Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-03-23 · Administracinė byla Nr. I-5185-580/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2014-10-22Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-03-23Regionų apygardos administracinis teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2016-02-09Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-03-23
Bylos Nr.
I-5185-580/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02511-2014-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Rytis Krasauskas, Mefodija Povilaitienė, Jūra Marija Strumskienė
Pareiškėjas
P. B.
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Kategorijos
  • 6.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-5185-580/2015Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02511-2014-9Procesinio sprendimo kategorija 6.3.1; 6.6.1; 15.2.3.2; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. kovo 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Mefodijos Povilaitienės ir Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos P. B. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja P. B. prašo įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) per Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių (toliau – VSDFV Vilniaus skyrius) nedelsiant išmokėti neišmokėtas senatvės bei našlių pensijos dalis ir priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Paaiškino, kad su 2013-10-11 prašymu kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyriaus 1-ąjį pensijų skyrių ir prašė apskaičiuoti, kiek per 2010–2011 m. jai nebuvo išmokėta senatvės ir našlių pensijos. Iš gauto 2013-11-04 atsakymo Nr.(10)3-/33305 matyti, kad 2010–2011 m. pareiškėjai nebuvo išmokėta 1 739,98 Lt senatvės pensijos ir 217,44 Lt našlių pensijos. P. B. buvo paaiškinta, kad perskaičiuojant pensijas, buvo vadovautasi Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 4 straipsnio 1 dalies bei 6 straipsnio 1 dalies nuostatomis bei nurodyta, kad kol nėra priimtas sumažintų valstybinių pensijų kompensavimo įstatymas, VSDFV teritoriniai skyriai neturi teisinio pagrindo tenkinti jos prašymo dėl neišmokėtų pensijos dalių išmokėjimo. Nesutikdama su priimtu sprendimu, pareiškėja kreipėsi į VSDFV ir pateikė dokumentus, patvirtinančius sveikatos būklę bei specialiųjų poreikių nustatymą. VSDFV 2013-11-28 sprendime Nr.(6.5)I-8082 nurodė, kad P. B. praleido trejų metų senatį ir jos skundą nagrinėti atsisakė. Pareiškėjai buvo paaiškinta, kad ji gali iki 2013-12-11 pateikti įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, tada skundo priėmimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo. Pareiškėja nurodė, kad papildomų įrodymų nepateikė dėl sveikatos problemų. P. B. nesutinka, kad praleido sprendimo apskundimo terminą, nes būdama paralyžiuota, negalėjo ne tik judėti, bet ir kalbėti. Be to, Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – Pensijų įstatymas) 45 straipsnis 2012-12-31 buvo panaikintas. Pirmą skundą VSDFV surašė 2013-11-20, pirma sumažinta pensija išmokėta 2010-01-12, todėl šią dieną reiktų laikyti sužinojimo apie senatvės bei našlių pensijų sumažinimą diena.

P. B. 2014-03-03 skundu kreipėsi į VSDFV. Pareiškėja sutinka, kad VSDFV, negavusi nurodymo iš aukštesnių instancijų, neturi teisinio pagrindo išmokėti jai neteisėtai sumažintų pensijų dalį, tačiau mano, kad teismas gali įpareigoti išmokėti. Tvirtina, kad nebuvo teisinio pagrindo mažinti jos pensijas, nes tai prieštarauja Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo nuostatoms. Vadovaujantis minėtu Konstitucinio Teismo nutarimu, sumažintos pensijos turėjo būti grąžintos tuoj pat po įstatymo pripažinimo prieštaraujančiu Konstitucijai. Su pensijų grąžinimu dalimis per 2015–2016 m. P. B. nesutinka, tvirtina, kad atsižvelgiant į sveikatos būklę, pensijos grąžinimo gali ir nesulaukti.

Pažymėjo, kad žinia apie pensijų mažinimą, P. B. buvo labai stiprus moralinis smūgis. Tai ją labai sukrėtė, atsirado psichoemocinė įtampa (liūdesys, nepasitikėjimas viskuo, esant vienišai, kilo didelė baimė netekti lėšų gyvenimui), atsirado nemiga, svaigo galva, tirpo galūnės, sutriko kalba. Dėl apriboto žodinio kontakto, staiga sutrikdytos koordinacijos ir pusiausviros, pareiškėjai labai pasunkėjo socialinio gyvenimo kokybė, integracija visuomenėje, ji prarado apetitą, nežinojo, ką toliau daryti. Dėl didelių dvasinių kančių 2010 m. teko kreiptis į medikus. Stiprus moralinis smūgis P. B. visapusiškai sugniuždė morališkai, psichologiškai ir dvasiškai, todėl mano, kad jai turi būti atlyginta padaryta nematerialinė žala.

Teismo posėdyje pareiškėja nedalyvavo, apie teismo posėdį informuota (b. l. 151), nedalyvavimo teismo posėdyje priežastys nepraneštos.

Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad P. B. senatvės pensijos, perskaičiuotos VSDFV Vilniaus skyriaus 5-ojo pensijų skyriaus 2007-08-13 sprendimu Nr. 1110, dydis 2010-01-01 buvo 1 401,83 Lt. Kadangi pareiškėjos senatvės pensijos dydis viršijo nustatytą ribinį pensijos dydį, ši pensija nuo 2010-01-01 buvo perskaičiuota vadovaujantis Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir jos dydis 2010-01-01 buvo 1 243,65 Lt. Nuo 2010-12-01 įsigaliojo Laikinojo įstatymo 1, 5, 7, 8 straipsnių pakeitimo ir papildymo 2010-10-26 įstatymas Nr. XI-1072, kuriuo buvo pakeistas Laikinojo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 5 punktas ir jame buvo nustatyta, kad šio įstatymo nuostatos taikomos senatvės pensijoms, išskyrus šias pensijas gaunančius asmenis, kuriems nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis. P. B. 2009–2011 m. buvo nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, todėl jai nuo 2010-12-01 mokama viso paskirto dydžio senatvės pensija.

Pareiškėjai našlių pensijos, paskirtos VSDFV Vilniaus miesto skyriaus 5-ojo pensijų skyriaus 2004-09-29 sprendimu Nr. 3226, dydis 2010-01-01 buvo 126,36 Lt. Vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatomis, P. B. nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 kiekvieną mėnesį buvo mokama perskaičiuota 117,30 Lt dydžio našlių pensija.

Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarimu prieštaraujančiomis Konstitucijai pripažino Laikinojo įstatymo nuostatas, kuriomis buvo sumažintos senatvės pensijos asmenims, kuriems pripažintas specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Konstitucinis Teismas nenagrinėjo, ar Laikinojo įstatymo nuostatos dėl našlių pensijų sumažinimo prieštarauja Konstitucijai. Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas įsigaliojo 2012-09-21. Pagal Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalies, Konstitucinio Teismo 72 straipsnio 1 dalies nuostatas Lietuvos Respublikos įstatymas (jo dalis) negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimas, kad šis įstatymas prieštarauja Konstitucijai.

Seimas 2014-05-15 priėmė Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymą. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalį 20 procentų kompensuojamos sumos turi būti išmokėta 2014 m. ketvirto ketvirčio paskutinį mėnesį, pagal šio straipsnio 4 dalies nuostatas 2015-2016 m. turi būti išmokama po 40 procentų kompensuojamos sumos lygiomis dalimis kiekvieno ketvirčio paskutinį mėnesį. VSDFV Vilniaus skyrius 2014-10-09 sprendimu Nr. PE_SP15-33560 „Dėl kompensuojamosios sumos apskaičiavimo ir mokėjimo“ apskaičiavo pareiškėjos kompensuojamos sumos dydį ir nustatė kompensuojamos sumos išmokėjimo terminus bei dydžius. Pagal šį sprendimą 2014 m. lapkričio mėnesį P. B. buvo išmokėta 348,00 Lt (100,79 Eur). Išmokėti neišmokėtą našlių pensijos dalį nėra teisinio pagrindo, nes nei Laikinajame įstatyme nei Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatyme nėra numatyta kompensuoti sumažintas našlių pensijas. VSDFV Vilniaus skyrius veikė tai, kaip privalėjo veikti, ir neatliko neteisėtų veiksmų, todėl pareiškėjos reikalavimas priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos yra nepagrįstas.

Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašė pareiškėjos reikalavimą įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių tuoj pat išmokėti 2010–2011 m. negautas senatvės ir našlių pensijų dalis atmesti kaip nepagrįstą, o kitą bylos dalį nutraukti. VSDFV iš esmės palaikė VSDFV teritorinio skyriaus atsiliepime išdėstytą poziciją. Tvirtina, kad VSDFV teritorinis skyrius teisėtai ir pagrįstai Laikinojo įstatymo galiojimo laikotarpiu taikė šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies ir 4 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Pažymėjo, kad VSDFV Vilniaus skyrius ir VSDFV privalėjo vadovautis Laikinojo įstatymo nuostatomis, todėl pareiškėjai senatvės ir našlių pensijos pagal tuo metu galiojusio ir privalomo vykdyti Laikinojo įstatymo nuostatas nuo 2010-01-01 buvo perskaičiuotos ir mokamos teisėtai, atsakovų darbuotojų veiksmai laikytini teisėtais, todėl nėra būtinos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėtumo. Nurodė, kad galimybė išieškoti įstatymų leidėjo padarytą žalą Lietuvos Respublikos įstatymuose nenustatyta. Nėra pagrindo įstatymų leidybą laikyti viešuoju administravimu ir pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 straipsnio 2 dalį nei Prezidento, nei Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos), nei Seimo, nei Seimo narių veiklos tyrimas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Pensijų įstatyme, Laikinajame įstatyme, Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose, patvirtintuose Vyriausybės 1994-11-18 nutarimu Nr. 1156, nėra nustatyta neturtinės žalos atlyginimo galimybė. P. B. nepateikė įrodymų, kad būtent pensijų sumažinimas lėmė jos sveikatos pablogėjimą. Atsakovai taip pat prašė taikyti Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo, ir, remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 dalies 7 punktu, bylos dalį dėl reikalavimo atlyginti 5 000 Eur neturtinę žalą nutraukti.

Atsakovų atstovai teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą administracinės bylos proceso šalims buvo pranešta tinkamai. Kliūčių išnagrinėti bylą iš esmės ir priimti sprendimą nenustatyta, todėl ji nagrinėta atsakovų atstovams nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl pareiškėjai neišmokėtų valstybinių socialinio draudimo senatvės bei našlių pensijų dalies.

Remiantis administracinėje byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad VSDFV Vilniaus miesto skyriaus 5-ojo pensijų skyriaus 2004-09-29 sprendimu Nr. 3226 P. B. nuo 2004-09-20 buvo paskirta našlių pensija (b. l. 114), o VSDFV Vilniaus skyriaus 5-ojo pensijų skyriaus 2007-08-13 sprendimu Nr. 1110 nuo 2007-07-01 – 1 165,85 Lt valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija (b. l. 113). Pareiškėja su 2013-10-11 prašymu kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių ir prašė pateikti pažymą, kokiais dydžiais 2010–2011 m. buvo sumažintos valstybinės socialinio draudimo senatvės bei našlių pensijos bei išmokėti susidariusią nepriemoką (b. l. 115). VSDFV Vilniaus skyriaus 1-asis pensijų skyrius 2013-11-04 raštu Nr. (10.1)3-133305 pateikė P. B. informaciją apie paskirtų, perskaičiuotų bei neišmokėtų valstybinių socialinio draudimo senatvės bei našlių pensijų sumas ir nurodė, kad neturi teisinio pagrindo išmokėti negautas pensijų dalis, kadangi nėra priimtas sumažintų valstybinių socialinio draudimo senatvės bei netekto darbingumo pensijų ir dideliu mastu sumažintų valstybinių pensijų kompensavimo įstatymas (b. l. 116–117). Pareiškėja su 2013-11-19 skundu kreipėsi į VSDFV ir prašė įpareigoti VSDFV Vilniaus skyriaus 1-ąjį pensijų skyrių kaip įmokama greičiau išmokėti 1 957,42 Lt neišmokėtas senatvės bei našlių pensijų dalis (b. l. 129). VSDFV 2013-11-28 sprendimu Nr. (6.5)I-8082 P. B. skundą nagrinėti atsisakė ir nurodė, kad jeigu ji iki 2013-12-11 pateiks įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, skundo priėmimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo (b. l. 130). Pareiškėja su 2014-03-03 pakartotiniu skundu kreipėsi į VSDFV ir prašė iš esmės išnagrinėti jos skundą bei pateikti aiškų, išsamų bei suprantamą atsakymą. Ji pažymėjo, kad trejų metų termino skundui paduoti nepraleido (b. l. 131–133). VSDFV, atnaujinusi terminą skundui paduoti ir pareiškėjos 2013-10-11 prašymą ir 2013-11-19 bei 2014-03-03 skundus išnagrinėjusi iš esmės, 2014-04-11 sprendime Nr. (6.5)I-3446 konstatavo, kad neturi pagrindo įpareigoti VSDFV teritorinį skyrių išmokėti 2010–2011 m. dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo negautas pensijų dalis ir P. B. skundą atmetė kaip nepagrįstą. Šiuo sprendimu VSDFV įpareigojo VSDFV Vilniaus skyriaus 1-ąjį pensijų skyrių panaikinti 2013-11-04 rašto Nr. (10.1)3-133305 dalį, kurioje atsisakyta tenkinti pareiškėjos prašymą išmokėti negautos senatvės ir našlių pensijų dalis už 2010–2011 m., kurios susidarė dėl Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies ir 4 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo, ir apie tai informuoti P. B. (b. l. 120–121). Šį įpareigojimą VSDFV Vilniaus skyriaus 1-asis pensijų skyrius įvykdė ir apie tai 2014-04-19 raštu Nr. (10.1)3-49574 informavo pareiškėją (b. l. 122). VSDFV Vilniaus skyrius, vadovaudamasis Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymo nuostatomis, 2014-10-09 sprendimu Nr. PE_SP15-33560 apskaičiavo P. B. kompensuojamos sumos dydį ir nustatė kompensuojamos sumos išmokėjimo terminus ir dydžius (b. l. 164).

Valstybinės socialinio draudimo pensijos mokamos remiantis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nuostatomis ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, patvirtintais Vyriausybės 1994-11-18 nutarimu Nr. 1156. Paskirtų valstybinio socialinio draudimo pensijų perskaičiavimo tvarką 2010–2011 m. reglamentavo nuo 2010-01-01 įsigaliojusio Laikinojo įstatymo nuostatos. Šiuo Seimo 2009-12-09 priimtu įstatymu buvo siekiama sumažinti valstybės biudžeto ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto išlaidas, todėl buvo sumažintos, be kita ko, ir valstybinės bei valstybinio socialinio draudimo pensijos. Laikinojo įstatymo 15 straipsnyje buvo nustatytas terminuotas šio įstatymo nuostatų galiojimas. Laikinojo įstatymo galiojimo terminas nepakeistas, t. y. nustatyta, kad jos perskaičiuojamos (sumažinamos) iki 2011-12-31, o kai kurioms socialinėms išmokoms, iš jų ir valstybinėms pensijoms, Laikinojo įstatymo galiojimo terminas pratęstas dar vieniems biudžetiniams metams – iki 2013-12-31.

Laikinojo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad jis taikomas ir asmenims, gaunantiems valstybines socialinio draudimo senatvės pensijas, kurios viršija ribinį valstybinės socialinio draudimo pensijos dydį, taip pat gaunantiems valstybines socialinio draudimo našlių pensijas. Laikinojo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad mokant valstybines socialinio draudimo senatvės ir našlių pensijas, šio įstatymo nuostatų taikymas galioja iki 2011-12-31. Šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribinis pensijos dydis – 650 Lt. Ribinį pensijos dydį viršijančių pensijų perskaičiavimo tvarka nustatyta Laikinojo įstatymo 6 ir 7 straipsniuose. Pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatas, pensija, paskirta turint būtinąjį valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, perskaičiuojama padidinant pagrindine pensijos dalį iki 120 procentų bazinės pensijos ir perskaičiuojant papildoma pensijos dalį pagal Vyriausybės 2009-12-23 nutarimu Nr. 1771 patvirtintą Laikinojo įstatymo laikymui einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį.

Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskirtos ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.

Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 1, 5, 7, 8 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu Nr. XI-1072 pakeisto Laikinojo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 5 punktu nustatyta nebetaikyti Laikinojo įstatymų nuostatų senatvės pensijas gaunantiems asmenims, kuriems nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis. Šis įstatymas įsigaliojo 2010-12-01.

Iš VSDFV Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus 2013-11-04 rašto Nr. (10.1)3-133305 matyti, kad P. B. paskirtos senatvės pensijos dydis viršijo Laikinojo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytą 650 Lt ribinį dydį, todėl jos senatvės pensija nuo 2010-01-01 buvo perskaičiuota vadovaujantis Laikinojo įstatymo 6 straipsniu (b. l. 116–118). Pareiškėjai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus 2009-09-17 sprendimu Nr. A733-1750(2.11.2.13-SR2) iki 2011-07-08 buvo nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis (b. l. 33), o Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus 2011-08-01 sprendimu Nr. A733-1855-(2.11.2.13-SR2) jis nustatytas neterminuotai (b. l. 32). Įsigaliojus Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 1, 5, 7, 8 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymui, t. y. nuo 2010-12-01, pareiškėjai pradėta mokėti viso dydžio paskirta senatvės pensija.

Iš minėto VSDFV Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus 2013-11-04 rašto Nr. (10.1)3-133305 taip pat matyti, kad pareiškėjai, remiantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, buvo apskaičiuotas paskirtos pensijos perskaičiavimo koeficientas ir sumažinta paskirta valstybinė našlių pensija (b. l. 116–118).

Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai. Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalis tiek, kiek ja sudarytos prielaidos perskaičiuojant sumažinti paskirtas senatvės pensijas, neprieštaravo Konstitucijai. Šis Konstitucinio Teismo nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ paskelbtas 2012-09-21. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas prieštaraujančiomis Konstitucijai pripažino Laikinojo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatas, kuriomis buvo sumažintos senatvės pensijos asmenims, kuriems pripažintas specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Konstitucinis Teismas nenagrinėjo, ar Laikinojo įstatymo nuostatos dėl našlių pensijų sumažinimo prieštarauja Konstitucijai, tačiau teismui nekylant abejonių dėl minėtos nuostatos konstitucingumo, jis našlių pensijos mažinimą vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi laiko pagrįstu bei dalyje dėl našlių pensijos sumažinimo skundą atmeta kaip nepagrįstą.

Kadangi Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu pripažinta, jog Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai, pareiškėjai paskirtos valstybinės socialinio draudimo pensijos pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį galėjo būti perskaičiuojamos. Konstituciniam Teismui prieštaraujančiomis Konstitucijai pripažinus Laikinojo įstatymo nuostatas, kuriomis buvo sumažintos senatvės pensijos asmenims, kuriems pripažintas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, darytina išvada, kad pareiškėjos valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija iki 2010-11-30 buvo mažinta nepagrįstai. Taigi, P. B. nuo 2010-01-01 iki 2010-11-30 susidarė 1 739,98 Lt (503,93 Eur) nepriemoka (turėjo būti išmokėta 33 643,92 Lt, tačiau išmokėta tik 31 903,94 Lt). Iš VSDFV Vilniaus skyriaus 2014-10-09 sprendimo Nr. PE_SP15-33560 matyti, kad jame buvo nustatyti pareiškėjai kompensuojamos sumos dydis ir kompensuojamos sumos išmokėjimo terminai bei dydžiai (b. l. 164). Administracinėje byloje nėra įrodymų, kad P. B. minėtą sprendimą būtų ginčijusi įstatymų nustatyta tvarka. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad priėmus pareiškėjai neišmokėtos pensijos dalies kompensavimo tvarką nustatantį teisės aktą, jos teisių pažeidimas buvo pašalintas, todėl P. B. skundo dalis, kurioje ji prašo nedelsiant išmokėti neišmokėtas valstybinio socialinio draudimo senatvės bei našlių pensijos dalis, atmestina kaip nepagrįsta (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Pareiškėja taip pat prašė priteisti jai 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama VSDFV, prašė taikyti Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą.

Pagal Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalį reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Ieškinio senatį teismas taiko tuo atveju, kai to reikalauja ginčo šalis (Civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalis). Pagal Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Senaties terminas skaičiuojamas nuo pareiškėjo skundo teismui padavimo dienos. Valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija pareiškėjai nepagrįstai buvo mažinta nuo 2010-01-01 iki 2010-11-30. P. B. reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškė tik 2015-01-26, nors apie pensijos sumažinimą žinojo nuo pirmos sužintos pensijos išmokėjimo dienos, taigi reikalavimas dėl žalos atlyginimo buvo pareikštas praleidus Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą 3 metų ieškinio senaties terminą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo atstovas prašo taikyti ieškinio senaties terminą, pareiškėja termino atnaujinti neprašo, svarbių priežasčių, kodėl į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi daugiau nei po trejų metų nenurodo, teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo ex officio atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Nustačiusi, kad P. B. į teismą kreipėsi praleidusi 3 metų senaties terminą ir yra pagrindas taikyti ieškinio senatį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjos skundo dalis dėl žalos atlyginimo taip pat atmetama (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendė:

Skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Rytis KrasauskasMefodija PovilaitienėJūra Marija Strumskienė