- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-03-23
- Bylos Nr.
- I-5721-790/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05339-2014-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Marius Bajoras
- Pareiškėjas
- N. T.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentas
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Marius Bajoras, dalyvaujant pareiškėjui N. T., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. T. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, ir Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui, trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas, dėl neteisėtų veiksmų pripažinimo bei neturtinės žalos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas N. T. skundu (b. l. 1–2) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) pripažinti neteisėtais Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) veiksmus (neveikimą), kuriais buvo apribota jo teisė skambinti šeimos nariams 2014 m. rugsėjo 6, 7, 13, 14 ir 21 dienomis; 2) priteisti iš Kalėjimų departamento 2 000 Lt neturtinę žalą. Nurodo, kad 2014 m. rugsėjo 6, 7, 13, 14 ir 21 dienomis Lukiškių TI-K pareigūnai nesudarė sąlygų pasinaudoti teisės aktų garantuojama teise paskambinti ir neišvedė jo skambinti šeimos nariams. 2014-10-13 gautame Lukiškių TI-K direktoriaus rašte Nr. 96-2136 nurodyta, kad šia teise pasinaudoti nebuvo galimybės dėl didelio paskambinti norinčių asmenų kiekio, didelio darbo krūvio. Nuteistieji ir suimtieji šeštadienį, sekmadienį ir švenčių dienomis savo teisę paskambinti gali realizuoti tik išimties tvarka pateikę motyvuotą prašymą. Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) Lukiškių TI-K direktoriaus sprendimą Nr. 96-2136 paliko galioti. Pareiškėjas teigia, kad pagal galiojantį reglamentavimą, jo teisė skambinti negali būti siejama nei su šios teisės pasinaudojimo laiku, nei su jos realizavimo dažniu, todėl jo atžvilgiu taikytas ribojimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Pareiškėjas teigia, kad jo poreikį nedarbo dienomis skambinti šeimos nariams sąlygoja objektyvios aplinkybės: jo sutuoktinė yra dirbantis asmuo, todėl susisiekti su ja darbo dienomis iki 16 val. yra labai sudėtinga. Dėl Lukiškių TI-K veiksmų pareiškėjas nurodo patyręs neigiamų emocijų, žymų psichologinį diskomfortą, pasijuto visiškai izoliuotu nuo šeimos, artimųjų ir išorinio pasaulio, praranda ryšį su šeima.
Atsiliepimas
Atsakovas Lukiškių TI-K, taip pat atstovaudamas atsakovą Lietuvos valstybę, atsiliepime į skundą (b. l. 25–27) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, nenustačius civilinei atsakomybei būtinų sąlygų. Nurodo, kad nuteistiesiems ir suimtiesiems skambučiai suteikiami vadovaujantis Taksofono kortelių nuteistiesiems ir suimtiesiems įsigijimo, naudojimosi, paėmimo saugojimui, grąžinimo ir skambinimo telefonu Lukiškių TI-K tvarkos aprašu (toliau – Aprašas), nuo pirmadienio iki ketvirtadienio, nuo 8 val. iki 19 val., penktadieniais nuo 8 val. iki 18 val., šeštadieniais, sekmadieniais ir švenčių dienomis nuo 10 val., iki 12 val., ir nuo 14 val., iki 16 val., tačiau, suimtieji ir nuteistieji šeštadienį, sekmadienį ir švenčių dienomis gali realizuoti savo teisę skambinti telefonu tik išimties tvarka, t. y. pateikę motyvuotą prašymą. Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2014-08-22 iki 2014-09-15 (24 dienas) savo teise paskambinti telefonu pasinaudojo 19 kartų, t. y. beveik kiekvieną darbo dieną ir beveik kiekvieną kartą nedarbo dienomis, pateikus rašytinius prašymus. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skunde minimi teiginiai, kad jis praranda ryšį su šeima, yra visiškai nepagrįsti. Pareiškėjas skunde nenurodo jokių argumentų, kurie pagrįstų jo patirtą neturtinę žalą, nenurodo, kuo ta žala pasireiškė. Skundas grindžiamas abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra priežastinio ryšio dėl jo skunde išdėstytų aplinkybių.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepime į skundą (b. l. 40–42) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad Lukiškių TI-K pagal galimybes įgyvendina galiojančius teisės aktus ir neteisėtų veiksmų prieš pareiškėją neatliko, jam suteikiama galimybė realizuoti subjektinę teisę tokiomis pat sąlygomis, kaip ir visiems kitiems suimtiesiems. Pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų dėl padarytos neturtinės žalos, nenurodė, kuo grindžiamas jos dydis ir kaip ji pasireiškė. Šios aplinkybės įrodo, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi galimai siekdamas turtinės naudos (pasipelnyti) iš valstybės.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad neturtinę žalą prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K. Teigė, kad buvo parašęs atskirus prašymus leisti paskambinti telefonu visai savaitei ir nedarbo dienomis, kadangi tik nedarbo dienomis turi galimybę bendrauti su 3 m. ir 10 m. amžiaus dukromis. Darbo dienomis jos būna mokykloje ir darželyje. Pažymėjo, kad kitomis nedarbo dienomis būdavo leidžiama skambinti telefonu, tačiau jo nurodytomis nedarbo dienomis Lukiškių TI-K pareigūnai savavališkai pareiškėjo prašymų netenkino.
Motyvuojamoji dalis
Skundas iš dalies tenkintinas.
Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis).
Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-09-29 nutarimo Nr. 1054 „Dėl valstybės ir Vyriausybės atstovo teismuose nustatymo“ 3.23 punktą, bylose dėl žalos atlyginimo, kai pagal įstatymus žalą privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja valstybės institucijos (valstybinio administravimo subjektai), dėl kurių arba dėl kurių pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų aktų žala atsirado.
Pareiškėjas neturtinę žalą skunde prašė priteisti iš Kalėjimų departamento, tačiau ją kildina iš neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų. Teismo posėdžio metu pareiškėjas reikalavimą patikslino, nurodė, kad neturtinę žalą prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamoje byloje spręstinas neturtinės žalos priteisimo iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, klausimas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjas padavė skundą Kalėjimų departamentui dėl to, kad 2014 m. rugsėjo 6, 7, 13, 14 21 dienomis jam nebuvo suteikta galimybė paskambinti telefonu (b. l. 29–30). Pareiškėjo skundas 2014-09-24 persiųstas pagal kompetenciją nagrinėti Lukiškių TI-K direktoriui (b. l. 28). Lukiškių TI-K 2014-10-13 sprendimu Nr. 96-236 pareiškėją informavo, kad jo prašymas netenkintas dėl didelio prašymų skambinti telefonu nedarbo dienomis skaičiaus ir didelio darbo krūvio bei dėl Aprašo 7.3 ir 7.4 punktuose nustatytų reikalavimų (b. l. 32). Pareiškėjas, nesutikdamas su Lukiškių TI-K 2014-10-13 sprendimu Nr. 96-236, pateikė Kalėjimų departamentui 2014-10-29 skundą (b. l. 7-9), prašydamas įvertinti jam padarytą žalą ir nubausti atsakingus administracijos pareigūnus. Kalėjimų departamentas 2014-11-21 sprendimu konstatavo, kad pareiškėjo teisės pažeistos nebuvo, o Lukiškių TI-K 2014-10-13 raštas Nr. 96-236 yra pagrįstas (b. l. 47).
Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečiai, laikomi tardymo izoliatoriuose, turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos nustato Baudžiamojo proceso kodeksas ir kiti įstatymai. Specialioji suimtųjų teisė skambinti telefonu yra įtvirtinta Suėmimo vykdymo įstatymo 23 straipsnyje, nustatančiame, kad suimtiesiems telefoninių pokalbių su giminaičiais, sutuoktiniu ar sugyventiniu skaičius yra neribojamas, su sąlyga, kad yra ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytinis sutikimas ir suimtasis tuo metu yra mokus arba naudojasi ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita (1, 2 dalis). Suimtųjų teisės paskambinti telefonu įgyvendinimo tvarka nustatyta Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse (Suėmimo vykdymo įstatymo 23 straipsnio 3 dalis). Teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių XII skirsnio 74 punktas nustato tardymo izoliatoriaus direktoriaus pareigą užtikrinti, kad suimtiesiems būtų sudarytos sąlygos paskambinti telefonu ir nustato taksofono kortelių įsigijimo tvarką.
Įgyvendindamas aukščiau nurodytų teisės aktų reikalavimus Lukiškių TI-K direktorius 2013-11-12 įsakymu Nr. 1-168 patvirtino Aprašą, kurio 7 punkte nustatė, kad nuteistiesiems ir suimtiesiems skambučiai suteikiami pirmadienį–ketvirtadienį nuo 8 val. iki 19 val., penktadienį nuo 8 val. iki 18 val., šeštadieniais ir sekmadieniais ir švenčių dienomis nuo 10 val. iki 12 val. ir nuo 14 val. iki 16 val. (7.1, 7.2 punktai). Aprašo 7.3 ir 7.4 punktuose nustatyta, kad suimtieji ir nuteistieji šeštadienį, sekmadienį ar švenčių dienomis gali realizuoti savo teisę paskambinti telefonu tik išimties tvarka, ne vėliau kaip prieš vieną dieną pateikę motyvuotą prašymą. Vadovaujantis Aprašo 77 punktu, suimtųjų pokalbiai telefonu registruojami Suimtųjų pokalbių telefonu apskaitos žurnale.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013-02-11 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-146-250/2013 konstatavo, kad nei Suėmimo vykdymo įstatymo 23 straipsnis, nei Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių XII skyrius „Suimtųjų skambinimas telefonu“, nei kitos teisės normos nenustato, kad pokalbis telefonu suimtajam turėtų būti suteiktas nedelsiant, kai jis paprašo. Kita vertus, Suėmimo vykdymo įstatymo XII skirsnio nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad, esant Suėmimo vykdymo įstatymo 23 straipsnyje numatytoms sąlygoms, suimtųjų teisė į telefoninius pokalbius su giminaičiais, sutuoktiniu ar sugyventiniu turi būti užtikrinama visais atvejais, jokie šios teisės ribojimo pagrindai nedarbo ar švenčių dienomis nėra nustatyti. Suimtųjų teisės skambinti nedarbo ir švenčių dienomis nepaneigia ir Lukiškių TI-K direktoriaus patvirtintas Aprašas, kadangi galimybė suimtiesiems paskambinti nedarbo ir švenčių dienomis jame taip pat yra numatyta.
Byloje esančiuose 2014-09-15 ir 2014-10-29 skunduose Kalėjimų departamentui pareiškėjas teigė, kad buvo pateikęs rašytinius prašymus skambinti telefonu 2014 m. rugsėjo 6, 7, 13, 14 ir 21 dienomis. Šią aplinkybę pareiškėjas patvirtino ir teismo posėdžio metu. Pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl rašytinių prašymų pateikimo nepaneigė nei Lukiškių TI-K, nei Kalėjimų departamentas. Pareiškėjas nurodė, kad skambinti norėjo savo dukroms, kadangi kitomis dienomis bendravimas su jomis buvo komplikuotas dėl jų užimtumo. Įrašai Suimtųjų pokalbių telefonu apskaitos žurnale (b. l. 59-84), patvirtina, kad pareiškėjui buvo išduotas prokuroro ar teismo rašytinis sutikimas skambinti telefonu. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjas atitiko visas teisės aktais nustatytas sąlygas, suteikiančias galimybę skambinti nurodytomis dienomis.
Lukiškių TI-K 2014-10-13 sprendime Nr. 96-236 nurodė, kad pareiškėjui teisė skambinti telefonu nebuvo suteikta dėl didelio norinčių skambinti asmenų kiekio ir didelio darbo krūvio (b. l. 32), tačiau iš atsakovo pateikto 2014 m. Lukiškių TI-K apsaugos ir priežiūros skyriaus Suimtųjų pokalbių telefonu apskaitos žurnalo nuorašo (b. l. 59-84) matyti, kad 2014 m. rugsėjo 6, 7, 13, 14, 21 dienomis Lukiškių TI-K nebuvo užregistruotas nei vieno suimtojo pokalbis telefonu. Tai paneigia Lukiškių TI-K argumentus dėl nurodytomis dienomis buvusio didelio paskambinti telefonu norinčių asmenų kiekio. Kitokių atsisakymo suteikti pareiškėjui teisę paskambinti telefonu priežastis pagrindžiančių įrodymų atsakovas nepateikė. Byloje nustatytų aplinkybių visuma teismui leidžia daryti išvadą, kad Lukiškių TI-K pareiškėjo prašymų leisti paskambinti 2014 m. rugsėjo 6, 7, 13, 14, 21 dienomis netenkino nepagrįstai ir tuo pažeidė Suėmimo vykdymo įstatymo 23 straipsnyje įtvirtintą pareiškėjo teisę paskambinti telefonu savo šeimos nariams.
Remiantis CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, neturtinė žala yra asmens skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Pareiškėjas teigia, kad dėl neteisėtų veiksmų jam buvo padaryta neturtinė žala, suvaržytas nuolatinis, nenutrūkstamas bendravimas su šeimos nariais, ypač dukromis, todėl jis patyrė neigiamas emocijas, psichologinį diskomfortą, pasijuto izoliuotu. Teismo vertinimu, Lukiškių TI-K nepagrįstai nesuteikus pareiškėjui galimybės 2014 m. rugsėjo 6, 7, 13, 14, 21 dienomis (nedarbo dienomis) susisiekti telefonu su šeimos nariais, buvo pažeista pareiškėjo teisė skambinti telefonu ir tai galėjo įtakoti jo nurodytus neigiamus išgyvenimus, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.
Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, atlygintinos neturtinės žalos dydį nustato teismas. Ši nuostata teismų praktikoje aiškinama kaip įpareigojanti teismą ne tik patikrinti reikalavimo pagrįstumą, bet ir pripažinus jį pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo būdo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-06-03 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1281/2013, 2013-07-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje teismų praktikoje laikomasi teisės aiškinimo, kad teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-04-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).
Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad draudimas paskambinti telefonu nedarbo dienomis nebuvo nuolatinio pobūdžio ir ilgalaikis, skambinti telefonu jam nebuvo leista būtent 2014 m. rugsėjo 6, 7, 13, 14 ir 21 dienomis, kitomis nedarbo dienomis ši pareiškėjo teisė nebuvo ribojama. Iš Suimtųjų pokalbių telefonu apskaitos žurnalo matyti, kad pareiškėjas teise paskambinti telefonu kitomis (darbo) dienomis naudojosi pakankamai intensyviai, ši teisė pareiškėjui buvo suteikta 2014-09-02–2014-09-04, 2014-09-08–2014-09-12, 2014-09-15–2014-09-20, 2014-09-22, 2014-09-24–2014-09-30 (b. l. 59-84), todėl darytina išvada, kad Lukiškių TI-K pareiškėjo teisių pažeidimas negalėjo itin neigiamai įtakoti jo bendravimo su artimaisiais, kas leistų konstatuoti pareiškėjui padarytos žymios žalos buvimo faktą.
Taigi, įvertinus pažeidimo pobūdį, intensyvumą, trukmę, pasekmes, padarymo priežastis, žalą padariusio asmens kaltę, aplinkybę, kad turtinė žala nebuvo padaryta, kitas reikšmingas aplinkybes, atsižvelgiant į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, darytina išvada, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų pareiškėjo patirti neigiamo pobūdžio išgyvenimai, nepatogumai nebuvo tokio intensyvumo, jog būtų pagrindas juos įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Teismo vertinimu, pakankama satisfakcija už nustatytą teisių pažeidimą laikytinas paties pažeidimo fakto pripažinimas.
Atsižvelgęs į išdėstytus motyvus, teismas pareiškėjo skundą tenkina iš dalies ir pripažįsta pareiškėjo teisės paskambinti telefonu pažeidimą 2014 m. rugsėjo 6, 7, 13, 14 ir 21 dienomis, o skundo reikalavimą dėl 2 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmeta kaip nepagrįstą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 4 punktu,
nusprendžia:
pareiškėjo N. T. skundą iš dalies patenkinti.
Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo N. T. teisė Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime 2014 m. rugsėjo 6, 7, 13, 14 ir 21 dienomis paskambinti telefonu.
Pareiškėjo N. T. reikalavimą dėl 2 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.