- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-10
- Bylos Nr.
- 2S-134-479/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žydrūnas Bertašius
- Pareiškėjas
- A. B.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. liepos 4 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė L. P., A. U.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas kreipėsi į antstolę L. P. su skundu dėl antstolės veiksmų. Pareiškėjas skunde nurodė, kad antstolė nepagrįstai areštavo ir vykdo išieškojimą iš jam priklausančių piniginių lėšų, kurios neviršija vienos minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydžio. Pareiškėjas nurodė ir tai, kad antstolės apskaičiuotos vykdymo išlaidos yra per didelės. Dėl to pareiškėjas skundu prašė nevykdyti išieškojimo iš trečiųjų asmenų siunčiamų piniginių lėšų, kurios neviršija 1 MMA, taip pat nevykdyti išieškojimo iš 20 procentų skolininkui siunčiamų lėšų dalies.
2. Antstolė L. P. 2018 m. gegužės 4 d. patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino ir kartu su vykdomąja byla perdavė jį nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. liepos 4 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė. Teismas nustatė, kad antstolė L. P. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0109/16/08925 pagal Kauno miesto apylinkės teismo 1994 m. liepos 11 d. išduotą vykdomąjį raštą dėl 314,82 Lt (91,18 Eur) skolos išieškojimo iš skolininko A. B. išieškotojo A. U. naudai. Teismas taip pat nustatė, kad 2018 m. balandžio 12 d. patvarkymu antstolė pareikalavo iš pareiškėjo darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų bei iš trečiųjų asmenų gaunamų piniginių lėšų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios MMA ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vienos MMA. Antstolė 2018 m. balandžio 12 d. patvarkymu dėl vykdymo išlaidų išieškojimo taip pat nutarė išieškoti iš skolininko vykdymo išlaidas, kurios sudaro 197,92 Eur. Teismas pažymėjo, kad antstolė turėjo teisę areštuoti bei nukreipti išieškojimą į pareiškėjo, atliekančio bausmę įkalinimo įstaigoje, asmeninėje sąskaitoje esančias pinigines lėšas. Kadangi nebuvo nustatyta, kad išieškojimas yra vykdomas iš CPK 739 straipsnyje nurodytų piniginių lėšų, iš kurių išieškojimas yra negalimas, teismas antstolės veiksmus pripažino teisėtais. Teismas nustatė, kad vykdymo išlaidos vykdomojoje byloje sudaro 197,92 Eur sumą, iš jų atlygis antstoliui – 79,99 Eur, papildomos vykdymo išlaidos – 105,40 Eur, kitos išlaidos, kurias antstolis sumoka tretiesiems asmenims – 12,53 Eur. Spręsdamas klausimą dėl vykdymo išlaidų dydžio pagrįstumo teismas atsižvelgė į šioje vykdomojoje byloje antstolės atliktus vykdymo veiksmus bei patirtas išlaidas, todėl padarė išvadą, kad vykdymo išlaidos yra apskaičiuotos tinkamai bei laikantis Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos tvarkos. Teismas taip pat pažymėjo, kad apie pradėtą vykdomąją bylą bei atliekamus vykdymo veiksmus pareiškėjui buvo žinoma, todėl skundo argumentai, jog skolininkas nėra gavęs jokių procesinių dokumentų, buvo atmesti kaip nepagrįsti. Įvertinęs bylos duomenis teismas konstatavo, kad skundžiami antstolės veiksmai buvo teisėti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Atskiruoju skundu pareiškėjas A. B. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti skundą dėl antstolės veiksmų. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas vykdymo proceso metu nebuvo gavęs jokių procesinių dokumentų dėl vykdomo išieškojimo.
4.2. Teismas neatsižvelgė į galiojantį teisinį reglamentavimą bei šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką ir nepagrįstai konstatavo, kad antstolė teisėtai vykdo išieškojimą iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios 1 MMA bei 20 procentų iš kitų asmenų gaunamų pajamų dalies.
4.3. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad antstolės apskaičiuotos vykdymo išlaidos yra pagrįstos. Apelianto teigimu, vykdymo išlaidų suma žymiai viršija išieškomą skolos sumą, todėl antstolės apskaičiuotas vykdymo išlaidų dydis negali būti laikomas pagrįstu.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolė L. P. prašo skundą atmesti, Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartį palikti nepakeistą. Antstolė nurodė, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
7. Apeliantas skunde nurodė, kad priimdamas skundžiamą nutartį teismas neatsižvelgė į tai, jog pareiškėjas vykdymo proceso metu nebuvo gavęs jokių procesinių dokumentų dėl vykdomo išieškojimo. Su šia skundo nuostata negalima sutikti.
8. Vykdomojoje byloje esančiame 1994 m. liepos 14 d. vykdomajame rašte nurodyta, kad skolininkas A. B. nuolatinės gyvenamosios vietos neturi. Vykdomojoje byloje esantys Gyventojų registro tarnybos duomenys patvirtina, kad skolininkas savo gyvenamosios vietos nėra deklaravęs. Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad priėmus vykdomąjį dokumentą vykdyti, antstolė siekė nustatyti skolininko gyvenamąją vietą, vykdymo proceso metu iš Marijampolės griežtojo režimo pataisos darbų kolonijos buvo gauti duomenys, jog skolininkas išvyko adresu (duomenys neskelbtini), todėl procesiniai dokumentai skolininkui buvo siunčiami šiuo adresu. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia ir į tai, kad išieškojimas šioje vykdomojoje byloje yra vykdomas pagal baudžiamojoje byloje išduotą vykdomąjį raštą, todėl akivaizdu, kad skolininkui turėjo būti žinoma apie priimtą teismo nuosprendį bei iš skolininko priteistą žalos atlyginimą. Pažymėtina ir tai, kad nevykdydamas teismo nuosprendžio dalies dėl žalos atlyginimo, skolininkas privalėjo įvertinti, jog šis teismo nuosprendis bus vykdomas priverstine tvarka, todėl nėra pagrindo daryti išvados, jog apie vykdymo procesą skolininkui nebuvo ar negalėjo būti žinoma. CPK 644 straipsnyje yra įtvirtintos skolininko pareigos aktyviai domėtis vykdymo eiga, nedelsiant informuoti antstolį apie gyvenamosios vietos pasikeitimą (CPK 644 straipsnis). Pažymėtina, kad nevykdydamas šių pareigų, skolininkas kartu prisiima ir su tuo susijusių neigiamų padarinių atsiradimo riziką. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apie atliekamus vykdymo veiksmus pareiškėjui buvo žinoma.
9. Apeliantas skunde nurodė ir tai, jog teismas neatsižvelgė į galiojantį teisinį reglamentavimą bei šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką ir nepagrįstai konstatavo, kad antstolė teisėtai vykdo išieškojimą iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios 1 MMA bei 20 procentų iš kitų asmenų gaunamų pajamų dalies. Su šiomis skundo nuostatomis negalima sutikti.
10. Bylose, kuriose buvo nagrinėjami išieškojimą iš skolininkų – fizinių asmenų – turto bei pajamų reglamentuojančių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimai, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, tai yra skolininko jau turimo turto, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202-421/2017, 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017).
11. Bendrosios išieškojimo iš skolininko turto taisyklės yra įtvirtintos CPK XLVII skyriuje. CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pagal CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostatą apribojimas, draudžiantis nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią MMA, apima tiek grynuosius pinigus, tiek lėšas sąskaitose ir taikytinas kaip vienkartinis apribojimas nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017).
12. Išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų tvarką reglamentuoja CPK LI skyriaus normos. Pagal CPK 736 straipsnio, nustatančio išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų dydį, 1 dalies nuostatą, išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, iš skolininkui priklausančio darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išieškoma iki 50 procentų, visų kitų rūšių išieškoms – 20 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio iškaitų dydį, nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017).
13. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad antstolė L. P. 2018 m. balandžio 12 d. priėmė patvarkymą, kuriuo pareikalavo iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų bei iš trečiųjų asmenų gaunamų piniginių lėšų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti 70 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vienos MMA. Bylos duomenys patvirtina, kad šis patvarkymas buvo pateiktas vykdyti įkalinimo įstaigai, kurioje apeliantas atlieka laisvės atėmimo bausmę. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad šiuo patvarkymu buvo nukreiptas išieškojimas ne į skolininko sąskaitoje jau esančias pinigines lėšas, kurių išieškojimui turi būti taikomos CPK XLVII skyriaus nuostatos bei garantuojama skolininko teisė į vienos MMA neviršijančią sumą, bet į darbo užmokestį ir kitas jo gaunamas pajamas bei trečiųjų asmenų pervedamas lėšas, kurių išieškojimui taikomos CPK LI skyriaus nuostatos. Pažymėtina, kad skundžiamame patvarkyme nurodyti iš apelianto išskaičiuotini darbo užmokesčio dalies dydžiai atitinka CPK 736 straipsnyje nustatytus išskaitų dydžius. Be to, skundžiamas antstolės patvarkymas dėl išieškojimo iš darbo užmokesčio ir kitų skolininko gaunamų pajamų taip pat atitinka ir šiuo klausimu kasacinio teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017). Įvertinęs nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamas antstolės 2018 m. balandžio 12 d. patvarkymas nepažeidžia vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamus antstolės veiksmus pripažino teisėtais.
14. Skunde nurodoma ir tai, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog antstolės apskaičiuotos vykdymo išlaidos yra pagrįstos. Apelianto teigimu, vykdymo išlaidų suma žymiai viršija išieškomą skolos sumą, todėl antstolės apskaičiuotas vykdymo išlaidų dydis negali būti laikomas pagrįstu. Su šia skundo nuostata taip pat negalima sutikti.
15. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad antstolis, pradėjęs priverstinį vykdymo procesą, įgyja teisę išieškoti iš skolininko vykdymo išlaidas (CPK 610, 611 straipsniai), kurias sudaro būtinos vykdymo išlaidos, papildomos išlaidos, susijusios su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu, bei atlyginimas antstoliui už vykdymo dokumento įvykdymą (CPK 609 straipsnis, Sprendimų vykdymo instrukcijos 43 punktas).
16. Iš vykdomojoje byloje esančios medžiagos matyti, kad skolininkui buvo apskaičiuota sumokėti 197,92 Eur vykdymo išlaidų, iš jų atlygis antstoliui – 79,99 Eur, papildomos vykdymo išlaidos – 105,40 Eur, kitos išlaidos, kurias antstolė sumokėjo tretiesiems asmenims – 12,53 Eur. Sprendimų vykdymo instrukcijos 1 lentelėje reglamentuoti vykdymo išlaidų dydžiai, iš jų ir atlygio antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą dydis, o 51 punkte nustatyta, kad 1 lentelėje nurodyto atlygio antstoliui dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į šioje lentelėje nurodytas išieškotinas sumas. Šios lentelės 4 punkte nurodyta, kad, kai išieškotina suma yra nuo 57,92 Eur iki 289,62 Eur, atlygis antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą yra 79,99 Eur. Nagrinėjamu atveju pagal antstolei pateiktą vykdomąjį dokumentą išieškotina suma sudarė 91,18 Eur, todėl antstolės apskaičiuotas 79,99 Eur atlyginimo dydis yra teisėtas ir pagrįstas.
17. Vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad antstolei pradėjus priverstinius vykdymo veiksmus buvo teikiamos užklausos į kredito įstaigas ir valstybės registrus dėl skolininko turtinės padėties nustatymo, areštuojamas skolininkui priklausantis turtas, taip pat priimti patvarkymai dėl skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimo. Įvertinus vykdomojoje byloje esančią medžiagą sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad antstolės apskaičiuotos 105,40 Eur papildomos vykdymo išlaidos bei 12,53 Eur dydžio kitos išlaidos, kurias antstolė sumokėjo tretiesiems asmenims, atitinka faktiškai antstolės atliktus vykdymo veiksmus bei Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatas. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius duomenis ir pagrįstai konstatavo, jog vykdomojoje byloje antstolės apskaičiuotas vykdymo išlaidų dydis nėra per didelis.
18. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, nustatė visas reikšmingas aplinkybes ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, todėl naikinti arba keisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335-339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. liepos 4 d. nutartį palikti nepakeistą.