Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės gerovės skyriaus atstovei Marytei Kajėnaitė,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės gerovės skyriaus pareiškimą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse ir ribotai veiksniu asmeninių neturtinių santykių – savitvarkos įgūdžių – srityje, globos nustatymo ir globėjo, rūpintojo bei turto administratoriaus paskyrimo; suinteresuoti asmenys – A. N., J. N. ir A. N. (A. N.).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Kartu su pareiškimu, be kitų dokumentų, pateikta BĮ Vilniaus miesto socialinių paslaugų centro 2024 m. gegužės 29 d. išvada Nr. 130-118/22 „Dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus“.

5. Kartu su prašymu yra pateiktas suinteresuoto asmens J. N. motinos suinteresuoto asmens A. N. sutikimas, kad ji būtų paskirta suinteresuoto asmens J. N. globėja.

6. Byloje yra gauti suinteresuoto asmens J. N. medicinos dokumentai iš VšĮ (duomenys neskelbtini).

8. Teisme 2024 m. gruodžio 13 d. gautas VšĮ „Nepriklausoma teismo psichiatrijos tarnyba“ 2024 m. gruodžio 10 d. ekspertizės aktas Nr. TPE-551/2024, kuriame nurodyta, jog dėl psichikos sveikatos būklės suinteresuotas asmuo J. N. negali įgyvendinti savo teisių ir atlikti pareigų bei savarankiškai priimti adekvačių sprendimų ir įvertinti realios situacijos visose turtinių bei iš dalies visose asmeninių neturtinių santykių srityse, išskyrus savitvarkos įgūdžių sritį, kurioje suinteresuotas asmuo J. N. iš dalies gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti bei veikti savarankiškai; dėl psichikos sveikatos būklės ji negali įgyvendinti savo teisių ir atlikti pareigų bei savarankiškai priimti adekvačių sprendimų ir įvertinti realios situacijos turtinių bei asmeninių neturtinių santykių srityse, todėl jai būtina nuolatinė kito asmens priežiūra ir globa.

9. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė palaikė pareiškimą ir nurodė, kad pareiškimas paduotas, gavus suinteresuoto asmens A. N. prašymą; papildomai palaikė prašymą paskirti suinteresuotą asmenį A. N. suinteresuoto asmens J. N. rūpintoja, pripažinus ją ribotai veiksnia savitvarkos įgūdžių srityje. Suinteresuotam asmeniui J. N. konstatuotas vidutinis protinis atsilikimas, ji negali suprasti savo veiksmų reikšmės. Pareiškėjo atstovė pažymėjo, kad globėja sutinka būti suinteresuotas asmuo A. N. – suinteresuoto asmens J. N. motina. Suinteresuotas asmuo A. N., pareiškėjo atstovės teigimu, savo dukra rūpinasi kiekvieną dieną. Pareiškėja neturi duomenų, dėl kurių suinteresuotas asmuo A. N. negalėtų būti suinteresuoto asmens J. N. globėja.

11. Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens J. N. atstovas advokatas Artūras Cibulskas palaikė pareiškimą ir nurodė, kad suinteresuotam asmeniui J. N. konstatuotas vidutinis protinis atsilikimas. Atstovo teigimu, jo nuomonė visiškai sutampa su teismo eksperto išvada. Suinteresuoto asmens J. N. atstovas neprieštaravo suinteresuoto asmens A. N. kandidatūrai būti suinteresuoto asmens J. N. globėja.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas

12. Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, išklausęs byloje dalyvaujančių asmenų ir jų atstovų paaiškinimus teismo posėdžio metu, daro išvadą, jog pareiškimas dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse ir ribotai veiksniu asmeninių neturtinių santykių – savitvarkos įgūdžių – srityje, globos nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Dėl asmens pripažinimo neveiksniu ir ribotai veiksniu

13. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.10 straipsniu, fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje. CK 2.11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos ir elgesio sutrikimo iš dalies negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas ribotai veiksniu toje srityje. Asmens neveiksnumas (ribotas veiksnumas) nustatomas, remiantis dviem kriterijais: medicininiu ir juridiniu.

14. Nagrinėjamoje byloje, siekiant nustatyti, ar egzistuoja medicininis kriterijus pripažinti suinteresuotą asmenį J. N. neveiksnia visose turtinių, tam tikrose asmeninių neturtinių santykių srityse ir ribotai veiksnia asmeninių neturtinių santykių – savitvarkos įgūdžių – srityje, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 8 d. nutartimi buvo paskirta teismo psichiatrijos ekspertizė. Teismo psichiatrijos ekspertizės 2024 m. gruodžio 10 d. akte Nr. TPE-551/2024 suinteresuotam asmeniui J. N. konstatuotas psichikos sutrikimas – vidutinis protinis atsilikimas. Ekspertizės akte nurodyta, kad dėl psichikos sveikatos būklės suinteresuotas asmuo J. N. negali įgyvendinti savo teisių ir atlikti pareigų bei savarankiškai priimti adekvačių sprendimų ir įvertinti realios situacijos visose turtinių bei beveik visose asmeninių neturtinių santykių srityse, išskyrus savitvarkos įgūdžių sritį, kurioje suinteresuotas asmuo J. N. iš dalies gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti bei veikti savarankiškai; dėl psichikos sveikatos būklės ji negali įgyvendinti savo teisių ir atlikti pareigų bei savarankiškai priimti adekvačių sprendimų ir įvertinti realios situacijos turtinių bei asmeninių neturtinių santykių srityse, todėl jai būtina nuolatinė kito asmens priežiūra ir globa.

15. Eksperto išvada yra nuosekli, pagrįsta suinteresuoto asmens J. N. asmens sveikatos istorijos ir jos apžiūros metu gautų duomenų tyrimu. Proceso dalyviai prieštaravimų ir (ar) pastabų dėl eksperto išvadų nepareiškė. Objektyvių priežasčių abejoti ekspertizės akte suformuluotų išvadų pagrįstumu ir jų įrodomąja reikšme nenustatyta. Pareiškime fiksuotos aplinkybės, pateiktas pareiškėjo vertinimas atitinka išdėstytas ekspertizės akte aplinkybes. Byloje dalyvaujantys asmenys procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje laikėsi nuoseklios pozicijos dėl būtinumo suinteresuotą asmenį J. N. pripažinti neveiksnia visose turtinių ir tam tikrose asmeninių neturtinių santykių srityse ir ribotai veiksnia asmeninių neturtinių santykių – savitvarkos įgūdžių – srityje, nes ji nesugeba suprasti savo veiksmų reikšmės, priimti sprendimų ir pasirūpinti savimi tose srityse, išskyrus savitvarkos įgūdžių sritį, kurioje suinteresuotas asmuo J. N. iš dalies gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti bei veikti savarankiškai. Be to, byloje yra pateikta BĮ „Vilniaus miesto socialinių paslaugų centro“ 2024 m. gegužės 29 d. išvada Nr. 130-118/22 „Dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus“, kurioje BĮ „Vilniaus miesto socialinių paslaugų centras“ konstatavo, kad suinteresuotas asmuo J. N. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų turtinių santykių ir tam tikrose asmeninių neturtinių santykių srityse nuolat patiria sunkumų, susijusių su asmens supratimu, gebėjimu įvertinti, paaiškinti, gebėjimu savarankiškai atlikti veiksmus, negali pati savarankiškai susitvarkyti, o savitvarkos įgūdžių srityje geba tai daryti iš dalies savarankiškai, naudodamasi pagalba.

16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje suformuluota nuostata, jog asmens veiksnumo ribojimas yra kraštutinė priemonė, naudojama išimtinėmis aplinkybėmis, ir detaliai išanalizavus, ar asmuo dėl psichikos sutrikimų tikrai nebegali veikti visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, siektina kiek įmanoma mažiau riboti asmens veiksnumą, paliekant jam teisę veikti tose srityse, kuriose jis dar gali. Tačiau asmens veiksnumo ribojimo mastas yra siejamas ne su santykių sritimis, kurios tokiam asmeniui yra aktualios ar neaktualios, o su psichikos sutrikimo pobūdžiu bei intensyvumu ir to nulemtu asmens negalėjimu suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ir jų valdyti. Todėl jeigu teismas, remdamasis išsamia ir visapusiška eksperto medicinine išvada bei išsamiai įvertinęs visas bylai reikšmingas aplinkybes, nusprendžia, kad asmuo tikrai negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, jo sprendimas pripažinti asmenį neveiksniu visose tose srityse yra pagrįstas ir teisėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-684/2019).

17. Teismas, ištyręs ir įvertinęs civilinėje byloje esančius rašytinius įrodymus, tarp jų – ambulatorinės teismo ekspertizės aktą, pareiškėjos pateiktus rašytinius įrodymus, BĮ „Vilniaus miesto socialinių paslaugų centro“ 2024 m. gegužės 29 d. išvadą Nr. 130-118/22 „Dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus“, išklausęs teismo posėdyje dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus, konstatuoja, kad nustatyti tiek medicininis, tiek juridinis kriterijai apriboti suinteresuoto asmens J. N. veiksnumą, kad būtų tinkamai apsaugoti jos interesai ir teisės (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnis).

18. Įvertinus suinteresuoto asmens J. N. sveikatos būklę, darytina išvada, kad suinteresuotas asmuo J. N. dėl savo psichikos būklės nesugeba savarankiškai savimi pasirūpinti, negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti turtinių ir tam tikrose asmeninių neturtinių santykių srityse, todėl yra pagrindas pripažinti ją ribotai veiksnia neturtinių santykių – savitvarkos įgūdžių – srityje; ir neveiksnia: 1) turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais; asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; paveldėjimo teisiniai santykiai; dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje; kitos turtinių santykių sritys; 2) neturtinių santykių srityse: sveikatos priežiūros sritis; šeimos santykių sritis; darbo santykių sritis; politinių teisių įgyvendinimo sritis; kitos asmeninių neturtinių santykių sritys (išskyrus savitvarkos įgūdžių sritį) (CK 2.10 straipsnio 1 dalis, 2.11 straipsnio 1 dalis, CPK 176, 185 straipsniai, 468 straipsnio 1 dalis, 473 straipsnio 1 dalis).

Dėl globos ir rūpybos nustatymo, globėjo ir rūpintojo bei turto administratoriaus paskyrimo

19. Teismas, pripažinęs asmenį neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, privalo nedelsdamas paskirti šio asmens globėją ar rūpintoją toje srityje (CK 3.242 straipsnio 1 dalis). CPK 468 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta galimybė reikalavimą dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo nagrinėti toje pačioje byloje, kaip ir pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje. Teismo sprendimu, kuriuo asmuo pripažįstamas ribotai veiksniu tam tikroje srityje, CPK XXX skyriuje nustatyta tvarka gali būti išsprendžiami ir rūpybos nustatymo ar rūpintojo šiam asmeniui paskyrimo klausimai (CPK 473 straipsnio 4 dalis).

20. Globa nustatoma, siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus fizinio asmens teises ir interesus (CK 3.238 straipsnio 1 dalis, CPK 505 straipsnio 3 dalis). Rūpyba yra nustatoma siekiant apsaugoti ir apginti ribotai veiksnaus tam tikroje srityje fizinio asmens teises ir interesus (CK 3.239 straipsnio 1 dalis, CPK 505 straipsnio 3 dalis).

21. Teismas, spręsdamas dėl suinteresuoto asmens J. N. globėjo ir rūpintojo paskyrimo, atsižvelgia į tai, kad suinteresuotas asmuo A. N. yra suinteresuoto asmens J. N. motina, kuri nuolat rūpinasi dukra, tenkina jos poreikius. Byloje pateikta 2024 m. rugpjūčio 28 d. medicininio pažymėjimo Nr. 132 kopija patvirtina, kad suinteresuoto asmens A. N. sveikatos būklė leidžia jai būti suinteresuoto asmens J. N. globėja ir rūpintoja. Pareiškėjo nurodyta, kad suinteresuoto asmens J. N. globėja ir rūpintoja rekomenduojama skirti suinteresuotą asmenį A. N. Suinteresuotas asmuo A. N. sutinka būti paskirta suinteresuoto asmens J. N. globėja ir rūpintoja. Kitų asmenų, pageidaujančių vykdyti suinteresuoto asmens J. N. globėjo ir rūpintojo pareigas, nėra. Iš į bylą pateikto 2024 m. spalio 8 d. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, jog suinteresuotas asmuo A. N. neteista. Administracinių nusižengimų registro 2024 m. spalio 8 d. išrašas patvirtina, kad suinteresuotas asmuo A. N. yra bausta administracine tvarka, tačiau, teismo vertinimu, už mažareikšmius pažeidimus. Dauguma pažeidimų yra susiję su nežymiu maksimalaus leistino greičio viršijimu arba vietinės rinkliavos už automobilio statymą aikštelėje nesumokėjimu.

22. Atsižvelgdamas į aptartas faktines aplinkybes, susijusias su suinteresuoto asmens A. N. asmenybe ir galėjimu (gebėjimu) tinkamai užtikrinti suinteresuoto asmens J. N. teises ir teisėtus interesus, teismas sprendžia, kad suinteresuotas asmuo A. N. paskirtina suinteresuoto asmens J. N. rūpintoja savitvarkos įgūdžių srityje ir globėja visose turtinių santykių ir tam tikrose neturtinių santykių srityse, išskyrus savitvarkos įgūdžių sritį. Teismo vertinimu, pareiškėja geriausiai užtikrins suinteresuoto asmens J. N. asmeninių teisių bei interesų įgyvendinimą ir apsaugą (CK 3.242 straipsnio 3 dalis, 507 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, kad globėjas ir rūpintojas veikia kaip globotinio ir rūpintinio atstovas pagal įstatymą, ginantis globotinio ir rūpintinio teises be specialaus pavedimo (CK 3.240 straipsnis).

23. CPK 508 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka paskirtai globėjai ir rūpintojai išaiškinama, kad ji turi šias teises ir pareigas: 1) įgyvendinti ir ginti suinteresuoto asmens J. N. teises bei interesus be specialaus pavedimo; 2) sudaryti atstovaujamo neveiksnaus tam tikroje srityje ir ribotai veiksnaus tam tikroje srityje asmens vardu ir interesais visus būtinus sandorius toje srityje (CK 3.240 straipsnis); 3) neveiksnaus tam tikroje srityje ir ribotai veiksnaus tam tikroje srityje asmens turtą ir jo duodamas pajamas turi naudoti išimtinai to asmens interesais; 4) sandoriams, kurių suma didesnė nei vienas tūkstantis penki šimtai eurų, sudaryti privalo gauti išankstinį teismo leidimą; 5) visais atvejais privalo gauti išankstinį teismo leidimą, jeigu nori parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti globotinio nekilnojamąjį turtą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teises į nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, taip pat sudaryti bet kokį sandorį, jeigu dėl šio sandorio globotinio turtas sumažėtų ar būtų perleistos ar suvaržytos globotinio daiktinės teisės; 6) globėjas ir rūpintojas negali sudaryti sandorių su globotiniu ir rūpintiniu, išskyrus atvejus, kai turtas globotiniui ar rūpintiniui yra dovanojamas ar perduodamas neatlygintinai naudotis, jeigu tai atitinka globotinio ar rūpintinio interesus (CK 3.244 straipsnis).

24. Tais atvejais, kai neveiksnus ar ribotai veiksnus asmuo turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra, teismas paskiria turto administratorių, kuriuo gali būti skiriamas globėjas arba kitas asmuo (CK 3.245 straipsnio 1 dalis). CPK 493 straipsnis numato, kad jeigu neveiksnus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnus tam tikroje srityje asmuo turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra (įmonė, žemė, pastatas ir kt.), teismas pagal globos ir rūpybos institucijos prašymą ar savo iniciatyva paskiria turto administratorių. Šiuo administratoriumi gali būti skiriamas globėjas (rūpintojas) arba kitas asmuo.

25. Iš byloje esančio valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro pateikto rašto nustatyta, kad suinteresuotas asmuo J. N. savo vardu registruoto nekilnojamojo turto ar kilnojamojo turto, kuriam būtų reikalinga nuolatinė priežiūra, neturi, tačiau tokio turto gali įgyti ateityje (pvz., paveldint).

26. Spręsdamas dėl turto administratoriaus paskyrimo, teismas pažymi, kad Lietuvos teismų praktikoje yra išaiškinta, jog globos ir turto administravimo teisės ir pareigos yra tiesiogiai susijusios su neveiksnaus asmens poreikių tenkinimu, todėl to paties asmens paskyrimas tiek globėju, tiek ir turto administratoriumi užtikrina didesnį veiksmų, atliekamų neveiksnaus asmens naudai, suderinamumą (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-364-553/2016). Atsižvelgęs į byloje surinktus įrodymus, bylos dalyvių paaiškinimus, teismas daro išvadą, jog suinteresuotas asmuo A. N. turi galimybes tinkamai administruoti neveiksnaus asmens turtą, todėl, siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus asmens teises ir turtinius interesus, tikslinga paskirti suinteresuotą asmenį A. N. suinteresuoto asmens J. N. turto ir pajamų administratore (CK 3.245 straipsnis, CPK 508 straipsnio 3 dalis).

12. Suinteresuotam asmeniui A. N. išaiškintina, kad turto administratorius privalo priimti turto duodamus vaisius ir pajamas, registruoti skolas ir jas apmokėti iš administruojamo turto, taip pat įgyvendinti kitas teises, susijusias su turto valdymu ir naudojimu, iš administruojamo turto gaunamas lėšas administratorius turi teisę saugiai investuoti. Administratorius neturi teisės keisti turto tikslinės paskirties, išskyrus atvejus, kai tokiems veiksmams leidimą išduoda teismas. Teismui leidus, administratorius gali turtą perleisti kitiems asmenims atlygintinai arba jį įkeisti, jeigu tai yra būtina skoloms apmokėti arba turto vertei išlaikyti. Greitai gendantį turtą administratorius gali realizuoti be teismo leidimo (CK 4.240 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Administratorius savo prievoles privalo vykdyti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjo interesais. Administratorius negali jam suteiktų teisių panaudoti savo asmeniniams poreikiams ar trečiųjų asmenų poreikiams tenkinti. Administratorius turi teisę pareikšti su turto administravimu susijusius ieškinius, taip pat įstoti į kitų asmenų pradėtą bylą, susijusią su administruojamu turtu (CK 4.242 straipsnio 2, 4 dalys). Administratoriui draudžiama panaudoti savo funkcijas asmeniniams interesams. Apie kiekvieną interesų konfliktą administratorius privalo nedelsdamas pranešti naudos gavėjui. Administratorius neturi teisės sujungti ar sumaišyti administruojamo turto su savo turtu, naudoti administruojamo turto ar informacijos, susijusios su turto administravimu, savo interesams, išskyrus atvejus, kai tai leidžia daryti naudos gavėjas ar administravimą nustatęs aktas. Administratorius neturi teisės perleisti administruojamo turto neatlygintinai kitiems asmenims, taip pat negali atsisakyti teisių, kurias naudos gavėjas turi į administruojamą turtą. Administratorius neturi teisės administruojamo turto įsigyti nuosavybėn, išskyrus atvejus, kai tai leidžia naudos gavėjas ar teismas arba kai administruojamą turtą jis paveldi (CK 4.243 straipsnio 1–4 dalys).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 468 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Pripažinti suinteresuotą asmenį J. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ribotai veiksnia:

1) neturtinių santykių srityje: savitvarkos įgūdžių sritis.

Nustatyti ribotai veiksnia savitvarkos įgūdžių srityje pripažintai J. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuolatinę rūpybą šioje srityje.

Savitvarkos įgūdžių srityje paskirti suinteresuoto asmens J. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), rūpintoja suinteresuotą asmenį A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Pripažinti suinteresuotą asmenį J. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), neveiksnia:

1) turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais; asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; paveldėjimo teisiniai santykiai; dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje; kitos turtinių santykių sritys.

2) asmeninių neturtinių santykių srityse: sveikatos priežiūros sritis; šeimos santykių sritis; darbo santykių sritis; politinių teisių įgyvendinimo; kitos asmeninių neturtinių santykių sritys (išskyrus savitvarkos įgūdžių sritį).

Nustatyti neveiksnia visose nurodytose turtinių santykių srityse ir neturtinių santykių srityse, išskyrus savitvarkos įgūdžių sritį, pripažintai J. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuolatinę globą.

Visose nurodytose turtinių santykių srityse ir neturtinių santykių srityse, išskyrus savitvarkos įgūdžių sritį, paskirti suinteresuoto asmens J. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), globėja suinteresuotą asmenį A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Suinteresuoto asmens J. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), turto administratore paskirti suinteresuotą asmenį A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo įsiteisėjimo išsiųsti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai.

Teismo sprendimui įsiteisėjus, grąžinti gydymo įstaigoms sveikatos istoriją.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.