- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-05-24
- Bylos Nr.
- e2-2352-603/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02201-2017-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė
- Ieškovas
- A. S.
- Atsakovas
- BUAB ,,Junesta“, UAB ,,IREC Baltic“, UAB „Launesta“
- Trečiasis asmuo
- Swedbank“, A. Ž.
- Kategorijos
- 2.6.8.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Loreta Bujokaitė, sekretoriaujant Margaritai Armalienei,
dalyvaujant ieškovui A. S., jo atstovui advokatui M. P., atsakovo BUAB ,,Junesta“ atstovei A. Ž., atsakovų UAB ,,IREC Baltic“ ir UAB ,,Launesta“ atstovui G. O., trečiojo asmens ,,Swedbank“, AB atstovui advokatui D. B., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovams BUAB „Junesta“, UAB „Launesta“ ir UAB „IREC Baltic“ dėl pirkimo-pardavimo sutarties bei teisių perleidimo susitarimo pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys A. Ž., „Swedbank“, AB.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas pateiktu ieškiniu prašo: pripažinti negaliojančia BUAB „Junesta“ ir UAB „Launesta“ 2017 m. liepos 31 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 17/07/31, taip pat pripažinti negaliojančiu jos pagrindu atsiradusį 2017 m. rugpjūčio 2 d. susitarimą dėl teisių ir pareigų, kylančių pagal 2017 m. liepos 31 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 17/07/31, sudarytą tarp UAB „Launesta“ ir UAB „IREC Baltic“, perleidimo bei taikyti restituciją.Nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 13 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-5253-798/2013, UAB „Junesta“ iškėlė bankroto bylą, įmonės bankroto administratoriumi paskirta UAB „Ius Positivum“. Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2013 m. lapkričio 8 d. 2017 m. liepos 17 d. įvyko BUAB „Junesta“ kreditorių susirinkimas, kurio metu balsavus kreditoriams buvo priimtas sprendimas dėl įmonei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo, nustatyta įmonės turto pardavimo tvarka. Apie minėtą susirinkimą buvo informuotas ir ieškovas, kaip BUAB „Junesta“ kreditorius. Kreditorių susirinkime buvo nutarta ir susirinkimo protokole Nr. 13 užfiksuota nekilnojamo turto pardavimo tvarka: BUAB „Junesta“ nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kartu su jame esančiais gyvenamuoju namu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kiemo statiniais, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (toliau kartu vadinami – Turtas) parduoti juridiniam asmeniui už 560 000 Eur (įskaitant mokesčius); galutinė pardavimo kaina skirstoma tokia tvarka – nekilnojamas turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), sudaro 69,70 procentų kainos, o nekilnojamas turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), sudaro - 30,30 procentų kainos; pirkimo–pardavimo sutartis su juridiniu asmeniu turi būti pasirašyta ne vėliau kaip iki 2017 m. liepos 31 d., tuo atveju jeigu pirkimo–pardavimo sutartis nepasirašoma iki nurodyto termino, laikoma, kad juridinis asmuo atsisakė sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį, o teisė įgyti Turtą pereina fiziniam asmeniui; 10 procentų avansas sumokamas per tris darbo dienas nuo pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo dienos, lėšas pervedant į BUAB „Junesta“ banko sąskaitą; jeigu pirkimo–pardavimo sutartis nesudaroma su juridiniu asmeniu iki nurodomo termino arba jeigu sutartis su juridiniu asmeniu nutraukiama, Turtas parduodamas fiziniam asmeniui už 550 001 Eur (įskaitant mokesčius); pirkimo–pardavimo sutartis turi būti pasirašoma su fiziniu asmeniu ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo protokole nurodyto termino pabaigos (t. y. jei pirkimo–pardavimo sutartis su juridiniu asmeniu nesudaroma iki 2017 m. liepos 31 d.) arba ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo su juridiniu asmeniu dienos.Ieškovas paaiškina, kad bankroto administratorius protokole minimas juridinis asmuo, kuriam parduodamas turtas už 560 000 Eur yra UAB „Launesta“, o fizinis asmuo, kuriam turtas parduodamas už 550 001 Eur yra A. S.. Tačiau minėtų asmenų bankroto administratorius neįvardijo dėl to, kad turto pirkėjai liktų anonimiški. Ieškovo nuomone, teisinis reglamentavimas suponuoja, kad kreditorių susirinkimo nutarimai turi būti besąlygiškai vykdomi juose nustatyta tvarka, terminais ir kitomis sąlygomis. Todėl nurodo, kad šiuo atveju tokios tvarkos nebuvo laikomasi, kas pažeidė jo bei kitų BUAB „Junesta“ kreditorių teises bei teisėtus interesus.Ieškovas pažymi, kad pagal kreditorių susirinkimo nutarimą, įtvirtintą 2017 m. liepos 17 d. kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 13 3 punkte, pirkimo–pardavimo sutartis su juridiniu asmeniu, tai yra UAB „Launesta“, turi būti pasirašyta ne vėliau kaip iki 2017 m. liepos 31 d. Tuo atveju, jeigu pirkimo–pardavimo sutartis nepasirašoma iki nurodyto termino, laikoma, kad juridinis asmuo atsisakė sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį, o teisė įgyti Turtą pereina fiziniam asmeniui. Šis nutarimas bei esminė sąlygą norint Turtą parduoti juridiniam asmeniui pakartojamas ir Protokolo 6 punkte, numatant, kad jeigu pirkimo–pardavimo sutartis nesudaroma su juridiniu asmeniu iki protokole nustatomo termino arba, jeigu sutartis su juridiniu asmeniu nutraukiama, turtas parduodamas fiziniam asmeniui už 550 001 Eur (įskaitant mokesčius).Kreditorių susirinkimo nutarimu nustatytu terminu juridiniam asmeniui Turtas parduotas nebuvo. 2017 m. rugpjūčio 3 d. ieškovas nuvyko pas BUAB „Junesta“ bankroto administratorių UAB „Ius Positivum“. Jų patalpose rado S. S., iš kurios tiesiogiai sužinojo, kad BUAB „Junesta“ Turtas nėra parduotas, nes S. S. ieškovui nurodė, kad pirkėjas (UAB „Launesta“) abejoja dėl sutarties sudarymo, todėl sutartis dar tik dabar yra gauta paštu ir dar nepasirašyta tuometinės UAB „Ius Positivum“ direktorės A. Ž.. Minėtas aplinkybes patvirtina pateikiamas įrodymas – vokas, kuriame buvo siųsta pirkimo–pardavimo sutartis. Ant voko esantis antspaudas patvirtina, kad siunta iš UAB „Ius Positivum“ gauta 2017 m. rugpjūčio 2 d. Todėl ieškovui tiesiogiai būnant pas administratorių 2017 m. rugpjūčio 3 d. sutartis jau buvo gauta, tačiau UAB „Ius Positivum“ dar nepasirašyta. Iš S. S. pareiškimo akivaizdu, kad sutartis tarp šalių buvo nesudaryta, nes nebuvo išreikšta konkreti šalių valia dėl sutarties sudarymo, pirkėjas abejojo dėl sutarties sudarymo, ir to negalima laikyti konkrečiai išreikšta valia sudaryti sutartį. Ieškovo nuomone, niekaip kitaip neįmanoma paaiškinti tokio delsimo, kodėl gauta sutartis yra nepasirašoma. Administratorius akivaizdžiai, tiksliai ir aiškiai ieškovui nurodė, kad sutartis nepasirašyta, nes viena iš pirkimo–padavimo šalių apskritai abejoja dėl jos sudarymo.Iš teismui pateikiamų dokumentų matyti, kad protokole numatytas atsakovo turtas buvo parduotas juridiniam asmeniui UAB „Launesta“ 2017 m. liepos 31 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 17/07/31 (toliau – Pirkimo–pardavimo sutartis). Ieškovo nuomone, toks sandoris yra fiktyvus, nes buvo sudarytas atgaline data. Kadangi buvo akivaizdžiai siekiama sudaryti sandorį būtent su juridiniu asmeniu, todėl tokia pirkimo–pardavimo sutartimi buvo siekiama tik apeiti (bandyti nepažeisti) kreditorių susirinkimo nutarimą, tam tikslui pasitelkiant neteisėtas priemones – sandorio pasirašymą atgaline data, nurodant, kad sutartis yra sudaryta paskutinę dieną, kuri buvo galima pagal kreditorių susirinkimo nutarimą, tai yra liepos 31 d., nors pagal pateiktus duomenis matyti, kad tai buvo neįmanoma, nes dar 2017 m. rugpjūčio 3 d. minėta sutartis nebuvo pasirašyta.2017 m. rugpjūčio 3 d. ieškovas pateikė raštą UAB „Ius Positivum“, prašydamas paskirti datą kada su juo bus pasirašoma pirkimo–pardavimo sutartis, nes su juridiniu asmeniu ji nebuvo sudaryta Kreditorių susirinkimo nutarimu nustatytu terminu. 2017 m. rugpjūčio 8 d. iš administratoriaus UAB „Ius Positivum“ ieškovas sulaukė atsakymo, kad sutartis buvo sudaryta, tačiau nuosavybės teisės perleidimas nebuvo įregistruotas, nes pirkėjas neatsiskaitė su pardavėju. Tačiau, ieškovo nuomone, toks administratoriaus atsakymas yra neteisingas, klaidinantis ieškovą, kaip suinteresuotą asmenį, kuris nori įsigyti turtą bei turi tokią teisę. Nuosavybės teisė į Turtą neturėjo būti įregistruota Nekilnojamojo turto registre, nes ji sutartimi nebuvo perduota. Atsižvelgiant į nustatytą teisinį reglamentavimą, buvo privaloma įregistruoti žymą apie sudarytą sandorį. Kadangi tokia sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis prilyginama notaro patvirtintai sutarčiai, jai taikomi tokie pat reikalavimai. Ieškovo nuomone, pirkimo–pardavimo sutartis, kuri pasirašyta BUAB „Junesta“ administratoriaus UAB „Ius Positivum“ direktorės bei UAB „Launesta“ direktorės prilyginama nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarčiai, tvirtinamai notaro. Tačiau Nekilnojamojo turto registro duomenimis, iki 2017 m. rugpjūčio 28 d. pirkimo–pardavimo sutarties faktas įregistruotas nebuvo. 2017 m. rugpjūčio 28 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše žymos apie sudarytą tarp šalių pirkimo–pardavimo sutartį nėra, kaip nėra 2017 m. spalio 13 d duomenimis.UAB „Ius Positivum“ buvo žinoma apie ieškovo, fizinio asmens, suinteresuotumą pirkti BUAB „Junesta“ Turtą. Ieškovas aktyviai dalyvavo visame bankroto bei Turto pardavimo procese. Ieškovas ne kartą buvo pateikęs siūlymus įsigyti Turtą. 2017 m. birželio 20 d. ieškovas buvo pateikęs savo siūlymą dėl turto įsigijimo, kuriame nurodė, kad nori įsigyti Turtą bei pasiūlė už jį 550 001 Eur sumą. 2017 m. liepos 4 d. kreditorių susirinkimo, įvyksiančio 2017 m. liepos 17 d., siūlomos darbotvarkės klausimų paaiškinimo ir nutarimų projekte taip pat numatyta, kad komercinį pasiūlymą įsigyti įkeistą nekilnojamąjį turtą pateikė du asmenys, iš kurių vienas fizinis asmuo, pasiūlė įsigyti Turtą už 550 001 Eur sumą. Taigi, ieškovo nuomone, administratorius žinojo apie ieškovo suinteresuotumą, ieškovas buvo vienintelis fizinis asmuo kuriam turėjo būti parduotas Turtas nepardavus jo juridiniam asmeniui kreditorių susirinkime nustatytu terminu, tačiau sąmoningais, neteisėtais veiksmais ieškovas buvo apeitas, pasirašant ginčijamą sutartį. Galimai tokį priešiškumą ieškovui galėjo sąlygoti ir tai, kad jis nesutiko pirkti Turto tuomet kai buvęs UAB „Ius Positivum“ direktorius V. J. jam pasiūlė jį pirkti, apeinant įstatymą bei numatomą tvarką. Galimai vėlesni veiksmai buvo lyg kerštas ieškovui.Ieškovas pažymi, kad 2017 m. vasaros pradžioje į ieškovą asmeniškai kreipėsi tuometinis UAB „Ius Positivum“ direktorius V. J. ir pasiūlė ieškovui nusipirkti ieškinyje nurodomą Turtą. UAB „Ius Positivum“ direktorius V. J. ieškovui nurodė, kad už Turtą šiuo metu yra siūloma 600 000 Eur suma, tačiau nurodė, kad jis gali padaryti taip, kad galimas pirkėjas, siūlantis 600 000 Eur sumą, savo pasiūlymo atsisakys, ir tokiu atveju Turtas gali būti parduotas ieškovui už 545 000 Eur. Ieškovas atsisakė tokio pasiūlymo, ir bandė įsigyti Turtą laikantis nustatytos tvarkos. Apie šį jam išdėstytą V. J. pasiūlymą ieškovas informavo „Swedbank“, AB banko darbuotoją A. R., nes nurodomas ieškinyje Turtas yra įkeistas nurodomam bankui, be to „Swedbank“, AB yra didžiausias UAB ,,Junesta“ kreditorius, todėl be jokios abejonės yra suinteresuotas teisingu UAB ,,Junesta“ Turto pardavimu. Deja, bet banko darbuotojas A. R. atsakė, kad bankas yra suinteresuotas Turtą parduoti kuo brangiau, tačiau į smulkmenas nesigilino ir situacijos neanalizavo. Ieškovo teigimu, tai patvirtina BUAB „Junestos“ ir kreditorių susirinkimo 2017 m. birželio 6 d. protokolas Nr. 12.Ieškovas nurodo, kad kreditorių susirinkimo nutarimas, įtvirtintas 2017 m. liepos 17 d. kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 13 4 p., numato, kad 10 procentų avansas sumokamas per tris darbo dienas nuo pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo dienos, lėšas pervedant į BUAB „Junesta“ banko sąskaitą, jei likusi suma nesumokama per tris mėnesius nuo sutarties pasirašymo, avansas negrąžinamas ir laikomas minimaliais pardavėjo nuostoliais, kuriuos pirkėjas turi kompensuoti. Remiantis šiuo punktu, pirkėjas su pardavėju ne tik turėjo pasirašyti sutartį iki 2017 m. liepos 31 d., bet ir pats pirkėjas turėjo sumokėti pardavėjui avansą už perkamą Turtą. Tačiau tai padaryta nebuvo. Iš 2017 m. rugpjūčio 3 d. mokėjimo nurodymo matyti, kad avanso sumą, t. y. 49 225,85 Eur sumokėjo UAB „IREC Baltic“, t. y. pašalinis trečiasis asmuo, remiantis šia ginčijama pirkimo-pardavimo sutartimi. Tokiais veiksmais buvo pažeistas kreditorių susirinkimo nutarimas, nes pirkėjas (UAB „Launesta“ ) neįvykdė reikalavimo - nesumokėjo avanso. Jau negavus avanso iš pačios UAB „Launesta“, administratorius kaip sąžiningai atstovaujantis BUAB „Junesta“ interesus turėjo nutraukti sutartį su UAB „Launesta“ dėl esminio šio sutarties pažeidimo, kaip ir numatyta minėtos sutarties 3.6 punkte. Ieškovo teigimu, kreditorių susirinkimo nutarimu nustatytu terminu turtas nebuvo parduotas ir, siekiant tai nuslėpti, Nekilnojamojo turto registrui nebuvo perduoti duomenys apie sutarties sudarymą, ko pasekoje registre nebuvo padaryta žyma apie sutarties sudarymą. Galiausiai, pasirašius neteisėtą sutartį atgaline data atsakovas negavo iš pirkėjo (UAB „Launesta“) privalomai jo turimo mokėti avanso. Todėl, praleidus sutarties sudarymo terminą, negavus pagrįsto ir privalomo mokėjimo pagal sutartį, bei, vadovaujantis kreditorių susirinkimo nutarimu, Turtas turėjo būti pardavinėjamas fiziniam asmeniui. Ieškovas nurodo, kad nesilaikant kreditorių susirinkimo nutarimo, neteisėtai, atgaline data, sudaryta pirkimo– pardavimo sutartis, remiantis kuria pirkėjas neketino atsiskaityti. Kadangi BUAB „Junesta“, pažeisdama kreditorių susirinkimo nutarimus, neįgijo teisės sudaryti minėtos pirkimo– pardavimo sutarties, ji turi būti pripažinta negaliojančia.Atsakovai ginčijamu sandoriu pažeidė ieškovo, kaip kreditoriaus teises. Ieškovas negaus jokių piniginių lėšų iš BUAB „Junesta“, kai UAB „Launesta“ perves pinigines lėšas už įsigytą turtą. Kadangi UAB „Launesta“ nekilnojamąjį turtą, priklausiusį BUAB „Junesta“ jau perpardavė UAB „IREC Baltic“, 2017 m. rugpjūčio 2 d. sudarydama tarp UAB „Launesta“ ir UAB „IREC Baltic“ susitarimą dėl teisių ir pareigų, kylančių iš pagal 2017 m. liepos 31 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 17/07/31, perleidimo, ieškovas piniginių lėšų negaus. Be to, ieškovo teigimu, BUAB „Junesta“ nepervesdama piniginių, pažeidė savo įsipareigojimus, prisiimtus pagal ginčijamą pirkimo–pardavimo sutartį. Todėl ieškovas prarado net teorinę galimybę, kad minėtos lėšos iš UAB „Launesta“ kada nors bus pervestos BUAB „Junesta“ kreditoriams, kaip numatyta kreditorių susirinkimo protokole Nr. 13.Ieškovo teigimu, UAB „Launesta“, sudarydama su BUAB „Junesta“, ginčijamą pirkimo– pardavimo sutartį, nebuvo sąžininga, nes šioje sutartyje deklaravo, kad jai pakanka savo turimų lėšų ir už įgyjamą turtą atsiskaitys tik savo lėšoms, nesinaudodama kredito įstaigų ar trečiųjų asmenų pasiskolintomis lėšomis. Bet UAB „Launesta“, kaip rodo ir tolimesni jos veiksmai, akivaizdžiai melavo, nes sutarties sudarymo metu jokio akivaizdaus turto, kuriuo galėjo pagrįsti prisiimtus įsipareigojimus, neturėjo.
II. Atsiliepimų į ieškinį esmė
Atsakovas BUAB „Junesta“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Ius Positivum“, pateikė atsiliepimą į ieškovo ieškinį ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas BUAB ,,Junesta“ nurodo šiuos procesiniuose dokumentuose argumentus:
Atsiliepimas
19.1. atsakovas BUAB „Junesta“, atsižvelgdamas į 2017 m. liepos 17 d. vykusio įmonės kreditorių susirinkimo trečiu klausimu dėl įmonei priklausančio įkeisto nekilnojamojo turto pardavimo tvarkos nustatymo priimtą nutarimą, parengė Turto pirkimo – pardavimo sutarties projektą ir jį pateikė juridiniam asmeniui (UAB „Launesta“), pasiūliusiam 560 000,00 Eur (įskaitant mokesčius) dydžio Turto pardavimo kainą. Nutarimu patvirtinta tokia įkeisto nekilnojamojo turto pardavimo tvarka:
19.1.1. BUAB „Junesta“ nuosavybės teise priklausantį Turtą, parduoti juridiniam asmeniui už 560 000,00 Eur (įskaitant mokesčius);
19.1.2. galutinė pardavimo kaina skirstoma: nekilnojamasis turtas, esantis Buivydiškių k., Vilnius (PVM objektas), sudaro 69,70 % kainos, o nekilnojamasis turtas, esantis Talino g. 2, Vilnius (ne PVM objektai), sudaro 30,30 % kainos;
19.1.3. pirkimo–pardavimo sutartis su juridiniu asmeniu turi būti pasirašyta ne vėliau kaip iki 2017 m. liepos 31 d.; jeigu pirkimo–pardavimo sutartis nepasirašoma iki nurodyto termino, laikoma, kad juridinis asmuo atsisakė sudaryti pirkimo - pardavimo sutartį, o teisę įsigyti Turtą pereina fiziniam asmeniui;
19.1.4. 10 % avansas sumokamas per 3 darbo dienas nuo pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo dienos, lėšas pervedant į įmonės banko sąskaitą; avansas laikomas sumokėtu, kai pinigų suma yra įskaitoma į įmonės nurodytą banko sąskaitą; tuo atveju, jeigu likusi kainos dalis nesumokama per 3 mėn. nuo pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo, avansas negrąžinamas; negrąžintas avansas yra laikomas minimalia neginčijama įmonės patirtų nuostolių suma, kurią pirkėjas turi kompensuoti, nereikalaujant nuostolių dydį patvirtinančių įrodymų;
19.1.5. jeigu nutarime nurodytais terminais nesumokamas avansas ir / ar nesumokama visa kaina, pirkimo–pardavimo sutartis nutraukiama;
19.1.6. jeigu pirkimo–pardavimo sutartis nesudaroma su juridiniu asmeniu iki nurodyto termino pabaigos (19.1.3 papunktis) arba jeigu pirkimo–pardavimo sutartis su juridiniu asmeniu nutraukiama, turtas parduodamas fiziniam asmeniui už 550,001,00 Eur (įskaitant mokesčius);
19.1.7. pirkimo–pardavimo sutartis su fiziniu asmeniu turi būti pasirašyta ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo 5.3 papunktyje nurodyto termino pabaigos (t. y., jeigu pirkimo - pardavimo sutartis nesudaroma su juridiniu asmeniu iki 2017 m. liepos 31 d.), arba ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo su juridiniu asmeniu dienos;
19.1.8. sudarant pirkimo–pardavimo sutartį su fiziniu asmeniu taikomi 19.1.2, 19.1.4 ir 19.1.5 papunkčiai.
19.2. atsakovas, atsižvelgdamas į priimtą nutarimą, parengė turto pirkimo–pardavimo sutarties projektą ir jį pateikė juridiniam asmeniui (UAB „Launesta“), pasiūliusiam 560 000,00 Eur (įskaitant mokesčius) dydžio Turto pardavimo kainą.
19.3. Suderinus turto pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas, UAB „Launesta“ el. paštu 2017 m. liepos 31 d. atsakovui nurodė, kad Turto pirkimo–pardavimo sutartį pasirašys, ir ją tą pačią dieną pristatys atsakovui. Tačiau, pasikeitus aplinkybėms, UAB „Launesta“ pasirašytą sutartį 2017 m. liepos 31 d. atsiuntė el. paštu. Taip pat nurodė, kad tą pačią dieną, t. y. 2017 m. liepos 31 d., šią sutartį išsiuntė atsakovui registruotu paštu.
19.4. Atsakovas 2017 m. rugpjūčio 2 d. gavo UAB „Launesta“ 2017 m. liepos 31d. registruotu paštu išsiųstus originalius sutarties egzempliorius, juos pasirašė ir pirkėjui UAB „Launesta“ priklausančius pasirašytus sutarties egzempliorius perdavė pirkėjo atstovui.
19.5. UAB „Launesta“ ir UAB „IREC Baltic“ 2017 m. rugpjūčio 2 d. sudarė susitarimą, kurio pagrindu UAB „Launesta“ neatlygintinai ir neatšaukiamai perleido UAB „IREC Baltic“ visų teisių ir pareigų, kylančių pagal sutartį, kompleksą, o UAB „IREC Baltic“ neatlygintinai ir neatšaukiamai perėmė visas teises ir pareigas pagal sutartį bei besąlygiškai įsipareigojo jas vykdyti sutartyje nustatyta tvarka ir terminais.
19.6. Atsakovas UAB „IREC Baltic“ 2017 m. rugpjūčio 3 d., t. y. nepraleisdamas nutarimu nustatyto 3 darbo dienų termino, sumokėjo atsakovui tame pačiame nutarime įtvirtintą avansą, tai yra 49 225,85 Eur dydžio sumą.
19.7. Atsakovas UAB „IREC Baltic“, nepraleisdamas nutarimu nustatyto 3 mėnesių termino, sumokėjo likusią Turto pardavimo kainos dalį, t. y. 443 032,66 Eur dydžio sumą.
Šalies argumentai
19.8. Ieškovas ieškinyje nepagrįstai nurodė, kad nutarimu nustatytu terminu juridiniam asmeniui Turtas nebuvo parduotas. Ieškovas nepagrįstai mano, kad sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta 2017 m. liepos 31 d., nes tada nebuvo konkrečios šalių valios dėl sutarties sudarymo – pasak ieškovo, pirkėjas abejojo dėl sutarties sudarymo ir to negalima laikyti konkrečia išreikšta valia sudaryti sutartį. Atsižvelgdamas į tai, atsakovas nurodo, kad tokie ieškovo teiginiai yra absoliučiai nepagrįsti ir neatitinkantys tikrovės. Atsakovo teigimu, pirkėjo UAB „Launesta“ vadovo 2017 m. liepos 31 d. pasirašyta, antspauduota ir atsakovui tą pačią dieną el. paštu atsiųsta, taip pat tą pačią diena registruotu paštu atsakovui išsiųsta sutartis patvirtina pirkėjo UAB „Launesta“ valią įsipareigoti pagal šalių suderintomis sąlygomis pasirašomą sutartį ir toks pirkėjo UAB „Launesta“ elgesys atitinka CK 6.173 straipsnyje numatytus akceptui keliamus reikalavimus.
19.9. Atsakovas pažymėjo, kad nors Lietuvos Respublikos įmonių bankroto (toliau - ĮBĮ) 33 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad bankroto administratoriaus sudaroma turto pirkimo– pardavimo sutartis, pardavimo iš varžytynių aktas arba perdavimo aktas yra prilyginami notaro patvirtintai sutarčiai ir yra nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai, tačiau bankroto administratorius negali būti tapatinamas su notaru, pastarasis nevykdo notaro funkcijų bei jo veiksmai nėra ir negali būti tapatūs notaro veiksmams. Dėl šių priežasčių ieškovo ieškinyje pateikti samprotavimai yra deklaratyvūs. Ieškovo teiginiai, kad bankroto administratorius, sudarydamas sandorį, privalo atlikti analogiškus veiksmus, kaip ir notaras, yra absoliučiai nepagrįsti ir neteisėti.
19.20. Atsakovas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad notaras, patvirtinęs nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą perleidimo sandorį ar išdavęs paveldėjimo teisės liudijimą ir (ar) nuosavybės teisės liudijimą, nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo sandorio patvirtinimo ar paveldėjimo teisės liudijimo ir (ar) nuosavybės teisės liudijimo išdavimo privalo perduoti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro tvarkytojui šio sandorio pagrindinius duomenis, būtinus šio įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje numatytai žymai. Atsižvelgdamas į nustatytą teisinį reglamentavimą, atsakovas atkreipė dėmesį, kad nurodytoje teisės normoje aiškiai įvardintas vienintelis subjektas (notaras), kuriam tenka pareiga teikti duomenis Nekilnojamojo turto registrui. Taip pat, atsakovo teigimu, įtvirtinta duomenų teikimo tvarka, tai yra, duomenys apie sudarytus sandorius teikiami centrinio registratoriaus ir Notarų rūmų sudarytos sutarties pagrindu, kadangi Notarų rūmai yra išimtinai tik notarus vienijanti institucija (Notarų rūmų statuto 1 straipsnis). Todėl atsakovo nuomone, bankroto administratorius net neturėtų galimybių įgyvendinti ieškovo cituojamos teisės normos.
19.21. Ieškovas ieškinyje nepagrįstai nurodė, kad pagal priimtą nutarimą jame įtvirtintą 10 proc. avansą privalėjo sumokėti pats pirkėjas, tačiau tai, ieškovo teigimu, nebuvo padaryta. Iš 2017 m. rugpjūčio 3 d. mokėjimo nurodymo matyti, kad avanso sumą sumokėjo UAB „IREC Baltic“, kurią ieškovas įvardijo kaip pašalinį trečiąjį asmenį. Atitinkamai, ieškovo teigimu, pirkėjas neįvykdė dar vieno nutarimu įtvirtinto reikalavimo – nesumokėjo avanso. Tačiau, atsakovas, nesutikdamas su nurodytu teiginiu, nurodo, kad UAB „Launesta“ ir UAB „IREC Baltic“ 2017 m. rugpjūčio 2 d. sudarius susitarimą, visos teisės ir pareigos, kylančios iš sutarties, įskaitant, bet neapsiribojant prievolę sumokėti avansą per sutartyje įtvirtintą terminą, perleistos UAB „IREC Baltic“. Taigi, priešingai negu nurodė ieškovas, UAB „IREC Baltic“ nėra pašalinis trečiasis asmuo – subjektui, kuris susitarimo pagrindu perėmė visas pirkėjo UAB „Launesta“ teises ir pareigas pagal sutartį, kilo pareiga atsakovui sumokėti avansą. Atsakovo nuomone, šių aplinkybių pagrindu akivaizdu, kad ieškovo ieškinyje pateikti samprotavimai apie tai, kad UAB „IREC Baltic“ yra pašalinis asmuo ir dėl to laikytina, kad avansas už turtą yra iki šiol nesumokėtas, yra deklaratyvūs, neteisingi ir nepagrįsti.
Atsiliepimas
19.22. Atsakovo teigimu, juridinio asmens, kuris yra verslo subjektas, siekis įsigyti turtą ar jį parduoti yra įprasti ir teisėti verslo subjektų teisiniai santykiai. Todėl, jeigu viena iš šalių turi įprastus komercinius santykius atitinkantį siekį, šį aplinkybė nesudaro absoliučiai jokio teisinio pagrindo konstatuoti šalių sudarytą sandorį prieštaraujančiu viešąjai tvarkai ir gerai moralei CK 1.81 straipsnio pagrindu.
19.23. Pirkėjui UAB „Launesta“ 2017 m. liepos 31 d. pasirašius sutartį ir išsiuntus ją kitai sutarties šaliai – atsakovui, oferta dėl sutarties sudarymo buvo tinkamai akceptuota ir laikytina, kad sutartis buvo sudaryta 2017 m. liepos 31 d., o pirkėjas UAB „Launesta“ 2017 m. rugpjūčio 2 d., tai yra prieš sudarydamas susitarimą, disponavo abiejų šalių pasirašytu sutarties originaliu egzemplioriumi. Todėl, atsakovo nuomone, visiškai nepagrįsti ieškovo samprotavimai apie tai, kad susitarimo sudarymo metu dar nebuvo sudaryta sutartis.
19.24. Atsakovas nurodo, kad nors priimtu nutarimu nebuvo tiesiogiai įtvirtinta galimybė perleisti pirkėjo teisių ir pareigų pagal sutartį, tačiau tokio perleidimo kreditoriai nedraudė: esminės nutarimu įtvirtintos sąlygos yra Turto pardavimo kaina, pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo terminas, bei kainos už turtą sumokėjimo tvarka ir terminai. Sudarius susitarimą, esminės nutarimu nustatytos Turto pardavimo sąlygos nebuvo pažeistos. Todėl, priešingai negu nurodė ieškovas, susitarimas neprieštarauja nutarimui – susitarimu juridiniam asmeniui perleidus visas teises ir pareigas pagal sutartį.
19.25. Atsakovo teigimu, ieškovas privalėjo pagrįsti visas būtinas actio Pauliana sąlygas, o būtent: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Tačiau, atsakovo teigimu, ieškovas ieškinyje net tik, kad neįrodė visų actio Pauliana privalomų sąlygų, bet jų net nebandė įrodinėti, o apsiribojo tik keliais paviršutiniškais, nelogiškais ir absoliučiai nepagrįstais teiginiais.
19.26. priešingai negu nurodė ieškovas, ginčo sutartis buvo sudaryta pagal visiems kreditoriams ir administratoriui privalomą įmonės 2017 m. liepos 17 d. kreditorių susirinkime priimtą nutarimą. Atitinkamai atsakovas neturėjo jokio teisėto ir pagrįsto pagrindo nesudaryti ginčo sutarties su juridiniu asmeniu, kuris nutarimu nustatytu terminu pasirašė pirkimo–pardavimo sutartį ir sumokėjo nutarimu nustatytu terminu visą Turto pardavimo kainą. Atsakovo nuomone, jeigu jis būtų nepagrįstai atsisakęs sudaryti ginčo sutartį su juridiniu asmeniu pagal minėtą privalomą kreditorių susirinkime priimtą nutarimą, atsakovas ne tik būtų pažeidęs privalomą nutarimą, bet ir Turto pirkimo – pardavimo sutartį būtų turėjęs sudaryti su fiziniu asmeniu už 550 001,00 Eur (įskaitant mokesčius) dydžio sumą. Todėl atsakovas, kaip tik būtų buvęs atsakingas prieš įmonės kreditorius, nes Turtas būtų parduotas už mažesnę kainą nei ginčo sutartimi. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, atsakovas pažymėjo, kad, priešingai negu nurodė ieškovas, ginčo sutartis buvo sudaryta galiojančio ir privalomo vykdyti nutarimo pagrindu, atitinkamai teisėtas ir galiojantis nutarimas turėjo būti įvykdytas, tai yra, atsakovas privalėjo sudaryti ginčo sutartį ir susitarimą, kadangi jam kreditorių komiteto nutarimai yra privalomi (ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 20 punktas).
19.27. Atsakovas nurodo, kad ieškovo, kaip įmonės kreditoriaus teisės, ginčo sutartimi nebuvo pažeistos. Turtas yra įkeistas „Swedbank“, AB, kurio finansinis reikalavimas, užtikrintas Turto hipoteka, sudaro 10 019 125,22 Eur dydžio sumą. Pagal ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalį ir 34 straipsnį įkeitimu ir / arba hipoteka užtikrinti kreditoriaus reikalavimai tenkinami pirmiausia iš lėšų, gautų pardavus įkeistą įmonės turtą, vadinasi, piniginėmis lėšomis, gautomis realizavus Turtą, pirmiausia turi būti ir buvo dengiamas „Swedbank“, AB, finansinis reikalavimas. Atsižvelgiant į tai, kad „Swedbank“, AB, finansinis reikalavimas sudaro 10 019 125,22 Eur dydžio sumą, taip pat atsižvelgiant į tai, kad nutarimu įtvirtinto Turto pardavimo kaina yra 560 000,00 Eur (įskaitant mokesčius), akivaizdu, jog „Swedbank“, AB finansinis reikalavimas, užtikrintas Turto hipoteka, nebus padengtas visa apimtimi, atitinkamai, piniginių lėšų, gautų už Turto pardavimų neužteks kitų eilių kreditoriams, įskaitant, bet neapsiribojant ieškovu. Taigi, priešingai negu deklaruoja ieškovas, ginčo sutartimi ieškovo, kaip kreditoriaus, teisės nebuvo pažeistos – sutartyje nutarimo pagrindu nustatytos ir pirkėjo sumokėtos piniginės lėšos už turtą bus skirtos įmonės hipotekos kreditoriaus „Swedbank“, AB, finansiniam reikalavimui tenkinti. Ieškovas nurodė, kad, jeigu ginčo sutartis nebūtų buvusi sudaryta, Turto pirkimo–pardavimo sutartis turėtų būti sudaroma su fiziniu asmeniu (ieškovu) už 550 001,00 Eur (įskaitant mokesčius). Atitinkamai, įmonės hipotekos kreditoriaus „Swedbank“, AB, finansinis reikalavimas būtų dengiamas mažesne apimtimi, o ieškovo, kaip įmonės kreditoriaus, finansinis reikalavimas vis tiek nebūtų padengtas visa apimtimi ar iš dalies. Taigi, šių aplinkybių pagrindu akivaizdu, jog ieškovo, kaip įmonės kreditoriaus, taip pat kitų kreditorių teisės ir / ar teisėti interesai dėl ginčo sutarties sudarymo negalėjo būti ir nebuvo pažeisti.
20. Atsakovas UAB „IREC Baltic“ procesiniuose dokumentuose prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat prašė paskirti ieškovui A. S. iki 5 000 Eur dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
21. Atsakovas UAB „IREC Baltic“ nurodo šiuos atsiliepimo į pareikštą ieškinį argumentus:
21.1. UAB „IREC Baltic“ pažymėjo, kad tuo atveju, jeigu Turtas būtų parduotas ne juridiniam asmeniui, bet fiziniams asmeniui, tai yra ieškovui, už visą turtą pardavėjas BUAB „Junesta“ būtų gavusi ženkliai mažesnę pinigų sumą nei už Turtą sumokėjo juridinis asmuo. Ši aplinkybė patvirtina, kad ieškovas ieškinį pateikė siekdamas įgyvendinti savo asmeninį turtinį interesą nupirkti Turtą už mažesnę kainą, nei sumokėjo juridinis asmuo. Tačiau, didesnės kainos už parduodamą turtą gavimas atitinka tiek pačios bankrutuojančios bendrovės, tiek jos kreditorių interesus.
21.2. Ieškovas neginčija BUAB „Junesta“ 2017 m. liepos 17 d. kreditorių susirinkimo metu priimtų nutarimų. Tai reiškia, kad ieškovas sutinka ir pritaria kreditorių susirinkime nustatytai Turto pardavimo kainai ekonominio naudingumo aspektu.
21.3. Atsakovo nuomone, kreditorių susirinkime nustatytos nekilnojamojo turto pardavimo tvarkos laikymasis yra privalomas, tačiau minėtos tvarkos priėmimas neapriboja kitų teisės normų galiojimo ir / ar jų taikymo, išskyrus imperatyviai nustatytas elgesio taisykles ir / ar draudimus. Atsakovas pažymi, kad jis, nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų, taip pat nepažeisdamas BUAB „Junesta“ 2017 m. liepos 17 d. kreditorių susirinkimo nutarimų, vadovaudamasis teisių ir pareigų perleidimą reglamentuojančiomis teisės normomis, bei esant BUAB „Junesta“ 2017 m. rugpjūčio 2 d. sutikimui, sudarė su UAB „Launesta“ 2017 m. rugpjūčio 2 d. susitarimą dėl teisių ir pareigų, kylančių pagal 2017 m. liepos 31 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 17/03/31 perleidimo. Pagal šį susitarimą UAB „IREC Baltic“ įgijo visas, kaip pirkėjo, teises ir pareigas, kylančias iš pirkimo–pardavimo sutarties, kurias tinkamai vykdė ir vykdo. Ieškovo pateikta pozicija, kad Turto kainą turėjo sumokėti UAB „Launesta“ yra teisiškai nemotyvuota, prieštaraujanti teisių bei pareigų perleidimo institutą reglamentuojančioms teisės normoms ir atspindi bendrą ieškinio nepagrįstumą.
22. Atsakovas UAB „Launesta“ procesiniuose dokumentuose prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
23. Atsakovas UAB „Launesta“ nurodo šiuos nesutikimo su ieškiniu argumentus:
23.1. UAB „Launesta“ atkreipia dėmesį, kad pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta ir pasirašyta pagal BUAB „Junesta“ bankroto administratoriaus paruoštą ir 2017 m. liepos 28 d. elektroniniu paštu pateiktą sutarties projektą be jokių pakeitimų. Tai reiškia, kad pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaroma pagal pardavėjo interesus ir jo pageidaujamo turinio. Iš to seka, kad BUAB „Junesta“, kaip pardavėjas savo valią dėl pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo išreiškė jau 2017 liepos 28 d., atsiųsdama sutarties projektą atsakovui ir pasiūlydama pasirašyti siunčiamą sutartį. UAB „Launesta“ 2017 liepos 31 d. tiek elektroniniais laiškais, tiek pasirašydama sutartį ir ją pateikdama BUAB „Launesta“, išreiškė ir patvirtino savo valią ir pritarimą dėl sutarties pasirašymo. Todėl sutartis pagal kreditorių nustatytą tvarką tarp pardavėjo BUAB „Junesta“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Ius Positivum“, ir pirkėjo UAB „Launesta“ buvo sudaryta iki 2017 liepos 31 d. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, ieškovo teiginiai dėl sutarties sudarymo vėlesne data nei nurodyta kreditorių susirinkimo patvirtintoje tvarkoje, laikytini deklaratyviais ir jų pagrindu pirkimo–pardavimo sutartis negali būti pripažinta negaliojančia.
23.2. Turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymas su BUAB „Junesta“ yra finansiškai naudingesnis, nes juridinis asmuo už tą patį Turtą sumokėjo didesnę pinigų sumą nei tuo atveju, jei Turtas būtų parduotas fiziniam asmeniui. UAB „IREC Baltic“ pradinę Turto kainos dalį sumokėjo per sutartyje nustatytą terminą, tai yra per tris darbo dienas. Likusią Turto kainos dalį (443 032,66 Eur) UAB „IREC Baltic“ taip pat sumokėjo nepraleisdama sutartyje nustatyto trijų mėnesių galutinio atsiskaitymo termino. Atsakovas pažymi, kad Turto kaina ir jos sumokėjimas atitiko kreditorių nustatytą Turto pardavimo tvarką. Pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta nustatyta tvarka ir terminais. Todėl BUAB „Junesta“ kreditorių susirinkimo 2017 liepos 17 d. protokolas Nr. 13 nebuvo pažeistas. Atsakovo nuomone, tai reiškia, kad sutarties, vėliau susitarimo, sudarymas neturėjo (ir neturi) neigiamų, todėl nei BUAB „Junesta“, nei jos kreditorių interesai nebuvo pažeisti.
23.3. UAB „Launesta“ nuomone, atsižvelgiant į civiliniams santykiams būdingą dispozityvumo principą, šių santykių subjektai gali laisvai susitarti dėl to, kas nėra imperatyviai draudžiama ir gali sudaryti atitinkamus susitarimus. BUAB „Junesta“ 2017 liepos 17 d. kreditorių susirinkimo protokole Nr. 13 nėra nustatyto draudimo ir / ar kitokio apribojimo, draudžiančio teisių ir pareigų pagal Turto Pirkimo–pardavimo sutartį perleidimą. Todėl, darytina išvada, kad tarp UAB „Launesta“ ir UAB „IREC Baltic“ sudarytas susitarimas yra teisėtas ir galiojantis, jo sudarymui pritarė (sutiko) Turto pardavėjas BUAB „Junesta“.
24. Trečiasis asmuo „Swedbank“, AB pateiktu atsiliepimu prašė ieškinio netenkinti. Trečiasis asmuo nurodo šiuos atsiliepimo į pareikštą ieškinį argumentus:
24.1. ieškovas nepagrįstai nurodo, kad ginčo sutartis buvo tariamai sudaryta atgaline data. Atsižvelgiant į atsakovo BUAB „Junesta“ atsiliepime nurodytas faktines aplinkybes, pateiktus teisinius paaiškinimus dėl sutarties ofertos ir akcepto bei atsiliepimo priedus, akivaizdu, kad sutarties šalių valia buvo išreikšta, suderinta ir patvirtinta 2017 m. liepos 31 d., nepažeidžiant kreditorių susirinkime nustatyto sutarties sudarymo termino.
24.2. Kasacinio teismo praktikoje pažymimas vienas esminių bankroto instituto tikslų – iš bankrutuojančios įmonės turto kuo operatyviau ir kiek įmanoma daugiau tenkinti kreditorių patvirtintus finansinius reikalavimus. Taip pat, bankroto procese pažymimas ekonominio naudingumo aspektas, kad bankrutuojanti įmonė ir jos kreditoriai gautų didesnę ekonominę naudą ir didesne apimtimi tenkintų kreditorių reikalavimus, bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turtas turi būti parduodamas kuo didesne kaina. Atsižvelgiant į tai, kad juridinis asmuo už Turtą sumokėjo didesnę kainą, nei būtų mokėjęs pirkėjas fizinis asmuo, akivaizdu, kad pareiškimas prieštarauja tiek ieškovo nurodomiems, tiek ir kasacinio teismo praktikoje įtvirtintiems esminiams bankroto instituto principams bei aspektams. Ši aplinkybė leidžia pagrįstai manyti, kad ieškovo elgesys, pareiškiant ieškinį, prieštarauja ne tik teisės normoms (jų taikymo praktikai), bet ir yra nesąžiningas BUAB „Junesta“ ir jos kreditorių atžvilgiu, dėl tos priežasties, kad ieškiniu siekiama sukurti tokią situaciją, kuomet BUAB „Junesta“ ir jos kreditoriai gautų mažesnę pinigų sumą, nei šiuo metu yra sumokėjęs pirkėjas.
24.3. Trečiasis asmuo „Swedbank“, AB, pažymi, kad visa Turto įsigijimo kaina yra sumokėta. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad ieškinio tenkinimo atveju jis turėtų finansinių galimybių tinkamai sumokėti Turto kainą.
24.4. Kadangi UAB „Launesta“ tinkamai įvykdė BUAB „Junesta“ 2017 m. liepos 17 d. kreditorių susirinkimo nutarimus ir iki 2017 m. liepos 31 d. susitarė dėl esminių Turto pirkimo sąlygų, pasirašytus sutarties egzempliorius išsiuntė registruotu paštu BUAB „Junesta“, kuri, gavusi BUAB „Junesta“ 2017 m. rugpjūčio 2 d. sutikimą, turėjo teisę su UAB „IREC Baltic“ pasirašyti 2017 m. rugpjūčio 2 d. susitarimą dėl teisių ir pareigų, kylančių pagal 2017 m. liepos 31 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 17/03/31 perleidimo. Todėl susitarimu UAB „IREC Baltic“ įgijo visas, kaip pirkėjo, teises ir pareigas pagal Pirkimo–pardavimo sutartį, kurias tinkamai įvykdė ir sumokėjo visą Turto kainą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
III. Sprendimo argumentai
29. Bylos medžiaga patvirtina, kad BUAB ,,Junesta“ 2017 m. liepos 17 d. įvykusio įmonės kreditorių susirinkimo metu kreditorių dauguma trečiu darbotvarkės klausimu buvo priimtas nutarimas dėl įkeisto nekilnojamojo turto pardavimo tvarkos: 1) BUAB „Junesta“ nuosavybės teise priklausantį Turtą, parduoti juridiniam asmeniui už 560 000,00 Eur (įskaitant mokesčius); 2) galutinė pardavimo kaina paskirstoma - nekilnojamasis turtas, esantis Buivydiškių k., Vilnius (PVM objektas), sudaro 69,70 % kainos, o nekilnojamasis turtas, esantis Talino g. 2, Vilnius (ne PVM objektai), sudaro 30,30 % kainos; 3) pirkimo–pardavimo sutartis su juridiniu asmeniu turi būti pasirašyta ne vėliau kaip iki 2017 m. liepos 31 d.; jeigu pirkimo–pardavimo sutartis nepasirašoma iki nurodyto termino, laikoma, kad juridinis asmuo atsisakė sudaryti pirkimo - pardavimo sutartį, o teisę įsigyti Turtą pereina fiziniam asmeniui; 4) 10 % avansas sumokamas per 3 darbo dienas nuo pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo dienos, lėšas pervedant į įmonės banko sąskaitą; avansas laikomas sumokėtu, kai pinigų suma yra įskaitoma į įmonės nurodytą banko sąskaitą; tuo atveju, jeigu likusi kainos dalis nesumokama per 3 mėn. nuo pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo, avansas negrąžinamas; negrąžintas avansas yra laikomas minimalia neginčijama įmonės patirtų nuostolių suma, kurią pirkėjas turi kompensuoti, nereikalaujant nuostolių dydį patvirtinančių įrodymų; 5) jeigu nutarime nurodytais terminais nesumokamas avansas ir / ar nesumokama visa kaina, pirkimo–pardavimo sutartis nutraukiama; 6) jeigu pirkimo–pardavimo sutartis nesudaroma su juridiniu asmeniu iki nurodyto termino pabaigos (19.1.3 papunktis) arba jeigu pirkimo–pardavimo sutartis su juridiniu asmeniu nutraukiama, turtas parduodamas fiziniam asmeniui už 550 001,00 Eur (įskaitant mokesčius); 7) pirkimo–pardavimo sutartis su fiziniu asmeniu turi būti pasirašyta ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo 5.3 papunktyje nurodyto termino pabaigos (t. y., jeigu pirkimo - pardavimo sutartis nesudaroma su juridiniu asmeniu iki 2017 m. liepos 31 d.), arba ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo su juridiniu asmeniu dienos; 8) sudarant pirkimo–pardavimo sutartį su fiziniu asmeniu taikomi 19.1.2, 19.1.4 ir 19.1.5 papunkčiai.
30. Kaip nurodo atsakovas BUAB ,,Junesta“, atsižvelgdamas į 2017 m. liepos 17 d. priimtą kreditorių susirinkime nutarimą darbotvarkės trečiuoju klausimu, parengė Turto pirkimo-pardavimo sutarties projektą ir jį pateikė juridiniam asmeniui - atsakovui UAB ,,Launesta“, kuris buvo pasiūlęs 560 000 Eur Turto pardavimo kainą; taip pat suderinus Turto pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas, UAB ,,Launesta“ elektroniniu paštu 2017-07-31 atsakovui (BUAB ,,Junesta“) nurodė, kad pasirašys Turto pirkimo-pardavimo sutartį ir ją tą pačią dieną pristatys atsakovui. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, būtent iš atsakovo BUAB ,,Junesta“ pateikto elektroninio susirašinėjimo tarp sutarties šalių, Turto pirkimo-pardavimo sutartis buvo išsiųsta atsakovui BUAB ,,Junesta“ registruotu paštu – 2017-07-31 16:49 rašytas elektroninis laiškas patvirtina, kad UAB ,,Launesta“ akceptavo atsakovo BUAB ,,Junesta“ 2018-07-28 siųstą sutarties projektą ir nurodė, kad sutartį pristatys iki 2018-07-28 18.00 val.; 2017-07-31 21:26 elektroninis laiškas patvirtina, kad 2018-07-31 pirkėjas išsiuntė pasirašytus Turto pirkimo-pardavimo sutarties egzempliorius registruotu paštu adresu Jogailos g. 7, Vilnius; be to, kaip matyti iš šiame laiške nurodyto pridedamo priedo, buvo pateikta pasirašytos sutarties skenuota versija. Atsakovo BUAB ,,Junesta“ atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad 2017-08-02 gavo UAB ,,Launesta“ 2017-07-31 registruotu paštu išsiųstus originalius Turto pirkimo-pardavimo sutarties egzempliorius, juos pasirašė ir perdavė Turto pirkėjui priklausančius pasirašytus sutarties egzempliorius.
31. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo teigti, kad ginčo Turto pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta 2017-07-31 datai, nes būtent priešingai, pirkėjas UAB ,,Launesta“ 2017-07-31, t. y. iki kreditorių susirinkimo metu priimtu nutarime nustatyto termino pabaigos, pasirašydamas sutartį ir ją išsiųsdamas kitai sutarties šaliai – BUAB ,,Junesta“, išreiškė valią įsigyti Turtą (CK 6.173 str.). Priešingi ieškovo aiškinimai ir susiklosčiusios situacijos vertinimas yra laikytinas nepagrįstas, nes ieškovo nurodytos aplinkybės – UAB ,,Launesta“ iki 2017-07-31 neišreiškė valios sudaryti sutarties ar sutartis buvo sudaryta atgaline data – yra neįrodytas jokiais byloje esančiais duomenimis, nes, kaip minėta, į bylą pateikti įrodymai būtent patvirtina atsakovės UAB ,,Launesta“ sutarties iki 2017-07-31 pasirašymo ir išsiuntimo registruotu paštu kitai sutarties šaliai aplinkybes.
32. Taip pat, teismo vertinimu, nepagrįsti ieškovo argumentai, jog sutarties duomenys nebuvo perduoti nekilnojamojo turto viešajam registrui ir tai patvirtina sutarties sudarymo aplinkybes ne pagal kreditorių susirinkime priimtame nutarime nustatytus terminus. Visų pirma, Įmonių bankroto įstatymo 33 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad bankroto administratoriaus sudaroma turto pirkimo–pardavimo sutartis, pardavimo iš varžytynių aktas arba perdavimo aktas yra prilyginami notaro patvirtintai sutarčiai ir yra nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai, tačiau sutiktina su atsakovų pozicija, jog bankroto administratorius negali būti tapatinamas su notaru, t. y. bankroto administratoriui priskiriant notarų vykdomas funkcijas, yra nepagrįsti ir neteisėti. Antra, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog notaras, patvirtinęs nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą perleidimo sandorį ar išdavęs paveldėjimo teisės liudijimą ir (ar) nuosavybės teisės liudijimą, nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo sandorio patvirtinimo ar paveldėjimo teisės liudijimo ir (ar) nuosavybės teisės liudijimo išdavimo privalo perduoti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro tvarkytojui šio sandorio pagrindinius duomenis, būtinus šio įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje numatytai žymai. Taigi, esant tokiam nustatytam reglamentavimui, laikytina, kad tik notaras turi pareigą teikti duomenis viešajam registrui.
33. Bylos medžiaga patvirtina, kad bylos šalys – atsakovai UAB ,,Launesta“ ir UAB ,,IREC Baltic“ 2017-08-02 sudarė susitarimą, pagal kurį visos teisės ir pareigos, kylančios iš Turto pirkimo-pardavimo sutarties, įskaitant, bet neapsiribojant prievole sumokėti avansą per sutartyje įtvirtintą terminą, perleistos UAB ,,IREC Baltic“, todėl nėra jokio teisinio pagrindo laikyti, kad pagal Turto pirkimo-pardavimo sutartį 10 proc. avansas nebuvo sumokėtas, kaip 2017-08-03 mokėjimo nurodymas patvirtina, jog avanso sumą sumokėjo UAB ,,IREC Baltic“ ir pagal sutartyje numatytą terminą – per 3 darbo dienas nuo sutarties sudarymo.
34. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, laikytina, kad ieškovas neįrodė, jog ginčo Turto pirkimo-pardavimo sutartis yra niekinė ir negaliojanti pagal CK 1.81 straipsnio nuostatas.
35. Taip pat, teismo vertinimu, nėra pagrindo laikyti, jog tarp atsakovų UAB ,,Launesta“ ir UAB ,,IREC Baltic“ sudarytas susitarimas dėl teisių ir pareigų perleidimo pagal Turto pirkimo-pardavimo sutartį yra prieštaraujantis viešajai tvarkai ir gerai moralei pagal CK 1.81 straipsnio nuostatas. Visų pirma, ta aplinkybė, jog kreditorių susirinkimo nutarime nebuvo numatyta galimybė perleisti teisių ir pareigų pagal Turto pirkimo-pardavimo sutartį, nepaneigė atsakovo UAB ,,Launesta“ teisės perleisti visas teises ir pareigas pagal Turto pirkimo-pardavimo sutartį, tuo labiau kai esminės nutarimo sąlygos nebuvo nei pakeistos ar panaikintos, nes būtent atsakovas UAB ,,IREC Baltic“ susitarimu perėmė visas teises ir pareigas, kylančias iš Turto pirkimo-pardavimo sutarties, ir galiausiai jas tinkamai įvykdė. Antra, esant byloje nustatytoms aplinkybėms, jog pirkėjas UAB ,,Launesta“ 2017-07-31 pasirašė sutartį ir pasirašytus sutarties egzempliorius tą pačią dieną išsiuntė atsakovui BUAB ,,Junesta“ tiek elektroniniu paštu, tiek ir registruotu paštu, ir atsakovas BUAB ,,Junesta“ 2017-08-02 gavus registruotu paštu pirkėjui UAB ,,Launesta“ priklausančius pasirašytus sutarties egzempliorius, tą pačią dieną perdavė pirkėjo atstovei, nėra pagrindo teigti, jog ginčijamo susitarimo metu nebuvo sudaryta Turto pirkimo-pardavimo sutartis, dėl ko iš jos negalėjo kilti jokių teisių ir pareigų, kurias galėtų perleisti UAB ,,Launesta“. Taigi, atsižvelgiant į tai, jog ginčijamu susitarimu dėl reikalavimo teisių ir pareigų perleidimo, esminės kreditorių susirinkimo teisės ir pareigos nebuvo pakeistos ar panaikintos, taip pat ginčijamu susitarimu teisių perėmėjas – UAB ,,IREC Baltic“ įsipareigojo vykdyti Turto pirkimo-pardavimo sutarties nuostatas pagal priimtą nutarimą, nėra pagrindo išvadai, jog ginčijamas susitarimas yra prieštaraujantis viešajai tvarkai ir gerai moralei pagal CK 1.81 straipsnio nuostatų prasmę.
36. Ieškovas nurodo, kad jis yra BUAB ,,Junesta“ kreditorius ir turi teisę ginčyti minėtus sandorius, nes atsakovas BUAB ,,Junesta“ tokių sandorių sudaryti neprivalėjo ir ginčijami sandoriai pažeidė ieškovo kaip kreditoriaus teises. Be to, teigia, kad jis kaip kreditorius, vis dar negavo jokių piniginių lėšų iš BUAB ,,Junesta“ atsakovo UAB ,,Launesta“ pervestų piniginių lėšų už įsigytą turtą ir ateityje šių lėšų negaus, nes turtą BUAB ,,Junesta“ perpardavė atsakovui UAB ,,IREC Baltic“, sudarydamas 2017-08-02 susitarimą dėl teisių ir pareigų perleidimo. Teigia, kad BUAB ,,Junesta“ bankroto administratorius turėjo kitą galimybę parduoti ginčo turtą ir fiziniam asmeniui, kaip numatyta kreditorių susirinkimo nutarime. Tačiau teismas su šiais ieškovo argumentais nesutinka ir laiko juos visiškai nepagrįstais.
37. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išskyręs tokias actio Pauliana tenkinimo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtinas visų nurodytų sąlygų visetas. Nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo sandorį pripažinti negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 26 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-25/2012).
37. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju ieškovas, nors nurodė, kad ginčija sandorių teisėtumą pagal CK 6.66 straipsnio nuostatas, tačiau iš esmės net neįrodinėjo nurodytų actio Pauliana tenkinimo sąlygų. Visų pirma, nepagrįsti ieškovo argumentai, jog ginčo sandoris pažeidė ieškovo kaip kreditoriaus interesus, nes jis vis dar negavo jokių piniginių lėšų, kurias turėjo pervesti atsakovas UAB ,,Launesta“, nes, kaip matyti iš bylos medžiagos, parduotas ginčo sutartimis Turtas buvo įkeistas trečiajam asmeniui ,,Swedbank“, AB, kurio finansinis reikalavimas yra užtikrintas Turto hipoteka ir sudaro 10 019 125,22 Eur dydžio sumą. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 33 straipsnio 6 dalį ir 34 straipsnį įkeitimu ir / arba hipoteka užtikrinti kreditoriaus reikalavimai tenkinami pirmiausia iš lėšų, gautų pardavus įkeistą įmonės turtą, todėl akivaizdu, kad piniginėmis lėšomis, gautomis iš realizuoto Turto, pirmiausia turi būti atsiskaitoma su ,,Swedbank“, AB. Vien ta aplinkybė, kad ,,Swedbank“, AB finansinis reikalavimas sudaro 10 019 125,22 Eur dydžio sumą, ir atsižvelgiant į kreditorių susirinkimo nutarimu įtvirtintos Turto pardavimo kainos dydžio – 560 000 Eur (įskaitant mokesčius), trečiojo asmens ,,Swedbank“, AB finansinis reikalavimas, užtikrintas Turto hipoteka, nebus padengtas visa apimtimi, ir tuo labiau piniginių lėšų, gautų už parduotą Turtą neužteks kitų eilių kreditoriams, tame tarpe ir ieškovui. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nėra pagrindo teigti, jog ginčijami sandoriai pažeidžia ieškovo, kaip BUAB ,,Junesta“ kreditoriaus teises. Galiausiai, net ir bankroto administratoriui sudarius sutartį su fiziniu asmeniu už 550 001,00 Eur (įskaitant mokesčius), atitinkamai hipotekos kreditoriaus ,,Swedbank“, AB finansinis reikalavimas būtų dengiamas mažesne apimtimi, o ieškovo, kaip kreditoriaus, finansinio reikalavimo bet kuriuo atveju nebūtų galimybės padengti nei iš dalies, nei visa apimtimi.
38. Pagal CK 6.66 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad dvišalį atlygintinį sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu galima tik tuo atveju, jei trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises. Tačiau ieškovas šiuo nagrinėjamu atveju nenurodė nei vienos aplinkybės ir nepateikė ją pagrindžiančių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti atsakovo UAB ,,Launesta“ nesąžiningumą pagal CK 6.66 straipsnio 2 dalies nuostatų prasmę, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises.
39. Taigi, atsižvelgiant į tai, jog Turto pirkimo-pardavimo sutartimi Turtas buvo parduotas už kreditorių nutarimu nustatytą Turto pardavimo kainą, kas būtent visiškai atspindi kreditorių valią, nėra pagrindo išvadai, jog egzistuoja actio Pauliana taikymo sąlyga – ginčijami sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises. Taip pat nėra pagrindo išvadai, jog egzistavo actio Pauliana taikymo sąlyga, jog skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamų sandorių, kadangi, kaip matyti iš bylos medžiagos, pagal kreditorių susirinkime priimtą nutarimą atsakovas BUAB ,,Junesta“ privalėjo vykdyti minėtą nutarimą, kuris yra privalomas pagal Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 20 punkto ir 24 straipsnio 4 dalies nuostatas. Kaip minėta, ieškovas nenurodė nė vienos aplinkybės, kuo pasireiškė atsakovo UAB ,,Launesta“ nesąžiningumas, ir kitų iš esmės actio Pauliana sąlygų ieškovas net neįrodinėjo, kas nesudaro teisinio pagrindo naikinti ginčo susitarimus pagal CK 6.66 straipsnio nuostatas, todėl ieškinys yra atmestinas (CK 178 str.).
39. Atsakovas UAB ,,I. B.“ prašo skirti ieškovui iki 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Teismas pažymi, kad pagal CPK 7 str. 2 d. nuostatas šalims numatyta pareiga sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Teismo nuobaudos gali būti skiriamos byloje dalyvaujantiems asmenims, jų atstovams ir kitiems proceso dalyviams tuo atveju, kai pastarieji asmenys netinkamai vykdo savo procesines pareigas ar piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Baudą teismas gali skirti tik CPK numatytais atvejais ir jame nustatyto dydžio (CPK 106 str.). CPK 95 str. 1 d. nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį, kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius. Pagal CPK 95 str. 2 d., teismas nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama dalyvaujančiam byloje asmeniui. Šių teisės normų turinio analizė suponuoja išvadą, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį numatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę (Lietuvos apeliacinio 2015 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-540-330/2015). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K3-146/2013). Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatyta tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2682/2013). Ieškovas kreipėsi į teismą siekdamas apginti jo manymu pažeistus interesus. Tai, kad ieškovo ieškinį teismas atmetė, nereiškia, jog ieškovas piktnaudžiavo savo teise, nes piktnaudžiavimas teise pasireiškia ne kreipimusi į teismą, o konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimu. Teismo vertinimu, ieškovo kreipimasis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo nelaikytinas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, todėl prašymas dėl baudos skyrimo ieškovui netenkinamas.
40. Vadovaujantis CPK 150 straipsnio 2 dalimi, teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą turi išspręsti sprendimu. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovo ieškinys atmestas, atsakovų atžvilgiu Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 20 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos įsiteisėjus teismo sprendimui.
41. CPK 93 straipsnio l dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Pagal CPK 98 str. 1 d., šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str. 2 d.). Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant LR Teisingumo ministro 2004-04-02 patvirtintas rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Atmetus ieškinį, iš ieškovo atsakovui BUAB ,,Junesta“ priteistinos 1694 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos, susijusios su advokato pagalba – už procesinių dokumentų parengimą, kt., kurios iš esmės neviršija minėtų rekomenduojamų priteistinų užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalių dydžių, taip pat iš ieškovo valstybės naudai priteistinos 15,00 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 ir 293 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Iš ieškovo A. S. priteisti atsakovui BUAB ,,Junesta“ 1694 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atstovo pagalba.
Iš ieškovo A. S. priteisti valstybės naudai 15 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Atsakovo UAB ,,IREC Baltic“ prašymą dėl baudos skyrimo atmesti.
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 20 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per šį apygardos teismą.