Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

asmeniui, kuriam taikytinos priverčiamosios medicinos priemonės S. M., jo gynėjui Gerardui Višinskiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Utenoje, LR pilietis, aukštojo klasių išsilavinimo, nevedęs, dirba pats sau programuotoju, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas,

perduotas teismui dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo kaltinant padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. M. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti laikė narkotinę medžiagą, o būtent:

Jis , neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko iki 2013-06-19 apie 02:20 val., neteisėtai su savimi laikė 4,050 g. narkotinės medžiagos kanapių dervos, kurią minėtu laiku policijos pareigūnų sulaikymo metu, Vilniuje, Vokiečių g. 6, išmetė, tačiau policijos pareigūnai šalia jo surado ir paėmė jam priklausantį minėtą kiekį narkotinės medžiagos kanapių dervos.

Asmuo, kuriam siūloma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, S. M. teismo posėdyje prisipažino padaręs prokuroro nutarime nurodytus veiksmus. Teismo posėdyje paaiškino, kad įvykio vakarą buvo 3 baruose, sutiko apie 20 žmonių, visko neprisiminė dėl savo ligos. Teigė, jog daro prielaidą, kad jis padarė nutarime nurodytus veiksmus. Birželio mėn. dirbo Denim Solutions, išėjo į miestą, buvo baruose, neprisiminė, su kuo bendravo. Policiją jį sustabdė Vokiečių g., priėjo iš nugaros, apklausė ir nuvežė į 3 PK. Policija iš jo paėmė narkotinę medžiagą, dėl jos apklausė. Kaip prie jo priėjo policijos pareigūnai, narkotinę medžiagą turbūt išmetė. Kur juos laikė ir iš kur gavo, negalėjo pasakyti. Prieš įvykį narkotines medžiagas retkarčiais pavartodavo, gal 2-3 kartus, po įvykio jų nevartoja. Mirus tėvui, atsirado nuotaikų kaita, sunkesniais etapais, vartodavo alkoholį, šiuo metu gydosi pas psichiatrę D., pas kurią kreipėsi dėl pasikartojančios depresijos. Pas ją gydėsi iki 2013 m. Nuo 2013 m. iki 2015 m. niekur nesigydė. Jaučiasi normaliai, turi du darbus, vartoja reikiamus medikamentus. Gydytojos išrašyti vaistai yra nuo depresijos. Agresyvus niekada nebuvo. Savaitgaliais žaidžia krepšinį, su draugaus rengia projektą. Draugai su juo bendrauja, nepaisant jo ligos. Mano, kad jam nereikalingas ambulatorinis stebėjimas, nes lankosi pas gydytoją, vartoja vaistus, o ambulatorinis stebėjimas pakenktų jo darbui, nes visi kreivai žiūri į žmones, kurie turi psichinių sutrikimų. Be to, darbo reikalaus važinėja į Olandiją, todėl gydymas trukdytų išvykoms. Į užsienį važiuoja kas du mėnesius ir būna ten apie du mėnesius. Nuo 2013 iki 2015 m. jam gydymo nereikėjo, todėl negali pateikti jokių gydymosi dokumentų.

Ligai paūmėjus nieko nesinori daryti, tai trunka 3-4 mėnesius, tokiu periodu bando užimti save darbais arba kreipiasi į specialistą. Dėl ligos jo gyvenimas nepastovus. Ji darbui netrukdo, gal būna sunku jį išlaikyti, nes tada ieškosi naujų darbų. Liga kažkiek turi įtakos bendravimui su žmonėmis. Mano, kad liga turi įtakos pažeidimų darymui, kadangi ne visada objektyviai vertina savo sprendimus, paskui dėl to gailisi. Per ilgesnį ligos periodą negali išlaikyti darbo, pradeda mažiau bendrauti su žmonėmis. Alkoholiu šiuo metu nepiktnaudžiauja. Kanapių vartojimas turėjo įtakos ligos paūmėjimui. Šiuo metu yra išgijęs nuo narkotinių medžiagų vartojimo. Nenori, kad būti paskirto priverčiamosios medicinos priemonės, mano, kad sugebėtų gydytis privačiai ir laiku eiti pas gydytoją.

Apklaustas kaip liudytojas Ž. B. teismo posėdyje paaiškino, kad paryčiais ar naktį sustabdė įtartiną asmenį, su juo bendravo. Asmuo iš kišenės išmetė narkotinę medžiagą žolę. Kadangi vietoje negalėjo nustatyti, ar tai tikra narkotinė medžiagą, asmenį pristatė į PK. Įtariamojo sulaikymo vietoje buvo ir daugiau asmenų. Įtariamasis sukėlė įtarimą ne dėl narkotikų. Narkotinė medžiaga buvo supakuota į polietileną. Įvykio vietoje buvo visai dl kitos priežasties, ne dėl narkotikų ieškojimo. Tiesiog M. ėjo pro juos užsidėjęs ant galvos kapišoną ir tai jiems sukėlė įtarimą, jie pagalvojo, kad tai įtariamasis, kurio ieškojo. Liudytojo subjektyvia nuomone M. buvo apsvaigęs. Kai vežė jį į PK, jis kalbėjo, jog nesąmonė, kad Lietuvoje negalima rūkyti žolės. Specialiosios priemonės prieš jį panaudotos nebuvo, nes jis nekėlė grėsmės nei sau, nei kitiems.

Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu bei liudytojo tarnybinį pranešimą (b. l. 12, 11), Ž. B. patvirtino, kad juose nurodytos aplinkybės yra teisingos.

Iš 2013-06-19 tarnybinio pranešimo matyti, jog 2013-06-19 apie 2.20 val. Vokiečių g. Vilniuje, pas pil. S. M. aptikta celofaninis įpakavimas su neaiškios kilmės medžiaga, panašia į narkotines medžiagas (b. l. 7).

Iš Ž. B. 2013-06-19 tarnybinio pranešime nurodoma, kad 2013-06-19 apie 2 val. 20 min. buvo pastebėtas įtartinas asmuo, kurį sustabdžius jis pasimetė, pasidarė neramus, paprašius pateikti asmens dokumentą, asmuo kišo ranką į kišenę ir iš kišenės kažką ant žolės išmetė. Tai buvo neaiški rudos spalvos medžiaga, įpakuota celofaniniame įpakavime matyti. Asmuo buvo pastebėtas Vilniaus mieste. Vokiečių g. 6, paaiškėjo, kad tai buvo S. M., jis buvo pristatytas į 3 PK, prie tarnybinio pranešimo pridėta rudos spalvos įtariamai narkotinė medžiaga, celofaniniame įpakavime (b. l. 11).

Iš 2013-06-20 specialisto išvados Nr. T-N 1281/13(01) matyti, kad S. M. šlapime, paimtame 2013-06-19 03:40 val., rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties ir 1,48 promilės etilo alkoholio (b. l. 17), o medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 840 S. M. nustatytas mišrus apsvaigimas narkotine (kanabinoidai) medžiaga ir alkoholiu (b. l. 18).

Pas S. M. rasta medžiaga buvo pateikta specialistui ir 2013-07-22 specialisto išvada Nr. 140-(3226)-ISI-3754 nustatyta, kad tai yra rudos spalvos kietos medžiagos fragmentas, supakuotas į bespalvę plastikinę pakuotę, 2013-06-19 rastas ir paimtas Vilniuje, Vokiečių g. 6, pas S. M., yra narkotinė medžiaga – kanapių derva, kurios masė yra 4,050 g (b. l. 21-22).

2013-12-10 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi S. M. paskirta ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė (b. l. 81-82), kurią atlikus surašytas teismo psichiatrijos, ekspertizės aktas, kuriame nurodyta, jog S. M. nuo 2011 m. diagnozuotas lėtinis psichikos sutrikimas – šizoafektinis sutrikimas, manijos tipas. S. M. jam inkriminuojamos veikos padarymo metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – šizoafaktiniu sutrikimu, mišraus tipo apsunkintu mišraus apsvaigimo nuo narkotinių medžiagų iš kanapių ir alkoholio, dėl tuometinės psichikos būklės jis negalėjo visiškai suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio ir valdyti savo veiksmų (BK 18 straipsnis). S. M. šiuo metu serga lėtiniu psichikos sutrikimu- šizoafaktiniu sutrikimu, mišraus tipo, kuris šiuo metu yra dalinėje remisijoje, dėl dabartinės psichikos būklės jis gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Su S. M. dėl dabartinės psichikos būklės galima atlikti tyrimo veiksmus, jis gali būti apklausiamas bei duoti parodymus, gali dalyvauti teisminiame bylos nagrinėjime, bylos proceso metu suvokti su juo atliekamų veiksmų ir savo veiksmų esmę bei juos valdyti. Kadangi S. M. serga lėtiniu psichikos sutrikimu – šizoafektiniu sutrikimu, mišraus tipo, kuriam būdingi pasikartojantys manijos ar depresijos epizodai, tikslingas pastovus palaikomasis gydymas psichotropiniais vaistai, todėl rekomenduojama jam skirti priverčiamąsias medicinos priemones – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (b. l. 131-134).

Teismo posėdyje apklausta ekspertė Z. K. patvirtino duotą ekspertizės išvadą, papildomai nurodė, kad S. M. serga lėtiniu psichikos sutrikimu, kuris diagnozuotas nuo 2011 m,. Jis sirgo nusikaltimo metu, negalėjo valdyti savo veiksmų. Ekspertizės atlikimo metu taip pat sirgo, susirgimas buvo dalinėje remisijoje, tuo metu galėjo suvokti savo elgesį. Kadangi jo veiksmai pasireiškia manija, depresija, jam reikalingas gydymas psichotropiniais vaistais, jam reikia ambulatorinio stebėjimo. Kai psichikos liga sergantis asmuo nusikalsta, jie visada siūlo gydymą. S. M. yra nekritiškas savo ligai, nevartoja pastoviai medikamentų. Ligos paūmėjimo metu jis gali būti pavojingas sau ir kitiems. Jam būdinga šizofrenijos požymiai, tokie ligoniai būna pavojingiausi. Šizofrenijos požymiai yra haliucinacijos, mąstymo sutrikimai, kliedesiai. Ekspertizės metu šių požymių nebuvo. Tyrimo metu jis nebuvo pavojingas visuomenei. S. M. rekomenduoja pastovų ambulatorinį stebėjimą, nes tai užtikrins nuolatinį vaistų vartojimą. S. M. liga gali būti pagydoma. Reikia stebėti asmenį tris metu, jeigu nėra jokių nukrypimų, tada asmuo vadinasi sveikas. S. M. ligos stebėjimas gali būti vykdomas ir savarankiškai gydantis, tačiau kas garantuos, kad žmogus kreipsis pas gydytoją, prasidėjus ligos paūmėjimui. Ligos paūmėjimo prognozuoti neįmanoma, tai priklauso nuo medžiagų apykaitos. Ligai paūmėjus prasideda manijos, hipomanijos pasireiškimas, asmuo pradeda daugiau vartoti alkoholio, narkotikų.

Įvertinus šių teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą darytina išvadą, jog bylos nagrinėjimo metu pasitvirtino aplinkybės, jog buvo padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika, numatyta BK 259 straipsnio 1 dalyje, ir kad šias veikas padarė S. M.. Tai patvirtina liudytojo Ž. B. parodymai, tarnybinis pranešimas, specialisto išvados, medicininės apžiūros apsvaigimui nustatyti aktas, paties S. M. parodymai ir kita bylos medžiaga. Policijos pareigūnai sustabdė patikrinti S. M., kuris pateikdamas policijos pareigūnams dokumentus iš kišenės išmetė paketą su rudos spalvos medžiagą, kuri remiantis specialisto išvada, yra narkotinė medžiaga, t. y. kanapių derva. S. M. buvo nustatytas apsvaigimas nuo narkotinės medžiagos – kanabinoidų ir alkoholio. Byloje ištirti įrodymai tarpusavyje sutampa, patvirtina ir papildo vieni kitus, todėl nustatytos aplinkybės dėl padarytos veikos ir jas padariusio asmens yra įrodytos visiškai, abejonių dėl jų nėra.

Iš byloje esančio teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 78TPK-236/2014 matyti, kad S. M. jam inkriminuotos veikos padarymo metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – šizoafektiniu sutrikimu, mišraus tipo, apsunkintu mišraus apsvaigimo nuo narkotinių medžiagų iš kanapių ir alkoholio, dėl tuometinės psichikos būklės jis negalėjo visiškai suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio ir valdyti savo veiksmų. Šiuo metu S. M. taip pat serga lėtiniu psichikos sutrikimu- šizoafaktiniu sutrikimu, mišraus tipo, tačiau jis šiuo metu yra dalinėje remisijoje, todėl dėl dabartinės psichikos būklės jis gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti.

Kadangi S. M. veikos padarymo metu sirgo psichikos liga, kuri be to dar buvo apsunkinta mišraus apsvaigimo narkotinėmis medžiagomis ir alkoholiu, dėl ko jis negalėjo visiškai suvokti pavojingo savo nusikalstamų veiksmų pobūdžio ir visiškai valdyti savo veiksmų, todėl yra pagrindas pripažinti, kad S. M. BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė būdamas ribotai pakaltinamas (BK 18 straipsnio 1 dalis). Jo padarytas nusikaltimas yra nesunkus (BK 11 straipsnis).

BK 18 straipsnio 2 dalis numato, kad asmuo, padaręs nesunkų nusikaltimą ir teismo pripažintas ribotai pakaltinamu, atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, tačiau bausmė jam gali būti švelninama remiantis BK 59 straipsniu, arba jis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jam taikomos BK 67 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės arba šio kodekso 98 straipsnyje numatytos priverčiamosios medicininės priemonės. Atsižvelgiant į S. M. asmenybę – neteistas, dirbantis, baustas administracine tvarka, taip pat atsižvelgiant į jo padarytą nusikaltimą – nesunkų nusikaltimą, kuris susijęs su narkotinių medžiagų vartojimų, kurį taip pat provokuoja jo liga, teismas mano, jog šiuo atveju yra pagrindo S. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl padaryto nusikaltimo, numatyto BK 259 straipsnio 1 dalyje, bei spręsti klausimą dėl baudžiamojo ar priverčiamųjų medicininio poveikio priemonių taikymo. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam diagnozuotas šizoafektinis sutrikimas mišraus tipo, kuriam būdingi pasikartojantys manijos ar depresijos epizodai, ligos paūmėjimo metu būdingi šizofrenijos požymiai, ligos paūmėjimo metu S. M. gali būti pavojingas sau ir kitiems, jam reikalingas pastovus palaikomasis gydymas psichotropiniais vaistais, todėl įvertinus visas šias aplinkybes, teismas mano, kad šiuo atveju yra pagrįsta ir tikslinga paskirti S. M. BK 98 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme, klausimas spręstinas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 1-5 punktais.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17, 98 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Pripažinti, kad S. M. nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje padarė būdamas ribotai pakaltinamas (BK 18 straipsnio 1dalis) ir remiantis Lietuvos Respublikos BK 18 straipsnio 2 dalimi S. M. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymo atleisti bei taikyti jam priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Daiktus, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti- plastikinę pakuotę voke, saugomus Vilniaus apskrities VPK Logistikos skyriaus centrinėje daiktinių įrodymų saugykloje, esančioje Vilniuje, Biuvydiškių g. 19, nutarčiai įsiteisėjus sunaikinti.

S. M. paskirtą kardomąją priemonę užstatą iki nutarties vykdymo palikti galioti, pradėjus nutartį vykdyti panaikinti, o užstatą grąžinti užstato davėjui – N. M., a.k. (duomenys neskelbtini)

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.