Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Audronės Jarackaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo PĮ „Silentium“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 2 d. sprendimo, kuriuo ieškinys netenkintas, civilinėje byloje Nr. 2-4724-661/2009 pagal ieškovo PĮ „Silentium“ ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai atstovaujamai Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros ir Lietuvos Respublikos Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pažymėtina, jog nors teisėjų kolegija šią bylą nagrinėja neperžengdama apeliaciniame skunde nurodyto reikalavimo ribų, tai yra sprendžia klausimą tik dėl atsakomybės už žalos padarymą nustatymo, tačiau atsižvelgia ir į tai, kad nagrinėjamu atveju keliamas klausimas dėl valstybės atsakomybės už pareigūnų veiksmus/neveikimą užtikrinant kuo greitesnį ikiteisminio tyrimo atlikimą, o tai yra viešas interesas. Dėl to, nagrinėjant šią bylą, būtina įvertinti ne tik apelianto skunde nurodytus motyvus, tačiau ir kitas faktines aplinkybes, apibūdinančias pareigūnų veiksmus ikiteisminio tyrimo metu, nes tik taip galima atsakyti į klausimą, ar nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti pareigūnų neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp šių veiksmų bei atsiradusios žalos, kurią ieškovas reikalauja priteisti.

Taigi nagrinėjamu atveju, visų pirma, būtina išsiaiškinti ar teismas teisingai sprendė, kad atsakovų pareigūnai, priešingai nei tvirtina apeliantas, ikiteisminio tyrimo metu veikė teisėtai, jo nevilkino, todėl valstybės civilinė atsakomybė nėra atsiradusi.

Dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų ir ikiteisminio tyrimo trukmės

Taigi pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles būtina nuosekliai ištirti ir įvertinti civilinėje bei baudžiamojoje bylose esančius įrodymus, apibūdinančius pareigūnų veiksmus/neveikimą nagrinėjamu atveju ir nustatyti, ar jie atitiko minėtas jiems keliamas pareigas (CPK 362 str., 176–185 str.). Pirmosios instancijos teismas tyrė atskirus pareigūnų veiksmus, tačiau šis tyrimas nebuvo išsamus, todėl teisėjų kolegijos nuomone, teismas suklydo vertindamas pareigūnų veiksmus (CPK 185 str.).

Iš nagrinėjamos bylos medžiagos, kurią sudaro taip pat ir Kauno m. VPK ikiteisminio tyrimo baudžiamosios bylos Nr. 20-1-00356-08 medžiaga, matyti, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo pradėtas 2008-04-14 remiantis BPK 166 straipsniu – gavus operatyvinę informaciją apie tai, kad UAB „Autosargas" saugomoje automobilių aikštelėje, esančioje Kuršių g. 3A, Kaune, be valstybinių numerių yra laikomas galimai užsienyje vogtas automobilis, tai yra dėl nusikalstamu būdu gauto turto įsigijimo arba realizavimo (BK 189 str. 1 d.).

Tą pačią dieną remiantis 2008-04-14 tyrėjo nutarimu, buvo atliktas poėmis ginčo automobilio BMW X5, juodos spalvos, be valstybinių numerių, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) (B. b. l. 1-5). Šis automobilis buvo paimtas, kaip paaiškėjo vėliau, iš ieškovo PĮ „Silentium“ darbuotojo R. S., kuris minimą nutarimą, poėmio protokolą bei paimto daikto apžiūros protokolą pasirašė kaip privatus asmuo ir nepareiškė jokių pastabų dėl šių veiksmų. Pažymėtina ir tai, kad poėmio protokole nurodyta, jog R. S. ikiteisminio tyrimo pareigūnams atidavė automobilio raktelius, tačiau šio automobilio įsigijimo dokumentai pateikti nebuvo, nėra duomenų, kad R. S. būtų nurodęs, jog šis turtas priklauso ne jam, o ieškovui, tai yra PĮ „Silentium“. Iš bylos medžiagos matyti, kad nutarimo teisėtumą 2008-04-16 patvirtino Kauno miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas savo rezoliucija. Taigi bylos medžiaga leidžia spręsti, kad tiek apie ikiteisminio tyrimo pradėjimą, tiek apie poėmį bei paimto daikto apžiūrą ieškovui buvo žinoma, tuo tarpu nėra duomenų, kad šie veiksmai buvo skundžiami (BPK 65, 439 str.). Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, teismas teisingai sprendė, jog nėra pagrindo teigti, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ir automobilis paimtas neteisėtai (CPK 185 str., BPK 91 str.).

Analizuojant pareigūnų veiksmus nagrinėjamoje ikiteisminio tyrimo byloje matyti, kad 2008-04-15 buvo apklaustas R. S., kuris pateikė šios transporto priemonės registracijos Prancūzijoje liudijimą Nr. 07CH88312; 2008-04-15 pareigūnai pavedė atlikti automobilio identifikacinių numerių tyrimą; 2008-04-23 buvo gauta Specialisto išvada, kad automobilio registracijos Prancūzijoje dokumentas yra tikras (B. b. l. 17, 23-24); 2008-04-25 buvo gauta Kauno VPK KP NTT APGTS išvada, kurioje nustatyta, kad automobilio VIN numeris (duomenys neskelbtini) nėra pakeistas, nurodyta, jog yra ,,tikėtina, kad šio automobilio kėbulas yra sudarytas iš dviejų suvirintų dalių“ (B. b. l. 14-15); 2008-04-25 kreiptasi informacijos į Kauno VPK KP NTT tarptautinių ryšių grupę dėl informacijos apie produkcijos kodą pateikimo (B. b. l. 28); 2004-04-22 - 2008-05-08 organizuotas papildomas automobilio identifikacinio bei variklio numerių tyrimas (B. b. l. 30-31); 2008-06-04 gauta informacija iš Interpolo Vokietijos nacionalinio biuro, kad 2004-09-17 pagamintas automobilis 2004-10-20 išgabentas į Prancūziją, Vokietijoje nebuvo registruotas ir nėra ieškomas nei Vokietijoje, nei Šengeno informacinėje sistemoje, tokių duomenų nėra nei Interpolo duomenų banke (B. b. l. 29); 2008-07-10 gauta Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro specialisto išvada, jog automobilio numeris, variklio tipas ir originalus produkcijos numeris atlikti gamykliniu būdu (B. b. l. 33-36).

Ieškovo PĮ ,,Silentium“ savininkė Ž. A. dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo bei automobilio grąžinimo kreipėsi 2008-06-17 ir nurodė, kad įmonė dėl to patiria nuostolius. Tokie ieškovo pareiškimai šioje byloje buvo gauti 2008-07-17, 2008-08-01 ir vėliau. Kauno m. apylinkės prokuratūros prokurorų nutarimais, Kauno m. apylinkės teismo bei Kauno apygardos teismo nutartimis ieškovo skundai buvo atmesti, motyvuojant tuo, kad paimtas automobilis nepakankamai išsamiai ištirtas ir aprašytas, nes tam neužteko laiko, o atlikus jau paskirtą tyrimą gali paaiškėti, kad automobilis yra užvaldytas nusikalstamu būdu ir turėtų būti grąžintas ne paskesniam sąžiningam jo įgijėjui, o savininkui; kad daikto grąžinimas gali trukdyti tolesnei ikiteisminio tyrimo eigai, nes neatlikti visi procesiniai veiksmai: būtina apklausti liudytojus, gauti išvadą iš Kriminalinės policijos biuro dėl R. S. 2008 m. rugpjūčio mėn. pateikto tarptautinio važtaraščio, pagal kurį ieškovas automobilį nusipirko iš Belgijos įmonės, duomenų; kad būtina pašalinti abejones, kam priklauso automobilis: ar PĮ ,,Silentium“, ar R. S. (BPK 108 str. 2 d., 91, 441 str., 442 str. 1 d. 1 p.) (B. b. l. 60, 96, 97). Kauno m. VPK KP NTT autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyriaus vyresnioji tyrėja 2008-11-04 Kauno m. apylinkės prokuratūrai buvo pateikusi tarnybinę ataskaitą, kad visi ikiteisminio tyrimo veiksmai yra atlikti (B. b. l. 84-93), tačiau ieškovo reikalavimai buvo atmetami. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas Kauno m. apylinkės prokuratūros prokuroro 2009-03-02 nutarimu konstatavus, jog nepadaryta BK 189 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymių turinti veika, o automobilis ieškovui buvo grąžintas 2009-03-18 (B. b. l. 135-136).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnams bei šio tyrimo priežiūrą atlikusioms institucijoms buvo žinoma, kad pareigūnų žinioje yra brangus turtas, iš ieškovo pareiškimų turinio buvo žinoma, kad šį automobilį buvo planuojama parduoti ir dėl jo negrąžinimo bendrovė patiria nuostolius, o taip pat į anksčiau šioje nutartyje paminėtus reikalavimus, keliamus šių institucijų pareigūnų elgesiui, sprendžia, jog apeliantas teisus teigdamas, kad tokiais veiksmais buvo nepagrįstai, o taip pat neproporcingai siekiamiems tikslams buvo apribotos automobilio savininko nuosavybės teisės ir pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės teisės neliečiamumo principas bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 1 protokolo 1 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės apsaugos principas, jog kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo turi teisę netrukdomas naudotis savo nuosavybe.

Generalinės prokuratūros atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyta aplinkybė, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų teisėtumas buvo tikrinamas ir patvirtintas teismo nutartimis, taip pat nepaneigia išvados, jog pareigūnai be pagrindo negražino automobilio ieškovui (CPK 178 str.). Kaip žinoma, teismų praktikoje yra suformuluota nuostata, kad apie pareikšto ieškinio dėl žalos atlyginimo pagrįstumą sprendžiama ištyrus ir pagal CPK 185 straipsnio reikalavimus įvertinus visus byloje pateiktus įrodymus, todėl teismas civilinėje byloje nustatęs kitas esmines aplinkybes gali padaryti kitokią išvadą dėl procesinių veiksmų baudžiamojoje byloje teisėtumo, nei buvo nuspręsta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006, 2007 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2007, 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2008, ir kt.).

Taigi konstatavus, kad nagrinėjamu atveju buvo ikiteisminio tyrimo bei automobilio grąžinimo delsimo pažymių, pripažintina, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo veiksmus, kurie sudaro vieną iš CK 6.272 straipsnyje nustatytos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų – nepagrįstai ilgą ieškovo nuosavybės teisių apribojimą, todėl pažeidė nurodytą materialiosios teisės normą.

Deliktinė civilinė atsakomybė yra kompensacinio pobūdžio ir vadovaujantis CK 6.272 straipsnio pirmąja dalimi, žala atlyginama visiškai. Kaip minėta, ieškovas iš atsakovų prašė priteisti 73 539 Lt turtinės žalos, iš jų: 6 700 Lt tiesioginių nuostolių už automobilio sugadinimą, 15 000 Lt netiesioginės žalos už neįvykdytą sutartį, 625 Lt už automobilio įvertinimą, pažymos išdavimą ir antstolio paslaugas, 51 214 Lt negautų pajamų ir 50 000 Lt neturtinės žalos.

Dėl turtinės žalos (nuostolių)

Kaip žinoma, turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, tai yra toks praradimas, kai nukenčia asmens ekonominiai interesai. Nuostoliai, kaip nukentėjusiojo asmens padarytos išlaidos, turi atitikti tokius požymius: 1) jos yra priverstinės, 2) jos yra būtinos, 3) jos yra protingos.

Taigi minėtas visiško nuostolių atlyginimo principas nėra absoliutus ir negali būti aiškinamas kaip visų turėtų išlaidų atlyginimo garantija. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą žalos sampratą turtinė žala padaroma, kai nukenčia asmens turtiniai (ekonominiai) interesai; žala, įvertinta pinigais, laikoma nuostoliais. Šie, kaip ir žala, skirstomi į tiesioginius (realius), netiesioginius ir negautas pajamas. Taikant civilinę atsakomybę atlyginami tik tie nuostoliai, kurie priežastiniu ryšiu susiję su tam tikrais skolininko, šiuo atveju valstybės pareigūnų, veiksmais (CK 6.247 str.). Tiesioginė (reali) žala paprastai yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, kuris atsiranda iš karto, tiesiogiai veikiant tam tikrą objektą, pavyzdžiui, sugadinus įmonės turtą - automobilį.

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovų tiesioginę turtinę žalą dėl jam priklausiusio automobilio, laikyto Kauno m. VPK Materialinio techninio aprūpinimo skyriaus „Autoūkis“ garaže, sugadinimo. Iš ieškovo procesinių dokumentų matyti, kad 6 700 Lt tiesioginių nuostolių jis kildina iš pareigūnų veiksmų, susijusių su ekspertizės darymu: 3 500 Lt už automobilio dalinį paruošimą/dažymą, o 3 200 Lt už automobilio išrinkimą/surinkimą.

Reikalaujamų atlyginti 6 700 Lt nuostolių dydį ieškovas grindė 2009-03-18 antstolio surašytu Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 123-09-26, kuriame nurodyti automobilio pažeidimai ir trūkstamos komplektuojančios detalės (b. l. 6-7). Iš šio protokolo matyti, kad antstolis, apžiūrėjęs automobilį iš išorės, akivaizdžių ir aiškiai matomų kėbulo defektų neužfiksavo, bet kai kuriose automobilio vietose nustatė dažų šalinimo žymes (ant automobilio kėbulo keleivio pusės galinių durelių slenksčio, ant kėbulo prie keleivio pusės galinių durelių spynos užrakto fiksatoriaus, prie kėbulo numerio). Be to, tokie pažeidimai taip pat užfiksuoti baudžiamojoje byloje esančiose fotonuotraukose (B. b. l. 82-83). Šiame dokumente antstolis taip pat nurodė trūkumus, automobilio salone (nėra automobilio keleivio pusės plastikinės slenksčio juostelės, svirties apdailos rankenėlės, bagažinėje nėra vidaus dangčio, netvarkingai įstatytos salono galinės sėdynės šoninės dalys, nėra cigarečių pridegėjo).

Kaip žinoma, pagal BPK 149 straipsnio 9 dalies nuostatas poėmio protokole turi būti nurodomi paimti daiktai ir pagrindiniai jų požymiai. Kaip matyti iš automobilio poėmio protokolo, jame nurodyta, kad paimamas daiktas yra techniškai tvarkingas, antstolio konstatuoti minėti trūkumai nebuvo užfiksuoti (B. b. l. 6). Nutraukus ikiteisminį tyrimą automobilį atsiėmęs ieškovo vadybininkas D. J. 2009-03-18 surašęs pakvitavimą jame nurodė, kad automobilis yra ,,su kėbulo defektais bei trūkstamomis komplektuojančiomis detalėmis“, tačiau jokių konkrečių trūkumų neįvardijo. Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu atliekant ekspertizę, automobilio dažai buvo šalinami cheminėmis priemonėmis bei mechaniškai iki metalo. Tačiau, kaip teisingai nurodo atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas Generalinė prokuratūra, akivaizdu, jog tokie pareigūnų veiksmai vykdant jiems pavestas tarnybines pareigas ir siekiant nustatyti, ar automobilio identifikacinis numeris yra tikras, ar automobilio tikroji spalva nebuvo pakeista, negali būti vertinami kaip neteisėti veiksmai. Teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad atliekant ekspertizę, dažai buvo šalinami atsargiai, nematomose vietose, todėl pareigūnai, atlikdami savo pareigas elgėsi atidžiai ir rūpestingai.

Teisėjų kolegija, įvertinusi paminėtas aplinkybes, sprendžia, kad ieškovas įrodė, jog šalinant dažus automobilis iš tiesų buvo apgadintas, tačiau konstatavus, jog ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas teisėtai, jog teisėtai veikė pareigūnai, atlikdami ekspertizę, todėl pirmosios instancijos teismai pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą atlyginti 6 700 Lt žalą, tai yra išlaidas, susijusias su automobilio paruošimu/dažymu, išrinkimu/surinkimu. Be to, nepateikti įrodymai, kad visos sąskaitoje faktūroje ir kvite nurodytos išlaidos buvo būtinos šalinant defektus, atsiradusius dėl ekspertizės darymo (b. l. 10-11). Teisėjų kolegija laiko, kad teismas taip pat turėjo pagrindą išvadai, kad nepateikta įrodymų, jog kiti automobilio trūkumai atsirado jį saugant būtent „Autoūkio“ garaže. Šios teismo išvados ieškovas nepaneigė ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme (CPK 185 str.) (CK 6.249 str. 1 d., 6.247 str.).

Ieškovas nurodė, kad įmonė užsiima automobilių pirkimu – pardavimu ir ieškiniu prašė iš atsakovų priteisti 51 214 Lt negautų pajamų, motyvuodamas tuo, kad dėl anksčiau paminėtų neteisėtų pareigūnų veiksmų (neteisėtas automobilio paėmimas, ikiteisminio tyrimo vilkinimas) automobilis nebuvo grąžinamas beveik metus, dėl to krito automobilio rinkos vertė ir jį pardavus už mažesnę kainą nei būtų parduotas prieš metus, ieškovas negavo planuotų pajamų.

Kai deliktiniuose santykiuose žalos atsiradimas grindžiamas daiktų nuvertėjimu, turi būti visapusiškai ištirtas priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir daiktų vertės pokyčių, nes priešingu atveju atsakomybės ribos gali būti neprotingai išplėstos arba susiaurintos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje I. Z. prieš Vilniaus teritorinę muitinę, bylos Nr. 3K-3-530/2002 ir kt.). Taigi konstatavus, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai be pagrindo ilgą laiką ieškovui negrąžino ginčo automobilio, būtina nustatyti ar būtent dėl šios priežasties ir kokio dydžio pajamos nebuvo gautos.

Šiuo klausimu bylos medžiaga yra nustatyta, kad ieškovas 2008-10-10 kreipdamasis į Kauno m. apylinkės prokuratūros vyriausiąjį prokurorą dėl žalos atlyginimo, pateikė 2008-06-17 Kauno nepriklausomų autoekspertų biuro atliktą minėto automobilio vertinimo ataskaitą, kurioje nurodyta, kad jo vidutinė rinkos kaina 2008 metų balandžio mėnesį buvo 108 030 Lt (B. b. l. 66-74). Tuo tarpu ieškinyje nurodyta 2008 m. kovo mėnesio kaina, tai yra 120 270 Lt, ir ja remiantis skaičiuojamos prašomos priteisti negautos pajamos.

Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija, tikrindama apelianto argumentus dėl reikalaujamų priteisti negautų pajamų dydžio, byloje esančius įrodymus vertina remdamasi įrodymų pakankamumo taisykle, kurią civiliniame procese leidžiama taikyti ir kuri yra grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvada apie fakto buvimą civiliniame procese gali būti padaroma ir tada, kai išlieka tam tikros abejonės, tačiau įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina, jog šis faktas buvo nei kad jo nebuvo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog anksčiau šioje nutartyje konstatuota, kad ieškovo nuosavybės teisės nuo 2008 m. liepos mėn. buvo apribotos neteisėtai, sprendžia, kad ieškovas turi teisę į negautų pajamų atlyginimą. Šiuo atveju negautos pajamos galėtų būti skaičiuojamos taikant automobilio įvertinimo ataskaitoje pateiktą 2008 m. liepos mėnesio vidutinę rinkos kainą, tai yra 104 170 Lt ir atsižvelgiant į byloje esančią UAB Kauno nepriklausomų autoekspertų biuro pažymą, apie tai, kad analogiško modelio transporto priemonės vidutinė rinkos kaina 2009 m. kovo mėn. buvo 75 300 Lt, įvertinus tai, kad laikui bėgant daiktų vertė sumažėja dėl objektyvių priežasčių, o taip pat esančius ginčo automobilio būklę apibūdinančius įrodymus (automobilis ilgą laiką buvo remontuojamas, kėbulas sumontuotas iš dviejų dalių) (b. l. 14, B. b. l. 66-71).

Tačiau, kaip buvo minėta, turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Ieškovas, pagrįsdamas negautų pajamų dydį teigia, kad šis automobilis 2009-04-02 yra parduotas už 69 056 Lt. Kaip žinoma, pagal civiliniame procese taikomus šalių lygiateisiškumo bei rungimosi principus, kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi ar grindžia savo reikalavimus, o teismas turi spręsti bylą, vertindamas tik šalių pateiktus įrodymus (CPK 12, 17 str.). Nors ieškovas - įmonė yra juridinis asmuo, kurio turtas, sutartys, finansinės operacijos vykdomos, apskaitomos, o dokumentai saugomi Buhalterinės apskaitos įstatyme nustatyta tvarka, tačiau į bylą nėra pateikta nei minima sutartis, nei šį sandorį patvirtinantys apskaitos dokumentai ir kt., todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti dėl automobilio pardavimo fakto ir kainos, o taip pat pagrindo konstatuoti, kad ieškovo nurodytos negautos pajamos dėl automobilio vertės sumažėjimo, nėra padengtos jo pardavimo kaina.

Esant tokioms aplinkybėms, šis ieškovo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas (CK 6.249 str. 1 d. 6.247 str.).

Kaip žinoma, netiesioginiai nuostoliai patiriami siekiant žalos atlyginimo, taip pat nuostolių įvertinimo išlaidos. Ieškovas prašė priteisti 250 Lt už antstolio paslaugas, 300 Lt už automobilio įvertinimo ikiteisminio tyrimo metu ir 75 Lt už vidutinės automobilio rinkos kainos pažymos išdavimą, iš viso 625 Lt. Konstatavus, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai pažeidė ieškovo nuosavybės teises, jam priteistina 625 Lt (CK 6.271 str.).

Ieškovas prašė priteisti 15 000 Lt, kuriuos jis sumokėjo kaip netesybas, nes dėl automobilio poėmio negalėjo įvykdyti 2008-04-03 sutarties su A. Z. dėl šio automobilio pirkimo – pardavimo. Iš byloje esančios minėtos sutarties 2 punkto matyti, kad ieškovas, įsipareigojo iki 2008-05-15 parduoti minėtą automobilį pirkėjui, o pagal 4 punktą pardavėjas (ieškovas) įsipareigojo grąžinti pirkėjui 20 000 Lt avansą ir sumokėti 0,25 procentus delspinigių nuo šios sumos už kiekvieną uždelstą dieną, jeigu iki minėtos datos ieškovas nesutvarkys automobilio dokumentų jo pardavimui. Kaip nurodė ieškovas, sutarties šalys 2009-04-14 susitarė, kad jas tenkina 15 000 Lt delspinigių dydis.

Pažymėtina, kad pagal CK 6.258 straipsnio 4 dalies nuostatas neįvykdžiusi prievolės įmonė atsako tik už tuos nuostolius, kuriuos ji numatė ar galėjo protingai numatyti sutarties sudarymo metu kaip tikėtiną prievolės neįvykdymo pasekmę. Šiuo atveju ieškovas negalėjo numatyti tai, kad jo turtui bus taikomos procesinės prievartos priemonės. Dėl šių priežasčių, teisėjų kolegija sutinka su atsakovo atsiliepime nurodytu teiginiu, kad ieškovas neturi jokio pagrindo prašyti atlyginti nuostolius dėl minėtos sutarties neįvykdymo, nes neprivalėjo mokėti šių delspinigių. Be to, ieškovo įmonė ilgą laiką veikia automobilių prekybos versle, turi patirtį, todėl įmonės vadovė, kuriai keliami didesni atidumo, protingumo ir pareigingumo reikalavimai, turėjo ir galėjo numatyti, kad automobilis nebus grąžintas įmonei iki sutarties įvykdymo termino ir privalėjo imtis priemonių, kad galimi nuostoliai dėl neįvykdytos sutartie būtų kuo mažesni. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovas delsė grąžinti avansą, o susitarimą dėl delspinigių sudarė tik 2009-04-14, kai automobilis 2009-03-18 jau buvo grąžintas įmonei.

Kaip minėta, pagal CPK 12, 17 178 straipsnius kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovas neįrodė priežastinio ryšio tarp neteisėtų pareigūnų veiksmų ir atsiradusių 15 000 Lt nuostolių, ir sprendžia, kad šias lėšas prarado dėl savo paties veiksmų, todėl šis reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178 str.).

Dėl neturtinės žalos

Ieškovas taip pat reikalavo atlyginti ir 50 000 Lt neturtinę žalą, nurodydamas, kad paėmus automobilį ir neteisėtai pradėjus šį ikiteisminį tyrimą, pasklido nepagrįstos kalbos tarp konkurentų ir pirkėjų, jog įmonė prekiauja vogtais automobiliais, pablogėjo įmonės dalykinė reputacija, o įmonės savininkė patyrė dvasinių sukrėtimų, emocinę depresiją, buvo pažeista įmonės garbė ir orumas.

Kaip žinoma, neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus. Tokią žalą įvertinti pinigais yra neįmanoma, todėl teismai, vadovaudamiesi bendrąsias žalos atlyginimo sąlygas reglamentuojančiomis teisės normomis, atsižvelgdami į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, kaltę bei žalos pasekmes, į specifinius, tik šios kategorijos byloms būdingus kriterijus, turi nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdami tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (CK 6.250 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2007).

Visų pirma, atkreiptinas dėmesys į tai, kad minimą reikalavimą nagrinėjamoje byloje yra pareiškęs ieškovas personalinė įmonė PĮ ,,Silentium“, o ne šios įmonės savininkė Ž. A., todėl teisėjų kolegija atmeta ieškovo argumentus, jog neturtinė žala įmonei turi būti atlyginama dėl įmonės savininkės patirtų dvasinių sukrėtimų, emocinės depresijos, nes šios aplinkybės gali būti faktiniu pagrindu nagrinėjant tokio pobūdžio fizinio asmens ieškininį reikalavimą (CPK 42 str.).

Antra, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas, remdamasis tuo, kad buvo pažeista įmonės garbė ir orumas, faktiškai nurodo, kad buvo pabloginta įmonės reputacija. Pagal CK 2.24 straipsnio 8 dalį, ginant pažeistą juridinio asmens dalykinę reputaciją, taip pat yra taikomos ir normos, reglamentuojančios asmens garbės ir orumo gynimą, todėl teisėjų kolegija nagrinėja šiuos ieškovo argumentus dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2009).

Ieškinyje remiamasi tuo, kad ieškovas buvo priverstas ikiteisminio tyrimo institucijoms rašyti pareiškimus, skųsti procesinius dokumentus ir kt. Kaip jau buvo minėta, nėra pagrindo spręsti, jog ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas nepagrįstai, todėl šiuo atveju nėra vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų pradedant ikiteisminį tyrimą, atliekant poėmį bei vykdant patikrinimą ar yra BK 189 straipsnio 1 dalyje nustatyta nusikalstama veika. Tačiau buvo nepagrįstai užtęstas tyrimas, kuris buvo nutrauktas pagal BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą, tai yra nustačius, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, buvo pažeidžiamos ieškovo nuosavybės teisės ir dėl šių teisių gynimo jis turėjo nepatogumų, sugaišo laiko.

Teisėjų kolegija, svarstydama klausimą dėl ikiteisminio tyrimo įtakos bendrovės reputacijos pablogėjimui, konstatuoja, jog byloje nėra duomenų, kad informacija apie šį paimtą automobilį dėl galimai padarytos neteisėtos veikos būtų paskleista visuomenėje, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų įmonės reputacijos pablogėjimo faktą. Be to laiko, jog nagrinėjant šį klausimą yra svarbi ir vertintina byloje esanti Kauno apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo valdybos Autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyriaus pažyma, iš kurios turinio matyti, kad 2007-05-22 ir 2007-12-05 buvo paimti du ieškovui priklausantys automobiliai dėl nusikalstamu būdu gauto turto įsigijimo, kurie buvo grąžinti teisėtiems savininkams (B. b. l. 115). Remdamasi šiomis aplinkybėmis teisėjų kolegija sprendžia, kad reikalavimas, susijęs su įmonės reputacijos pablogėjimu, yra nepagrįstas (CPK 178 str.). Tačiau yra pagrįsti ieškovo teiginiai, kad dėl nuosavybės teisių suvaržymo ir jų gynimo jis turėjo nepatogumų, negalėjo naudotis savo turtu, sugaišo laiko.

Esant tokiai situacijai, teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą ir atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, įvertinus tai, kad ieškovė aktyviai dalyvavo ir ikiteisminio tyrimo pareigūnams teikė skundus bei prašymus grąžinti ginčo automobilį, sprendžia, kad ieškovui padarytos žalos atlyginimui priteistinas 1 500 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimas (CPK 185 str.).

Remdamasi prieš tai nurodytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš dalies neteisingą skundžiamą sprendimą, todėl šis sprendimas keistinas, ieškovo PĮ ,,Silentium“ ieškinys tenkintinas iš dalies ir jam iš atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ir iš Generalinės prokuratūros priteistinas 625 Lt netiesioginės turtinės žalos ir 15 000 Lt negautų pajamų ir 1 500 Lt neturtinės žalos atlyginimas (CPK 329 str. 1 d., CK 6.250 str. 1 d.)

Ieškovas PĮ ,,Silentium“ paduodamas ieškinį ir apeliacinį skundą, sumokėjo po 3 470,70 Lt žyminio mokesčio už pateikiamus procesinius dokumentus (b. l. 5, 97). Tačiau pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 6 punktą šios kategorijos bylose ieškovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo už paduotą ieškinį ir apeliacinį skundą yra atleistas, todėl jo sumokėtas žyminis mokestis grąžintinas (CPK 87 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Iš dalies patenkinti ieškovo personalinės įmonės ,,Silentium“ (kodas 134070775) apeliacinį skundą ir Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 2 d. sprendimą pakeisti.

Priteisti iš Lietuvos Respublikos ieškovui personalinei įmonei ,,Silentium“ (kodas 134070775) 1 500 Lt (tūkstantis penki šimtai) neturtinės ir 625 Lt (šeši šimtai dvidešimt penki) netiesioginės turtinės žalos atlyginimą.

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Grąžinti ieškovui personalinei įmonei ,,Silentium“ 3 470,70 Lt (trys tūkstančiai keturi šimtai septyniasdešimt litų ir septyniasdešimt centų) žyminį mokestį, sumokėtą už ieškinio padavimą bei 3 470,70 Lt (trys tūkstančiai keturi šimtai septyniasdešimt litų ir septyniasdešimt centų) žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinio skundo padavimą.