Marijampolės apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išsprendė pareiškėjų E. L. ir I. L. prašymą patvirtinti taikos sutartį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjai prašo supaprastinto proceso tvarka patvirtinti 2018 m. birželio 11 d. taikos sutartį. Nurodo, jog šalys susitarė, kad šalys, vykdydamos Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2623-896/2012 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 7.2.2. p. sąlygas, pripažįsta, kad 1/2 dalių pastato-gyvenamojo namo unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), pastato-ūkinio pastato unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), kitų statinių (inžinerinių)-kiemo statinių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre įregistruotų registro Nr. (duomenys neskelbtini), I. L., gim. (duomenys neskelbtini). vardu ir 1/2 dalis 0,1884 ha žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre įregistruoto registro Nr. (duomenys neskelbtini), I. L., gim. (duomenys neskelbtini), vardu, nuo nutarties, kuria bus patvirtinta ši sutartis įsigaliojimo dienos priklauso asmeninės nuosavybės teise E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Atsisakyta tvirtinti taikos sutartį.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartimi gali būti sprendžiamas jau kilęs teisminis ginčas arba užkertamas kelias teisminiam ginčui kilti ateityje. Dėl taikos sutarties patvirtinimo šalys su prašymu gali kreiptis į teismą CPK XXXIX skyriuje (CPK 579–582 straipsniuose) nustatyta supaprastinto proceso tvarka. Taikos sutartį supaprastinto proceso tvarka teismas tvirtina, jei nustato, kad dėl sutarties teisminio patvirtinimo sutampa jos šalių valia, sutartis neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, nėra kitų sandorių negaliojimo pagrindų, taip pat kitų aplinkybių, dėl kurių pateikta taikos sutartis negali būti tvirtinama (pvz., CK 1.80, 1.81, 1.84, 1.86, 6.228, 6.984, 6.986 straipsnius, CPK 42 straipsnio 2 dalį, 293 straipsnio 5 punktą, 296 straipsnio 1 dalies 2–4 punktus).

Iš prašyme nurodytų aplinkybių matyti, kad pareiškėjai nusprendė susitarti dėl nekilnojamojo daikto perleidimo. Tarp pareiškėjų nėra ginčo dėl minėto nekilnojamojo daikto perleidimo. Daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo sandoriui įstatymas imperatyviai numatė notarinę sandorio formą (CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 1.93 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. spalio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013 pažymėjo, kad kreiptis į teismą dėl taikos sutarties patvirtinimo, kai civilinė byla dėl taikos sutartimi išspręstų klausimų teisme nėra iškelta, šalys neprivalo. Sudarydamos tokią sutartį šalys gali apsiriboti vien paprasta rašytine sandorio forma (CK 1.73 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 6.983 straipsnio 3 dalis), o prireikus dėl taikos sutarties patvirtinimo šalys gali kreiptis ir į notarą. Tačiau tais atvejais, kai taikos sutarčiai pagal sandorio turinį turi būti taikoma įstatymuose nustatyta notarinė sandorio forma (pvz., daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą perleidimo sandoris), tai, siekiant, kad tokia taikos sutartis galiotų be teisminio patvirtinimo, šalims kreiptis į notarą dėl šios sutarties patvirtinimo yra būtina (CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 1.93 straipsnio 3 dalis). Teismas supaprastinto proceso tvarka taikos sutartis tvirtina tik tokiais atvejais, kai materialinių teisinių santykių subjektai tarpusavio nuolaidų būdu ir esant jų suderintai valiai išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus, t. y. iš esmės tokios sutarties tvirtinimas teismine tvarka galimas tik esant ginčui ar galimybei jam kilti tarp materialinių teisinių santykių subjektų, o tais atvejais, kai nurodytos įstatyme aplinkybės neegzistuoja, teismas, nors ir vykdydamas apsauginę funkciją, negali pakeisti notaro, atliekančio jam įstatymo priskirtas funkcijas, tarp jų – notarinių sandorių tvirtinimą (Notariato įstatymo 2, 26, 45 straipsniai).

Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, jog tarp šalių nėra kilęs teisminis ginčas, nėra duomenų, jog toks ginčas galėtų kilti ateityje, todėl pareiškėjai savo teises gali įgyvendinti kreipdamiesi į notarą dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, pareiškėjų prašymas netenkintinas – atsisakytina patvirtinti jų sudarytą taikos sutartį (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 177, 178, 185, 111 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290-295 straipsniais, 579-582 straipsniais, teismas

nutaria:

Atsisakyti tvirtinti pareiškėjų E. L. ir I. L. 2018 m. birželio 11 d. taikos sutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Virginija Šeškuvienė