Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Jolanta Vėgelienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko, pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Ukmergės rajono savivaldybės administracija, R. P., taip pat suinteresuoto asmens R. P. pareiškimą su savarankiškais reikalavimais dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Ukmergės rajono savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjos pareiškimas tenkinamas.

10. Pareiškimai dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010).

11. CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas numato, jog teismas nustato faktus ir nagrinėja bylas dėl pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo. Toks faktas nustatomas, jeigu yra šios sąlygos: pirma, pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); antra, nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; trečia, nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; ketvirta, nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (2010 m. balandžio 8 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010).

12. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pagal Ukmergės rajono savivaldybės administracijos 2024 m. vasario 7 d. raštą su priedais, administracijos turimais duomenimis, bute gyveno J. P. (gimęs (duomenys neskelbtini) ir miręs (duomenys neskelbtini)) su šeima. Remiantis (duomenys neskelbtini) duomenimis, nuo (duomenys neskelbtini) savo gyvenamąją vietą šitame bute yra deklaravusi R. P., kurios teigimu, šeimai bute gyventi nuo (duomenys neskelbtini) leido (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) (dabar – UAB „(duomenys neskelbtini)“). Galimybe įsigyti butą pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. butų privatizavimo įstatymą Nr. I-1374 šeima nepasinaudojo, butas nebuvo privatizuotas. Remiantis Ukmergės rajono savivaldybės archyvuose saugomoje (duomenys neskelbtini) valdinės ir individualinės statybos leidimų registravimo knygoje (pradėta: (duomenys neskelbtini)) esančiu įrašu Nr. (duomenys neskelbtini), 1965 m. (duomenys neskelbtini) buvo išduotas leidimas statyti vieno aukšto su mansarda gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, gyvenamosios (įvairioms socialinėms grupėms) paskirties pastate – bendrabutyje yra dešimt butų, devyni iš kurių 1991-1992 m. buvo privatizuoti. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta aukščiau, administracija kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ su prašymu pateikti informaciją apie šiame pastate – bendrabutyje vykusį butų privatizavimą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė turimą informaciją ir dokumentus. Duomenų apie butą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno (ir tebegyvena) J. P. šeima, nerasta. Atsižvelgiant į UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktą informaciją, kad jokių duomenų apie aukščiau paminėtą butą Nr. (duomenys neskelbtini) įmonės apskaitoje nėra, administracija papildomai kreipėsi į Vilniaus regioninį valstybės archyvą su prašymu patikrinti ir pateikti archyve saugomų dokumentų (įsakymo dėl buto privatizavimo komisijos sudarymo, leidimo privatizuoti butą, privatizavimo sutarties, leidimo gyventi bute ir kt.) kopijas. Jeigu šis butas nebuvo privatizuotas – (duomenys neskelbtini) sprendimo, (duomenys neskelbtini) rajono mero potvarkio, (duomenys neskelbtini) rajono tarybos sprendimo, perdavimo – priėmimo akto ar kt. dokumentų, patvirtinančių, kad butas turėjo būti ar buvo perduotas Savivaldybei, kopijas (el. b. l. 19-47).

13. Nekilnojamojo turto registro duomenimis buto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės neįregistruotos (el. b. l. 6).

14. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 95 straipsnį, galiojusį iki 1994 m. gegužės 17 d. įstatymu padarytų pakeitimų, buvo pripažįstama tik viena viešosios nuosavybės forma — valstybės nuosavybė. Savivaldybių nuosavybės, kaip savarankiškos viešosios nuosavybės formos, nenumatė ir 1990 m. vasario 12 d. Nuosavybės pagrindų įstatymas. Šio įstatymo 18 straipsnis nustatė, kad valstybės nuosavybės teisę įgyvendina tiek respublikinės, tiek ir vietinės valdžios institucijos (tuometiniai vykdomieji komitetai). Tačiau 1990 m. vasario 12 d. Vietos savivaldos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 1 punkte buvo nustatyta, kad savivaldybės nuosavybės teisė atsiranda perduodant savivaldybei įstatymo nustatyta tvarka valstybinės nuosavybės objektus. 1994 m. gruodžio 20 d. įstatymas Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn ir įstatymas „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn įgyvendinimo“ sureguliavo dalies valstybės turto perdavimo savivaldybėms tvarką. Įstatymo „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“ 3 straipsnyje nurodytas turtas buvo perduodamas pagal perdavimo-priėmimo aktus, pasirašytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotų asmenų, savivaldybės nuosavybėn. Miestų ir rajonų merai ar jų įgalioti asmenys perduotą savivaldybių nuosavybėn valstybės turtą turėjo teisiškai įregistruoti konkrečios savivaldybės vardu.

15. Nagrinėjamu atveju, suinteresuoti asmenys Ukmergės rajono savivaldybės administracijos, R. P. buto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės ar kita teise nevaldo. Duomenų, kad suinteresuoti asmenys būtų pradėję procesą dėl šio turto perdavimo jiems nuosavybės teise, nepateikta. Preziumuojama, kad visi viešosios nuosavybės teisės objektai priklauso valstybei, jeigu nėra įrodyta, kad jie įstatymų nustatyta tvarka buvo perduoti savivaldybės nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 856/2000; 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008). Byloje duomenų, kad turtu naudotųsi į bylą neįtraukti asmenys, nėra. Byloje nenustatyta apie minėto turto privatizavimą kitų asmenų vardu. Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad turtas buvo sukurtas kaip valstybės nuosavybės teisės objektas ir valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduotas (parduotas ar kitaip pagal įstatymus perleistas) privačių asmenų nuosavybėn ar kitų valstybės ir savivaldybės institucijų žiniai (nuosavybėn) ir dėl to išsaugojo valstybės nuosavybės statusą.

16. Pareiškėja negali kitokia, ne teismo tvarka, gauti valstybės nuosavybės teisės į šį turtą patvirtinančių dokumentų. Pareiškėjos reikalavimas laikytinas pagrįstu ir įrodytu, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjai sukels teisines pasekmes, todėl reikalavimas tenkinamas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

17. CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą.

18. Taikant įgyjamosios senaties institutą užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos bei kitos klaidos, suinteresuotų asmenų padarytos nekilnojamojo daikto įgijimo ar sukūrimo procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. vasario mėn. 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2012). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija (2011 m. vasario 21 d. nutartis Nr. 3K-7-67/2011) išaiškino, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1. Pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas. 2. Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis). 3. Asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis). 4. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas. 5. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas. 6. Daiktas valdomas nepertraukiamai. 7. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas). 8. Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

19. CK 4.69 straipsnio 3 dalyje nustatytas apribojimas, kad įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus. Kasacinis teismas išaiškino, kad CK 4.69 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas imperatyvas negali būti aiškinamas kitaip, kaip draudimas įgyjamosios senaties būdu įgyti nuosavybės teisę į daiktą, kuris priklauso valstybei ar savivaldybei. Šis draudimas užkerta kelią įgyti daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi nepriklausomai nuo kitų įstatyme nustatytų tokio įgijimo sąlygų buvimo. Draudimas įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę į viešosios nuosavybės teise priklausantį turtą reiškia, kad tokio daikto asmuo negali teisėtai valdyti kaip savo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

20. Pagal 1964 m. CK 24 straipsnio 1 dalį (1983 m. lapkričio 30 d. įsako Nr. X-5387 redakcija, galiojusi nuo 1983 m. gruodžio 11 d. iki 1994 m. birželio 9 d.) juridiniai asmenys yra, be kita ko, kolūkiai, tarpkolūkinės ir kitokios kooperatinės organizacijos ir jų susivienijimai, kitos visuomeninės organizacijos, taip pat, įstatymų numatomais atvejais, šių organizacijų ir jų susivienijimų įmonės bei įstaigos, turinčios atskirą turtą ir savarankišką balansą. 1964 m. CK 95 straipsnio 1 dalyje (1983 m. lapkričio 30 d. įsako Nr. X-5387 redakcija, galiojusi nuo 1983 m. gruodžio 11 d. iki 1994 m. birželio 9 d.) buvo nustatyta, kad nuosavybė yra: valstybinė (visaliaudinė) nuosavybė; kolūkinė-kooperatinė nuosavybė; profsąjungų, ir kitokių visuomeninių organizacijų nuosavybė. Kolūkių, kitokių kooperatinių organizacijų, jų susivienijimų nuosavybės teises reglamentavusiame 102 straipsnyje (1964 m. liepos 7 d. įstatymo redakcija, galiojusi iki 1994 m. birželio 9 d.) buvo nustatyta, kad kolūkiai, kitokios kooperatinės organizacijos, jų susivienijimai valdo jiems nuosavybės teise priklausantį turtą, naudojasi ir disponuoja juo pagal savo įstatus (nuostatus); teisė disponuoti turtu, kuris yra kolūkių, kitokių kooperatinių organizacijų, jų susivienijimų nuosavybė, priklauso išimtinai patiems savininkams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2010). Taigi vadovaujantis nurodytu teisiniu reguliavimu ginčo butas jo perdavimo naudotis J. P. metu, priklausė (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), ko neginčija ir suinteresuotas asmuo su savarankiškais reikalavimais R. P.. Tai, kad ginčo butas, kurio statybos pabaigos metai 1967 m., anksčiau priklausė (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina ir teismui pateiktas išrašas iš 1965 m. (duomenys neskelbtini) valdinės ir individualinės statybos leidimų registravimo knygos (el. b. l. 21-22).

21. Kaip matyti iš bylos medžiagos, kad dalis daugiabutyje esančių butų buvo privatizuoti (b. l. 11-18), be to, J. P. buvo įrašytas į sąrašus asmenų, pageidaujančių gauti valstybės paramą apsirūpinant gyvenamosiomis patalpomis (el. b. l. 37-38). Tačiau šios aplinkybės niekaip nepatvirtina, kad įstatymų nustatyta tvarka buvo privatizuotas ir ginčo butas. Byloje nėra jokių įrodymų, galinčių patvirtinti, kad butas būtų buvęs įkainotas ir jį buvo rengiama privatizuoti, tai kad R. P. ar kitas teisėtas buto valdytojas kokia nors forma sumokėjo (ar mokėjo įmokas) už ginčo butą ir būtų visiškai (ar bent iš dalies) už jį atsiskaitęs. Teismo vertinimu, tokių duomenų archyvuose nebuvimas, be kita ko esant duomenims apie kitų daugiabučio gyvenamojo namo butų privatizavimą, tik patvirtina, kad butas įstatymų nustatyta tvarka nebuvo privatizuotas. Atsižvelgus į tai laikytina neįrodyta aplinkybė, kad suinteresuotas asmuo su savarankiškais reikalavimais R. P. ar kitas teisėtas buto valdytojas įsigijo butą (CPK 185 straipsnis).

22. Atkūrus Lietuvos Respublikos Nepriklausomybę, pradėtas formuoti privačios nuosavybės teise grindžiamas šalies ūkis (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnis) ir viešoji nuosavybė įstatymų nustatyta tvarka buvo perleidžiama privatiems subjektams.

23. Valstybei nuosavybės teise priklausančio turto negalima įgyti privačion nuosavybėn kitaip, nei specialiuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka, įgyjamosios senaties institutas nėra pagrindas viešajai nuosavybei transformuotis į privačiąją. Draudimas įgyjamąja senatimi įgyti valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus yra siejamas su šių daiktų priklausymu nuosavybės teise, bet ne su jų teisine registracija. Sprendžiant klausimą dėl turto priklausymo, būtina aiškintis turto kilmę, iš kokių finansavimo šaltinių jis buvo sukurtas. Jeigu turtas buvo sukurtas viešosios nuosavybės pagrindu, t. y. bendromis lėšomis ir darbu, jis tokiu ir turi būti laikomas. Nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama ir į tokius valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, į kuriuos valstybė ar savivaldybė nuosavybės teisės ilgą laiką neįgyvendina, t. y. jais nesirūpina, jų neprižiūri, neregistruoja į juos savo nuosavybės teisių, o juos nepertraukiamai valdo privatus fizinis ar juridinis asmuo. Jeigu statiniai valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti (parduoti ar kitaip pagal įstatymus perleisti) privačių asmenų nuosavybėn, tai jie turi būti vertinami kaip priklausantys valstybei nuosavybės teise ir pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį draudžiama juos pripažinti įgytus nuosavybės teise įgyjamąja senatimi dėl jų ilgalaikio valdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis Nr. 3K-7-67/2011).

24. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, t. y. pareiškėjai įrodžius, kad butas yra valstybės nuosavybė, suinteresuotam asmeniui su savarankiškais reikalavimais R. P. neįrodžius, kad butas valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka buvo perduotas (parduotas ar kitaip pagal įstatymus perleistas) kito asmens nuosavybėn, suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais R. P. pareiškimas su savarankiškais reikalavimais atmestinas. Kadangi draudimas įgyjamosios senaties būdu įgyti nuosavybės teisę į daiktą, kuris priklauso valstybei ar savivaldybei, užkerta kelią įgyti daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi nepriklausomai nuo kitų įstatyme nustatytų sąlygų tokiam įgijimui buvimo (pvz. Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutarties civ. byloje Nr. 2A-1345-555/2022, 23 punktas), todėl dėl kitų CK 4.68 straipsnyje numatytų sąlygų nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį faktui nustatyti, kaip nebeturinčių reikšmės šios bylos išsprendimui, nepasisakytina.

25. Dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 443 straipsniu, 448 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto bankas, pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), yra valstybės – Lietuvos Respublikos – nuosavybė.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas daiktinių teisių įregistravimo tikslu.

Suinteresuoto asmens R. P. pareiškimą su savarankiškais reikalavimais dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmus.