Tauragės apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam S. M., Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui M. D.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje

S. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, dirbantis uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, baustas administracine tvarka, duomenų apie patraukimą baudžiamojon atsakomybėn byloje nėra, gyv. Karklų g. 11, Šilutės m., traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybinė darbo inspekcija prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2016 m. spalio 10 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą S. M. pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir darbdavį atstovaujančiu asmeniu, neužtikrino, kad 2016 m. gegužės 15 d. A. M. pradėtų dirbti tik sudarius ir pasirašius su juo darbo sutartį bei ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną pranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai apie jo darbo pradžią.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas S. M., apklaustas teismo posėdyje, dėl administracinio teisės pažeidimo pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį kaltu neprisipažino ir parodė, kad Liudytojas S. M. teismo posėdžio metu parodė, kad jo vadovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiima keleivių kartu su bagažu pervežimu. A. M. pas jį teiravosi galimybės įsidarbinti vairuotoju ir jis savo iniciatyva pasisiūlė vykti į vieną iš reisų, kad pasižiūrėtų koks tai darbas, kaip jį reikia dirbti, ar jam šis darbas patiks ir tada žadėjo apsispręsti dėl įsidarbinimo. Įmonės darbuotojas G. V. automobiliu „Mercedes Benz Sprinter“ išvyko į reisą iš Lietuvos į Vokietiją ir atgal. Su juo kaip keleivis išvažiavo ir A. M., su kuriuo dėl darbo ar kažkokio atlygio nebuvo tartasi, jam nebuvo leista vairuoti įmonės automobilį ir jis jokių darbo funkcijų nevykdė. Įvykio dieną G. V. jam pranešė, kad grįžus į Lietuvą įmonės automobilį sustabdė muitinės pareigūnai. Automobilį tuo metu vairavo A. M., kuris jo prašė leisti pabandyti pavairuoti mikroautobusą, kad suprastų ar jis sugebės pavairuoti. G. V. įmonės automobilį A. M. buvo perdavęs be S. M. žinios ir sutikimo, apie tai administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nebuvo žinoma.

Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas teismo posėdyje prašo patraukti S. M. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 41³ str. 1 d., nes byloje surinkti duomenys patvirtina, kad buvo susiklostę nelegalaus darbo santykiai.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2016-05-20 Klaipėdos teritorinė muitinė informavo Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyrių apie tai, kad 2016-05-15, 10.10 val., kelyje A9, Panevėžys - Šiauliai, 74 km., Šiaulių r., Klaipėdos teritorinės muitinės MGS Šiaulių poskyrio pareigūnai patikrino automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurį vairavo A. M.. Atlikus prekių bei dokumentų patikrinimą, nustatyta, kad A. M. Lietuvos Respublikos teritorijoje be gabenimą ar įsigijimą patvirtinančių dokumentų gabeno įvairius baldus, todėl jam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPP 163¹¹ str. 2 d. A. M. įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiu automobiliu gabeno krovinį ir vežė keleivius nedirbdamas šioje įmonėje. Šalia vykęs kaip keleivis V. G., dirbantis vairuotoju UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš pradžių teigė, kad A. M. vyko į reisą kaip mokinys, o vėliau parodymus pakeitė, paaiškindamas, kad A. M. davė vairuoti įmonei priklausantį automobilį, kad pats galėtų pailsėti (b. l. 6).

Iš esmės analogiškos aplinkybės nurodytos ir 2016-05-15 Muitinės mobiliosios grupės tikrinimo akte Nr. LM606252.08 (b. l. 7), A. M. administracinio teisės pažeidimo protokole (b. l. 19).

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2016-06-20 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.8-2165-1028/2016 A. M. nubaudė pagal ATPK 163¹¹ str. 2 d. (b. l. 28-31).

Įvykio dieną 2016-05-15 UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas G. V. rašytiniame pasiaiškinime nurodė, kad pareigūnų patikrinimui sustabdytą minėtą įmonės mikroautobusą vairavo A. M., kuris įmonėje nedirba, tačiau šis paprašė A. M. pavairuoti jam mikroautobusą, kad pats galėtų pailsėti (b. l. 8).

2016-05-15 A. M. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad kartu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju vyko kartu į Vokietiją kaip vairuotojas, nes stovi darbo biržoje ir norėjo darbintis šioje įmonėje. Teigė, kad vyko kaip keleivis ir tik žiūrėjo darbą, kuriame norėjo dirbti (b. l. 9).

2016-06-07 A. M. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad jis pas G. V. teiravosi ar yra darbo įmonėje, kurioje šis dirbo. Sutarė, kad vyks kartu kaip keleivis, žiūrintis kaip reikia atlikti visą darbą. Grįžtant jau Lietuvoje paprašė leisti pavairuoti, kad pajaustų gabaritus ir jo valdymą. Kai jis sėdo pavažiuoti, sustabdė muitinės darbuotojai. Jis vyko kaip keleivis žinant įmonės vadovui, su kuriuo buvo kalbėjęs, kad jei jam patiks šis darbas, kad tuomet jį priims. Kelionės metu jis nevairavo nei vienoje ES šalyje, tik prie Šiaulių paprašė, kad duotų pavairuoti (b. l. 22).

Šiaulių apylinkės teisme dėl pažeidimo, numatyto pagal ATPK 163¹¹ str. 2 d., apklausiamas A. M. taip pat nurodė, kad jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobiliu vyko tik kaip keleivis, norintis įsidarbinti minėtoje įmonėje. Jis pasiprašė įmonės vairuotojo leisti jam pavairuoti automobilį, nes vairuotojas buvo pavargęs. Važiavo savo noru pažiūrėti į darbo (b. l. 28-31).

2016-06-09 rašytiniame paaiškinime S. M. nurodė, kad į jo vadovaujamą įmonę kreipėsi A. M. dėl vairuotojo darbo. A. M. savo iniciatyva pasisiūlė pažiūrėti kaip tas darbas atrodo. Jis susimokėjo už kelionę ir jam buvo išrašytas pajamų kvitas už kelionę, todėl jis vyko kaip keleivis. S. M. nedavė jam nurodymo vairuoti įmonės automobilį ir nedavė tokio leidimo. Apie tai, kad A. M. vairavo įmonės automobilį sužinojo tik tada, kai po muitinės pareigūnų sustabdymo jam apie tai pranešė G. V. (b. l. 23).

Prie rašytinio paaiškinimo S. M. pateikė 2015-05-12 pinigų priėmimo kvitą serija AP Nr. 0512, kuriame nurodyta, kad įmonės darbuotojas G. V. priėmė iš A. M. 90 Eur už kelionę Lietuva – Vokietija – Lietuva (b. l. 25).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos 2016-05-24 duomenimis nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2015-03-20 dirbo G. V. bei kiti darbuotojai, įrašų apie A. M. įdarbinimą nebuvo (b. l. 17). Duomenų apie A. M. darbo santykius 2016-05-15 nėra (b. l. 18)

Administracinė atsakomybė dėl nelegalaus darbo yra numatyta ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, kur nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: 1) yra šio Kodekso93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; 2) darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią; 3) darbą dirba užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, įdarbinti nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; 4) darbą dirba trečiosios šalies piliečiai, įdarbinti nesilaikant šio Kodekso 98¹ straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytų reikalavimų. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra vertinama, kad siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, be kita ko, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2358/2009, Nr. N575-859/2011).

Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas, išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą ir patikrinęs įrodymų tyrimo bei vertinimo aspektu, daro išvadą, kad apylinkės teismas teisėtai ir pagrįstai Z. G. pripažino padarius ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, jo kaltę patvirtina visuma administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų įrodymų.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas S. M. neigia, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir A. M. buvo darbo santykiai, nes A. M. realiai įmonės naudai nedirbo, su juo dėl darbo tvarkos, atlygio ir kitų sąlygų nebuvo tartasi. S. M. teigimu A. M. įmonės automobiliu vyko savo iniciatyva kaip keleivis, nes jis domėjosi koks tai yra darbas, kaip jį atlikti ir ketino nuspręsti ar jam šis darbas tinka bei ar įmonėje darbinsis. Šiuos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus visiškai patvirtino liudytojai UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas G. V. ir A. M., kurie taip pat patvirtino, kad jokio susitarimo dėl darbo tarp įmonės ir A. M. nebuvo, pastarajam jokio atlygio nebuvo žadama ir jis jokių darbo funkcijų nevykdė, vyko tik kaip keleivis tikslu domėtis koks tai yra vairuotojo darbas, tikslu apsispręsti ar darbinti įmonės vairuotoju. Iš esmės analogiškus paaiškinimus tiek S. M., tiek G. V. ir A. M., nurodė ir savo pirminiuose paaiškinimuose. Teismas neturi pagrindo abejoti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir minėtų liudytojų paaiškinimais, kurie yra iš esmės nuoseklūs, juos patvirtina kiti administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti rašytiniai įrodymai.

Teismas, remdamasis paminėtomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad byloje surinkti ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti duomenys, nepatvirtina, kad S. M., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir darbdavys A. M. atžvilgiu, būtų susitaręs dėl darbo užmokesčio, darbo laiko bei darbo atlikimo tvarkos ir būtų leidęs jam dirbti 2016-05-15 minėtos įmonės naudai, nesudaręs su juo rašytinės darbo sutarties, neišdavęs jam tapatybę patvirtinančių dokumentų, apie darbuotojo priėmimą neinformavęs VSDFV teritorinio padalinio. Teismo vertinimu S. M. veiksmuose nėra nelegalaus darbo, apibrėžto Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnyje, požymių. Byloje nustatyta, kad A. M. UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobiliu vyko kai keleivis, kuris domėjosi galimybe įsidarbinti įmonėje, tačiau realiai darbo funkcijų neatliko. Byloje nustatyta, kad tarp A. M. ir S. M. buvo tam tikras susitarimas dėl galimybės ateityje įdarbinti, tačiau, įvertinus byloje nustatytą susiklosčiusių faktinių santykių pobūdį, teismas sprendžia, kad byloje esančių duomenų nepakanka jį identifikuoti kaip darbdavio ir darbuotojo susitarimą. Tai, kad A. M. be įmonės direktoriaus S. M. žinios savo iniciatyva paprašė ir vairavo jam įmonės darbuotojo perduota įmonės automobilį, nesudaro pagrindo teigti, kad buvo dirbamas darbas A. M. susitarus su darbdaviu, t. y., kad buvo susiklostę darbo santykiai.

Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas, tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-704-195/2011).

Nagrinėjamu atveju negalima neginčytinai konstatuoti, jog tarp įmonės ir A. M. 2016-05-15 buvo susiklostę santykiai, turintys darbo sutarties požymius, tai yra negalima vienareikšmiškai teigti, jog buvo dirbamas darbas, darbdaviui ir nurodytam asmeniui susitarus dėl darbo užmokesčio ir kitų sąlygų, ir kad jis, atlikdamas darbo funkcijas, pakluso darbovietėje nustatytai darbo tvarkai bei darbdavio nurodymams. Atsižvelgiant į tai bei remiantis įrodymų naštos paskirstymo taisyklėmis, t. y. tuo, jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai, taip pat vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, darytina išvada, kad byloje nėra įrodyta, jog A. M. 2016-05-15 realiai dirbo bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai. Todėl konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas nėra įrodytas, administracinio teisės pažeidimo sudėties nėra, dėl ko administracinio teisės pažeidimo byla S. M. atžvilgiu nutrauktina (ATPK 250str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, pradėtą S. M. atžvilgiu, pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį, nutraukti, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Šilutės rajono apylinkės teismą.