Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. T. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys L. P., T. I., A. I., N. I., M. D., I. K., J. U., notarė J. D..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 153 straipsnio 2 dalimi, 154 straipsnio 1 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Šalims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, CPK 123, 130 straipsniuose nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

5. Pareiškime nurodyti argumentai ir pareiškimo priedai patvirtina, kad A. T. yra G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) giminaitė, tai yra G. P. ir pareiškėjos senelė L. P. buvo seserys. G. P. mirė (duomenys neskelbtini). 2025 m. balandžio 28 d. Gyventojų registrų tarnybos pažyma patvirtina, kad vaikų G. P. neturėjo. Bylos duomenys patvirtina, kad G. P. 2010 m. liepos 28 d. surašė testamentą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo 2 punkte numatyta, kad 10/100 dalių jai priklausančių piniginių indėlių su priklausančiomis palūkanomis, esančių Lietuvos Respublikos bankuose bei viso kito priklausančio turto palieka pareiškėjai A. T., gim. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nurodė, kad ji kreipėsi dėl palikimo priėmimo pagal paskutinę G. P. gyvenamąją vietą Vilniaus m. 36 notarų biurą, kur paaiškėjo, jog testamente blogai įrašyta pareiškėjos gimimo data, o būtent testamente nurodyta, kad A. T., gim. (duomenys neskelbtini), tačiau byloje pateikta pareiškėjos paso kopija patvirtina, jog pareiškėjos tikroji gimimo data yra (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nurodė, kad notarė atsisakė priimti pareiškėjos prašymo dėl palikimo priėmimo ir pasiūlė kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

6. CPK 444 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl fakto, kad teisę nustatantys dokumentai, išskyrus asmens dokumentą, patvirtinantį asmens tapatybę, ir civilinės metrikacijos įstaigų išduodamus liudijimus, priklauso asmeniui, kurio vardas, pavardė ar tėvo vardas, nurodyti dokumente, nesutampa su to asmens dokumente, patvirtinančiame jo tapatybę, ar gimimo liudijime nurodytais vardu, pavarde ar tėvo vardu, nustatymo. Teisę nustatančiu dokumentu gali būti bet koks dokumentas, kurio pagrindu gali atsirasti, pasikeisti ar pasibaigti asmens teisės. Aiškinant teisę nustatančio dokumento turinį, laikytina, kad tai yra dokumentas, tiesiogiai nustatantis asmens subjektines teises, pavyzdžiui, paveldėjimo teisės liudijimas, vekselis, taip pat dokumentas, kuris yra tik prielaida kreiptis įgyvendinti asmens subjektines teises.

7. Nagrinėjant bylas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas) nustatymo, taikomos bendrosios įrodinėjimo taisyklės, nustatytos įstatyme (CPK 176–185 straipsniai) bei suformuotos kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-323/2012). Pagal CPK 185 straipsnio nuostatas visapusiškai vertinant pareiškėjo paaiškinimus reikia vadovautis tuo, kad pareiškėjai turi suinteresuotumą bylos baigtimi, tačiau vien ši aplinkybė nenulemia, kad jų paaiškinimus reikia vertinti kaip nepatikimus. Kartu įvertinama, kad asmuo kreipiasi su pareiškimu dėl šio juridinio fakto nustatymo, nes kitokia tvarka jis negali gauti reikiamo dokumento. Jeigu pareiškėjo pareiškimo nagrinėjimo metu nepateikiami priešingi įrodymai, nekyla ginčas dėl fakto, tai detalūs, logiški ir nuoseklūs pareiškėjo parodymai gali būti vertinami kaip patikimi. Ši aplinkybė svarbi vertinant, ar pareiškėjo paaiškinimai kartu su kitais byloje esančiais įrodymais yra pakankami konkrečiai faktinei aplinkybei nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).

8. Taigi iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, jog pareiškėjai pasikreipus į notarą dėl palikimo priėmimo, notarė atsisakė priimti pareiškimą palikimui priimti ir išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą, kadangi testamente nurodyti klaidingi įpėdinio duomenys (įpėdinės gimimo data). Iš byloje pateikto pareiškėjos gimimo liudijimo matyti, kad A. T. gimė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos motina yra A. T., gimusi (duomenys neskelbtini), kurios motina jos gimimo liudijime nurodyta L. P.. Byloje esantis 2025 m. balandžio 18 d. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus skyriaus raštas Nr. 10K-2563 patvirtina, kad pareiškėjos močiutės L. P. ir G. P. tėvai yra tie patys asmenys – V. P. ir A. K..

9. Pažymėtina, kad bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami ir netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 straipsnis), todėl į šią aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, kad priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-613/2013).

10. Įvertinus pareiškėjos vardą, pavardę ir gimimo metus jos gimimo liudijime, įvertinus paso duomenis, taip pat duomenis apie giminystės ryšius, darytina išvada, kad 2010 m. liepos 28 d. 3-iojo notarų biuro notarė Reginos Rasimavičienės, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), testamente nurodyta įpėdinė A. T., gimusi (duomenys neskelbtini) ir pareiškėja A. T., gimusi (duomenys neskelbtini) yra tas pats asmuo. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjos pareiškimas tenkintinas. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių, kurios paneigtų ar sudarytų pagrindą laikyti pareiškėjos rašytinius paaiškinimus nepatikimais, todėl, teismo manymu, nėra pagrindo jais abejoti ar nesivadovauti nustatant juridinę reikšmę turintį faktą. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios paneigtų ar sudarytų pagrindą laikyti pareiškėjos rašytinių paaiškinimų, kurie neprieštarauja rašytiniams įrodymams, nepatikimais, todėl manytina, jog nėra pagrindo jais abejoti ar nesivadovauti nustatant juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 185 straipsnis).

11. Juridinis faktas pareiškėjai A. T. nustatomas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad teisę nustatantis dokumentas – 2010 m. liepos 28 d. Vilniaus miesto 3-ojo notarų biuro notarės Reginos Rasimavičienės testamentas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta A. T., gim. (duomenys neskelbtini), priklauso pareiškėjai A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Juridinis faktas pareiškėjai A. T. nustatomas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.