Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo L. F. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 15 d. nutarties L. F. administracinio teisės pažeidimo byloje.

n ustatė : I.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro (toliau – ir Institucija) 2009 m. gegužės 22 d. nutarimu L. F. pripažinta kalta padariusi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą ir jai skirta 150 litų bauda. Nuobauda L. F. skirta už tai, kad 2009 m. balandžio 21 d., 17.10 val., Klaipėdoje, Mokyklos-Joniškės gatvių sankryžoje, vairuodama automobilį BMW 525, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus greičio, nesilaikydama visų būtinų atsargumo priemonių stabdė automobilį, išvažiavo į šalutinį kelią ir susidūrė su juo važiavusiu automobiliu Audi 100, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Savo veiksmais L. F. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9 ir 133 punktų reikalavimus.

L. F. skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Institucijos nutarimą ir bylą nutraukti.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. kovo 15 d. nutartimi pareiškėjos skundo netenkino.

Apeliaciniu skundu L. F. prašo panaikinti Institucijos nutarimą ir Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartį ir bylą jos atžvilgiu nutraukti bei grąžinti iš Klaipėdos apygardos administracinio teismo depozitinės sąskaitos 944,48 Lt, sumokėtus už autotechninės ekspertizės skyrimą. Nurodo, jog važiuodama pagrindiniu keliu pirma juosta ji nustatyto leistino važiavimo greičio neviršijo, nes tam trukdė vykdomi kelio remonto darbai bei intensyvus eismas. Teigia, kad leisdamasi nuo viaduko, ji pastebėjo šalutiniu keliu atvažiuojančius du automobilius. Matydama, kad automobilis Audi nestoja, o bando greitai ir neatsargiai įvažiuoti į pagrindinio kelio pirmą juostą, bandydama išvengti susidūrimo, ji staigiai stabdė. Nurodo, jog eismo įvykio vietos matavimai buvo atlikti ir schema nubraižyta neteisingai. KET 133 punkto nepažeidė, kadangi važiavo ne didesniu nei 50 km/h greičiu. Nesutinka su ekspertizės akto išvada, kurios tiriamojoje dalyje išdėstyti teiginiai, kad stabdymo kelias atitinka 33 km/h greičiu važiuojančio automobilio paliktiems pėdsakams, tuo tarpu išvadose nurodoma, kad L. F. važiavo 66,9 km/h greičiu. Tai, kad automobilio Audi 100 vairuotojas dideliu greičiu artėjo prie pagrindinio kelio ir sudarė avarinę situaciją, patvirtino ne tik L. F., bet ir liudytojai G. V. ir Ž. T.. Mano, kad byloje nesurinkti įrodymai, patvirtinantys jos kaltę dėl pažeidimo padarymo. Taip pat nurodo, jog iš jos buvo nepagrįstai paimti 944,48 Lt už autotechninės ekspertizės paskyrimą ir atlikimą (remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. N3-33/2007).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

II. Apeliacinis skundas netenkintinas. L. F. administracinėn atsakomybėn patraukta už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, t. y. už tai, kad vairuodama automobilį BMW 525, nepasirinko saugaus greičio, nesilaikydama visų būtinų atsargumo priemonių stabdė automobilį, išvažiavo į šalutinį kelią ir susidūrė su juo važiavusiu automobiliu Audi 100. Apeliantė savo kaltę neigia, motyvuodama tuo, kad dėl eismo įvykio kaltas automobilio Audi 100 vairuotojas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą atkreipęs teismų dėmesį į tai, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Pagal ATPK 248 straipsnį administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad organas (šiuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 straipsnis). Vadovaujantis ATPK 257 straipsniu organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N444-4788/2009, taip pat Administracinių teismų praktika Nr. 1, P. 305, Administracinių teismų praktika Nr. 7, P. 259).Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nutarimą priėmė nepažeisdamas minėtų reikalavimų. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas ėmėsi visų galimų priemonių, kad būtų išsamiai ir visapusiškai įvertintos bylos aplinkybės bei pašalinti visi prieštaravimai. Pabrėžtina, jog kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Nagrinėjamoje byloje yra surinkta užtektinai L. F. kaltės įrodymų, kad būtent jos veiksmai yra susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su kilusiu eismo įvykiu. Remiantis ATPK 256 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus, siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. ATPK 277 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai reikalingos specialios žinios yra skiriama ekspertizė. Pagal ATPK 256 straipsnio 2 dalį viena iš įrodymų rūšių yra eksperto išvada. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nepakanka duomenų eismo įvykio aplinkybėms nustatyti ir tam būtinos specialios žinios, padarė pagrįstą išvadą, jog byloje skirtina ekspertizė. Pažymėtina, jog apeliantės teiginys, kad eksperto išvada yra prieštaringa, atmetamas kaip nepagrįstas. Tiek pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (b. l. 129-131), tiek ekspertizės akte (b. l. 102-115) teismo ekspertas Virginijus Pačebutas aiškiai nurodė, jog šiame eismo įvykyje avarinė situacija techniniu požiūriu susidarė dėl automobilio BMW 525 vairuotojos veiksmų – važiavo 66,9 km/h greičiu, viršydama didžiausią leistiną gyvenvietėse greitį, ir kelio vingyje į kairę stabdydama vairuojamą automobilį nuslydo įstrižai važiuojamosios dalies prie pirmos eismo juostos dešiniojo krašto, sankryžoje dalinai išslydo į šalutinio kelio važiuojamąją dalį ir susidūrė su čia kairiuoju šonu ant pagrindinio kelio pirmosios eismo juostos dešiniojo krašto ženklinimo linijos buvusiu, nedideliu greičiu važiavusiu automobiliu Audi 100, - kurie techniniu požiūriu buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su šio eismo įvykio kilimu. Be to, ekspertas nurodė, kad susidūrimas nebūtų įvykęs, jeigu L. F. būtų važiavusi pagrindinio kelio pirma eismo juosta. Jei ji būtų važiavusi neviršydama leistino greičio, tai jos vairuojamas automobilis būtų sustojęs neprivažiavęs susidūrimo su automobiliu Audi 100 vietos ir susidūrimo būtų išvengta. Pažymėtina, kad ekspertas nurodė, jog jis rėmėsi ne tik policijos pareigūnų atliktais matavimais (kurių teisingumu apeliantė abejoja), bet ir byloje esančiomis eismo įvykio vietos nuotraukomis, kuriose aiškiai matyti automobilio BMW 525 stabdymo kelias (b. l. 129). Taip pat teisėjų kolegija sprendžia, kad jokių prieštaravimų eksperto išvadose nenustatyta – pareiškėjos vairuoto automobilio greitis prieš stabdymą buvo 66,9 km/h, o susidūrimo su automobiliu Audi 100 metu – apie 33 km/h. Šis greičių skirtumas yra logiškas, kadangi žymi automobilio judėjimo greitį skirtingais momentais. Be to, kaip nurodė ekspertas, greitis sumuojasi tik vektoriniu būdu, o ne savo vertėmis (b. l. 130), todėl atmestini ir apeliantės argumentai dėl netiksliai apskaičiuoto greičio mažėjimo. Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtą eksperto išvadą kartu su likusiais bylos įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai juos įvertino ir padarė teisingas išvadas dėl apeliantės kaltės. Kita vertus, iš byloje esančių mokėjimo kvitų (b. l. 82, 99) matyti, kad L. F. sumokėjo į Klaipėdos apygardos administracinio teismo depozitinę sąskaitą 944,48 Lt už autotechninę ekspertizę. ATPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nukentėjusiesiems, liudytojams, ekspertams ir vertėjams, jeigu bylą nagrinėja teisėjas, mokama iš biudžeto lėšų, pagal sąmatą tam skiriamų teismui. ATPK nenumato, kad ekspertams ir ekspertų organizacijoms mokėtinos sumos būtų paimamos iš asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn. Administracinių bylų teisenos įstatymo 43-45 straipsniai reglamentuoja ekspertams ir ekspertų organizacijoms išmokėtinų sumų paėmimą iš proceso šalių ginčo bylose ir šios teisės normos administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje netaikomos (Administracinė byla Nr. A4–689–2003, Praktika Nr. 4, 270-277 p.; Praktika Nr. 1, 337 p.; taip pat žr. Praktika Nr. 1, 342 p.). Todėl teismas nepagrįstai, nesant teisinio pagrindo, paėmė iš L. F. už ekspertizės paskyrimą 944,48 Lt. Esant asmens prašymui, tai nustatęs teismas privalo L. F. sumokėtus pinigus grąžinti. Dėl paminėtų priežasčių Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartis paliekama nepakeista, o L. F. grąžintini už ekspertizę sumokėti pinigai.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

L. F. apeliacinio skundo netenkinti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartį L. F. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.

Grąžinti L. F. už autotechninę ekspertizę sumokėtus 944,48 Lt.

Nutartis neskundžiama.