Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2021-01-14 · Civilinė byla Nr. e2S-49-460/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-01-14
Bylos Nr.
e2S-49-460/2021
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aušra Maškevičienė
Skolininkas
M. A., uždarosios akcinės bendrovės „X“, uždarajai akcinei bendrovei „X“
Kreditorius
A. G.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-49-460/2021Teisminio proceso Nr. 2-06-3-07745-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.6; 3.3.2.5 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. sausio 14 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkų M. A. ir uždarosios akcinės bendrovės „X“ (apeliantai) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus A. G. pareiškimą skolininkams M. A. ir uždarajai akcinei bendrovei „X“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kreditorius kreipėsi į teismą su pareiškimu, juo prašė priimti teismo įsakymą ir priteisti iš solidarių skolininkų M. A. ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „X“ 1200 Eur skolos, 232 Eur delspinigių ir bylinėjimosi išlaidas - 46 Eur žyminio mokesčio ir 350 Eur už advokato suteiktas teisines paslaugas. Reikalavimų įvykdymo užtikrinimui kreditorius prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, kad skolininkai vengia vykdyti įsipareigojimus, neatsiliepia i skambučius, nereaguoja į raginimus sumokėti skolą ir taip vilkina skolos grąžinimą ir, tikėtina, kad taip siekia bet kokiais būdais apskritai išvengti prievolės įvykdymo.

2. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 5 d. priėmė teismo įsakymą, kuris, gavus prieštaravimus, 2020 m. gruodžio 8 d. buvo panaikintas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. lapkričio 5 d. nutartimi kreditoriaus A. G. reikalavimų įvykdymui užtikrinti nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: areštuoti skolininko M. A. nekilnojamąjį ir / ar kilnojamąjį turtą, o turto nesant ar esant nepakankamai, pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias skolininkui ir esančias pas skolininką arba trečiuosius asmenis, neviršijant 1432 Eur sumos, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, tačiau iš sąskaitose esančių piniginių lėšų skolininkui leidžiant atlikti pinigines operacijas, susijusias su privalomųjų įmokų mokėjimu valstybės ir savivaldybės biudžetams bei atsiskaityti su kreditoriumi, taip pat nedraudžiama disponuoti piniginėmis lėšomis, viršijančiomis prašomą priteisti sumą; teismas nutarė areštuoti skolininkei uždarajai akcinei bendrovei „X“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), priklausantį nekilnojamąjį ir / ar kilnojamąjį turtą, o turto nesant ar esant nepakankamai, pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias skolininkei ir esančias pas skolininkę arba trečiuosius asmenis, neviršijant 1432 Eur sumos, tačiau iš sąskaitose esančių piniginių lėšų skolininkei leidžiant atlikti pinigines operacijas, susijusias su privalomųjų įmokų mokėjimu valstybės, savivaldybės ir socialinio draudimo biudžetams, atsiskaitymu su kreditore, darbo užmokesčio mokėjimu. Teismas pavedė antstoliui surasti ir aprašyti skolininkų turtą, nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti. Išaiškino kreditoriui, kad nesikreipus į antstolį ir nepatikslinus areštuoto turto duomenų, laikinosios apsaugos priemonės galioja keturiolika dienų nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos. Areštuoto turto savininką paskyrė areštuoto turto saugotoju ir nutarė apriboti teisę disponuoti nurodytu turtu, neuždraudžiant areštuoto turto valdyti ir juo naudotis. Skolininkams išaiškino, kad jie atsako už nustatytų apribojimų pažeidimą nuo nutarties areštuoti turtą įregistravimo Turto arešto aktų registre momento. Pagrindiniai teismo argumentai:

3.1. Teismas pripažino, kad skolininkai galimai vengia įvykdyti prievolę, skolos suma didele, nes, kaip nurodo kreditorius, skolininkas nekilnojamo turto neturi, kreipimosi į teismą dieną nėra žinoma šio skolininko fizinio asmens turtinė padėtis.

3.2. Teismas iš kreditoriaus pateiktų duomenų nustatė, kad skolininkė UAB „X“ turi 4907,86 Eur įsiskolinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, į kreditoriaus raginimus atsiskaityti nereaguoja.

3.3. Įvertinęs pareiškime nurodytas aplinkybes ir pateiktus rašytinius įrodymus, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjo kreipimosi į teismą dieną nėra žinoma tiksli skolininkų turtinė padėtis, jų pozicija dėl pareikštų reikalavimų, įsipareigojimų kitiems kreditoriams dydis, taip pat atsižvelgęs į tai, kad prašoma priteisti suma yra pakankamai didelė šioje situacijoje, padarė išvadą, kad gali atsirasti didesnė teismo procesinio sprendimo neįvykdymo rizika, todėl yra pagrindas manyti, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Apeliantas teismui pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 5 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą atmesti. Pagrindiniai argumentai:

4.1. Teismas, priimdamas teismo įsakymą neatsižvelgė į tai, kad UAB „X“ nėra tinkama šalis pagal pareikštą reikalavimą, t. y. ji nėra kreditoriaus skolininkė. Iš pateikto i bylą raštelio matyti. kad laiduotojas yra UAB „X“ direktorius, kaip fizinis asmuo (nurodytas fizinio asmens kodas), tačiau ne UAB „X“.

4.2. Naujausiais teismu praktikos pavyzdžiais jau yra paneigta didelės ieškinio sumos prezumpcija, kaip savaime sprendimo įvykdymo pasunkėjimą pagrindžianti aplinkybė.

4.3. Tikėtina grėsme, kaip viena iš sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, patvirtinti gali tik duomenys apie atsakovo nesąžiningumą ir (ar) jo ketinimus paslėpti, perleisti. įkeisti turima turtą ar kitaip ii apsunkinti.

4.4. Kreditorius nėra pateikęs jokiu įrodymu apie tai, kad skolininkai yra / ar galėtų būti nesąžiningi kreditoriaus atžvilgiu, bei apie tai, kad atsakovo turtui netaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas gali slėptis pats, slėpti jam priklausanti turtą ii perleisti, ar kitaip suvaržyti teises į šį turtą.

4.5. Pirmosios instancijos teismo paminėtos aplinkybės, kad nežinomos priežastys, kodėl skolininkai nevykdo prievolės, savaime negali būti laikomos pakankamomis nei jų turtinei padėčiai, nei (ne)sąžiningumui nustatyti, nes šių aplinkybių pagrįstumas vertinamas ir gali būti konstatuotas tik bylą išnagrinėjus iš esmės.

Atsiliepimas

5. Atsiliepime į atskirąjį skundą kreditorius su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Pagrindiniai argumentai:

5.1. Iš kartu su pareiškimu dėl skolos ir delspinigių priteisimo pridėto 2020 m. rugpjūčio 18 d. skolos raštelio matyti, kad skolos raštelis pasirašytas skolininko ne tik kaip fizinio asmens, bet ir kaip laiduotojo UAB „X“ atstovo, t. y. direktoriaus.

5.2. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į kreditoriaus kartu su pareiškimu pateiktus įrodymus, t. y. 2020 m. rugpjūčio 18 d. skolos raštelį, kurio pagrindu kreditorius reikalauja priteisti iš skolininkų solidariai 1 200,00 Eur dydžio skolą ir 232,00 Eur delspinigių. Teismas įvertino, kad skolininkai neturi jokio jų vardu registruoto nekilnojamojo turto, skolininko UAB „X“ skola Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai 2020 m. spalio 20 d. duomenimis buvo 4 907,86 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).

7. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria atsakovų turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 straipsnio 1 dalis).

8. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

9. Apeliantai atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas teismo įsakymą neatsižvelgė į tai, kad UAB „X“ nėra tinkama šalis pagal pareikštą reikalavimą, t. y. ji nėra kreditoriaus skolininkė. Iš pateikto į bylą raštelio matyti, kad laiduotojas yra UAB „X“ direktorius M. A., kaip fizinis asmuo (nurodytas fizinio asmens kodas), tačiau ne UAB „X“. Todėl pirmosios instancijos teismas netinkamai atliko pareikštų reikalavimų pagrįstumo preliminarų vertinimą, kadangi kreditoriaus pareikštas reikalavimas UAB „X“ atžvilgiu yra nepagrįstas, todėl negalėjo būti priimtas teismo įsakymas ir taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Atskirajame skunde nurodoma, kad kreditorius neįrodė bei nepagrindė ir antrosios iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, t. y. to, jog galimai ieškovo naudai ateityje priimto teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, taip pat byloje nėra pateikta jokių įrodymų apie tai, kad skolininkai yra ar galėtų būti nesąžiningi kreditoriaus atžvilgiu bei, kad turtui netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas gali slėptis pats, slėpti jam priklausantį turtą, jį perleisti ar kitaip suvaržyti teises į šį turtą.

10. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

11. Nagrinėjamu atveju kreditorius pateikė pareiškimą, kurio suma 1432 Eur, be to, kreditorius prašė priteisti procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina, kad iš pateiktų duomenų galima manyti, jog kreditorius tikėtinai pagrindė pareiškimo reikalavimą, kadangi iš byloje esančios medžiagos matyti, kad kreditorius suformulavo pareiškimo pagrindą, dalyką bei pateikė jo reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus. Teismas pažymi, kad faktas, kad pirmosios instancijos eismas priėmė teismo įsakymą, patvirtina, kad teismas kreditoriaus reikalavimą teismo įsakymo priėmimo instituto kontekste vertino pagrįstu. Dėl to apeliacinės instancijos teismo vertinimu kreditorius įvykdė pirmąją sąlygą, būtiną laikinosioms apsaugos priemonėms taukyti. Aplinkybė dėl (ne)tinkamo atsakovo bus išsiaiškinta bylos nagrinėjimo iš esmės metu, nes iš bylos duomenų matyti, kad yra pareikštas ieškinys priėmus prieštaravimus dėl teismo įsakymo priėmimo (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

12. Kitas aspektas tas, kad svarstant klausimą dėl būsimo sprendimo įvykdymo užtikrinimo (ieškinio tenkinimo atveju) pagal vyraujančią ir aktualią formuojamą teismų praktiką, kaip vieną iš sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, patvirtinti gali tik duomenys apie atsakovo nesąžiningumą ir (ar) jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018), o didelės ieškinio sumos prezumpcija, kaip savaime sprendimo įvykdymo pasunkėjimą pagrindžianti aplinkybė, jau ne kartą paneigta naujausiais teismų praktikos pavyzdžiais (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1339-370/2019; 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-676-585/2019; 2019 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-611-464/2019; 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-995-370/2019; 2019 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-215-236/2019; 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019; 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-24-464/2019; 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018).

13. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs kreditoriaus pateiktus duomenis, sprendžia, jog kreditorius į bylą pateikė pakankamai duomenų, leidžiančių šiuo konkrečiu atveju paneigti atsakovo / atsakovų sąžiningumo prezumpciją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste (CPK 185 straipsnis).

14. Nagrinėjamu atveju dera paminėti, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į kreditoriaus kartu su pareiškimu pateiktus įrodymus, t. y. 2020 m. rugpjūčio 18 d. skolos raštelį, kurio pagrindu kreditorius reikalauja priteisti iš skolininkų solidariai 1 200,00 Eur dydžio skolą ir 232,00 Eur delspinigių. Teismas įvertino ir tai, kad skolininkai neturi jokio jų vardu registruoto nekilnojamojo turto, skolininkės UAB „X“ skola Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai 2020 m. spalio 20 d. duomenimis sudarė, 4 907,86 Eur, skola nuosekliai didėja, nuo 2020 m. gruodžio 17 d. iki 2021 m. sausio 7 d. įmonė turėjo 6723.04 Eur socialinio draudimo skolą.

15. Kreditorius atsiliepime teisingai nurodo, jog skolininkai turėjo teisę kartu su atskiruoju skundu pateikti kreditoriaus pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo nurodytas aplinkybes paneigiančius įrodymus bei įrodymus, patvirtinančius gerą jų turtinę padėtį, tačiau tokia teise nepasinaudojo, taip pat nenurodė jokių motyvų, kodėl vengia atsiskaityti su kreditoriumi. Todėl laikytina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog skolos suma yra didelė, o, esant didelei skolos sumai, laikinosios apsaugos priemonės, kaip pareikšto ieškinio reikalavimo įvykdymo garantas, taikytinos, nes didelė ieškinio suma jau savaime padidina būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, be to, didelės sumos reikalavimas didina ir asmens, kuriam pareikštas toks reikalavimas, nesąžiningų veiksmų tikimybę lyginant su asmeniu, kuriam pareikštas reikalavimas finansiškai nėra labai reikšmingas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018-10-25 nutartis civ/byloje Nr. e2-1437-178/2018).

16. Konstatuotina, kad jau ilgą laiką trunkantis skolininkų neveikimas (skolos raštelio išdavimas ir skolos negrąžinimas nustatytu terminu), atsižvelgiant į nepadengtos skolos sumą (1 432,00 Eur), vertintinas kaip nepateisinamas skolininkų elgesys kreditoriaus atžvilgiu. Teismo vertinimu, šioje proceso stadijoje yra pakankamas pagrindas vertinti atsakovų potencialų elgesį kaip nesąžiningą bei atitinkamai sudaro pakankamą pagrindą kreditoriui baimintis, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių šioje byloje, atsakovai gali bandyti apsunkinti ir (ar) išvengti kreditoriui / ieškovui galimai palankaus sprendimo šioje byloje įvykdymo.

17. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir neprivalo turėti neabejotinų įrodymų, kad ateityje atsiras grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, nes teismui pakanka įsitikinti tuo, jog konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-151-516/2020). Visų anksčiau išdėstytų aplinkybių visuma leidžia pagrįstai manyti, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių šioje byloje, egzistuoja pakankamai tikėtina rizika, jog ieškovui galimai palankaus sprendimo vykdymas bus apsunkintas arba taps apskritai neįmanomas, nes atsakovai gali bandyti imtis veiksmų savo turtinei padėčiai pabloginti.

18. Įvertinus kreditoriaus / ieškovo nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, teismas daro išvadą, jog kreditorius / ieškovas tikėtinai pagrindė pareiškimo / ieškinio reikalavimą, bei, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

19. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

20. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 339 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 334–339 straipsniais,

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Aušra Maškevičienė