- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-07-28
- Bylos Nr.
- 2VP-6737-589/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-05236-2017-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Dambrauskaitė
- Pareiškėjas
- R. B.
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Rita Dambrauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo R. B. prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo civilinėje byloje Nr. e2-255-223/2017,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas (toliau – ir atsakovas) R. B. kreipėsi į teismą ir prašo išdėstyti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-255-223/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Eko2šiluma“ ieškinį dėl skolos, palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovui R. B., trečiajam asmeniui UAB „Vaikystės sodai“ ir atsakovo R. B. priešieškinį dėl prekių pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo ieškovei UAB „Eko2šiluma“, priteistų piniginių sumų, bendroje sumoje sudarančių apie 6 500,00 Eur, UAB „Eko2šiluma“ naudai įvykdymą dalimis, mokėjimus išdėstant per 3 metus, t. y. per 36 mėnesius, mokant po 180,55 Eur per mėnesį. Pareiškėjas nurodo, kad minėtos pinigų sumos iš karto sumokėti negali, nes turi daug finansinių įsipareigojimų Anglijoje ir Lietuvoje.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo (toliau – ir ieškovė) UAB „Eko2šiluma“ atsiliepime nurodo, kad su pareiškėjo prašymu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjas jau itin ilgą laiką neatsiskaito su ieškove (įranga pareiškėjo gyvenamajame name sumontuota dar 2014 m. spalio mėnesį), dėl ko ieškovė patiria nuostolius. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuota nuostata, sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, tačiau pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių ar ypatingų aplinkybių, kurios patektų į kasacinio teismo formuojamą praktiką aptariamu klausimu. Ieškovės nuomone, patenkinus tokį pareiškėjo prašymą, nebus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, bus pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Atsižvelgiant į tai, jog neigiamų padarinių gali kilti ne tik pareiškėjui, vykdant priimtą teismo sprendimą, bet ir ieškovei, kai tokio sprendimo vykdymas atidedamas, būtina siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į skolos dydį, prievolės įvykdymo uždelsimo terminus ir atsakovo neveikimą, t. y. net ir jo pripažįstamos skolos dalies nemokėjimą.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas atmestinas.
Byloje nustatyta, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimu ieškinys patenkintas pilnai, priešieškinys atmestas. Teismas nusprendė iš atsakovo R. B. ieškovės UAB „Eko2šiluma“ naudai priteista 3 265,44 Eur skolą, 253,82 Eur palūkanas nuo prievolės atsiskaityti neįvykdymo dienos (2014 m. gruodžio 16 d.) (pagal PVM sąskaitą-faktūrą 2017 m. rugsėjo 1 d. Nr. EKV000463) iki ieškinio padavimo dienos (2016 m. rugsėjo 4 d.), 60,40 Eur palūkanas nuo prievolės atsiskaityti neįvykdymo dienos (2014 m. spalio 8 d.) (pagal PVM sąskaitą-faktūrą 2017 m. spalio 8 d. Nr. EKV000487) iki ieškinio padavimo dienos (2016 m. rugsėjo 4 d.), 1 175,40 Eur delspinigius nuo nesumokėtos sumos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 4 755,06 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. rugsėjo 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 607,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 284 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti jo vykdymo tvarką.
Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 7 straipsnyje įtvirtinti koncentracijos ir ekonomiškumo principai, kartu su CPK 18 straipsnyje apibrėžtu teismo sprendimo privalomumo principu užtikrina civilinę bylą laimėjusio asmens teisėto intereso, kad jam palankus įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau, apsaugą. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios galutinių teismo procesinių sprendimų, kuriais užbaigiama byla, vykdymo tvarkos, kasacinis teismas yra ne kartą konstatavęs, jog sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, kai šito reikia dėl tam tikrų socialiai reikšmingų aplinkybių, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Tačiau vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino atidėjimo ar išdėstymo. Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimą, yra aktualūs ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.2 straipsnio 1 dalyje ir 1.5 straipsnyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, taigi turi būti siekiama išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą. Akcentuotinas šios normos taikymo išimtinumas, sietinas su nuostata, jog bylą laimėjusio asmens teisė į realų apgintos civilinės teisės įgyvendinimą gali būti ribojama tik tuo atveju, jeigu bloga skolininko turtinė padėtis objektyviai apriboja jo galimybes įvykdyti teismo sprendimą, egzistuoja reali tikimybė, jog teismo sprendimo vykdymo išdėstymas sukurs prielaidas tinkamam teismo nustatytų įpareigojimų vykdymui, įpareigojimų įvykdymo atidėjimas nesukurs neigiamų pasekmių kreditoriaus turtinei padėčiai ir veiklai. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004; 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006; 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011 ir kt.). Atsižvelgiant į nurodytas nuostatas, pripažintina, kad klausimo dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo sprendimas yra grindžiamas ginčo šalių interesų derinimo taisykle ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant teismui diskrecijos teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti teismo sprendimo išdėstymo būtinumą.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo išdėstyti sprendimo vykdymą, kadangi sprendimo įvykdyti iš karto jis negali dėl turimų finansinių įsipareigojimų Anglijoje ir Lietuvoje. Šią aplinkybę pareiškėjas grindžia rašytiniais įrodymais: Carpet right sąskaita ir šios sąskaitos apmokėjimui pasirinkto kredito teikėjo Hitachi pažyma, Rossendales pranešimu, išieškojimą vykdančio antstolio pranešimu, 2014 m. rugpjūčio 1 d. namo nuomos sutartimi (Anglijoje), pranešimu dėl pateiktos pajamų deklaracijos, 2017 m. vasario 1 d. Darbų atlikimo sutartimi ir 2017 m. birželio 20 d. Lokaline sąmata dėl trinkelių dangos įrengimo darbų, UAB „Eikista“ pasiūlymu dėl stogo dangos ir lietvamzdžių kainos, UAB „Jaukurai“ 2017 m. birželio 27 d. pasiūlymu dėl katilinės įrengimui reikalingų medžiagų ir darbų kainos, 2013 m. kovo 26 d. nekilnojamojo turto nuomos sutartimi ir kt.
Pažymėtina, jog pareiškėjo byloje pateikti duomenys nepakankamai atskleidžia pareiškėjo turtinę padėtį (nėra duomenų apie šeimos sudėtį, sutuoktinį (jei jis yra), sutuoktinio pajamas bei jo vardu registruotą turtą, išlaikytinius ir pan.), tačiau net ir iš esamų duomenų negalima daryti išvadą, jog pareiškėjo turtinė padėtis yra sunki ar susidarė labai nepalankios aplinkybės įvykdyti teismo sprendimą. Remiantis pareiškėjo pateiktais duomenimis, jis ilgalaikės nekilnojamojo turto nuomos sutarties pagrindu nuo 2014 m. gegužės 1 d. kas mėnesį gaudavo 868,86 Eur pajamas, nuo 2015 m. gegužės 1 d. pajamos iš nuomos išaugo iki 1 158,48 Eur. Iš pareiškėjo pateikto pranešimo dėl pateiktos pajamų deklaracijos matyti, kad pareiškėjas Anglijoje moka pajamų mokestį, tačiau byloje duomenų apie gaunamas pajamas Anglijoje nėra pateikta. Atsakovas taip pat nepateikė teismui jokių duomenų apie turimas sąskaitas Lietuvos ir užsienio bankuose ir jose esančias lėšas, turtines teises, pinigines lėšas, esančias pas trečiuosius asmenis, aiškių paaiškinimų, kokias išlaidas jis patiria per mėnesį (CPK 178 straipsnis), o pareiškėjo byloje pateikti komerciniai pasiūlymai ir lokalinė sąmata nepatvirtina aplinkybės, kad pagal šiuos dokumentus jau yra vykdomi mokėjimai. Teismo iniciatyva surinktais duomenimis nustatyta, kad atsakovas registruoto kilnojamojo turto neturi, tačiau nuosavybės teise jam priklauso 0,1047 ha žemės sklypas su gyvenamuoju namu, esantys (duomenys neskelbtini). Kitų duomenų apie atsakovo turinę padėtį byloje nėra.
Akcentuotina ir tai, jog sunki turtinė padėtis gali būti sprendimo įvykdymo išdėstymo pagrindu tik konstatavus, jog ji susiklostė dėl objektyvių priežasčių, t. y. nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių, jam elgiantis sąžiningai ir imantis visų būtinų priemonių, siekiant pagerinti susidariusią sunkią turtinę padėtį. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių, kurios leistų manyti, kad esama situacija susiklostė dėl objektyvių priežasčių ir jo turtinė padėtis ateityje pagerės, nenurodė, kokios pastangos yra dedamos tam, kad pareiškėjas ateityje galėtų įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Pareiškėjo noras išsaugoti turimą nekilnojamąjį turtą ar išvengti neigiamų priverstinio sprendimo vykdymo pasekmių negali būti priežastis suteikti jam prioritetą prieš įsiteisėjusiu teismo sprendimu patenkintą suinteresuoto asmens turtinį interesą, tuo nukrypstant nuo bylos šalių interesų pusiausvyros, teisėtų lūkesčių ir lygiateisiškumo principo.
Taigi, įvertinus pareiškėjo prašymą pagrindžiančius įrodymus ir teismo iniciatyva surinktus duomenis, galima būtų daryti prielaidą, kad pareiškėjo turtinė padėtis apriboja galimybę iš jo priteistą sumą sumokėti iš karto, tačiau šios aplinkybės nėra išskirtinės ir savaime pakankamos teismo sprendimo vykdymo išdėstymui. Be to, patenkinus pareiškėjo prašymą dėl sprendimu priteistos skolos mokėjimo išdėstymo, būtų pažeisti suinteresuoto asmens teisėti interesai, šalių lygiateisiškumo principas.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byloje esančius įrodymus apie pareiškėjo turtinę padėtį, priteistos sumos dydį, į suinteresuoto asmens poziciją bei kasacinio teismo formuojamą praktiką, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė CPK 284 straipsnyje nurodytų sąlygų sprendimo vykdymo išdėstymui, todėl pareiškėjo prašymas netenkintinas (CPK 185 straipsnis, 284 straipsnis). Pareiškėjui išaiškintina, jog ši teismo nutartis neužkerta kelio pakartotinai kreiptis į teismą, pateikiant motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą išdėstyti sprendimo vykdymą, nepažeidžiant nei vienos iš šalių interesų. Pareiškėjas dėl skolos mokėjimo išdėstymo taip pat gali kreiptis tiesiogiai į suinteresuotą asmenį ir tartis dėl priteistos skolos mokėjimo grafiko sudarymo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsniu, teismas
nutaria:
pareiškėjo R. B. prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo atmesti.
Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Panevėžio miesto apylinkės teismą.