Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Teisėja K. Baškienė Teisminio proceso Nr. 1-31-1-00569-2012-1

2014 m. rugsėjo 4 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. D. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 3 d. nuosprendžio, kuriuo A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį ir nuteistas keturiasdešimt penkių parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 2 p., 9 d., paskirta bausmė subendrinta su 2012-04-16 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 5 (penkerių) metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityta bausmė, iš dalies atlikta pagal 2012-04-16 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį. Nuosprendžiu nukentėjusiojo G. S. 20679,65 Lt civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš A. D. 679,65 turtinės žalos atlyginimo ir 6000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, kitą civilinio ieškinio dalį atmetant. Valstybinės ligonių kasos prie LR SAM pareikštas civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš A. D. priteista 1924,82 Lt turtinei žalai atlyginti. Be to, iš A. D. priteisti 3500 Lt nukentėjusiajam G. S. proceso išlaidoms atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. nuteistas už tai, kad nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą: 2012 m. balandžio 15 d., apie 2.30 val., naktinio klubo (duomenys neskelbtini), vestibiulyje, konflikto metu G. S. kumščiu trenkė į dešinį skruostą, dėl to pastarasis nukrito ant žemės, ir apie 4 kartus sudavė ar spyrė jam į galvą, taip padarydamas G. S. poodines kraujosruvas veide, kraujosruvą viršutinio žandikaulio dantenose, viršutinio žandikaulio dešinės pusės 3–4 dantų išorinių kraštų nuskėlimą, apatinio žandikaulio kairio kaklelio lūžį, kairės pėdos II-o padikaulio lūžį, t. y. nesunkiai sutrikdė G. S. sveikatą.

Atsikirtimu į A. D. apeliacinį skundą nukentėjusiojo G. S. atstovas advokatas Mindaugas Vasiliauskas prašo atmesti nuteistojo A. D. apeliacinį skundą ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 3 d. nuosprendį palikti nepakeistą. Mano, kad apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, išsamiai, visapusiškai įvertino surinktų duomenų visumą, todėl pagrįstai nustatė A. D. veikoje BK 138 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos požymius, pripažino jį kaltu padarius šią nusikalstamą veiką ir skyrė teisingą bausmę. A. D. kaltė padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 str. 1 d., visiškai įrodyta nukentėjusiojo G. S., liudytojų N. S., M. B., L. L., V. J., R. L. nuosekliais parodymais, specialisto išvadomis, vaistų įsigijimo kvitais (kurie patvirtina, kad nukentėjusysis turėjo gydytis dėl nuteistojo padarytų sužalojimų), apžiūros protokolais, pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką. Pažymėtina, jog visi liudytojai patvirtino, kad tarp M. B. ir nuteistojo kilo konfliktas, kurio dalyviu vėliau tapo ir G. S., visi matė G. S. gulintį ant grindų, matė, kad kurį laiką jis nesikėlė bei kad A. D. konfliktavo. Pažymi, jog nuteistasis A. D., būdamas policijos pareigūnas (bent jau pats taip teigė), dėl to, gerai turėdamas žinoti, kaip elgtis įvykus konfliktui, bei žinodamas, jog žmogaus galva yra gyvybiškai svarbus organas, nukentėjusiajam G. S. pageidaujant išsiaiškinti aplinkybes apie įvykusį konfliktą, smogė G. S. į galvą, dėl smūgio G. S. parkrito ir prarado sąmonę. A. D. būdamas policijos pareigūnu turėjo imtis veiksmų konfliktui malšinti, o ne atvirkščiai. Negana to, G. S. gulint, A. D. toliau vartojo prieš G. S. smurtą jį spardydamas. Būtent dėl tokių visiškai nepateisinamų kaltinamojo veiksmų G. S. buvo sulaužytas žandikaulis bei pėda, atsirado kraujosruvos, buvo nuskelti dantys. Smūgių intensyvumą bei lokalizaciją patvirtina bylai pateiktos specialisto išvados, kuriomis konstatuoti G. S. sužalojimai. Tai, kad G. S. sužalojimai buvo padaryti įvykusio konflikto metu, patvirtina ir policijos pareigūnės R. L. parodymai, kuriuose ji nurodė, kad pristačius G. S. į policijos komisariatą, jam buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Be to, specialisto išvadoje nurodyta, kad tyrimui buvo pateikta VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės asmens ambulatorinio priėmimo skyriaus apskaitos kortelės kopija, kurioje jau buvo užfiksuoti G. S. padaryti sužalojimai. Taip pat sužalojimai užfiksuoti ir G. S. asmens sveikatos ligos istorijoje (nurodyta specialisto išvadoje). G. S. visą laiką nuosekliai teigė, kad smurtą prieš jį vartojo apsaugos darbuotojas. Pastebi, jog G. S. tik 2012 m. balandžio 16 d. sužinojo, kad jį sumušęs asmuo yra A. D., pamatęs jį per televiziją. Dėl to iš karto kreipėsi į teisėsaugos institucijas. Nei G. S., nei kiti su juo buvę asmenys nepažįsta A. D. ir neturi tikslo jo apkalbėti, o įvykio aplinkybes ir tai, kad G. S. sumušė A. D. (apsaugos darbuotojas), nurodė specialistams, medikams dar prieš kreipiantis į teisėsaugos institucijas. M. L. L. nurodė, kad A. D. prieš G. S. vartojo smurtą, matė, kaip sudavė smūgius, nuo kurių G. S. parkrito, prarado sąmonę. Taip pat nurodė, kad dar esant klube N. S. klausė nuteistojo, kodėl jis sumušė jos vyrą, tačiau A. D. pradėjo smurtauti ir prieš ją. M. B. taip pat patvirtino, jog A. D. smurtavo, sudavė G. S. smūgius į galvą, veidą. N. S. taip pat nurodė, jog A. D. vartojo smurtą prieš jos vyrą, sudavė ne mažiau kaip du smūgius. Tokius liudytojų parodymus patvirtina specialisto išvados, o faktą, kad A. D. vartojo smurtą, patvirtina ir filmuota medžiaga. Nesutinka su nuteistojo teigimu, jog liudytojos S. M. parodymai nuoseklūs ir pagrįsti. Mano, jog S. M. parodymai nenuoseklūs, šališki, duoti norint pateisinti nuteistąjį, kuris yra jos pažįstamas. Ikiteisminio tyrimo metu S. M. parodė, kad iš karto po to, kai Marius pradėjo eiti link jos, Algis jai pasiūlė iškviesti apsaugos darbuotojus, ji iš karto nuėjo į salę. Jai grįžus, ji jau matė vykstantį konfliktą ir tada G. S. nugriuvo ir iš karto neatsistojo. Teigė, kad muštynių nematė, tik grumtynes. Ikiteisminio tyrimo metu duodama parodymus ji net neužsiminė, jog G. S. krisdamas trenkėsi į radiatorių ar kad G. S. trenkė A. D., tiesiog nurodė, kad konflikto dalyviai tampėsi. Pastebėtina, kad S. M. nematė viso vykusio konflikto, nes tai buvo išėjusi į salę, tai į lauką. Tokia pati situacija yra ir su D. G. duotais parodymais. Ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad A. D. ir G. S. susikibę kartu nukrito ant žemės, tačiau teisminio nagrinėjimo metu jau teigė, kad G. S. nukrito ant grindų ir trenkėsi į radiatorių. Be to, S. G. dalies konflikto nematė, nes tuo metu buvo kitur, tačiau matė, kaip A. D. buvo nukritęs su kitu vyriškiu (G. S.). Šiuo atveju mano, jog aplinkybė, kad G. S. trenkėsi į radiatorių, yra neteisinga ir išgalvota, siekiant padėti A. D. išvengti atsakomybės. Apklausiant nuteistąjį ikiteisminio tyrimo metu, jis nenurodė, kad G. S. būtų trenkęsis į radiatorių. „Radiatoriaus versija“ atsirado tik teisiamojo posėdžio metu, galbūt siekiant išvengti atsakomybės ir suderinus parodymus. Nors liudytojai S. G., D. G., S. M. ir teigia, kad A. D. nesmurtavo, tačiau tai akivaizdžiai paneigta filmavimo kamerų užfiksuota medžiaga, kurioje matyti, kad nuteistasis smūgiavo G. S., smūgiai nebuvo pavieniai, jie buvo intensyvūs. Apelianto argumentai, kad teismas nepagrįstai nesivadovavo liudytojų S. G., D. G., S. M. parodymais, yra nepagrįsti, kadangi minėtų liudytojų parodymai neišsamūs, prieštaringi, šališki, prieštaraujantys pateiktai vaizdinei medžiagai ir kitiems byloje esantiems įrodymams. Be to, šie liudytojai nebuvo visą laiką konflikto vietoje ir galbūt galėjo nematyti, kaip smurtą prieš G. S. naudojo A. D.. Tuo tarpu priešingai nei teigia nuteistasis, nukentėjusiojo, N. S., M. B., V. J., M. L. L. parodymai išsamūs, tarp jų nėra esminių prieštaravimų bei juos visiškai patvirtina kita byloje surinkta medžiaga. Be to, nors nukentėjusiojo ir liudytojų parodymuose yra tam tikrų neatitikimų, tačiau tai neduoda pagrindo juos vertinti kaip prieštaringų, nes pats nukentėjusysis nurodė, jog kai kurių įvykio detalių neprisimena, buvo praradęs sąmonę, be to, įvykio metu jis buvo neblaivus, tai taip pat turėjo įtakos detalių įsiminimui, tačiau, kaip paminėta, dėl esminių aplinkybių, lemiančių kaltinamojo neteisėtų veikų kvalifikavimą – kad jam į veidą/galvą trenkė nuteistasis, kad nuo smūgio nukentėjusysis griuvo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai yra kategoriški ir niekada nesikeitė. Pastebi ir tai, kad nuteistasis melagingai teigia, kad jis prisistatė policijos pareigūnu. Visų pirma jis buvo neuniformuotas, antra, konflikto šalys nežinojo, kad jis yra pareigūnas, nuteistasis neprisistatė. Tiek nukentėjusysis, tiek jo sutuoktinė ir kiti kartu buvę asmenys manė, jog A. D. yra paprastas apsaugos darbuotojas, dirbantis klube. Nuteistasis melagingai nurodė, kad iš karto po įvykio G. S. atvykusiems greitosios pagalbos medikams nurodė, kad jį sužalojo policijos pareigūnas. Pažymi, kad iš karto po įvykio G. S. buvo nuvežtas į policijos nuovadą ir tik tada, jo prašymu, jam buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, nes G. S. skundėsi bloga savijauta, jam skaudėjo koją, skaudėjo veidas ir galva. Be to, medikams jis nurodė, kad jį sumušė apsaugos darbuotojas, o ne policijos pareigūnas. Šiuo atveju dėl A. D. nukentėjo G. S., kuris gynė savo draugą M. B., G. S. iki tol su niekuo iš klubo personalo nekonfliktavo. Atsižvelgiant į tai, A. D. veiksmai laikytini neteisėtais, neadekvačiais. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad G. S. būtų sužalojęs A. D.. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, mano, kad nuteistojo A. D. apeliacinis skundas yra visiškai nepagrįstas, dėl to turi būti atmestas, o 2014 m. vasario 3 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje yra teisėtas, teisingas, išsamus ir pagrįstas, todėl turi būti paliktas nepakeistas. Be to, prašo priteisti G. S. naudai iš nuteistojo A. D. bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme pagal pateiktus išlaidas pagrindžiančius dokumentus.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendis, kuriuo A. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį, naikinamas (Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir baudžiamoji byla A. D. nutraukiama (Lietuvos Respublikos BPK 327 straipsnio 1 punktas).

Kolegijos nuomone, apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, šiame nuosprendyje A. D. kaltės klausimu padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs bei įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, jog A. D. veiksmai nesunkiai sutrikdžius G. S. sveikatą spiriant ar suduodant jam apie keturis smūgius į veidą pasitvirtina nukentėjusiojo, liudytojų N. S., M. B. ir M. L. L. parodymais ir kita bylos medžiaga, tačiau nepažymėjo, jog A. D. šią nusikalstamą veiką padarė esant būtinajai ginčiai, todėl baudžiamasis procesas jam negalimas, o baudžiamoji byla turi būti nutraukta.

Baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu egzistuoja Lietuvos Respublikos BK V skyriuje numatyta baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė (Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Baudžiamasis įstatymas nustato, kad asmuo turi teisę į būtinąją gintį, o ji apibrėžiama kaip tam tikra situacija, kai baudžiamojo įstatymo ginamiems interesams žala padaroma ginant save nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Būtinoji gintis galima nuo tokio kėsinimosi, kuris atitinka baudžiamajame įstatyme numatytos nusikalstamos veikos požymius, kai kėsinamasi į asmens gyvybę, sveikatą ir pan. Teisė į būtinąją gintį gali būti realizuota nepriklausomai nuo galimybės išvengti pavojingo kėsinimosi pabėgant, pasislepiant ir t. t., tačiau būtinoji gintis turi atitikti ginties teisėtumo sąlygas – turi būti ir kėsinimasis (pavojingas, akivaizdus ir realus), ir gynyba, kuri turi atitikti šiuos požymius: žala padaroma tik besikėsinančiajam, žala padaroma atremiant pavojingą kėsinimąsi ir žala padaryta neperžengiant būtinosios ginties ribų.

Būtinosios ginties ribų peržengimo turinys atskleidžiamas BK 28 straipsnio 3 dalyje. Šios ribos peržengiamos, kai besiginančiojo veiksmai atitinka visas tris būtinas sąlygas: a) užpuolikas nužudomas arba jam sunkiai sutrikdoma sveikata; b) tai padaroma tiesiogine tyčia; c) gynyba aiškiai neatitinka kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Tačiau yra nurodyti du atvejai, kai net ir visų šių sąlygų buvimas nesudaro būtinosios ginties ribų peržengimo. Peržengimu nelaikoma besiginančiojo veika, padaryta dėl jo didelio sumišimo ar išgąsčio, kurį sukėlė pavojingas kėsinimasis, arba ginantis nuo įsibrovimo į būstą.

Apylinkės teismas neištyrė visų tiek A. D., S. M., S. G., D. G., tiek nukentėjusiojo bei liudytojų N. S., M. B. ir M. L. L. parodymų, vertino juos tik A. D. kaltinimo aspektu ir nepašalino prieštaravimų juose. Be to, pirmosios instancijos teismas visiškai nesvarstė klausimo, ar įvykio metu egzistavo būtinosios ginties situacija, nors nuteistasis A. D. aiškino, kad jis nukentėjusįjį G. S. sužalojo tik po to, kai šis pirmasis agresyviai ir nesiaiškindamas įvykio detalių puolė A. D..

Apeliacinės instancijos teismas, atlikęs papildomą įrodymų tyrimą, išanalizavęs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus apie konkrečias įvykio aplinkybes, konflikto tarp nukentėjusiojo ir nuteistojo kilimo priežastis, įvykio eigą ir pasekmes, paties nukentėjusiojo G. S. parodymus, taip pat liudytojų N. S., M. B., iš vienos pusės, bei liudytojų S. M., S. G. ir D. G. iš kitos pusės parodymus, daro išvadą, jog A. D. nesunkų sveikatos sutrikdymą G. S. padarė ne tyčia siekdamas nukentėjusįjį sužaloti, o gindamasis nuo pastarojo smurto. Kolegijos įsitikinimu, nuteistojo panaudota gynyba atitiko nukentėjusiojo kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą, savo veiksmais A. D. būtinosios ginties ribų neperžengė, todėl, nors A. D. veiksmuose ir yra BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos požymiai, tačiau jis už šią veiką negali atsakyti.

Iš byloje nustatytų faktinių bylos aplinkybių matyti, kad 2012 m. balandžio 15 d., apie 2.30 val. naktinio klubo (duomenys neskelbtini), vestibiulyje tarp klubo lankytojo M. B. ir klubo administratorės S. M. įvyko žodinis konfliktas, kadangi M. B. pradėjo reikšti jai pretenzijas dėl mokesčio už įėjimą, išvadino S. M. necenzūriniais žodžiai, jai grasino. Kadangi šalia nebuvo nė vieno klubo apsaugos darbuotojo, S. M. stojo ginti A. D., kuris, būdamas policijos pareigūnu, nors ir netarnybos metu, matydamas įsisiautėjusį ir neblaivų M. B., paprašė jo liautis įžeidėti S. M. ir ramintis, priešingu taveju turės palikti naktinį klubą. M. B. nesiliaujant, A. D. prisistatė, jog yra policijos pareigūnas, tai sukėlė M. B. ir prie jo prisijungusio G. S. dar didesnį pyktį ir įtūžį, jie abu puolė A. D., stengėsi jam suduoti. Prie jų prisijungė ir kiti bendroje kompanijoje buvę asmenys, ypač aktyviai A. D. pradėjo pulti N. S. ir kita moteris, užspaudė jį į kampą prie kasos, stengėsi jį pargriauti, įspirti, suduoti smūgius, iš galo priėjęs G. S. nubloškė ant grindų vieną iš moterų, o per atsiradusį laisvą tarpą bandė įspirti A. D.. A. D. viso konflikto metu stengėsi išvengti jam kliūvančių smūgių, atremdamas puolimą, smūgiavo keletą kartų N. B. ir G. S., kelis kartus sudavė ir N. S.. Apsaugos darbuotojams į kitą patalpą išvedus M. B., A. D. išsivadavo nuo jį puolusių asmenų ir nusekė paskui, tačiau G. S., N. S. bei kiti jų kompanijoje buvę asmenys nusekė iš paskos ir toliau įžeidinėjo A. D. ir klubo apsaugos darbuotojus, spjaudė į juos, vadino necenzūriniais žodžiai. Į įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams įžeidinėjimai nesibaigė, viena iš moterų net kelis kartus sudavė A. D. į veidą.

Nukentėjusysis G. S. teisminio nagrinėjimo metu patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose jis pripažino, jog konfliktą pradėjo ne A. D., o M. B., kadangi jo neįleido į naktinio klubo vidų (b. l. 15–16, t. 1, b. l. 74–75, t. 2).

Liudytojas M. B. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme taip pat patvirtino, jog konfliktas prasidėjo tarp jo ir administratorės dėl pinigų už įėjimą, o vėliau, administratorės nurodymu apsaugos darbuotojas, t. y. A. D., pradėjo jį stumti lauk, tuomet pribėgo G. S. ir kilo konfliktas (b. l. 67–68, t. 1, b. l. 70–72, t. 2).

Liudytoja N. S. teisme ir ikiteisminio tyrimo metu taip pat nurodė, kad tarp M. B. ir klubo administracijos įvyko konfliktas, kadangi jie du kartus sumokėjo už įėjimą į klubą, o jos vyras, G. S., įsitraukė į konfliktą tuomet, kai klubo apsaugos darbuotojas A. D. bandė išvesti M. B. iš klubo (b. l. 35–36, t. 1, b. l. 72–74, t. 2).

Liudytoja S. M. teismo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog konfliktą pradėjo M. B., kuris pradėjo reikšti nepagrįstas pretenzijas dėl įėjimo mokesčio, pradėjo ją įžeidinėti, vadino necenzūriniais žodžiais, grasinamai pradėjo link jos artėti ir atrodė, kad tuoj jai suduos, po to šalia buvęs pažįstamas A. D. pasiūlė jai nueiti į klubo vidų ir pakviesti apsaugos darbuotojus, o kai jie grįžo, matė, kaip agresyviai nusiteikusi kompanija puola A. D., jį tampo, stumdo, o jis ginasi. Ši liudytoja patvirtino, jog buvo užpulti ir kiti apsaugos darbuotojai, visa agresyviai nusiteikusi kompanija aktyviais veiksmais priešinosi apsaugos darbuotojų veiksmams, draskė jų rūbus ir stumdė (b. l. 92–94, t. 1, b. l. 66–68, t. 2).

Liudytoja policijos pareigūnė R. L. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme pažymėjo, jog įvykio vietoje labai agresyviai elgėsi N. S., kadangi net ir atvykus jiems, policijos pareigūnams, ji rėkavo, šūkavo, buvo nepatenkinta policijos ir klubo apsaugos darbu, todėl ji ir dar du kiti agresyviausiai nusiteikę asmenys (M. B. bei G. S.) buvo išvežti į policijos komisariatą (b. l. 96–97, t. 1, b. l. 23–24, t. 2).

Liudytojas D. G., kuris įvykio metu dirbo klubo apsaugos darbuotoju, nurodė, kad visa kompanija buvo įsisiautėjusi, M. B. šaukė ant administratorės, o A. D. bandė jį raminti, tuomet pribėgo jis su kitu apsaugos darbuotoju (S. G.), tuomet visa ta kompanija puolė ant jų, draskė rūbus, šaukė. D. G. teigimu, M. B. pirmas sudavė A. D., kai šis bandė jį raminti ir prisistatė policijos pareigūnu. Be to, matė, kaip A. D. buvo užspaudę į kampą kelios moterys ir vyrai, bandė jį nuversti, o kažkuris iš vyrų smūgiavo A. D., tačiau pataikė ne jam, o kažkuriai iš moterų į galvą. Patvirtino, jog N. S. jau atvykus policijos pareigūnams sudavė A. D. kelis smūgius į veidą. Taip pat nurodė, kad po šio įvykio į klubą sugrįžo vienas iš kompanijoje buvusių vyrų ir teigė, jog jie ,,užsirovė ant Kauno bachūrų”, ir grasino jiems (b. l. 99–100, t. 1, b. l. 25–26, t. 2).

Liudytojas S. G., kuris taip pat įvykio metu dirbo klubo apsaugos darbuotoju, patvirtino anksčiau paminėtų liudytojų parodymus ir nurodė, kad konfliktą matė jau prasidėjusį, įsismarkavusi kompanija puolė A. D., M. B. vis smūgiavo jam, o šis bandė smūgių išvengti, vėliau keliese įstūmė jį, A. D., į kampą, o vyriškis, kuris prieš tai vis smūgiavo A. D., bandė vėl jam smūgiuoti, bet pataikė kitiems asmenims, viena moteris nuo smūgio net nukrito ant grindų. Taip pat patvirtino, kad visa kompanija buvo agresyviai nusiteikusi, šaukė ir juos įžeidinėjo net policijai atvykus, viena moteris spjaudė A. D. į veidą. Taip pat pažymėjo, jog po konflikto vienas iš toje kompanoijoje buvusių vyrų jiem grasino susidoroti (b. l. 101–102, t. 1, b. l. 23–24, t. 2).

Nuteistasis A. D. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme iš esmės patvirtino klubo apsaugos darbuotojų D. G. ir S. G. bei klubo administratorės S. M. parodymus ir nurodė, kad M. B. pradėjo reikšti klubo administratorei pretenzijas dėl pinigų, pradėjo vadinti ją necenzūriniais žodžiais, garsiai rėkė ant jos, grėsmingai artėjo, nekreipė dėmesio į jį raminusią tos pačios kompanijos moterį. Administratorė pasakė jam, kad jis nebus įleistas į klubo vidų, ir nuėjo kviesti klubo apsaugos darbuotojų, o šis vyras pradėjo eiti paskui ją į klubą, tuomet jis, A. D., sulaikė jį už rankos, ramindamas ir sakydamas, kad jis eitų linksmintis kažkur kitur, o šis tada pradėjo šaukti ant jo, klausė, kas jis toks, tuomet jis prisistatė, kad yra policijos pareigūnas, ir dar kartą paragino ramintis. Tuo metu prie jų priėjo G. S., kuris jam pradėjo grasinti, įvyko susistumdymas ir G. S. trenkė jam į pilvą, kitam apsaugos darbuotojui užlaužė pirštą, tuomet jau jis, A. D., smūgiavo jam, G. S.. Nurodė, kad konflikto metu buvo užspaustas į kampą prie kasos, kur kelios moterys bandė jį pargriauti, o G. S. jam smūgiavo, tačiau pataikė kažkuriai kitai moteriai į galvą. Vienu metu kažkuri moteris nugriuvo, o per atsiradusį tarpą G. S. vėl jam trenkė. Kažkuriuo metu G. S. trenkė jam galva į galvą ir visi kartu nugriuvo ant žemės, tuomet jis galėjo išsilaisvinti ir išeiti į kitą patalpą (viešbučio fojė, kur apsaugos darbuotojai buvo išsivedę M. B.). Paskui jį atėjo N. S., G. S. ir dar kelios moterys bei vyrai, kurie toliau juos įžeidinėjo, užgauliojo, vadino necenzūriniais žodžiais, spjaudėsi, o atvykus policijai viena moteris net kelis kartus ranka trenkė jam į veidą. Taip pat parodė, jog po konflikto praėjus pusvalandžiui grįžo vienas iš toje kompanijoje buvusių vyrų ir grasino jiems susidoroti (b. l. 122–123, t. 1, b. l. 110, t. 2).

Apklausiamas apeliacinės instancijos teismo posėdyje A. D. liko prie savo parodymų ir pabrėžė, jog konfliktą pradėjo M. B., jis laikėsi nuošalyje, o kai bandė sulaikyti M. B., kuris ėjo paskui administratorę į klubo vidų, G. S. prieš jį pradėjo fizinį puolimą, t. y. sudavė jam į pilvą, po to laužė D. G. pirštą, todėl tuomet jau jis smūgiavo G. S., o tada jį pradėjo pulti moterys ir kiti vyrai (b. l. 169–170, t. 2).

Siekdama išsamiai ir nešališkai išsiaiškinti reikšmingas bylai aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija peržiūrėjo vaizdo įrašą, kuriame užfiksuota, kad stambaus sudėjimo M. B., stabdomas A. D., pradeda jį stumdyti. Juos apsupa kiti asmenys. Po susistumdymo matyti, kaip A. D. smūgiuoja G. S., po to A. D. vėl smūgiuojama, po to jis vėl smūgiuoja kelis kartus atgal. Tuo pačiu metu A. D. puola moteris (N. S.), o A. D. nuo jos atsitraukia ir smūgiuoja N. S.. Tuo metu moteris vėl puola A. D. ir įstumia jį į kampą, mosikuoja rankomis ir bando jam įspirti. Tuo metu prie moters (N. S.) prieina G. S. ir sugriebęs ją už rankos atitraukia ją nustumdamas ant grindų. Nustūmęs moterį G. S. per atsiradusį tarpą spiria koja A. D.. Toliau veiksmas vyksta tolyn nuo vaizdo kameros. Todėl, apeliacinės instancijos teismo manymu, šis vaizdo įrašas patvirtina tiek nukentėjusiojo G. S., liudytojų N. S., M. B. iš vienos pusės, tiek liudytojos S. M., D. G., S. G. ir nuteistojo A. D. parodymų teisingumą apie įvykio kilimo ir jo eigos aplinkybes. Konstatuotos faktinės bylos aplinkybės, teisėjų kolegijos manymu, leidžia pagrįstai teigti, kad konflikto pradininkas ir iniciatorius buvo M. B., kuris, būdamas neblaivus ir nebegalėdamas adekvačiai vertinti susidariusios situacijos, dėl mažareikšmės dingsties agresyviai užsipuolė klubo administratorę S. M., išvadino ją necenzūriniais žodžiais ir pradėjo grasinti, tuomet įsiskišus A. D., paprašius ramintis ir prisistačius policijos pareigūnu, prie konflikto iš karto aktyviais veiksmais prisijungė G. S., N. S. ir kiti, tą vakarą bendroje kompanijoje buvę asmenys, kurie akivaizdžiai buvo šio konflikto tęsėjai bei vystytojai, kadangi aktyviais, agresyviais ir smurtiniais veiksmais puolė A. D., draskė jo drabužius, stengėsi jį pargriauti ant grindų, įspirti ir suduoti jam smūgius. Analizuodama įvykio aplinkybes, teisėjų kolegija ypatingą dėmesį atkreipia į aplinkybes, jog konflikto pradžioje nuteistasis A. D. stengėsi tik sulaikyti ir nuraminti M. B., vėliau konflikto metu gynėsi nuo G. S. bei N. S. agresyvių veiksmų, nepavykus išvengti tiesioginio kontakto su G. S., t. y. esant jau pradėtam pavojingam kėsinimuisi į jį, jo sveikatą, akivaizdžiai gindamasis smūgiavo ir pats. Po to buvo užspaustas į kampą, kur jį stengėsi pargriauti N. S. ir kita moteris, draskė jo rūbus, bandė jam įspirti, įsisiautėjus muštynėms ir visiems nugriuvus ant žemės, jis, A. D., atsikėlė ir, siekdamas išvengti smurtinių veiksmų, išėjo paskui apsaugos darbuotojus į viešbučio fojė, taip akivaizdžiai siekdamas malšinti nukentėjusiojo ir kitų muštynėse dalyvavusių asmenų agresyvias emocijas ir smurtinius veiksmus, tuo parodydamas aiškų nenorą konfliktuoti. Tačiau paskui jį į viešbučio fojė atsekė tiek pats nukentėjusysis G. S., tiek N. S. ir kiti konflikte dalyvavę asmenys, kurie ir toliau provokavo A. D., jį įžeidinėjo, spjaudė į veidą, ir net atvykus iškviestiems policijos pareigūnams šių agresyvių veiksmų nenutraukė, priešingai, viena moteris net sudavė A. D. kelis kartus į veidą.

Tai, kad konflikto iniciatoriai buvo M. B., o vėliau pats nukentėjusysis G. S., kuris akivaizdžiai kėsinosi į A. D. sveikatą, patvirtina ne tik anksčiau analizuoti liudytojų S. M., D. G., S. G. ir nuteistojo A. D., tačiau ir paties nukentėjusiojo G. S. parodymai. Iš nukentėjusiojo parodymų matyti, kad jis net neneigia, jog pamatęs, kad A. D. bando išvesti iš klubo M. B., nesiaiškindamas, kodėl tai daroma, iškart užsipuolė jį, A. D..

Konstatuotos aplinkybės, teisėjų kolegijos manymu, leidžia pagrįstai teigti, jog būtent G. S. kompanijos veiksmai – aktyvus fizinis puolimas, stumdymas ir smūgių sudavimas – buvo akivaizdžiai bei realiai pavojingi pačiam A. D.. Todėl teisėjų kolegijos įsitikinimu, A. D. gynybiniai veiksmai visiškai atitinka įstatymo reglamentuotus būtinosios ginties požymius: žala padaryta tik besikėsinančiajam, atremiant agresyvų puolimą, padaryta žala neperžengė būtinosios ginties ribų. Nenustatyta, jog gynybos pobūdis ir priemonės būtų akivaizdžiai neproporcingos. Pagal nagrinėjamoje byloje konstatuotas ir įvertintas aplinkybes nustatyta, kad G. S. ir M. B. pirmi puolė A. D., todėl nuo tokio pradėto realaus kėsinimosi A. D. turėjo teisę gintis net padarydamas žalą besikėsinančiajam G. S.. Būtinosios ginties ribos šiuo atveju taip pat nebuvo peržengtos, kadangi A. D., gindamasis nuo pavojingo kėsinimosi, G. S. sužalojo nesunkiai. Todėl, nors nuteistojo A. D. veikoje ir yra BK 138 straipsnio 1 dalyje požymių, tačiau ji padaryta esant būtinajai ginčiai. A. D. baudžiamoji atsakomybė pagal BK 138 straipsnio 1 dalį negalima, nes nustatyta BK 28 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė. Kadangi pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos nuomone, be pagrindo priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo ir skundžiamame nuosprendyje padarytų išvadų neatitikimo faktinių bylos aplinkybių A. D. apkaltinamasis nuosprendis naikintinas, o byla nutrauktina.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.269 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmuo, padaręs žalos teisėtai gindamasis ar gindamas kitą asmenį, neatsako už užpuolikui padarytą žalą. Šiuo atveju nustatyta, kad dėl žalos padarymo A. D. nekaltas, kaltas pats nukentėjusysis G. S., todėl priteistas civilinis ieškinys atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 9 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 327 straipsnio 1 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 3 punktu,

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-02-03 nuosprendį panaikinti ir baudžiamąją bylą, kurioje A. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį, nutraukti.

Civilinių ieškovų Valstybinės ligonių kasos prie LR SAM ir G. S. civilinius ieškinius atmesti.

Atmesti G. S. prašymą dėl proceso išlaidų atlyginimo.