- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-03-01
- Bylos Nr.
- e2YT-778-676/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-07858-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimondas Dilys
- Pareiškėjas
- A. S.
- Suinteresuotas asmuo
- L. S., A. S., Valstybės įmonė, „Turto bankas“
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys L. S., A. S., Valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė savo tėvo V. S. (V. S.), mirusio 2021 m. sausio 21 d., palikimą po tėvo mirties, pradedant turtą faktiškai valdyti. Nurodė, kad 2021 m. sausio 21d. mirė pareiškėjo tėvas V. S., po kurio mirties liko jo palikimas – butas adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties kreiptis į notaro biurą dėl palikimo priėmimo per įstatymo nustatytą terminą pareiškėjas neturėjo galimybės, nes tėvas mirė Rusijoje ir jo mirties fakto registravimas Lietuvoje bei dokumentų būtinu palikimo priėmimui įforminimas užtrūko daugiau, kaip 3 mėnesius. Pareiškėjas po tėvo mirties iki šiol pastoviai gyvena bute adresu (duomenys neskelbtini), valdo butą, rūpinasi turtu ir moka visus buto administravimo, šilumos teikimo ir kitus mokesčius. Pareiškėjo mama L. S. ir brolis A. S. į tėvo palikimą po jo mirties nepretendavo, kadangi su tėvu žodžiu buvo sutarta, kad butas adresu (duomenys neskelbtini), po jo mirties liks pareiškėjui.
Suinteresuoti asmenys L. S., A. S. atsiliepimo į pareiškimą neteikė.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepimu į pareiškimą nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo V. S. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį palikėjo paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų pareiškimo pagrįstumu, neprieštarauja, kad pareiškimas būtų patenkintas. Prašo nagrinėti pareiškimą teismo nuožiūra suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
Šalies argumentai
Tesimo posėdžio metu pareiškėjas A. S. ir jo atstovė advokatė G. M. palaikė pareiškime išdėstytas aplinkybes, prašė pareiškimą tenkinti; papildomai paaiškino, kad pareiškėjo tėvo pastovi gyvenamoji vieta buvo Lietuvoje, jis tik laikinai buvo išvykęs iš Lietuvos.
Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo L. S. patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes ir prašė pareiškimą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis). Duomenys, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti, nėra registruojami ar kitaip dokumentuojami. Konstatuotina, kad prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pareiškėjai negali patvirtinti jokiais rašytiniais įrodymais. Juridinę reikšmę turinčio fakto dėl palikimo priėmimo nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas A. S. yra V. S., mirusio 2021 m. sausio 21 d., sūnus. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis pareiškėjo tėvo V. S. vardu įregistruota buto, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė. Pareiškėjas įstatymo nustatytu terminu dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė. Pareiškėjas pradėjo faktiškai valdyti mirusio tėvo butą, juo rūpintis ir jį išlaikyti – tai patvirtina ne tik pareiškime išdėstytos aplinkybės, bet ir byloje esantys rašytiniai įrodymai (komunalinių mokesčių mokėjimo sąskaitos ir kvitai)(CPK 178 straipsnis). Kita įpėdiniai – sūnus A. S. ir žmona L. S. į palikimą nepretendavo, pareiškimo notarui dėl palikimo priėmimo per įstatymo nustatytą palikimui priimti terminą neteikė, testamentų registre nėra įregistruota mirusiojo V. S. palikimo priėmimo faktų.
Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, kaip vieno iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų, skirtumo nuo kitų palikimo priėmimo atvejų. Tokiu būdu priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).
Remiantis bylos duomenimis bei įrodymais, po V. S. mirties per nustatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos į notarų biurą pareiškėjas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta, įregistruotų mirusio asmens testamentų nėra. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad po V. S. mirties jo palikimą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys, taip pat nėra duomenų bei įrodymų, leidžiančių manyti, kad į palikimą sudarantį turtą kiti asmenys pretenduotų įgyjamosios senaties pagrindu. Iš pareiškėjo pareiškime ir teismo posėdyje jo atstovės ir suinteresuoto asmens L. S. nurodytų aplinkybių bei rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas po tėvo mirties iki šiol pastoviai gyvena bute adresu (duomenys neskelbtini), valdo butą, rūpinasi turtu ir moka visus buto administravimo, šilumos teikimo ir kitus mokesčius. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas A. S. po savo tėvo mirties faktiškai savo aktyviais veiksmais per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl jis laikomas priėmusiu palikimą (CK 5.51 straipsnis).
Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjos nurodytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neprieštarauja įstatymui, šis reikalavimas kaip pagrįstas tenkintinas nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, jog pareiškėjas A. S. po savo tėvo V. S., mirusio 2021 m. sausio 21 d., mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti.
Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas turto paveldėjimo tikslu (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 444, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėjas A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo tėvo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 2021 m. sausio 21 d., mirties priėmė palikimą pradėdamas faktiškai turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas turto paveldėjimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.