Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Vida Agurkienė, sekretoriaujant Jolitai Kazlauskaitei, dalyvaujant pareiškėjui V. Z., jo atstovei advokatei Daliai Peckutei, antstoliui Valdui Zubinui, suinteresuoto asmens atstovui advokatui Mariui Navikui, žodinio proceso tvarka, teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. Z. skundą dėl antstolio Valdo Zubino veiksmų, kurioje suinteresuotas asmuo R. Z. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno rajono apylinkės teismas 2008 m. birželio 10 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1327-540/2008, priteisė iš skolininko V. Z. nepilnamečių vaikų K. Z. ir D. Z. išlaikymui nuo teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjimo dienos iki šie sulauks pilnametystės kas mėnesį mokėti periodines išmokas po 1000 Lt kiekvienam vaikui. Periodinės išmokos už einamąjį mėnesį turi būti sumokamos ne vėliau kaip iki to mėnesio penkioliktos dienos.

Be to, antstolis gali nukreipti išieškojimą į skolininko turtą tik tuo atveju, jeigu asmuo, privaląs mokėti vaikams periodines išmokas, šių išmokų nemoka ir nedirba (Civilinio proceso kodekso 742 straipsnio 4 dalis). Antstolis surašė turto arešto aktą ir priėmė patvarkymą net nesurinkęs informacijos apie skolininką, neprašė jo pateikti įrodymus, ar galima išieškomą pinigų sumą išieškoti per šešis mėnesius.

Todėl antstolis, surašęs turto arešto aktą, jame nurodęs turto arešto mastą 54248,69 Lt ir priėmęs patvarkymą dėl turto arešto akto įteikimo pareiškėjui V. Z., pažeidė teisės normas. Be to, Civilinio proceso kodekso 655 straipsnis numato, kad antstolis pirmiausia raginimu įvykdyti sprendimą turi pranešti skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir, kad, jeigu raginime nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra. Jokio raginimo įvykdyti antstolio nurodymą pareiškėjas nėra gavęs, jam jis neįteiktas. Jeigu antstolis sprendė, kad pareiškėjas V. Z. yra atsakingas už įsiskolinimą, jam raginimas sumokėti šį įsiskolinimą turėjo būti pristatytas ir įteiktas pagal taisykles, nustatytas 657 straipsnyje, t. y. pasirašytinai asmeniškai. Pareiškėjas kreipėsi į antstolį Valdą Zubiną, prašydamas turto arešto aktą ir patvarkymą panaikinti, tačiau antstolis žodžiu atsisakė prašymą patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Civilinio kodekso 6.263 straipsnis nustato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šią nuostatą antstolis V. Zubinas pažeidė, be pagrindo apribojęs teisę disponuoti asmeniniu turtu. Todėl pareiškėjas mano, kad antstolio veiksmai – 2010-12-16 turto arešto aktas, kuriuo areštuotas V. Z. turtas ir patvarkymas dėl turto arešto akto įteikimo yra neteisėti ir nepagrįsti ir prašo juos panaikinti (b.l.3-5).

Teismo posėdyje pareiškėjas V. Z. ir jo atstovė advokatė D. Peckutė skundą palaikė ir prašė jį tenkinti skunde išdėstytais motyvais. Advokatė D. Peckutė papildomai paaiškino, kad pradėjęs vykdymą antstolis galėjo areštuoti turtą tik tokiu atveju, jeigu būtų buvęs priteistas įsiskolinimas iš pareiškėjo. Antstolis turėjo vykdyti vykdomąjį raštą nuo tada, kai jis buvo pateiktas. Vertindamas, koks yra išlaikymo įsiskolinimas iki vykdomojo rašto pateikimo, antstolis viršijo savo įgaliojimus. Tarp šalių yra ginčas dėl vaikų išlaikymo įsiskolinimo buvimo ir dėl netęsybų, todėl antstolis šio ginčo negalėjo spręsti ir vertinti įsiskolinimo ir netesybų dydžio. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-04 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2010 yra pasisakyta, kad kilus ginčui dėl taikos sutarties, kai numatytos netesybos, šalis turi kreiptis į teismą su ieškiniu, nes tai yra materialinis ginčas. Situacija yra panaši, norėdama prisiteisti netesybas, R. Z. turi kreiptis į teismą su ieškiniu. Joks įstatymas antstoliui nesuteikia teisės paskaičiuoti netesybas dėl išlaikymo. Antstolis gali vykdomąjį raštą vykdyti nuo tada kai vykdomoji byla užvesta, o ne spręsti ginčą tarp šalių. Antstolis gali skaičiuoti, jeigu teismas priteisia metines palūkanas. Šiuo atveju antstolio veiksmai yra neteisėtai, nes skola ir netesybos nėra priteistos ir nėra dėl to išduoto vykdomojo rašto. Todėl antstolis areštuodamas pareiškėjo turtą veikė neteisėtai. Nustatydamas arešto mastą, antstolis vadovavosi R. Z. paskaičiavimu. Tačiau šalies paskaičiavimai neturi vykdomojo rašto galios. Dėl įsiskolinimo ir netesybų priteisimo R. Z. turi kreiptis į teismą. Antstolis žinojo, kad pareiškėjas su skola nesutinka ir kad tarp šalių yra ginčas, nes kai pareiškėjas buvo iškviestas pas antstolį, jis paaiškino, kad sūnų faktiškai išlaikė ir pateikė šalių susitarimą, kad vaikais buvo pasidalinta. Pareiškėjas taip pat pateikė antstoliui pavedimus, kadangi norėjo patikrinti, ar Z. antstoliui pateikė teisingus skaičiavimus. Pareiškėjas R. Z. paskaičiavimo neginčijo, nes tai nėra oficialus dokumentas, tik paaiškino žodžiu, jog tokio dydžio įsiskolinimo nėra, po to parašė prašymą raštu. Todėl antstolis išieškojimo į turtą negalėjo nukreipti. Antstolis nesiaiškino galimybės nukreipti išieškojimą į atlyginimą, apie tai kalbos nebuvo. Antstolis turi atsižvelgti į skolininko ir išieškotojo interesus ir gali vykdyti tik tai kas yra vykdomajame rašte.

Suinteresuotas asmuo R. Z. su skundu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad skundo teiginys, jog antstolis neturėjo teisės areštuoti pareiškėjo turto dėl to, kad vykdomoji byla užvesta dėl periodinių išmokų mokėjimo nepilnamečiams vaikams išlaikyti, nėra pagrįstas. Iš skunde nurodytų aplinkybių nematyti, kad pareiškėjas turėtų darbą ar išlaikymo skola galėtų būti išieškoma CPK 663 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, kad antstolis turėtų pagrindą nenukreipti išieškojimo į pareiškėjo turtą (CPK 742 str. 4 d.). Pareiškėjo teiginys, jog antstoliui joks įstatymas nesuteikia teisės vykdyti skolos išieškojimą už laikotarpį, kai išieškotoja net neturėjo išduoto vykdomojo rašto, yra nepagrįstas, kadangi, nėra jokių teisės normų, draudžiančių antstoliui vykdyti dėl įsiteisėjusio sprendimo nevykdymo susikaupusios skolos išieškojimą už laikotarpį, kai išieškotojas dar neturi išduoto vykdomojo rašto, antra vertus, paneigia įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principą, įtvirtintą CPK 18 straipsnyje, ir prieštarauja pačiai teismo sprendimų vykdymo instituto esmei. Vadovaujantis CPK 18 ir 588 straipsniais, išieškotojo teisė reikalauti iš skolininko vykdyti teismo sprendimą atsiranda ne nuo vykdomojo dokumento išdavimo, o nuo teismo sprendimo, buvusio to vykdomojo dokumento išdavimo pagrindu, įsiteisėjimo momento. Tai reiškia, kad skolos, atsiradusios dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdymo, ir kurios, beje, visada yra skaičiuojamos retrospektyviai, gali būti išieškomos pagal vykdomąjį raštą nuo pat jų atsiradimo momento, nepriklausomai nuo vykdomojo rašto išdavimo ir pateikimo antstoliui vykdymui momento. Kitaip tariant, išieškotojas turi teisę bet kada per dešimt metų po teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 606 str. 2 d.) pavesti antstoliui vykdyti teismo sprendimą ir išieškoti skolas, atsiradusias nuo to momento, kai įsiteisėjęs teismo sprendimas nustojo būti skolininko vykdomas. Vertinant pareiškėjo poziciją loginiu aspektu, išeitų arba, kad 1) išieškotojo nesikreipimas į antstolį su vykdomuoju dokumentu skolininkui nevykdant teismo sprendimo panaikina skolininko materialiąją pareigą mokėti iki vykdomojo rašto antstoliui pateikimo dienos susikaupusią skolą, atsiradusią dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdymo, 2) išieškotojas turi kreiptis į antstolį su vykdomuoju dokumentu dar net nežinodamas, kad teismo sprendimas nebus skolininko vykdomas geruoju, arba, kad išieškotoja turėjo kreiptis į teismą su ieškiniu dėl skolos, atsiradusios dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdymo, priteisimo. Tokia pareiškėjo pozicija, akivaizdu, reiškia aiškinimą ad absurdum, todėl nėra pagrindo jai pritarti. Išieškotojos ieškinys dėl skolos, atsirandančios dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdymo, priteisimo būtų ir perteklinis (CPK 18 str.), ir neįmanomas (CPK 293 str. 3 p.), kadangi įsiteisėjusiu teismo sprendimu, buvusiu vykdomojo rašto išdavimo pagrindu, jau buvo nustatytos išieškotojos ir skolininko materialiosios teisės ir pareigos - iš minėto teismo sprendimo atsirado pareiškėjo pareiga mokėti vaikams išlaikymą periodinėmis išmokomis ir išieškotojos teisė reikalauti tai pareiškėjo pareigai būti vykdomai (CK 1.136 str. 2 d. 2 p.). Antstolio teisę atlikti pareiškėjo ginčijamus įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo veiksmus išieškant iki vykdomojo rašto pateikimo dienos susikaupusią skolą, atsiradusią dėl to teismo sprendimo nevykdymo, patvirtina ir CK 3.193 straipsnio 3 dalis, kurioje nustatyta, kad jeigu vienas iš tėvų nevykdo teismo patvirtintos jų sutarties dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo, kitas iš tėvų įgyja teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Būtent taip šiuo atveju ir pasielgė išieškotoja, todėl pareiškėjo teiginys, jog įstatymai nenumato teisės pačiai išieškotojai apskaičiuoti atgaline data išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdymo, o antstoliui besąlygiškai pradėti jį vykdyti, yra atmestinas kaip nepagrįstas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad, pareiškėjui nevykdant įsiteisėjusio teismo sprendimo, antstolis turėjo teisę atlikti vykdymo veiksmus išieškant ir tą skolą, kuri susikaupė dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdymo dar iki vykdomojo rašto pateikimo antstoliui dienos.

Pareiškėjo teiginys, jog antstolis be pagrindo, tik vadovaudamasis išieškotojos paskaičiavimu, kuris net išieškotojos nėra pasirašytas, pradėjo vykdyti 54248,69 Lt ieškojimą, yra nepagrįstas. Išieškotojos paskaičiavimas buvo pateiktas jos įgalioto asmens atstovo Aurimo Naviko, kuris tą paskaičiavimą pateikė kartu su prašymu priimti vykdomąjį raštą vykdymui. Be to, jei antstolis iš tikrųjų, kaip teigiama skunde, neturėtų teisės pats ar išieškotojo padedamas apsiskaičiuoti dar iki vykdomojo rašto pateikimo susikaupusios skolos dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdymo, nebūtų jokių teisinių galimybių vykdyti tokius teismų sprendimus, kurie yra susiję su vidutinio darbo užmokesčio priteisimu už uždelstą atsikaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju laiką, procesinių palūkanų priteisimu nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir pan., - juk tokiuose teismo sprendimuose išieškotinos vidutinio darbo užmokesčio ar procesinių palūkanų sumos sprendimų priėmimo dieną dar nebūna aiškios, ir jas antstolis apsiskaičiuoja pats nuo pat teisės į tokias sumas atsiradimo pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą momento nepriklausomai nuo vykdomojo rašto gavimo momento.

Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, susijusios su 2009-09-15 pareiškėjo ir išieškotojos sudaryta sutartimi, nagrinėjamu atveju yra teisiškai nereikšmingos, kadangi jos nėra šio ginčo dalykas, ir jomis pareiškėjas iš esmės kvestionuoja jau įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytą išieškotojos reikalavimo teisės apimtį. Kita vertus, pareiškėjo nurodyta 2009-09-15 sutartis, kol nėra patvirtinta teismo, yra niekinė, kadangi įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytas išlaikymo vaikams dydis ir mokėjimo tvarka gali būti modifikuoti tik teismo sprendimu (CK 3.201 str.). Nesant teismo sprendimo, modifikuojančio įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytą išlaikymo vaikams dydį ir mokėjimo tvarką, antstoliui nėra jokio pagrindo vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą pagal jam pateiktą vykdomąjį raštą kitaip nei jame nustatyta. Pažymėtina, kad be aplinkybių, susijusių su 2009-09-15 pareiškėjo ir išieškotojos sudaryta sutartimi, pareiškėjas nenurodo jokių kitų argumentų, dėl ko antstolio apskaičiuotos išieškotinos sumos dydis pagal išieškotojos pateiktus duomenis turėtų būti laikomas iš esmės neteisingu.

Dėl delspinigių. Pareiškėjo teiginys, jog jis nesutinka mokėti išieškotojos paskaičiuotų delspinigių, yra teisiškai nereikšmingas - pareiškėjo materiali pareiga mokėti tuos delspinigius jau yra nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kurį antstolis, atlikdamas delspinigių išieškojimo veiksmus, ir vykdo.

Dėl senaties terminų. Pareiškėjo nurodytas CK 1.125 straipsnio 5 dalyje nustatytas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl delspinigių išieškojimo yra netaikytinas. CK 1.124 straipsnyje nustatyta, kad ieškinio senatis — tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties terminas yra įstatymuose nustatytas terminas pažeistai teisei ginti ieškinine tvarka teisme. Tuo tarpu išieškotoja savo teises gina ne reikšdama ieškinį, o reikalaudama delspinigių pagal jau įsiteisėjusį teismo sprendimą, kuriame jau yra nustatyta pareiškėjo materiali pareiga mokėti delspinigius. Teismo sprendimo vykdymo procese taikomi jau ne ieškininės senaties terminai, o vykdomojo rašto pateikimo vykdyti senaties terminai (CPK 606 str.).

Suinteresuotas asmuo R. Z. teismo posėdyje nedalyvavo. Jos atstovas advokatas A. Navikas teismo posėdyje pilnai palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes, dėl kurių pareiškėjo skundą prašė atmesti. Papildomai paaiškino, kad šioje byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų galėjęs sumokėti susidariusį įsiskolinimą iš darbo užmokesčio. Iš bylos dėl išlaikymo dydžio sumažinimo duomenų, kurioje dalyvauja tos pačios šalys, jam yra žinoma, kad pareiškėjo pajamos yra 800 Lt. Todėl antstolio veiksmai nukreipiant išieškojimą į turtą yra teisėti. Teismo sprendimu buvo nustatytos teisės ir pareigos. Pareigos nebuvo vykdomos. Antstolis turėjo priimti vykdomąjį raštą, paskaičiuoti skolą ir vykdyti išieškojimą. Visiškai nesvarbu, ar paskaičiuoja antstolis, ar išieškotojas. Esmė ar tie paskaičiavimai yra teisingi. Pareiškėjas paskaičiavimų neginčija. Jo nuomone, skolininkas pasirinko netinkamą pažeistų teisių gynimo būdą. Jis galėjo kreiptis dėl nepagrįsto praturtėjimo, tačiau to nepadarė. Antstolis vadovavosi vykdomuoju raštu. LR CK 3.199 str. 3 d. patvirtina antstolio teisę pradėti vykdymą. Jeigu teismo sprendimas nevykdomas, tai su vykdomuoju raštu kreipiamasi į antstolį. Išieškotoja turėjo teisę paskaičiuoti, o antstolis patikrinti paskaičiavimą ir pradėti vykdymą. Pareiškėjas duomenų apie darbo užmokestį ir galimybę atsiskaityti iš darbo užmokesčio nepateikė, todėl išieškojimas pagrįstai nukreiptas į pareiškėjo turtą.

Antstolis, kurio veiksmai skundžiami Valdas Zubinas su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad vykdo vykdomąją bylą pagal Kauno rajono apylinkės teismo 2010-11-10 išduotą vykdomąjį raštą, kuriame nurodyta, kad skolininkas įsipareigoja mokėti savo nepilnamečiams vaikams išlaikymą. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2008-07-11. Civilinio proceso kodekso 18 str. numato, kad įsiteisėję teismo sprendimai yra privalomi visiems fiziniams asmenims, tai reiškia, kad skolininkui pareiga mokėti periodines išmokas atsiranda nuo įsiteisėjusio teismo sprendimo dienos, o ne nuo vykdomojo dokumento išdavimo dienos. Taip pat Civilinio proceso kodekso 588 str. numato, kad sprendimai yra vykdomi po to, kai jie įsiteisėja. Kadangi skolininkas įsiteisėjusio teismo sprendimo gera valia nevykdė, tai išieškotoja 2010-11-10 išsiėmė vykdomąjį raštą ir 2010-11-25 jį pateikė antstoliui priverstiniam vykdymui. Kadangi įsiskolinimas nebuvo mokamas, antstolis privalėjo suskaičiuoti išlaikymo įsiskolinimą. Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 658 straipsnio 2 dalimi ir siekiant užtikrinti sprendimo įvykdymą, antstolis areštavo skolininkui priklausantį turtą ir išsiuntė kvietimą atvykti į antstolio kontorą. Skolininkas nepasinaudojo civilinio proceso kodekso 663 straipsnyje numatyta teise pateikti antstoliui duomenis apie galimybę išieškoti įsiskolinimą per 6 mėnesius atliekant išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio.

Su pareiškėjo skundu dėl įsiskolinimo skaičiavimo nesutinka dėl žemiau nurodytu aplinkybių: Išieškotojas (jo atstovas) pateikdamas vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl periodinių išmokų mokėjimo privalo nurodyti, ar yra susidaręs įsiskolinimas, ar įmokos yra gautos, taip pat kokios ir kada. Su pateiktu įsiskolinimo paskaičiavimu antstolis sutiko, todėl nebuvo tikslinga jų perskaičiuoti iš naujo. Su pareiškėjo argumentu dėl 2009-09-15 susitarimo nesutinka, nes Civilinio kodekso 3.201 straipsnis numato, kad išlaikymo dydis ir forma gali būti teismo pakeisti pagal vaiko, jo tėvo (motinos) ieškinį. Apie tokio ieškinio pateikimą ir priimtą teismo sprendimą antstoliui nėra žinoma ir duomenys nėra pateikti. Todėl antstoliui nėra teisinio pagrindo nevykdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo.

Su pareiškėjo skundu dėl delspinigių nemokėjimo nesutinka, nes pareiškėjo nurodytas Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 5 dalyje nustatytas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl delspinigių išieškojimo yra netaikytinas. Išieškotoja savo teises gina ne reikšdama ieškinį, bet reikalaudama delspinigių pagal jau įsiteisėjusį teismo sprendimą. Teismo posėdyje antstolis Valdas Zubinas be atsiliepime išdėstytų argumentų papildomai paaiškino, kad nėra teisės akto, nurodančio, ar antstolis turi skaičiuoti nuo teismo sprendimo priėmimo, ar nuo vykdomojo rašto pateikimo. Jo manymu, tai yra antstolio kompetencija. Įsiskolinimas skaičiuojamas pagal vykdomąjį raštą. Suma padidėjo dėl delspinigių, kurie skaičiuojami už kiekvieną dieną. R. Z. gavo vykdomąjį raštą, pateikė duomenis, kad teismo sprendimas nevykdomas, todėl skaičiuojama nuo sprendimo įsiteisėjimo. Pripažįsta, kad pradėjo vykdymą turėdamas vienos šalies poziciją. Su pareiškėju buvo susisiekta vėliau, uždėjus areštą. Mano, jog skolininko interesų nepažeidė, turtas nebuvo realizuotas, pareiškėjas buvo pakviestas pokalbiui. Jis privalėjo apsaugoti išieškotojos interesus. Pagal sprendimų vykdymo instrukciją, raginimo siųsti neprivalėjo. Kad pareiškėjas dirba žinojo, yra kompiuteriniai duomenys. Pareiškėjas sakė, kad neturi pinigų.

Pareiškėjo skundas tenkintinas.

Antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti apskundimas reglamentuojamas CPK V dalies XXXI skyriaus normų. Šiame skyriuje nustatytas vykdymo proceso dalyvių pažeistų teisių gynimo būdas, kuris įgyvendinamas suinteresuotam asmeniui paduodant skundą dėl antstolio veiksmų. Skundas nagrinėjamas ypatingąja teisena, bylą išsprendžiant teismo nutartimi. Patenkinęs skundą, teismas antstolio veiksmą panaikina arba antstolį įpareigoja veiksmą atlikti (CPK 513 straipsnio 1 dalis). Atitinkamų antstolio veiksmų pripažinimas neteisėtais iš esmės reiškia vykdymo proceso sugrįžimą į iki pažeidimo buvusią situaciją bei galimybės teisėtai atlikti vykdymo veiksmus sudarymą. Teismas nesprendžia, kaip antstolis turi atlikti vieną ar kitą veiksmą, konstatuodamas tik atlikto veiksmo teisėtumą arba neteisėtumą.

Iš vykdomosios bylos Nr. 0137/10/08637 medžiagos nustatyta, kad suinteresuotas asmuo R. Z. 2010-11-17 per savo atstovą advokatą Aurimą Naviką pateikė antstoliui Valdui Zubinui prašymą priimti vykdyti Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 10 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-1327-540/2008 bei skolos ir delspinigių paskaičiavimą. Pateiktame paskaičiavime nurodyta, kad V. Z. skola R. Z. sudaro 34739 Lt vaikams mokėtino išlaikymo ir 19509,69 Lt delspinigių, už laikotarpius nuo 2008-07-15 iki 2010-11-15, iš viso 54248,69 Lt. 2010-11-25 patvarkymu antstolis priėmė vykdomąjį raštą vykdyti. Vykdydamas vykdomąjį raštą, antstolis V. Zubinas 2010-12-16 Turto arešto aktu areštavo skolininkui V. Z. priklausantį turtą: 2007 m. savos gamybos transporto priemonę, valst. Nr. BL219, automobilį „Audi A8“ 1995 m. valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nurodydamas, jog turto arešto mastas yra 54248,69 Lt. ir kad areštuoto turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas.

Pareiškėjo nurodytas galimas antstolio padarytas pažeidimas dėl to, kad jam nebuvo išsiųstas raginimas įvykdyti sprendimą, atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi CPK 661 straipsnio 2 dalis numato, jog bylose dėl periodinių išmokų išieškojimo raginimas nesiunčiamas.

Taip pat atmestinas kaip nepagrįstas skundo argumentas, kad antstolis be jokio pagrindo nesivadovavo CPK 663 straipsnio 1 dalimi ir iš karto nukreipė išieškojimą į pareiškėjo turtą.

Sutinkamai su CPK 663 straipsnio 1 dalimi, pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškomą pinigų sumą galima išieškoti per šešis mėnesius, darant CPK 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Ši proceso norma reiškia tai, kad antstolis negalėtų nukreipti išieškojimo į skolininko turtą tik tuo atveju, jeigu skolininkas būtų pateikęs atitinkamus įrodymus, patvirtinančius kad išieškomą pinigų sumą galima išieškoti per 6 mėnesius. Tačiau kaip matyti iš vykdomosios bylos medžiagos, skolininkas tokių įrodymų antstoliui nepateikė.

Vykdomosios bylos Nr. 0137/10/08637 medžiaga patvirtina, kad 2010-12-16 Turto arešto akte nurodytą 54248,69 Lt dydžio turto arešto mastą sudaro išieškotojos R. Z. apskaičiuotas bendras įsiskolinimas, susidedantis iš 34739 Lt vaikams mokėtino išlaikymo ir 19509,69 Lt delspinigių.

Remiantis CPK 650 straipsnio 1 dalimi, vykdomąjį raštą, ar teismo įsakymą antstoliui vykdyti gali pateikti išieškotojas ar jo atstovas.

Pareiškėjas su įsiskolinimo dydžiu ir paskaičiuotais delspinigiais nesutinka. Jo teigimu, nuo 2008-06-10 Kauno rajono apylinkės teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki 2008-12-31 jis yra skolingas išieškotojai ne 34739 Lt išlaikymo, o tik 3674,84 Lt. nurodė, kad jis gera valia vykdė teismo sprendimą ir kad tarp šalių buvo kitoks susitarimas dėl vaikų gyvenamosios vietos ir jų išlaikymo. Tai patvirtina ir ta aplinkybė, jog išieškotoja dėl vykdomojo rašto išdavimo iš karto po 2008-06-10 Kauno rajono apylinkės teismo sprendimo įsiteisėjimo nesikreipė.

Tačiau vien ta aplinkybė, kad išieškotoja per savo atstovą ne iš karto po Kauno rajono apylinkės teismo sprendimo įsiteisėjimo kreipėsi dėl vykdomojo rašto išdavimo ir jį pateikė vykdyti, negali būti vertinama kaip įrodymas, kad išlaikymo prievolė buvo vykdoma tinkamai (2009-11-04 Vilniaus apygardos teismo nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 2SA-158-516/2009).

Teismas sprendžia, kad antstolis, pagal išieškotojos pateiktą vykdomąjį raštą Nr. 2-1327-540/2008 ir paskaičiavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo, galėjo pradėti išieškojimą ne tik dėl priteistų periodinių išmokų, bet ir dėl išieškotojos nurodyto susidariusio įsiskolinimo skolininkui nevykdant teismo sprendimo. Antstoliui pradėjus vykdymo veiksmus ir skolininkui su jais nesutinkant, pareiškėjas turėjo pateikti antstoliui prašymą dėl išlaikymo įsiskolinimo perskaičiavimo, nurodydamas aplinkybes, susijusias su išlaikymo vaikams mokėjimu ir pateikti tai pagrindžiančius įrodymus.

Šiuo atveju, pareiškėjas tokio prašymo dėl įsiskolinimo perskaičiavimo antstoliui nepateikė, nors tokią jo teisęs numato CPK 643 straipsnio 6 punktas. Todėl antstolis jokių procesinių veiksmų dėl išlaikymo įsiskolinimo perskaičiavimo neatliko, patvarkymo nepriėmė. Tik tuomet, jei esant skolininko prašymui, antstolis būtų atsisakęs perskaičiuoti išlaikymo įsiskolinimą, pareiškėjas įgytų teisę ginti savo pažeistas teises, paduodant skundą dėl antstolio veiksmų.

Tačiau kaip matyti iš vykdomosios bylos, antstolis, priėmęs vykdyti Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 10 d. sprendimo pagrindu išduotą vykdomąjį dokumentą, pradėjo vykdymo veiksmus ne tik dėl išlaikymo išieškojimo, bet ir dėl 0,2 procento dydžio delspinigių, kurie buvo paskaičiuoti išieškotojos vadovaujantis šalių sudaryta ir teismo sprendimu patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi.

Kasacinis teismas, aiškindamas taikos sutarties esmę, jos sąlygas ir vykdymo ypatumus, 2010 m. spalio mėn. 4 d nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2010, yra nurodęs, kad taikos sutarties šalys, kaip ir kitų sutarčių šalys, turi teisę nustatyti sutartyje pagrindines ir papildomas prievoles, t. y. pagrindinių sutarties prievolių įvykdymo užtikrinimo būdą, tarp jų ir netesybas, kuriomis užtikrinamas sąžiningos šalies praradimų kompensavimas tuo atveju, kai kita šalis vengia vykdyti ar netinkamai vykdo taikos sutarties pagrindines prievoles. Taikos sutarčiai taikomi visi bendrieji sutarčių teisės institutai. Taikos sutarties ypatumas yra tas, kad, teismui ją patvirtinus, sutartis įgyja res judicata galią (CK 6.985 straipsnis), ji tampa priverstinai vykdytinu dokumentu ir vykdoma CPK nustatyta tvarka (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Taigi, taikos sutartis, kurios sudarymas, patvirtinimas ir vykdymas nustatytas materialiosios ir proceso teisės normų, ypatumas yra tas, kad, taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka. Tačiau tai nereiškia, kad, vykdant teismo patvirtintą taikos sutartį, negali atsirasti materialieji teisiniai pagrindai ir procesinės prielaidos naujam ginčui, kuris spręstinas teismo tvarka. Sudarydamos sutartį, šalys sutaria dėl galimų netesybų, o teisė į jas gali atsirasti tik sutarties vykdymo metu. Dėl to vykdant sutartį ir kilus šalių ginčui dėl netesybų tik teismas, nagrinėdamas suinteresuotos šalies reikalavimą, gali nustatyti, ar buvo sutarties pažeidimas, ar yra pagrindas taikyti už padarytą pažeidimą civilinę atsakomybę ir kokio dydžio netesybos priteistinos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtoje nutartyje taip pat konstatavo, kad teismo patvirtintos taikos sutarties vykdymo proceso metu tarp šalių kilus ginčui dėl pagrindinių sutarties sąlygų pažeidimo ir netesybų už tai mokėjimo, suinteresuotai šaliai atsiranda materialinis teisinis pagrindas ir procesinės prielaidos kreiptis į teismą su ieškiniu dėl netesybų priteisimo ir vykdomasis raštas dėl netesybų gali būti išduotas tik vykdant šiuo klausimu priimtą teismo sprendimą.

Teismas vadovaujasi šiuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu.

Vertintina, kad antstolis V. Zubinas turėjo priimti vykdyti pateiktą vykdomąjį dokumentą dėl periodinių išmokų vaikams ir dėl 34739 Lt išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo ir, taikydamas skolininko turto areštą, nurodyti turto arešto mastą šiai sumai. Kadangi antstolis, nurodydamas turto arešto mastą turto arešto akte įrašė bendrą išlaikymo ir delspinigių sumą, o jų išieškojimas nesant dėl jų išduoto atskiro vykdomojo dokumento nėra galimas, antstolio V. Zubino veiksmai vykdomojoje byloje - 2010-12-16 priimtas Turto arešto aktas 54248,69 Lt sumai ir patvarkymas dėl turto arešto akto įteikimo, laikytini neteisėtais ir nepagrįstais.

Išnagrinėjus pareiškėjo skundą ypatingosios teisenos tvarka ir iš esmės jį patenkinus, pareiškėjo turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, kadangi antstolis, kurio veiksmai skundžiami, neturi suinteresuotumo ir priešingo intereso byloje. (CPK 443 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Patenkinti pareiškėjo V. Z. skundą dėl antstolio Valdo Zubino veiksmų.

Pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu antstolio Valdo Zubino 2010-12-16 Turto arešto aktą ir patvarkymą dėl turto arešto akto įteikimo, priimtus vykdomojoje byloje Nr. 0137/10/08637 ir juos panaikinti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo gali būti apskųsta paduodant atskirąjį skundą Kauno apygardos teismui per šį Kauno miesto apylinkės teismą.