo būtinumą nustatyti kokias konkrečias specialiųjų teisės aktų normas valstybės tarnautojas pažeidė atitinkamais savo veiksmais ar neveikimu (žr., pvz., LVAT 2011 m. kovo 14 d. nutartį adm. byloje Nr. A438-370/2011; 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartį adm. byloje Nr. A146- 2476/2012; 2014 m. spalio 6 d. nutartį adm. Byloje Nr. A146-1449/14). Taigi tam, kad valstybės tarnautojas galėtų būti pripažintas padaręs pažeidimą, numatytą VTĮ 15 str. 1 dalies 1, 4 punktuose, būtina nustatyti kokias konkrečias teisės normas pastarasis pažeidė. Pažymi, kad Išvadoje nurodomas Pareigybės aprašymo 7.9 p., kuris savo esme yra gana abstraktus ir kartu nukreipiantis į kitus teisės aktus, reglamentuojančius asmenų teisę į objektyvų ir pagrįstą prašymų, pareiškimų bei skundų nagrinėjimą. Mano, kad tarnybinio patikrinimo metu turi būti neginčijamai ir objektyviai nustatyta, kokį tiksliai teisės akto straipsnį, ar punktą pareigūnas savo veikimu ar neveikimu galimai pažeidė. Akivaizdu, kad Išvadoje konstatuojant, jog pareiškėjas netinkamai parengė atsakymą į skundą, privalo būti nurodyti ir teisės aktų reikalavimai, aiškiai apibrėžiantys tinkamą atsakymo parengimą. Tarnybinį patikrinimą atlikęs asmuo išreiškė vien subjektyvią nuomonę dėl pareiškėjo galimai netinkamai atliktos pareigos ir vadovavosi vien teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-5721-790/2015 pagal N. T. skundą.

Tiek Išvadoje, tiek ir Skundžiamame įsakyme konstatuojama, kad pareiškėjas netinkamai vykdė savo pareigas, pažeidė nurodytus teisės aktus, ir būtent netinkamai išnagrinėjo nuteistojo N. T. 2014-10-29 skunde išdėstytus teiginius, netinkamai parengė Kalėjimų departamento 2014-11-21 rašto Nr. 2S-6149 projektą. Pareigybės aprašymo 6.3 p., Apsaugos, priežiūros ir įskaitos skyriaus vyresniajam inspektoriui keliamas reikalavimas „išmanyti Statutą, Bausmių vykdymo sistemos kodeksą, Suėmimo vykdymo kodeksą ir kitus teisės aktus <...>“, kuris yra reikalingas tinkamam funkcijų atlikimui, tame tarpe ir prašymų, skundų ir pareiškimų nagrinėjimui ir atsakymui į juos parengimui. Mano, kad Išvada, kuria konstatuotas pareiškėjo tarnybinis nusižengimas, neatitinka teisės aktų reikalavimų.

Išvadoje iš esmės konstatuojama, kad dėl pareiškėjo neatliktų veiksmų, arba netinkamai atliktų veiksmų, buvo parengtas netinkamas bei neišsamus sprendimas, taip pat skundą pateikusiam asmeniui nebuvo pateikta visa informacija ir taip pažeista jo teisė paskambinti telefonu. Atkreipia dėmesį, kad skundų nagrinėjimą iš esmės reglamentuoja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (toliau - VAI). Pareiškėjo manymu jis vadovavosi šio Įstatymo nuostatomis (VAĮ 34 str. 1 d.). Paaiškina, kad Kalėjimų departamente, asmenų skundų nagrinėjimo tvarka nėra patvirtinta, todėl valstybės tarnautojai, nagrinėjantys skundus ir siekdami suformuluoti ir priimti sprendimus, vadovaujasi vien VAĮ. Todėl kiekvienas skundą nagrinėjantis asmuo, vadovaudamasis savo įsitikinimu, patirtimi bei teisės aktais, nusprendžia, koks ir kokios medžiagos rinkimas yra būtinas, kad būtų priimtas pagrįstas sprendimas bei nurodytos aiškios ir pakankamos aplinkybės skundą pateikusiam asmeniu. Šiuo atveju, rengdamas Kalėjimų departamento 2014-11-21 rašto Nr. 2S-6149 projektą, pareiškėjas rėmėsi keletu informacijos rinkimo būdų, kartu įvertino Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo veiksmus N. T. suteikiant teisę pasinaudoti paskambinimo teise bei 2014-10-13 įstaigos atsakymo atitiktį teisės aktų reikalavimams. Išvadoje nurodant, kad pareiškėjas tariamai neatliko kai kurių veiksmų, nėra nukreipiama į vienokių ar kitokių veiksmų būtinumą apibrėžiančius teisės aktus. Pareiškėjas mano, kad jo pasirinkti informacijos rinkimo ir apibendrinimo būdai buvo pakankami. Tiek pačioje Išvadoje, tiek ir pareiškėjo teiktame 2015 m. rugpjūčio 12 d. paaiškinime „Dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo“, pareiškėjas akcentavo, kad tarnybos metu tenka nagrinėti gana didelį skaičių nuteistųjų skundų dėl laisvės atėmimo įstaigų veiksmų ir neveikimo, dėl to turi sukaupęs gana didelę skundų nagrinėjimo patirtį. Atsižvelgdamas į tai, nagrinėdamas 2014-10-29 N. T. skundą dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus veiksmų, pareiškėjas pasirinko optimaliausią informacijos rinkimo variantą - telefoninius skambučius bei sprendimui priimti reikalingos informacijos rinkimą raštu. Apie tai detaliai nurodė ir 2015-08-12 paaiškinime dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo. N. T. 2014-10-29 skundas buvo pateiktas pastarajam pasinaudojus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso suteikiama teise Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo atsakymą apskųsti Kalėjimų departamentui. Tad nagrinėdamas 2014-10-29 skundą kartu vertino ir N. T. pateikto Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo atsakymo dėl teisės pasinaudoti telefonu pagrįstumą, atitiktį teisės aktams ir jo išsamumą. Įvertinęs visas aplinkybes, kurios pareiškėjo, kaip Apsaugos, priežiūros ir įskaitos skyriaus vyresniojo inspektoriaus, nuomone leidžia susidaryti pagrįstą nuomonę dėl 2014-10-13 Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo atsakymo ir vadovaudamasis VAĮ 3 str. 1 p., 2 p., 6 p., įtvirtintais įstatymo viršenybės, objektyvumo ir efektyvumo principais, parengė Kalėjimų departamento 2014-11-21 rašto Nr. 2S-6149 projektą. Mano, kad surinkta informacija ir duomenys buvo pakankami sprendimui priimti, dėl to Išvadoje nurodyti teiginiai dėl pareiškėjo neva neveikimo siekiant išsiaiškinti visas aplinkybes, yra nepagrįsti.

Pareiškėjas nurodo, kad jo ištirtos aplinkybės nesudarė pagrindo išvadai, kad N. T. teisė paskambinti buvo varžoma. Lukiškių tardymo izoliatorius - kalėjimas N. T. informavo dėl teisės paskambinti savaitgalį suteikimo tvarkos ir nurodė nesuteikimo paskambinti priežastis.

Pareiškėjas nurodo, kad tirdamas skundą jis įvertino teisės aktuose nustatytus reikalavimus dėl vaizdo kameromis fiksuojamų vaizdo įrašų saugojimo laiko. Mano, kad, jei teisės aktai nenustato kitaip, peržiūrėti vaizdo įrašų, vėliau nei po 2 parų, nėra galimybės.

Tarnybinį patikrinimą atlikęs pareigūnas Išvadoje taip pat konstatavo, kad pareiškėjas neišsiaiškino, kokia yra prašymų paskambinti pateikimo tvarka, taip pat negavo informacijos iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo dėl veiksmų gavus nuteistojo prašymus. Skundą pateikęs nuteistasis nekvestionavo skambinimo telefonu tvarkos, o įstaiga, Lukiškių tardymo izoliatorius - kalėjimas, neneigė, kad nuteistojo N. T. prašymai buvo gauti. Įvertinęs minėtas aplinkybes, pareiškėjas nusprendė šios informacijos nedetalizuoti. Be to, faktai, kad nuteistasis 2014 m. rugsėjo 6, 7, 14 ir 21 dienomis neskambino, buvo aiškūs ir nei nuteistojo, nei Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo nebuvo neigiami.

Kai kuriuos pareiškėjo paaiškinime išdėstytus teiginius, tarnybinį patikrinimą atlikęs asmuo aiškino ne pagal tikrąją jų prasmę, tokiu būdu padarymas nepagrįstas išvadas. 2015-08-12 teiktame paaiškinime pareiškėjas, be kita ko, nurodė, kiek skundų per 2014 m. ir laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 15 d. iki 2014 m. lapkričio 1 d. teko nagrinėti. Pareiškėjas aiškina, kad teiktame paaiškinime, jis nenurodė, jog dėl darbo krūvio netinkamai išnagrinėjo skundą. Priešingai, nurodydamas orientacinį skundų skaičių, pareiškėjas pažymėjo savo patirtį nagrinėjant nuteistųjų skundus ir nesiekė patvirtinti savo užimtumo.

Paaiškina, kad 2014-09-15 nuteistasis N. T. kreipėsi į Lukiškių tardymo izoliatorių - kalėjimą su skundu dėl teisės paskambinti nesuteikimo. 2014-10-13 Lukiškių tardymo izoliatorius - kalėjimas nuteistajam pateikė informaciją ir atsakymą į jo skundą. Dėl įstaigos atsakymo, kuris netenkino N. T., nuteistasis 2014-10-29 kreipėsi į Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kuriuo prašė išreikalauti iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo telefoninių skambučių prašymus, nurodyti, dėl kokių priežasčių nebuvo atsakyta į nuteistojo 2014-09-08 prašymą, įvertinti nuteistajam padarytą žalą ir ją atlyginti bei nubausti atsakingus Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo administracijos darbuotojus. Siekdamas tinkamai ir pagrįstai atsakyti į 2014-10-29 N. T. skundą, iš esmės kvestionuojantį 2014-10-13 Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo pateiktą susidariusios situacijos vertinimą, visų pirma, pareiškėjas įvertino 2014-10-13 Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo atsakymo atitiktį teisės aktams, numatė galimai būtinų įrodymų surinkimą, iš kurių visumos būtų įmanoma priimti motyvuotą sprendimą dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo veiksmų. Mano, kad įvertindamas Lukiškių tardymo izoliatoriaus atsakymą į N. T. skundą, atliko visus būtinus veiksmus ir surinko pakankamai informacijos ir duomenų sprendimo, kurį vizavo E. G. (neturėjęs pastabų), o pasirašė D. Matuiza, projektui parengti. Be kita ko pažymi, kad D. Matuiza, turėjęs pareigą įvertinti, ar išspręsti visi pareiškėjo N. T. skunde keliami klausimai ir ar į juos atsakyta iš esmės, pastabų dėl skundo išnagrinėjimo neturėjo, 2014-11-21 raštą Nr. 2S-6149 pasirašė. Teisingumo ministerijos darbo grupė motyvuotai dėl galimo tarnybinio nusižengimo pripažino, jog D. Matuiza nepadarė tarnybinio nusižengimo. Nagrinėjant administracinę bylą Nr. 1-5721-790/2015 pagal N. T. skundą, N. T. dėl pareiškėjo parengto rašto Nr. 2S-6149 išsamumo nusiskundimų neišsakė.

Paaiškina, kad LVAT 2006 m. liepos 3 d. teisėjų pasitarime aprobuotame Administracinių bylų dėl tarnybinių ginčų nagrinėjimo teismuose praktikos apibendrinime išaiškino, jog „<...> tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, jog jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus, tarp jų ir valstybės tarnautojo kaltę“. Taigi tarnybinio nusižengimo padarymo faktui konstatuoti nepakanka vien objektyvių požymių nustatymo. Tam turi būti nustatyti ir pagrįsti subjektyvieji tarnybinio nusižengimo požymiai: kaltė, tikslas, motyvas. Tarnybinis nusižengimas gali būti padaromas skirtingomis kaltės formomis, tačiau Išvadoje nėra nurodyta, jog buvo nustatinėjama pareiškėjo kaltė, tikslas bei motyvas, t. y. buvo apsiribota tik objektyviaisiais tarnybinio nusižengimo sudėties požymiais. Pagal teisės doktriną bei LVAT praktiką (2009 m. gegužės 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-604/2009), sprendžiant valstybės tarnautojo tarnybinės atsakomybės klausimą, turi būti vadovaujamasi principu, kad visi kylantys neaiškumai bei pagrįstos abejonės dėl to, ar atitinkama asmens veika užtraukia tarnybinę atsakomybę, turi būti traktuojami atsakomybėn traukiamo valstybės tarnautojo naudai. Neatlikus išsamaus tarnybinio patikrinimo ir vadovaujantis vien prielaidomis, negrindžiamomis teisės aktų nuostatomis, buvo nuspręsta, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą.

Paaiškina, kad nėra pagrindo tvirtinti, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą. Mano, jog Skundžiamas įsakymas, priimtas remiantis neišsamia bei neobjektyvia Išvada, ir tinkamai neįvertinus visų tarnybinio nusižengimo elementų, o tik vadovaujantis išankstiniu nusistatymu. Nesant vienareikšmiškai nustatyto tarnybinio nusižengimo sudėties pareiškėjo veikoje buvimo, Skundžiamas įsakymas turėtų būti panaikintas.

Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovė palaikė skundą ir prašė jį tenkinti.

Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau - Kalėjimų departamentas, atsakovas) pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame su skundu nesutinka (t. II, b.l. 91-96).

Paaiškina, kad Kalėjimų departamente 2015 m. liepos 14 d. gautas suimtojo N. T. 2015 m. liepos 8 d. skundas dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau - Lukiškių TI-K) ir Kalėjimų departamento pareigūnų galimai neteisėtų veiksmų, susijusių su jo skundų nagrinėjimu bei atsakymų parengimu.

Kalėjimų departamentas 2015 m. liepos 21 d. gavo Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2015 m. liepos 16 d. raštą Nr. 4D-2015/1-963/3D-1910 „Dėl skundo ir Seimo kontrolieriaus tarpininkavimo“, kuriuo persiųsta N. T. 2015 m. liepos 8 d. skundo kopija. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius 2015 m. liepos 16 d. raštu Nr. 4D-2015/1-963/3D-1910 nurodė atidžiai išnagrinėti N. T. skundą, pateikti motyvuotą ir teisės aktų nuostatomis pagrįstą atsakymą ir atlikti tarnybinius patikrinimus dėl pareigūnų, ribojusių teisę paskambinti bei nagrinėjusių N. T. skundus dėl neleidimo paskambinti, veiksmų (neveikimo).

2015 m. rugsėjo 15 d. Kalėjimų departamento Imuniteto skyrius, atlikęs tarnybinįtyrimą, dėl pareiškėjo veiksmų, pateikė Išvadą Nr. IT-18, kad jis padarė tarnybinį nusižengimą. 2015 m. spalio 2 d. Kalėjimų departamento direktorius įsakymu Nr. P-250 pripažino, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, nes nevykdė Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 25 straipsnio 2 dalies nuostatų, nesilaikė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose nustatytų valstybės tarnautojo pareigų netinkamai atliko tarnybines funkcijas, nustatytas Apsaugos, priežiūros ir įskaitos skyriaus vyresniojo inspektoriaus pareigybės aprašymo, patvirtinto Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 9 d. įsakymu Nr. 154, 7.9 papunktyje.

N. T. Kalėjimų departamentui pateikė 2014 m. rugsėjo 15 d. skundą, kuriame be kitų teiginių nurodė, kad jau antrą savaitgalį (data nenurodyta) nėra išvedamas paskambinti telefonu, kreipėsi savaitgalį (data nenurodyta) į pareigūną (pavardė nenurodyta), kuris jam pasakė, kad jo prašymų nėra. N. T. Kalėjimų departamento prašė nepersiųsti šio skundo nagrinėti Lukiškių TI-K ir pareiškė, kad yra parašęs Lukiškių TI-K administracijai raštą (data ir numeris bei kitos aplinkybės nenurodytos), į kurį atsakymo ar paaiškinimo negavo, taip pat N. T. paprašė atsiųsti Kalėjimų departamento atstovą.

N. T. 2014 m. rugsėjo 15 d. skundas Kalėjimų departamento 2014 m .rugsėjo 24 d. raštu Nr. 2S-4964 buvo persiųstas nagrinėti į Lukiškių TI-K, šio rašto kopija adresuota suimtajam N. T..

Kalėjimų departamento 2014 m, rugsėjo 24 d. rašto Nr. 2 S-4964 projektą parengė ir N. T. 2014 m. rugsėjo 15 d. skundą Lukiškių TI-K nagrinėjimui persiuntė Kalėjimų departamento Apsaugos, priežiūros ir įskaitos skyriaus vyresnysis inspektorius A. J., dokumentą vizavo šio skyriaus viršininkas E. G., pasirašė direktoriaus pavaduotojas Donatas Matuiza.

N. T. 2014 m. rugsėjo 15 d. skundas buvo išnagrinėtas Lukiškių TI-K ir pateiktas N. T. atsakymas 2014 m. spalio 13 d. raštu Nr. 96-2136, kuriame nurodyta, kad vadovaujantis Taksofono kortelių nuteistiesiems ir suimtiesiems įsigijimo, naudojimosi, paėmimo saugojimui, grąžinimo ir skambinimo telefonu Lukiškių TI-K tvarkos aprašo, patvirtinto šios įstaigos direktoriaus 2013 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. 1-168, 7.2 ir 13 punktų nuostatomis, Lukiškių TI-K laikomiems nuteistiesiems ir suimtiesiems skambučiai suteikiami šeštadieniais, sekmadieniais ir švenčių dienomis nuo 10 val. iki 12 val. ir nuo 14 val. iki 16 val. Nuteistieji ir suimtieji šeštadienį, sekmadienį ir švenčių dienomis gali paskambinti telefonu tik išimties tvarka, pateikę motyvuotą prašymą. Lukiškių TI-K esantys suimtieji ir nuteistieji pateikė labai daug prašymų paskambinti telefonu šeštadienį ir sekmadienį. Dėl didelio darbo krūvio nebuvo galimybės visiems norintiems suteikti teisę paskambinti telefonu. Patikrinus Suimtųjų pokalbių telefonu apskaitos žurnalą, nustatyta, kad nuo 2014 m. rugpjūčio 22 d. iki 2014 m, rugsėjo 15 d. N. T. paskambino telefonu 19 kartų.

N. T. 2014 m. spalio 29 d. skundu kreipėsi į Kalėjimų departamentą dėl Lukiškių TI-K 2014 spalio 13 d. sprendimo, kuriuo išnagrinėtas jo 2014 m. rugsėjo 15 d. skundas. Kalėjimų departamentas šį N. T. skundą gavo 2014 m. spalio 30 d., šiame skunde N. T., be kita ko, nurodė, kad 2014 m. rugsėjo 6, 7, 13, 14, 21 dienomis jam nebuvo suteikta teisė paskambinti telefonu Lukiškių TI-K ir teigė, kad 2014 m. rugsėjo 8 d. parašė skundą adresuotą Lukiškių TI-K direktoriui, kurį padavė Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkui (pavardės nenurodė). Per nustatytą atsakymo pateikimo terminą Lukiškių TI-K į 2014 m. rugsėjo 8 d. skundą atsakymo nepateikė. Be to, Lukiškių TI-K pateiktas atsakymas į 2014 rugsėjo 15 d. skundą yra nenuoseklus ir neatitinka tikrovės. Suimtasis paaiškino, kad buvo pateikęs prašymus paskambinti telefonu visai savaitei, kuriuos įmetė į tam skirtą dėžutę. Visas dienas, išskyrus aukščiau minėtas dienas, buvo išvestas paskambinti. Lukiškių TI-K administracijai pateikė prašymą dėl šių prašymų paskambinti telefonu kopijų pateikimo, tačiau Lukiškių TI-K kopijų nepateikė. 2014 m. rugsėjo 21 d. buvo kameroje Nr. 277, pro kurios durų stiklą jis matė, kaip tą dieną buvo išvesti keli suimtieji paskambinti, tačiau jis paskambinti išvestas nebuvo. Suimtojo nuomone, patikrinti šiuos teiginius buvo galima peržiūrėjus vaizdo stebėjimo kamerų įrašus ir patikrinus Suimtųjų pokalbių telefonu apskaitos žurnalą. N. T. šiame skunde prašė atlikti nuoseklų tyrimą ir atsižvelgti į visas skunde išvardintas aplinkybes, išreikalauti iš Lukiškių TI-K 2014 m. rugsėjo 6, 7, 13, 14, 21 dienomis parašytų prašymų paskambinti telefonu kopijas, nurodyti, dėl kokių priežasčių nebuvo atsakyta į jo 2014 m. rugsėjo 8 d. skundą pateiktą Lukiškių TI-K administracijai.

Kalėjimų departamente, išnagrinėjus N. T. 2014 m. spalio 29 d. skundą, buvo parengtas Kalėjimų departamento 2014 m. lapkričio 21 d. raštas Nr. 2S-6149, kuriame nurodyta, kad gavus šį N. T. skundą ir išnagrinėjus surinktą dokumentinę medžiagą nustatyta, kad N. T. parašė 2014 m. rugsėjo 15 d. skundą Lukiškių TI-K direktoriui dėl teisės paskambinti telefonu nesuteikimo. Šiame Kalėjimų departamento rašte suimtajam buvo paaiškinta, kad jis kreipėsi 2014 m. rugsėjo 15 d. skundu į Lukiškių TI-K ir 2014 m. spalio 13 d. raštu Nr. 96-236 jam buvo atsakyta. Kalėjimų departamento 2014 m. lapkričio 21 d. rašte išdėstyta bendro pobūdžio informacija apie skambučių suteikimo tvarką apskritai, nenustatytos ir nenagrinėtos konkrečios suimtojo N. T. neišvedimo paskambinti telefonu aplinkybės ir priežastys. Toliau šiame rašte konstatuota, kad Lukiškių TI-K raštas, kuriuo buvo atsakyta į N. T. 2014 m. rugsėjo 15 d. skundą, yra pagrįstas ir parengtas nepažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, t. y. šis sprendimas yra pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis, aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos. Rašte nurodyta, kad Lukiškių TI-K pareigūnai N. T. teisių nepažeidė, jo skundas nepagrįstas bei nurodyta apskundimo tvarka.

Kalėjimų departamento 2014 m. lapkričio 21 d. rašto Nr. 2S-6149 projektą kuriame pateiktas atsakymas apie N. T. 2014 m. spalio 29 d. skundo nagrinėjimo rezultatus, parengė pareiškėjas A. J. - Apsaugos, priežiūros ir įskaitos skyriaus vyresnysis inspektorius, dokumentą vizavo šio skyriaus viršininkas E. G., pasirašė direktoriaus pavaduotojas Donatas Matuiza.

Patikrinus Kalėjimų departamento archyve buvusią dokumentinę medžiagą susijusią su šio skundo nagrinėjimu, nustatyta, kad ją sudarė pašto vokas, N. T. 2014 m. spalio 29 d. skundas ir pridėta Lukiškių TI-K 2014 m. lapkričio 13 d. rašto Nr. 96-2136, kuriuo buvo atsakyta į pareiškėjo 2014-09-15 skundą, kopija. Kitų dokumentų ar jų kopijų, susijusių su skundo nagrinėjimu ir informacijos patikrinimu, nebuvo.

N. T., dėl savo galimai pažeistų teisių, kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinis teismą, Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. 1-5721-790/2015 (proceso Nr. 3-61-3-05339-2014-0) 2015 m. kovo 23 d. priėmė sprendimą kuriuo pareiškėjo N. T. skundą tenkino iš dalies, pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo N. T. teisė Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime 2014 m. rugsėjo 6, 7,13, 14, 21 dienomis paskambinti telefonu. Minėtas Teismo sprendimas įsiteisėjęs, todėl juo nustatyti faktai turi prejudicinę galią.

Apsaugos, priežiūros ir įskaitos skyriaus vyresnysis inspektoriaus A. J. pareigybės aprašymo, patvirtinto Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 9 d. įsakymu Nr. 154, 7.9 papunkčiu nustatyta, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas pagal skyriaus kompetenciją nagrinėja piliečių, suimtųjų ir nuteistųjų pareiškimus, prašymus bei skundus, rengia atsakymų į juos projektus, užtikrindamas asmenų teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų pareiškimų, prašymų bei skundų nagrinėjimą.

Kalėjimų departamento Apsaugos, priežiūros ir įskaitos skyriaus nuostatų, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 9 d. įsakymu Nr. V-152, 5.25 papunktyje nurodyta, kad šis skyrius nagrinėja piliečių, suimtųjų bei nuteistųjų pareiškimus ir skundus dėl Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų apsaugos, priežiūros ir įskaitos tarnybų darbuotojų galimai padarytų teisės aktų pažeidimų, siūlo sprendimo būdus ir rengia atsakymų projektus, dalyvauja nuteistųjų ir suimtųjų priėmime asmeniniais klausimais.

Kalėjimų departamento darbo reglamento, patvirtinto šio departamento direktoriaus 2006 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 4/07-31 (2013m. rugsėjo 17 d. įsakymo Nr. V-308 redakcija), 130 punkte nurodyta, kad „Asmenys departamente aptarnaujami, jų prašymai, skundai ir pranešimai nagrinėjami Viešojo administravimo įstatymo, Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, kitų teisės aktų nustatyta tvarka“. Šių taisyklių 41 punkte nurodyta, kad atsakymai į prašymą parengiami atsižvelgiant į prašymo turinį; 41.2 papunktyje nurodyta, kad į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys.

Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 3 straipsnyje nurodyta įstaigų pareiga teikti informaciją. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad „Įstaigos privalo teikti pareiškėjams informaciją. Atsisakyti suteikti informaciją galima šio įstatymo nustatyta tvarka“; šio įstatymo 4 straipsnyje nustatyti Informacijos teikimo principai, kuriais įstaigos, teikdamos informaciją, privalo vadovautis, šio straipsnio 1 punkte nustatytas „Informacijos išsamumo“ principas, kuris reiškia, kad pareiškėjui turi būti pateikta visa pagal teisės aktus teiktina jo prašymo turinį atitinkanti informacija; šio straipsnio 5 punkte nustatytas „Pagalbos“ principas, kuris reiškia, kad visuomenei teikiama pagalba pasinaudoti galimybe gauti informaciją“; 11 straipsnio 1 dalyje yra nustatytas teikiamos informacijos reikalavimas, kad „Įstaigos teikiama informacija turi būti teisinga ir išsami“; 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Jeigu informacija pagal įstatymus yra valstybinė, tarnybinė, komercinė ar banko paslaptis arba yra privati, ji nesuteikiama, išskyrus 7 straipsnyje numatytą atvejį. Tai pranešama pareiškėjui ir nurodoma nesuteikimo priežastis. Taip pat neteikiama ta informacija, kurią teikti draudžia kiti įstatymai, nes jos suteikimas pakenktų valstybės saugumo ir gynybos interesams, užsienio politikos interesams, baudžiamajam persekiojimui bei pažeistų valstybės teritorinį vientisumą ar viešąją tvarką, kitų asmenų teises bei teisėtus interesus arba jos nesuteikimas užkirstų kelią sunkiems teisės pažeidimams ar būtų labai svarbus apsaugant žmonių sveikatą bei moralę“.

Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 5 punkte nustatyta, kad „Draudžiama persiųsti skundą nagrinėti viešojo administravimo subjektui, jo administracijos padaliniui arba perduoti nagrinėti pareigūnui, valstybės tarnautojui ar darbuotojui, kurių veiksmai yra skundžiami“.

Asmenų teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą nustato Viešojo administravimo įstatymas. Viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinė procedūra - pagal šį įstatymą viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant asmens skundą ar pranešimą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendiniais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde ar pranešime, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Išvadoje pagrįstai konstatuota, kad N. T. 2014 m. spalio 29 d. skunde, adresuotame Kalėjimų departamentui, išdėstyti teiginiai turėjo būti išsamiai, objektyviai ir visapusiškai išnagrinėti ir apie nagrinėjimo rezultatus nurodyta Kalėjimų departamento 2014 m. lapkričio 21 d. rašte Nr. 2S-6149, tačiau šių veiksmų neatlikta.

Pareiškėjas, eidamas Kalėjimų departamento Apsaugos, priežiūros ir įskaitos skyriaus vyresniojo inspektoriaus pareigas, netinkamai vykdė tarnybines funkcijas, kadangi netinkamai išnagrinėjo suimtojo N. T. 2014 m. spalio 29 d. skunde išdėstytus teiginius, netinkamai parengė Kalėjimų departamento 2014 m. lapkričio 21 d. rašto Nr. 2S-6149 projektą bei pateikė šį raštą vizuoti E. G.. Šis Kalėjimų departamento raštas 2014 m. lapkričio 21 d. buvo užregistruotas ir išsiųstas suimtajam N. T..

Pareiškėjas A. J. - Kalėjimų departamento Apsaugos, priežiūros ir įskaitos skyriaus vyresnysis inspektorius, kuriam buvo pavesta išnagrinėti suimtojo N. T. 2014 m. spalio 29 d. skundą, jį nagrinėjo nepakankamai objektyviai ir neišsamiai, todėl tokiais savo veiksmais 2014 m. lapkričio 17 d. dėl aplaidumo padarė tarnybinį nusižengimą, nes:

nevykdė Statuto 25 straipsnio 2 dalies nuostatų („pataisos pareigūnai, atlikdami tarnybines pareigas, vadovaujasi įstatymais ir kitais teisės aktais“);

nesilaikė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 dalies 1 ir 4 punktuose nustatytų valstybės tarnautojo pareigų („laikytis <...>, įstatymų ir kitų teisės aktų; tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas <...>“);

netinkamai atliko tarnybines funkcijas, nustatytas Apsaugos, priežiūros ir įskaitos skyriaus vyresniojo inspektoriaus pareigybės aprašymo, patvirtinto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 9 d. įsakymu Nr. V- 154, 7.9 papunktyje (šias pareigas einantis valstybės tarnautojas pagal skyriaus kompetenciją nagrinėja piliečių, suimtųjų ir nuteistųjų pareiškimus, prašymus bei skundus, rengia atsakymų į juos projektus, užtikrindamas asmenų teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų pareiškimų, prašymų bei skundų nagrinėjimą).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra nurodęs, jog tarnybinės atsakomybės tikslas yra tiek tarnybos pažeidimų prevencija, tiek pažeidėjo nubaudimas už netinkamą tarnybos funkcijų atlikimą. Tarnybinė atsakomybė - sudėtinė Lietuvos valstybės tarnybos dalis, kuri tiesiogiai daro įtaką valstybės tarnybos žmogiškiesiems ištekliams, gerina jos įvaizdį visuomenėje bei didina žmonių pasitikėjimą ja, sudaro sąlygas išvengti klaidų ir sukurti profesionalią valstybės tarnybos aplinką (2012 m. gruodžio 17 d, sprendimas administracinėje byloje Nr. A520-2635/2012; 2013 m. birželio 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A520-971/2013). Valstybės tarnautojų tarnybiniai nusižengimai daro tiesioginę įtaką šių institucijų ir valstybės tarnybos sistemos tinkamam funkcionavimui. Pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą valstybės tarnybos santykius reguliuoti, o valstybės tarnybos sistema turi veikti taip, kad ne tik būtų nustatyta atsakomybė už valstybės tarnyboje padarytus pažeidimus, bet ir kad asmenys, padarę pažeidimus valstybės tarnyboje, būtų iš tikrųjų traukiami atsakomybėn (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 23 d. aprobuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nagrinėjant bylas dėl tarnybinių ginčų, apibendrinimas (II dalis)).

Mano, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo metu ištirtos ir objektyviai įvertintos visos tarnybinei atsakomybei taikyti reikšmingos aplinkybės. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas pareiškėjas - statutinis valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta tarnybos Kalėjimų departamente tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė - tai statutinio valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų Statute, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme, pareigybės aprašyme neatlikimas, netinkamas atlikimas). Aptartos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad pareiškėjas neveikė taip, kaip teisės aktais jis buvo įpareigotas veikti, todėl jo veikoje yra tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė. Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė - tai statutinio valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma.

Kaip matyti iš 2015 m. rugpjūčio 6 d. pranešimo apie tarnybinį nusižengimą Nr. LV-2391, pareiškėjas buvo informuotas, jog yra įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą. 2015 m. rugpjūčio 12 d. pareiškėjas pateikė paaiškinimą dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo ir nurodo, jog pagal kompetenciją buvo atsakyta į visus N. T. skunde keliamus klausimus ir iš esmės įvertino Lukiškių TI-K direktoriaus 2014 m. spalio 13 d. N. T. pateiktą atsakymą, tačiau pareiškėjo kaltė nustatyta surinkus ir įvertinus visą su tarnybiniu patikrinimu susijusią dokumentinę medžiagą ir yra pagrindas konstatuoti, kad padarytas pažeidimas kvalifikuotas tinkamai.

Tarnybinis patikrinimas buvo atliktas nepažeidžiant nustatytos tarnybinių tyrimų atlikimo tvarkos, patikrinimo metu nenustatyta aplinkybių, sunkinančių ar lengvinančių pareiškėjo atsakomybę. Pažymi, kad Statuto 30 straipsnio 3 dalyje nustatyti tarnybinės nuobaudos skyrimo terminai nesuėję. Už nustatytą ir įrodytą tarnybinį nusižengimą tarnybinė nuobauda, nustatyta Statuto 29 straipsnio 2 dalies 1 punkte, - pastaba - pareiškėjui parinkta pagrįstai, adekvati padarytam pažeidimui, skirta nuobauda yra pati švelniausia iš galimų skirti tarnybinių nuobaudų. Skiriant tarnybinę nuobaudą, atsižvelgta į padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį, padarymo priežastis, pareigūno kaltės rūšį ir laipsnį.

Kalėjimų departamento direktoriaus 2015 m. rugsėjo 16 d. įsakymas Nr. P-250 „Dėl sprendimo, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Apsaugos, priežiūros ir įskaitos skyriaus vyresnysis inspektorius A. J. padarė tarnybinį nusižengimą, priėmimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo“ yra individualus administracinis aktas, kuris yra motyvuotas ir teisiškai pagrįstas bei atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus. Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog individualaus administracinio akto motyvai ir nustatytos faktinės aplinkybės neprivalo būti išdėstytos viename administraciniame akte. Tuo atveju, kai individualus administracinis aktas priimamas atsižvelgiant į iki jo priėmimo surinktą pirminę informaciją, kuri pateikiama bet kokios formos dokumente (ataskaitoje, patikrinime, išvadoje ir kt), pirminėje informacijoje atspindėti faktai neprivalo būti perkeliami į administracinį aktą. Priimant individualų administracinį aktą pakanka padaryti nuorodą į atitinkamą šaltinį (2008-04-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-633/2008), Tokiais atvejais dokumentas, kuriame išdėstytas faktinis individualaus administracinio akto pagrindas, aplinkybių vertinimas ir motyvacija, teisme negali būti ginčijamas, tačiau teismo vertinamas kaip neatsiejama individualaus administracinio akto dalis. Šio ginčo atveju minėtas įsakymas turėtų būti vertintinas kartu su Kalėjimų departamento 2015 m. rugsėjo 15 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. TT-18 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pareigūnų veiksmų, susijusių su suimtojo N. T. skundų nagrinėjimu“.

Vadovaudamiesi tuo, kas išdėstytateismo prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teismo posėdyje atstovas palaikė atsiliepimą ir prašė skundo netenkinti.

Skundas tenkinamas.

Ginčas yra dėl statutiniam valstybės tarnautojui paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo. Byloje nustatyta, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2015 m. spalio 2 d. įsakymu „Dėl sprendimo, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Apsaugos, priežiūros ir įskaitose skyriaus vyresnysis inspektorius A. J. padarė tarnybinį nusižengimą, priėmimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo“ Nr. P-250 (toliau – Įsakymas).

Įsakymo (t. I, b.l. 11) įžanginėje dalyje nurodyta, kuo vadovaujantis priimtas Įsakymas: Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau – Statutas) 29 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Pataisos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklių, patvirtintų Teisingumo ministro 2015 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 1R „Dėl pataisos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklių ir pataisos pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos nuostatų patvirtinimo 81.1 punktu, bei atsižvelgiant į Kalėjimų departamento Imuniteto skyriaus 2015-09-15 tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. IT-18 bei Vilniaus apskrities ikiteisminės tyrimo įstaigos profesinės sąjungos pirmininko 2015-09-28 raštą Nr. VA17-145 (15). Toliau, konstatuojamoje dalyje pripažįstama, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, nes nevykdė Statuto 25 straipsnio 2 dalies nuostatų („Pataisos pareigūnai, atlikdami tarnybines pareigas, vadovaujasi įstatymais ir kitais teisės aktais.“), nesilaikė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose nustatytų valstybės tarnautojų pareigų, netinkamai atliko tarnybines funkcijas, nustatytas Apsaugos, priežiūros ir įskaitos skyriaus vyresniojo inspektoriaus pareigybės aprašymo, patvirtinto Kalėjimų departamento direktoriaus 2014-04-09 įsakymu Nr. 154, 7.9 papunktyje. Už tai pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

Tarnybinė nuobauda paskirta atsižvelgiant į Kalėjimų departamento Imuniteto skyriaus 2015 m. rugsėjo 15 d. tarnybinio tyrimo išvadą Nr. TT-18 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pareigūnų veiksmų, susijusių su suimtojo N. T. skundų nagrinėjimu“ (toliau - ir Išvada). Išvadoje (t. I, b.l. 12-25) konstatuojamos faktinės aplinkybės, susijusios su suimtojo N. T. skundų nagrinėjimu. Visų pirma, nustatyta, kad N. T. 2014-09-15 skundas 2014-09-24 raštu Nr. 2S-4964, kuriame jis skundė Lukiškių TIK pareigūnų veiksmus, persiųstas nagrinėti Lukiškių TI-K (dėl šio persiuntimo pareiškėjas nekaltinamas). Šio rašto projektą parengė pareiškėjas. N. T. gavo Lukiškių TI-K administracijos 2014-10-13 sprendimą, kurį 2014-10-29 skundu skundė Kalėjimų departamentui (skundai buvo dėl nesuteikimo teisės paskambinti). Šis skundas Kalėjimų departamente išnagrinėtas ir 2014-11-21 raštu Nr. 2S-6149 pateiktas atsakymas, skundas netenkintas (būtent dėl šio rašto projekto netinkamo parengimo kaltinamas pareiškėjas). Šio rašto projektą rengė pareiškėjas, vizavo E. G., pasirašė direktorius D. Matuiza. Išvadoje yra nustatyta, kokia buvo skundo nagrinėjimo medžiaga: N. T. skundas, Lukiškių TIK 2014-10-13 rašto Nr. 96-2136 kopija, šiuo faktu buvo įrodinėjama, kad pareiškėjas nesurinko reikiamos medžiagos skundui išnagrinėti.

N. T. šį atsakymą skundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, teismas 2015-03-23 priėmė sprendimą, kuriuo N. T. skundą tenkino iš dalies, pripažino, kad 2014 m. rugsėjo 6, 7, 13, 21 dienomis buvo pažeista N. T. teisė paskambinti telefonu (administracinės bylos Nr. I-5721-790/2015). Išvadoje aprašoma tarnybinio nusižengimo tyrimo eiga: 2015-08-06 pareiškėjui įteiktas Imuniteto skyriaus pranešimas apie tarnybinį nusižengimą Nr. LV-2391. Šiame aprašyme nurodyta, kokių teisės aktų pareiškėjas nesilaikė, tai bendro pobūdžio pareigų nevykdymas, ko reikalauja Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 4 punktas, pareiškėjo Pareigybės aprašymo (patvirtinto direktoriaus 2014-04-09 įsakymu Nr. V-154), 7.9 punktas, o taip pat nurodomas Kalėjimų departamento darbo reglamentas, patvirtintas direktoriaus 2006-01-27 įsakymu Nr. 4/07-31, kuriame reglamentuojamas ir asmenų aptarnavimas departamente, būtent tai, kad šioje srityje būtina vadovautis Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 patvirtintomis taisyklėmis. Todėl Išvadoje, aptariant tyrimo eigą, paminimos šių taisyklių 41 punkto nuostatos. Taip pat šioje dalyje paminimas teisės aktas – Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 3, 4 ir kitų straipsnių nuostatos, nors jos nesusiejamos su konkretaus N. T. skundo nagrinėjimu. Toliau analizuojamas pareiškėjo paaiškinimas, nurodoma, kad pareiškėjas aiškino, jog būtinas aplinkybes skundui išnagrinėti pareiškėjas išsiaiškino skambindamas į Lukiškių TIK 2014-09-19 ar 22 dienomis ir, kad rėmėsi Lukiškių TI-K direktoriaus pateiktu atsakymu pareiškėjui.

Po to daromos išvados dėl pareiškėjo pateikto paaiškinimo pagrįstumo. Daroma išvada, kad pareiškėjo N. T. pateiktas atsakymas yra nepilnas, neatsakyta į visus keltus klausimus, taip pat nepagrįstas reikiama faktine medžiaga. Išvadoje atliktas palyginimas ir pasakyta, kad Lukiškių TI-K 2014-10-13 ir Kalėjimų departamento 2014-11-21 raštuose suimtajam pateikta informacija lyginant su N. T. skundų turiniu yra neišsami, nevisapusiška, netinkamai patikrinta, neparemta faktiniais duomenims, todėl nepagrįsta. Pateikiamas visas šios faktinės medžiagos detalus palyginimas, nurodant ko prašė suimtasis, ir kokia informacija jam buvo pateikta. Po to, nurodoma, kad siekiant tinkamai išnagrinėti N. T. skundą reikėjo išreikalauti prašymų paskambinti telefonu kopijas, pasisakyti dėl jo prašymų registravimo ar neregistravimo, dėl to, kodėl jam jo prašymu nebuvo teikiamos jo prašymų kopijos, išnagrinėti N. T. teiginius dėl jo 2014-09-08 skundo galimo dingimo ir neregistravimo. Išvadoje nagrinėjamas pareiškėjo darbo krūvis (45 skundai per laikotarpį nuo 2014-10-29 iki 2014-11-21, iš kurių 32 išnagrinėti iš esmės, taip pat darbo krūvis už 2014 m., kuris nesutapo su pareiškėjo paaiškinime nurodytu) ir padaryta išvada, kad pareiškėjo paaiškinime nurodyti faktai nėra teisingi. Taip pat Išvadoje nurodyta, kad buvo ištirtos suimtųjų prašymų paskambinti, skambinimų ir jų dokumentavimo aplinkybės ir nustatyta, kad suimtųjų prašymai paskambinti renkami ir registruojami pažeidžiant Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011-07-04 įsakymu V-118 patvirtintų taisyklių 10 p., 21 p., ir kitas nuostatas. Išvadoje rašoma, kad Suėmimo vykdymo įstatymo 49 straipsnio 1 dalis ir Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio 1 ir 2 dalis nustato Kalėjimų departamento pareigą nagrinėti skundus dėl pavaldžių įstaigų vadovų veiksmų ir sprendimų, daroma išvada, kad nagrinėjamu atveju, Kalėjimų departamentas, netinkamai nagrinėdamas N. T. skundą, neatliko ikiteisminės skundų nagrinėjimo institucijos funkcijos, ką patvirtina ir minėtas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas. Po to, aprašius visas aplinkybes, Išvadoje pereinama prie pareiškėjo veiksmų kvalifikavimo. Iš šio aprašymo teismas daro išvadą, kad nusižengimo faktinė sudėtis yra N. T. 2014-10-29 skundo nagrinėjimas netinkamai parengiant Kalėjimų departamento 2014-11-21 raštą Nr. 2S-6149. Nurodoma, kad netinkamai išnagrinėjęs skundą ir paruošęs atsakymą, pareiškėjas nevykdė Statuto 25 straipsnio 2 dalies nuostatų, nesilaikė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 dalių reikalavimų, netinkamai atliko tarnybines funkcijas, nustatytas Apsaugos, priežiūros ir įskaitos skyriaus vyresniojo inspektoriaus pareigybės aprašymo, patvirtinto Kalėjimų departamento direktoriaus 2014-04-09 įsakymu Nr. V-154, 7,9 p. reikalavimus.

Taip pat nurodyta ir galutinėje, nusprendžiamojoje Išvados dalyje, nenurodant, kokius konkrečius teisės aktų, nustatančių suimtųjų skundų nagrinėjimą, reikalavimus pažeidė pareiškėjas, parengdamas atsakymo projektą N. T..

Pareiškėjo skundas iš esmės ir buvo grindžiamas tuo, kad Kalėjimų departamente tiriant jo tarnybinį nusižengimą, nebuvo konstatuota, kokias konkrečias materialinės teisės normas jis pažeidė, o nurodomi teisės aktai, nustatantys tik bendro pobūdžio reikalavimus valstybės tarnautojams, tame tarpe ir statutiniams. Iš esmės, pareiškėjo teiginiai yra teisingi. Nors Išvadoje yra pasisakyta apie teisės aktus, kurie reglamentuoja tiek ikiteisminę suimtųjų skundų nagrinėjimo tvarką, tiek teisės aktus, kurie reglamentuoja apskritai asmenų prašymų nagrinėjimą ir jų nagrinėjimą Kalėjimų departamente, tačiau konstatuojant ir kvalifikuojant nusižengimą nenurodytas nei vienas pareiškėjo pažeistas teisės aktas, o tik toks pažeidimas leistų konstatuoti, kad pareiškėjas nevykdė ir bendrųjų reikalavimų, nustatytų tiek Statute, tiek Valstybės tarnybos įstatyme, bei, kad jis nevykdė atitinkamo savo pareigybės aprašymo punkto. Teisės aktai, kurie reglamentuoja asmenų prašymų nagrinėjimą Kalėjimų departamente, tik aprašyti Išvados aprašomojoje dalyje, tačiau jie nenurodyti kvalifikuojant nusižengimo padarymo faktą. Nagrinėjamu atveju pakaktų nurodyti Vilniaus apygardos administracinio teismo įsiteisėjusį 2015-03-23 sprendimą administracinėje byloje Nr. I-5721-790/2015 (proceso Nr. 3-61-3-05339-2014-0), kuriame yra nurodyti teisės aktų reikalavimai, kurių tiek Lukiškių TI-K, tiek Kalėjimų departamentas privalėjo laikytis. Tačiau tinkamai kvalifikuojant nusižengimą, buvo būtina nurodyti, kokius teisės aktus savo tarnybinėje veikloje įgyvendina pareiškėjas, ir kokius jų reikalavimus jis pažeidė, o iš to sektų bendrųjų teisės aktų reikalavimų, kurie Išvadoje pateikti, pažeidimas. Išvadoje nenurodytas, kaip pareiškėjo pažeistas, netgi Kalėjimų departamento darbo reglamentas, kuriame reglamentuojamas darbo su asmenų prašymais nagrinėjimas. Apsaugos, priežiūros ir įskaitos skyriaus vyresniojo inspektoriaus pareigybės aprašymo (t. I, b.l. 149-150) 6.2 punktas reikalavo, kad einantis šias pareigas asmuo (šiuo atveju – pareiškėjas) privalo žinoti Lietuvos Respublikos įstatymus, tarptautines sutartis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus ir kitus teisės aktus, reglamentuojančiu laisvės atėmimo vietų veiklą <...>. Taigi, reikėjo nustatyti, kokius šių teisės aktų reikalavimus pareiškėjas pažeidė, nes tik taip buvo galima konstatuoti Pareigybės aprašymo 7.9 p. reikalavimų nevykdymą.

Teismas, vertindamas atsakovo atliktą pažeidimo kvalifikavimą, vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracini teismo (LVAT) formuojama teismų praktika dėl to, kaip turi būti vertinamas pareigybės aprašyme nustatytų bendrųjų reikalavimų nevykdymas (LVAT 2013-01-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-3094/2012). LVAT minėtoje nutartyje nurodė: „ Valstybės tarnybos įstatymo (bylai aktuali 2010 m. birželio 3 d. įstatymo Nr.XI-864 redakcija) 28 straipsnyje nurodyta, kad valstybės tarnautojai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn. Įstatymų leidėjas apibrėžė, kad tarnybinis nusižengimas yra valstybės tarnautojų pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės (VTĮ 2 str. 12 d.). Bendrosios valstybės tarnautojų pareigos įtvirtintos Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1-11 punktuose. Vykdydamas šiuo įstatymu nustatytas bendrąsias pareigas valstybės tarnautojas, be kita ko, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų (1 p.), tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis (4 p.) ir kt. Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įstatymai gali nustatyti ir kitų valstybės tarnautojų pareigų. Viešojo administravimo atitinkamas sritis reglamentuojantys įstatymai nustato specialiąsias atitinkamose srityse dirbančių valstybės tarnautojų pareigas. Kiekvienai valstybės tarnybos pareigybei priskirtos funkcijos pagal suvienodintų pareigybių sąrašus detalizuojamos pareigybių aprašymuose, kurias valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovai turi parengti ir patvirtinti vadovaudamiesi Valstybės tarnybos įstatymo 8 straipsnio 7 dalimi bei Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikos, patvirtintos Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 685 (galioja 2008 m. balandžio 24 d. nutarimo Nr. 356 redakcija) nuostatomis“. Toliau nurodoma: „Pareigybės aprašyme atitinkamai pareigybei priskirtos funkcijos įgyvendinamos laikantis įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų reikalavimų. Valstybės tarnautojas, netinkamai atlikdamas pareigybės aprašyme jam pavestas funkcijas, ar jų iš viso neatlikdamas, ir tuo pačiu pažeisdamas atitinkamas – Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnyje numatytas bendrąsias valstybės tarnautojo pareigas, kaip taisyklė pažeidžia ir atitinkamų specialiųjų teisės aktų (įstatymų bei poįstatyminių aktų) normas“. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas ėjo statutinio valstybės tarnautojo pareigas - Kalėjimų departamento Apsaugos, priežiūros ir įskaitos skyriaus vyresniojo inspektoriaus pareigas -, kurioms Statute nėra nustatyti specialieji reikalavimai, kurių nevykdymas būtų laikomas tarnybiniu nusižengimu. Į pareiškėjo pareigas pateko pagal skyriaus kompetenciją nagrinėti piliečių, suimtųjų ir nuteistųjų pareiškimus, prašymus bei skundus, rengti atsakymų į juos projektus, užtikrinti asmenų teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų pareiškimų, prašymų bei skundų nagrinėjimą. Todėl, kaltinant pareiškėją pagal VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktus, būtina buvo konstatuoti minėtus santykius (atitinkamų prašymų nagrinėjimą) reguliuojančių teisės aktų pažeidimus, t.y. kokiais įstatymais pagrįstas turėjo būti duotojo skundo nagrinėjimas, kokius įstatymus, ar kitus teisės aktus pažeidė pareiškėjas, parengęs atsakymo N. T. projektą. Iš aptartos pirmiau Išvados teksto negalima padaryti vienareikšmiškos išvados, kokių teisės aktų pažeidimu, išskyrus reglamentuojančius bendrąsias pareigūno pareigas, kaltinamas pareiškėjas. Kaip nurodoma minėtoje LVAT nutartyje, Lietuvos vyriausiojo teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad tarnybinė nuobauda valstybės tarnautojui gali būti skiriama tik nustačius konkrečias valstybės tarnautojo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas (žr. LVAT nutartis: 2011 m. gruodžio 29 d. Nr.A62-3777/2011, 2011 m. gruodžio 12 d. Nr.A62-3753/2012,2012 m. gegužės 21 d. Nr.A520-2309/2012 ir kt.). Ginčo nagrinėjimo stadijoje pareikšto kaltinimo dėl tarnybinio nusižengimo ribos negali būti plečiamos, valstybės tarnautojui negalima pareikšti daugiau kaltinimų negu nustatyta atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimą ir skiriant tarnybinę nuobaudą (žr. LVAT nutartis: 2011 m. rugsėjo 30 d. Nr. A146 -3235/2011, 2010 m. gegužės 24 d. Nr. A146-700/2010, 2011 m. gruodžio 29 d. Nr.A62-3777/2011 ir kt.). Todėl teismas negali iš Išvados teksto, o ne iš jos konstatuojamosios dalies, kurioje kvalifikuojamas nusižengimas, atrinkti, kokių kitų įstatymų ir teisės aktų reikalavimus galimai pažeidė pareiškėjas atsakovo manymu. Išvada tam ir surašoma, kad asmuo galėtų tinkamai gintis norėdamas įrodyti, kad jo veikoje nebuvo tarnybinio nusižengimo sudėties, kad jis nepažeidė Išvadoje nurodytų konkrečių teisės aktų reikalavimų. Todėl pareiškėjas šiuo klausimu pagrįstai remiasi jo nurodoma administracinių teismų praktika bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-07-03 pasitarime aprobuota Administracinių bylų dėl tarnybinių ginčų nagrinėjimo teismuose praktikos apibendrinimu.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad skiriant pareigūnui nuobaudą nagrinėjamu atveju nebuvo tinkamai nustatyta nusižengimo sudėtis, ko reikalauja Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 dalies nuostata, kad tarnybinis nusižengimas – valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės, taip pat Statuto (redakcija galiojusi tyrimo ir nuobaudos skyrimo laikotarpiu) 30 straipsnio 1 dalis.

Remiantis nurodytais argumentais, daroma išvada, kad priimant skundžiamą Įsakymą nebuvo laikomasi minėtų reikalavimų, o ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktas tokiu atveju nustato, kad skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. T.y. procedūrinis pažeidimas buvo esminis, sutrukdęs priimti objektyvų ir teisės aktais pagrįstą sprendimą, todėl skundžiamas Įsakymas naikinamas.

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo A. J. skundą tenkinti.

Panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2015 m. spalio 2 d. įsakymą „Dėl sprendimo, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Apsaugos, priežiūros ir įskaitose skyriaus vyresnysis inspektorius A. J. padarė tarnybinį nusižengimą, priėmimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo“ Nr. P-250.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.