Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. B. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Suinteresuotas asmuo E. Š. pareiškė, jog ji atsisako pretenzijų į minimą turtą „abipusiu susitarimu su ieškove“.

3. Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo palaikė pareiškime išdėstytais argumentais. Paaiškino, kad E. B. sutuoktinis P. B. mirė 1981 m. gegužės 10 d. Nuo 1986 metų ji gyveno nesusituokusi su V. B.. Ilgą laiką gyveno Lipliūnų kaime esančiame bute, kuris nuosavybės teise priklausė po ½ jiems abiem. 2003 metų pirmoje pusėje jie nutarė butą parduoti ir įsigyti butą Kėdainiuose. 2003 m. liepos 4 d. pareiškėja ir V. B. pardavė šį butą ir lygiomis dalimis nusipirko vieno kambario butą su rūsiu (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose. Bute gyveno kartu iki V. B. mirties – 2006 m . liepos 12 d. Nuo to laiko pareiškėja bute gyvena viena. Dėl V. B. priklausančios palikimo dalies paveldėjimo niekas nesikreipė. V. B. turėjo du vaikus – dukrą E. Š. ir sūnų R. B.. Jie žinojo, kad pagal tėvo valią buto dalis turi atitekti pareiškėjai. Sūnus R. B> 2022 m. birželio 12 d. mirė.

4. Nustatyta, kad nuo buto įsigijimo dienos ir toliau po V. B. mirties pareiškėja E. B. viešai valdė ½ palikėjo turto.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo

5. Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad pareiškėja su palikėju V. B. lygiomis dalimis 2003 m. liepos 4 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo po ½ buto (duomenys neskelbtini), Kėdainių m.(pateikti šiuos teiginius patvirtinantys rašytiniai įrodymai – 2003 m. liepos 4 d. sutartis reg. Nr.3-4330).

6. VĮ Registrų centro Kauno filiale po ½ nuosavybės į minimą butą įregistruota 2003 m. rugpjūčio 25 d. (pateikta dokumento kopija).

7. V. B. mirė 2006 m. liepos 12 d. (pateikta mirties liudijimo AA Nr.350603, išduoto Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Bendrojo departamento civilinės metrikacijos skyriuje 2006 m. liepos 13 d., kopija).

8. Pateikti kvitai apie sumokėtus mokesčius ir pažyma, jog pareiškėja E. B. neturi įsiskolinimų bendrai už visą butą, ne tik už jai nuosavybės teise priklausančią ½ dalį.

9. CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Įgyjamąja senatimi nuosavybėn gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės teisės objektais (CK 4.69 straipsnio 1 dalis). Įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus (CK 4.69 straipsnio 3 dalis). Asmuo, įgyjantis daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti ne tik sąžiningas to daikto įgijėjas, t. y. užvaldydamas daiktą turėjo būti pagrįstai įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą, bet taip pat jis privalo išlikti sąžiningas valdytojas visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi neturi žinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.70 straipsnio 1 dalis).

10. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-219/2018, 21 punktas).

11. CK 4.71 straipsnyje nurodyta, jog daikto valdymas laikomas nepertraukiamu, kai asmuo daiktą nepertraukiamai valdė nuo valdymo teisės į daiktą įgijimo iki nuosavybės teisės į tą daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi.

12. Atkreiptinas dėmesys, kad iš pareiškėjos pareiškimo turinio ir rašytinių įrodymų matyti, jog ji butą prižiūrėjo, jį tvarkė, mokėjo mokesčius. Kiti asmenys ar institucijos pretenzijų dėl šio turto neturėjo. Taip pat yra pateikti duomenys, kad butas priklausė nuosavybės teise pareiškėjai ir palikėjui lygiomis dalimis, t.y. valstybei nepriklauso. Visa informacija atitinka teiginius, jog E. B. ilgą laiko tarpą (nuo 2006 metų) atvirai valdė ir prižiūrėjo turtą kaip savo.

13. Taigi, pareiškėja, naudodamasi įgyjamosios senaties institutu dėl nuosavybės teisinių santykių stabilizavimo, įrodė įgyjamosios senaties sąlygų visumą (nustatytos visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nurodytos sąlygos). Dėl šios priežasties nustatytina, kad pareiškėja įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į ½ dalį buto su rūsiu, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kėdainių mieste.

14. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei priteistinos, kadangi jos viršija minimalią 5,00 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – 13,44 Eur (CPK 92 straipsnis, 96 straipsniu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, nuo 2020 m. sausio 23 d. įsigaliojusi 2020 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. 1R-19/1K-2 redakcija).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 533 straipsnio 2 dalimi, 537 straipsniu,

nusprendžia:

patenkinti E. B. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Nustatyti faktą, kad E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamą turtą –½ dalį buto su rūsiu, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kėdainių mieste.

Priteisti iš E. B. 13,44 Eur (trylika eurų 44 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei (mokėti pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5662, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT32 7180 0000 0014 1038).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.