Kauno apygardos teismo nutartis

2017-04-27 · Civilinė byla Nr. 2A-773-555/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-04-27
Bylos Nr.
2A-773-555/2017
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-04654-2016-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Tamašauskas
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“
Atsakovas
D. Č.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-773-555/2017Teisminio proceso Nr. 2-13-3-04654-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6.; 2.6.1.5.; 2.6.11.5.; 3.2.6.6.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.4.; (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 27 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. 2-5403-543/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ ieškinį atsakovui D. Č. dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Litesko“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo D. Č. 582,90 Eur skolą už nuolat tiekiamą šilumos energiją ir kitas paslaugas, 7,01 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį.

Atsakovas per įstatymo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Procesiniai dokumentai jam buvo įteikti tinkamai – asmeniškai.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 22 d. sprendimu už akių ieškinį atmetė.

Teismas nustatė, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kuriam ieškovė tiekė šilumos energiją, yra teisiškai registruotas atsakovo senelės A. R. vardu. Nors ieškovė atsakovui reikalavimą reiškė, kaip turto paveldėtojui, tačiau teismas nenustatė, kad po A. R. mirties ((duomenys neskelbtini)) atsakovui būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas ar testamentu jam būtų paliktas ginčo butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini).

Teismas taip pat nustatė, kad atsakovas nuo 2014 m. gegužės 15 d. yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą Alytaus miesto savivaldybėje. Teismo vertinimu, byloje esantys duomenys nepagrindė, jog nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 1 d. atsakovas gyveno adresu (duomenys neskelbtini), ir faktiškai naudojosi ieškovės teikiamomis paslaugomis.

Teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė duomenų, įrodančių aplinkybes, kad atsakovas yra buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkas bei kad jis faktiškai naudodamasis ieškovės teikiamomis paslaugomis konkliudentiniais veiksmais sudarė su ieškove sutartį.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Litesko“ prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą –ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Skola susidarė už laikotarpį nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 1 d., tuo tarpu iki minėto laikotarpio įsiskolinimo nebuvo, kadangi iki tol už pateiktą šilumos energiją namui, esančiam (duomenys neskelbtini), su ieškove atsiskaitė DNBSB „Dzūkija“.

2015 m. liepos 29 d. atsakovo faktiškai valdomame bute ieškovės darbuotojai įrengė nuotolinį karšto vandens skaitiklį (2015 m. liepos 29 d. buto karto vandens skaitiklių pakeitimo, rodmenų patikrinimo aktas), ant akto pasirašė būtent atsakovas D. Č..

Atsakovui teismo siųsti procesiniai dokumentai taip pat buvo įteikti jo faktinės gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini). Taigi, nagrinėjimu atveju byloje esantys duomenys patvirtina apie atsakovo faktinę gyvenamąją vietą.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 21 d. priimtas sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. 2-4977-887/2016, kurioje atsakovu taip pat buvo D. Č. (pagal DNSB „Dzūkija“ ieškinį). Nurodytoje byloje atsakovas D. Č. įpareigotas priimti palikimą, gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir įregistruoti nuosavybės teises Nekilnojamojo turto registre.

Sprendime už akių teismas konstatavęs, kad nors buto nuosavybės teisės priklauso mirusiajai A. R., tačiau faktiškai bute gyvena ir juo naudojasi mirusiosios anūkas D. Č., kuris priėmė palikimą po jos mirties. Be to, nurodyta, kad atsakovui neišduotas paveldėjimo teisės liudijimas ir jis vengia įteisinti paveldėtą nuosavybę.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė UAB „Litesko“ pareiškė reikalavimą atsakovui D. Č., prašydama priteisti iš atsakovo jos naudai 582,90 Eur skolą už nuolat tiekiamą šilumos energiją ir kitas paslaugas butui, esančiam (duomenys neskelbtini), 7,01 Eur delspinigių ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimas grindžiamas byloje pateiktu 2016 m. gegužės 19 d. raštu „Dėl sutarties pasirašymo“ Nr. 2.3(1)-438, mokesčių paskaičiavimo pažyma butui, esančiam (duomenys neskelbtini), 2016 m. rugpjūčio 16 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, Alytaus miesto 2-ojo notaro biuro, registruoto (duomenys neskelbtini) 2016 m. gegužės 17 d. raštu „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. 14, 2016 m. spalio 18 d. Gyventojų registro išrašu, kurie ieškovės vertinimu, įrodo, jog susidariusi skola už šilumos energijos tiekimą ir kitas paslaugas turi būti priteista iš faktiškai bute gyvenančio ir juo besinaudojančio atsakovo D. Č..

Nagrinėjamu atveju, atsakovui įteikus teismo siųstus procesinius dokumentus tinkamai ir jam per įstatymo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikus, pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą už akių ir ieškiniu pareikštus reikalavimus atmetė, konstatavęs, kad pateiktų duomenų pagrindu nėra galimybės identifikuoti, jog atsakovas yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas bei, kad jis faktiškai naudodamasis ieškovės teikiamomis paslaugomis konkliudentiniais veiksmais sudarė su ieškove šilumos vartojimo pirkimo – pardavimo sutartį. Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu už akių, pateikė apeliacinį skundą.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad prievolė mokėti už šilumos energiją jos tiekėjui yra sutartinė, todėl paprastai tenka asmeniui, kuris yra šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarties šalis. Vis dėlto ši taisyklė nėra absoliuti. Galutinis mokėtojas yra faktinis prekės – šilumos energijos – gavėjas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad savininko pareiga atlyginti už tiekiamą į jam nuosavybės teise priklausančias patalpas šilumą negali būti a priori siejama tik su jų priklausymo nuosavybės teise faktu. Teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai vykstant ginčui dėl nuosavybės teisės į patalpas jas faktiškai valdo neteisėtas valdytojas, jam, o ne patalpų savininkui, tenka pareiga mokėti už patalpoms tiektą šilumą ir karštą vandenį; šilumos tiekėjui pagal sutartį sumokėjęs patalpų savininkas įgytų reikalavimo teisę turėtas išlaidas išieškoti iš faktiškai patalpas valdžiusio asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. S. V., bylos Nr. 3K-3-251/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216-469/2015).

Atsižvelgiant į šios nutarties 12 punkte nurodytą teismų praktiką, spręstina, kad energijos vartotojo pareiga sumokėti už į pastatus tiekiamą energiją nesiejama vien tik su patalpų savininko statusu, tačiau yra siejama su faktiniu patalpų valdytoju ir jų naudotoju. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino, iki galo neištyrė ir byloje esančių įrodymų, paneigiančių arba patvirtinančių, jog atsakovas atliko konkliudentinius veiksmus CK 1.71 straipsnio prasme, t. y. ar atsakovas laikytinas faktiniu ginčo buto gyventoju ir jo naudotoju, ko pasėkoje galėtų būti laikoma, kad tarp ieškovės su atsakovu konkliudentiniais veiksmais buvo sudaryta šilumos energijos vartojimo pirkimo – pardavimo sutartis ir atsakovui atsiranda pareiga atlyginti ieškovei už suteiktas paslaugas. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą už akių, išimtinai rėmėsi aplinkybėmis, jog atsakovas nėra ginčo buto savininkas.

Sprendimo už akių priėmimas, kaip specifinis civilinio proceso teisės institutas, palyginus jį su kitų sprendimų priėmimu, turi tam tikrų ypatumų. Vienas iš tokių ypatumų yra susijęs su byloje pateiktų įrodymų vertinimu. Kad galėtų priimti sprendimą už akių, teismas turi atlikti formalų įrodymų vertinimą, t. y. turi spręsti, ar, pasitvirtinus byloje pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime, priimtame byloje Nr. 35/03-11/06, pažymėjo, kad civilinio proceso santykius įstatymu būtina reguliuoti taip, kad būtų sudarytos teisinės prielaidos teismui ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą byloje. Taigi prieš priimdamas sprendimą už akių teismas privalo visapusiškai ištirti byloje pateiktus įrodymus, negali jų tirti paviršutiniškai, į juos neįsigilinęs bei jų neįvertinęs pagal įrodymų vertinimo taisykles. Tokį teiginį taip pat patvirtino Konstitucinis Teismas, pirmiau nurodytame nutarime konstatavęs, kad CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatos negalima aiškinti kaip įpareigojančios teismą priimti sprendimą už akių net ir tuo atveju, kai, jo manymu, byloje pateiktų įrodymų nepakanka teisingam sprendimui byloje priimti.

Pažymėtina, kad vadovaujantis CPK 179 straipsnio 3 dalimi, teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad atsakovo D. Č. atžvilgiu dėl skolos už komunalinius patarnavimus butui, esančiam (duomenys neskelbtini), priteisimo Alytaus rajono apylinkės teisme 2015 m. gruodžio 14 d. priimtas sprendimas už akių, civilinė byla Nr. 2-5324-979/2015, o taip pat Alytaus rajono apylinkės teisme 2016 m. lapkričio 21 d. priimtas sprendimas už akių, civilinė byla Nr. 2-4977-887/2016, kuriuo atsakovas įpareigotas per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įteisinti po močiutės A. R. mirties priimtą palikimą, gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir įregistruoti nuosavybės teises Nekilnojamojo turto registre. Pirmosios instancijos teismas įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytų aplinkybių nevertino ir skundžiamame sprendime už akių išvis dėl jų nepasisakė.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – Daugiabučio namo savininkų bendrijos „Dzūkija“ 150038321 susirinkimo, įvykusio 2015 m. kovo 25 d. protokolą Nr. 1, DNSB „Dzūkija“ Naujoji g. 34, Alytus Karšto vandens skaitiklių parodymus už 2015 m. balandžio 30 d., 2015 m. liepos 29 d. buto karšto vandens skaitiklių pakeitimo, rodmenų patikrinimo aktą, 2016 m. gegužės 4 d. raštą „Dėl informacijos apie paveldėtojus pateikimo“ Nr. 2.3-140 ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 21 d. sprendimą už akių, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-4977-887/2016, kuriais įrodinėjama aplinkybė, jog atsakovas D. Č. yra ginčo buto, esančio (duomenys neskelbtini), faktinis buto valdytojas ir jo naudotojas. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį ir, be kita ko, konstatuodamas, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas bei, kad jis faktiškai naudodamasis ieškovės teikiamomis paslaugomis konkliudentiniais veiksmais sudarė su ieškove sutartį, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, spręsdamas, kad byloje pateiktų įrodymų neužtenka, nepasiūlė ieškovei pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 straipsnio 1 dalis).

Pagal nustatytą teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir/ar pagrįstumą, padarytas faktų vertinimo bei teisės aiškinimo (taikymo) klaidas dažniausiai ištaiso negrąžindamas bylos pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išskyrus atvejus, jei neatskleista bylos esmė, o remiantis byloje pateiktais įrodymais jos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjama byla buvo užbaigta sprendimu už akių, t. y. atlikus tik formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad išnagrinėti bylos iš esmės apeliacinės instancijos teisme negalima, nes tai prieštarautų apeliacinio proceso paskirčiai ir byloje dalyvaujančių asmenų teisei į apeliaciją po to, kai bylą iš esmės išnagrinėja pirmosios instancijos teismas. Taigi, atsižvelgus į tai, kad skundžiamu sprendimu už akių nebuvo atskleista bylos esmės, Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. sprendimas už akių naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 329 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. sprendimą už akių panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Egidijus Tamašauskas