- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-09-18
- Bylos Nr.
- 1-3049-1013/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-37500-2018-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurgita Šėlienė
- Kategorijos
- 1.2.25.4.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.12.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Šėlienė, išnagrinėjusi prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ meistru, teistas:
1) 2006 m. gruodžio 21 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) BK 260 straipsnio 1 dalį 1 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams,
2) 2012 m. kovo 5 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį 1 metams 4 mėnesiams laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;
3) 2012 m. liepos 3 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį 1 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo, ši bausmė BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių pagrindu subendrinta su 2012 m. kovo 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas BK 75 straipsnio pagrindu atidėtas 3 metams;
4) 2013 m. kovo 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnį 6 MGL (780 Lt) bauda;
5) 2014 m. kovo 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1, 4 dalis, 64¹ straipsnį 1 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 63 straipsnio 3, 9 dalimis ši bausmė subendrinta su 2013 m. kovo 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, o BK 64 straipsnio 1 dalies pagrindu su 2012 m. kovo 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė 2 metų laisvės atėmimo bausmė ir 6 MGL (780 Lt) bauda, laisvės atėmimo bausmės vykdymas BK 75 straipsnio pagrindu atidėtas 2 metams 6 mėnesiams; 2014 m. balandžio 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalių pagrindu subendrintos 2014 m. kovo 6 d. bei 2012 m. liepos 3 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės ir nustatyta galutinė 3 metų laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas 3 metams;
6) 2017 m. rugpjūčio 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 1 metus 6 mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant per 3 mėnesius neatlygintinai išdirbti 40 valandų per laisvės apribojimo bausmės laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę 1/3 dalimi sumažinta ir skirta 1 metai laisvės apribojimo, įpareigojant jį per 3 mėnesius neatlygintinai išdirbti 40 valandų per laisvės apribojimo bausmės laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Paskirta BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigotas 2 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose,
kaltinamas, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. R. sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui – 2018 m. rugpjūčio 5 d. apie 17.30 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,37 promilės alkoholio), smurtaudamas šeimos nario – žmonos E. R. atžvilgiu, rankos kumščiu trenkdamas nukentėjusiajai E. R. vieną kartą į dešinį skruostą, tuo padarydamas jai dešinio skruosto sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu, nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios E. R. sveikatą.
Be to, I. R. grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą, o būtent: 2018 m. rugpjūčio 5 d. apie 17.30 val, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,37 promilės alkoholio), konflikto metu laikydamas rankoje mobilų telefoną, užsimojęs į O. G. pusę, žodžiais grasino nužudyti ją, papjauti, užmušti, arba kitaip fiziškai susidoroti, tuo sudarydamas O. G. pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Ikiteisminio tyrimo metu I. R. kaltę pripažino, nurodė, kad gailisi. Parodė, kad kartu su žmona E. R. gyvena apie 8 metus, turi vieną bendrą vaiką – dukrą A. R., gimusią 2017 m., dar E. R. iš pirmos santuokos turi sūnų A., 8 metų amžiaus. Nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio mėnesį žmona laikinai gyveno atskirai pas savo tėvus (duomenys neskelbtini), Vilniuje, o jis liko gyventi bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje, E. R. bei vaikams priklausančiame bute. 2018 m. rugpjūčio 5 d. apie 17.30 val. užėjo pas uošvius į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur pamatė, jog E. yra virtuvėje ir bendrauja su uošvių kaimynu D. V.. Jam tai nepatiko, jis supyko ir iš pavydo trenkė E. kumščiu vieną kartą į veidą, sukonfliktavo su D. V. ir uošviais, kurie atbėgo į virtuvę, nes E. pradėjo šaukti pagalbos. Kai uošviai atbėgo į virtuvę, kas tiksliai įvyko toliau, visų konflikto detalių neatsimena, nes buvo neblaivus, bet tiesiog iš pykčio pasakė uošvei grasinančius žodžius, nors iš tikrųjų nieko blogo jai padaryti nesiruošė, jokių ketinimų ją nuskriausti neturėjo, nors dabar supranta, jog tuo momentu, konflikto metu jie turėjo pagrindo išsigąsti ir pagalvoti, jog jis gali įvykdyti savo grasinimus, nes anksčiau tarp jų su E. jau buvo konfliktai, jis jau teistas už naudotą smurtą prieš žmoną E. R. ir dėl to šiuo metu yra probacijos tarnybos įskaitoje. Šiuo metu su žmona ir uošviais susitaikė, jis jų atsiprašė, labai gailisi dėl įvykusio konflikto, tiesiog buvo neblaivus ir pasikarščiavo. (b. l. 81-83)
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais:
Ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. rugpjūčio 5 d. bei papildomos 2018 m. rugpjūčio 6 d. apklausų metu nukentėjusioji E. R. parodė, kad ji gyveno (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kartu su vyru I. R. bei dviem mažamečiais vaikais. Maždaug prieš du mėnesius ji išėjo iš namų pas savo tėvus (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nes bijo sutuoktinio, kadangi šis, būdamas neblaivus, smurtauja. 2018 m. rugpjūčio 5 d. apie 17.30 val. I., būdamas neblaivus, atėjo pas jos tėvus į butą. Tuo metu ji ant rankų laikė vienerių metukų dukrą, kai I. be jokios priežasties smogė kumščiu jai į veidą. Jis smurtauja ne pirmą kartą, nuolat grasina jos tėvams bei sūnui, gimusiam 2010 m. Papildė, kad 2018 m. rugpjūčio 5 d. apie 17.30 val. ji buvo pas tėvus (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Į svečius buvo atėjęs kaimynas D. V., jie bendravo, D. padėjo pakabinti užuolaidas virtuvėje, kai staiga į virtuvę atėjo jos vyras I. R., kuris šiuo metu gyvena atskirai (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Užėjęs I. iš karto pradėjo ją įžeidinėti necenzūriniais žodžiais bei kumščiu vieną kartą trenkė jai į veidą, į dešinę pusę, pataikė į smilkinio sritį. I. buvo stipriai girtas. Jai ant veido po smūgio liko paraudimas bei patinimas. Tuo metu virtuvėje buvęs kaimynas D., pamatęs, kad I. jai trenkė, iš karto puolė ją ginti, sulaikė ją, kad ji nepargriūtų su vaiku ant rankų nuo I. smūgio. Kai D. ją sulaikė, I. dar labiau įsiuto ir iš pykčio puolė D.. Taip pat su D. buvo atėjęs jo pažįstamas E., kurį I. taip pat užpuolė. Toks įvykis, kai I. ateina pas juos į namus ir panaudoja fizinį smurtą, jau ne pirmas. 2017 metais jam buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas už tai, jog jis sumušė jos tėvą A., išmušė jam priekinius dantis. Taip pat naudojo smurtą ir jos atžvilgiu. Anksčiau jis buvo sumušęs ją kai ji dar buvo nėščia, tačiau nepaisant to, kad ji paliko jam savo gyvenamąjį butą ir pabėgo nuo jo smurto, I. ateina pas jos tėvus ir ten kelia konfliktus. Kadangi I. nenorėjo, kad būtų iškviesta policija, jis atėmė jos mobilų telefoną, todėl policiją iškvietė jos mama. Konflikto metu I. panaudojo fizinį smurtą jos, D. ir E. atžvilgiu. Jos tėvų atžvilgiu, I. fizinio smurto nepanaudojo, nes juos visus užstojo kaimynai D. ir E., bet I. jos tėvams grasino fiziniu susidorojimu, žodžiais grasino, kad padegs jų namą, kad sugrįš kartu su draugais ir fiziškai susidoros su tėvais, kad papjaus juos visus, bet į rankas nieko paėmęs nebuvo, realių veiksmų nesiėmė, tik žodžiais grasino. Kai blaivus, I. apsimeta labai geru ir mandagiu, bet iš tikrųjų I. yra agresyvus ir neprognozuojamas ir nors jokių realių veiksmų įvykdyti savo grasinimus I. konflikto metu nesiėmė, jie kartu su tėvais turėjo pakankamą pagrindą manyti, jog jo grasinimai gali būti įvykdyti, nes ir ji, ir jos tėvai labai jo bijo dėl to, kad jis jau buvo panaudojęs smurtą ir jos, ir tėvo atžvilgiu, todėl mano, jog jis gali įvykdyti savo grasinimus, sumušti juos arba net padegti tėvų namą. Išgirdusi I. žodžius išsakytus jos tėvams, ji labai išsigando, kad jis realiai juos gali padegti arba dar kaip nors fiziškai susidoroti, todėl tą vakarą ji dar kartą paskambino pagalbos telefonu 112 ir pranešė dėl I. grasinimų. Po smūgio jai ant smilkinio buvo paraudimas, dėl to kreipėsi į medicininę ekspertizę, į medikus daugiau nesikreipė, greitosios medicinos pagalbos jai nereikėjo. Kai iškvietė policiją, I. iškart pabėgo, kiek žino, pabėgo pas savo draugą, gyvenantį netoli nuo jų, todėl atvykę pareigūnai sulaikė I. pas tą draugą kieme. (b. l. 26, 46-48)
Ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. rugpjūčio 6 d. apklausos metu nukentėjusioji O. G. parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 5 apie 17.30 val. buvo savo namuose (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Kambaryje kartu su vyru A. G. žiūrėjo televizorių, kitame kambaryje buvo dukra E. R. su savo vaikais. Jiems būnant kambaryje, staiga buto virtuvėje išgirdo triukšmą, dukra E. R. šaukė pagalbos, prašė kviesti policiją. Iš karto kartu su vyru A. atbėgo į virtuvę ir pamatė, jog žentas I. R., kuris gyvena atskirai, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra virtuvėje, taip pat yra E. ir kaimynas D.. Visi baldai virtuvėje buvo išmėtyti, visi rėkė, šaukė, tuo metu žentas I., pamatęs ją, pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais, pradėjo įžeidinėti, po to užsimojo ranka į jos pusę bei laikant rankoje mobilų telefoną, norėjo jai trenkti, bet tuo metu jos vyras A. įsirėmė I. į pilvą bei prispaudė I. prie sienos, kad šis nesimuštų, o tuo metu D. padėjo laikyti jo rankas. I. buvo girtas ir labai agresyvus, ji labai išsigando. I. šaukė, kad užmuš juos visus, kad jie visi bus sudeginti ir nors I. grasino tik žodžiais, veiksmų konflikto metu įvykdyti grasinimus nesiėmė, tačiau ji labai išsigando jo tokių išsakytų grasinimų, kad jis padegs jų namą, bei kad sugrįš kartu su draugais ir juos užmuš. Kai blaivus, I. atrodo geras ir mandagus, bet iš tikrųjų I. yra labai agresyvus ir neprognozuojamas žmogus. Nors jokių realių veiksmų įvykdyti savo grasinimus I. nesiėmė, ji turėjo pakankamą pagrindą manyti, jog jo grasinimai gali būti įvykdyti. Kadangi I. atėmė iš E. mobilų telefoną, kad ši neiškviestų pagalbos, ji paskambino 112 telefonu ir iškvietė policiją. Išgirdęs, kad yra iškviesta policija, I. pabėgo, kur jį pagavo atvykę pareigūnai, nežino, tačiau kiek vėliau sužinojo, tuo metu I. jau buvo pas savo draugą, netoli nuo jų namo, kur jį ir sulaikė policija. Kai su vyru atbėgo į virtuvę, jų atžvilgiu I. fizinio smurto nepanaudojo, nes juos apgynė D., todėl konflikto metu buvo sumuštas tik D. ir E., matė, kad ant E. veido ant dešinio smilkinio buvo paraudimas. Toks įvykis, kai I. ateina pas juos į namus ir panaudoja fizinį smurtą dukros ir jų atžvilgiu, jau ne pirmas. 2017 metais jam buvo pradėtas atskiras ikiteisminis tyrimas už tai, jog jis sumušė jos vyrą, išmušė jam priekinius dantis. Kadangi jis ir toliau naudojo fizinį smurtą E. atžvilgiu, dukra išėjo iš savo namų (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gyventi pas juos į (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nes bijo I. agresijos. Anksčiau jis buvo sumušęs dukrą, kai ši dar buvo nėščia, laukėsi jųdviejų kūdikio. Tačiau nepaisant to, kad dukra paliko jam savo gyvenamąjį butą, I. ateina pas juos iš kelia konfliktus čia. Iš dukros žodžių žino, jog I. užėjęs į namo virtuvę be jokios priežasties trenkė dukrai į veidą, sukeldamas fizinį skausmą. Tuo metu ši laikė ant rankų kūdikį ir vos nepagriuvo nuo smūgio, ją išgelbėjo tuo metu namuose buvęs kaimynas D. V.. Kadangi D. užstojo E., kad jis dar daugiau jos nesumuštų, I. įsiuto ir konflikto metu dar sumušė ir D.. Tuo metu pas juos svečiuose buvo dar užėjęs ir vaikinukas vardu E., pavardės nežino. Kas tiksliai įvyko ir kaip I. sumušė E. ir D., ji nematė, kai atėjo su vyru, konfliktas jau vyko, baldai buvo išmėtyti, virtuvėje buvo betvarkė. 2018 m. rugpjūčio 5 d. konflikto metu jos ir vyro atžvilgiu I. fizinio smurto nepanaudojo, nes juos užstojo kaimynai D. ir E., bet I. jiems grasino fiziniu susidorojimu, žodžiais grasino, kad sudegins jų namą, kad susidoros su jais. Labai jo bijo dėl to, kad anksčiau jis jau buvo panaudojęs smurtą ir dukros ir jos vyro A. atžvilgiu, dėl to buvo pradėti atskiri ikiteisminiai tyrimai, todėl mano, jog jis gali įvykdyti savo grasinimus bei su savo draugais juos su vyru sumušti arba net padegti jų namą (b. l. 40-42).
Ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. rugpjūčio 6 d. apklausos metu liudytojas A. G. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kartu su žmona O. ir pas juos yra persikėlusi gyventi jų dukra E. R. kartu su savo vaikais. 2018 m. rugpjūčio 5 d. apie 17.30 val. buvo namuose A. (duomenys neskelbtini), kartu su O. Kitame kambaryje dar buvo dukra E. R. su savo vaikais. Jiems būnant kambaryje, staiga buto virtuvėje išgirdo triukšmą, dukra E. R. šaukė pagalbos, prašė kviesti policiją. Vyresnysis jos sūnus A. konflikto nematė, jis tuo metu buvo lauke. Jie kartu su O. atbėgo į virtuvę, kur pamatė, jog jų žentas I. R., kuris gyvena atskirai (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra virtuvėje, taip pat yra E. ir kaimynas D., virtuvėje buvo betvarkė, visi rėkė, šaukė, tuo metu žentas I., pamatęs juos su O., pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais, po to laikant rankoje mobilų telefoną, užsimojo ranka į O. pusę, norėdamas jai trenkti. Jis I. pažįsta ir žino jo sunkų charakterį. Kai būna blaivus, meluoja, apsimeta geru, kaip pavartoja alkoholio, naudoja fizinį smurtą. Kadangi toks konfliktas jau ne pirmas, šis jau anksčiau buvo panaudojęs fizinį smurtą ir prieš E., ir yra jam išmušęs dantis, dėl to buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, todėl žino, kad išgėręs, I. būna labai agresyvus ir neprognozuojamas, o apsvaigusį I. sunku apraminti. Dėl to jis stengiasi nesivelti su neblaiviu žentu į konfliktą, nes tai gali išprovokuoti dar didesnę jo agresiją, todėl konflikto momentu nusprendė tiesiog įsiremti I. į pilvą, bei tokiu būdu prispaudė I. prie sienos, kad šis nesimuštų, o tuo metu D. padėjo laikyti jo rankas, kad šis nesimuštų. Kažkas iškvietė policiją. Tą išgirdęs, I. apsiramino ir jie šį paleido, po ko I. išėjo į lauką. Konflikto metu žentas iš pykčio rėkė O. grasinančius žodžius, kad susidoros su O., bet kadangi jis buvo labai susijaudinęs dėl konflikto, nelabai atkreipė dėmesį į tuos jo žodžius, išsakytus iš pykčio konflikto metu. Kai blaivus, I. atrodo labai geras ir mandagus, bet iš tikrųjų jis yra labai agresyvus ir neprognozuojamas žmogus. Konflikto metu jo ir žmonos O. atžvilgiu I. fizinio smurto nepanaudojo, nes juos apgynė kaimynas D.. Kadangi toks konfliktas ne pirmas, dukra iš savo namų (duomenys neskelbtini), Vilniuje, persikėlė gyventi pas juos į (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nes bijo I. agresijos. Anksčiau jis buvo sumušęs ją, kai ši dar buvo nėščia, laukėsi jųdviejų kūdikio. Nepaisant to, kad dukra paliko jam savo gyvenamąjį butą, I. ateina pas juos ir kelia konfliktus. (b. l. 50-52)
Ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. rugpjūčio 6 d. apklausos metu liudytojas D. V. parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 5 d. apie 17.30 val. užėjo į svečius pas kaimynus O. ir A. G., gyvenančius A. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, su kuriais seniai draugauja. Kai virtuvėje kalbėjo su jų dukra E. R., staiga į virtuvę užėjo E. vyras I. R., ir iš karto be jokios priežasties rankos kumščiu vieną kartą trenkė E. į veidą, į dešinę pusę į smilkinio sritį. E. tuo metu laikė ant rankų jųdviejų kūdikį, ir nuo smūgio vos nepagriuvo atgal, tačiau jis stovėjo netoliese ir suspėjo ją pagauti. Matėsi, jog I. buvo girtas. Matė, jog E. ant veido po smūgio liko patinimas. Padėjęs E. atsistoti ant kojų, jis iškarto pradėjo raminti I., tada šis dar labiau suagresyvėjo ir kumščiu vieną kartą trenkė jam į veidą. Nuo smūgio jis pargriuvo atgal, kilo labai didelis triukšmas, apvirto baldai. E. pradėjo šaukti pagalbos, šaukė tėvams, kurie tuo metu buvo kitame kambaryje, kad šie kviestų policiją. Tuo metu į virtuvę atbėgo A. ir O.. I., pamatęs O., užsimojo ranka į O. pusę, norėdamas jai trenkti, tačiau A. savo kūnu prispaudė I. prie sienos, o jis tuo metu padėjo šį laikyti ir raminti. I. apsiramino ir išėjo. Matė, jog aikštelėje prie namo su automobiliu buvo atvažiavęs E., jo dukros draugas. E. konflikte nedalyvavo, nes konfliktas vyko bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje, o E. tuo metu buvo lauke aikštelėje prie savo automobilio. Konflikto metu I. žodžiu grasino E. ir jos tėvams fiziniu susidorojimu, kad papjaus juos, jie labai išsigando tokių I. grasinimų. I. išėjo ir nuėjo pas kitą kaimyną, taip pat vardu I.. Kiek jis girdėjo iš tolo, I. norėjo griebti peilį, tačiau nematė, kad šis būtų tą peilį paėmęs, grasino kad papjaus O. bei A. tik žodžiais, greičiausiai kaimynui pavyko I. apraminti. Neužilgo atvyko policija, sulaikė I. R., kiek girdėjo, automobilyje I. taip pat elgėsi agresyviai, kažką šaukė, rėkė, tačiau jis jau nesigilino, kas ten tikslai vyko, nematė, nuėjo namo. Po konflikto jam greitosios medicinos pagalbos nereikėjo. Ant veido jam liko sumušimas, tačiau jis dėl savo sumušimo I. pareiškimo neteiks (b. l. 54-56).
Ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. rugpjūčio 8 d. apklausos metu liudytojas I. V. parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 5 d. apie 17.40 val. buvo kieme prie savo namų (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kai pas jį į kiemą atėjo draugas I. R.. Atėjęs I. rankose turėjo mobilų telefoną tamsios spalvos, kažką skaitė tame telefone, po to perskaitęs, padavė jam tą mobilų telefoną ir paprašė, kad jis nuneštų ir atiduotų telefoną jo žmonai E. R., kuri tuo metu buvo pas savo tėvus A. (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Jis iškarto nuėjo pas kaimynus, pasibeldus, duris jam atidarė E., kuriai padavė telefoną, matė, jog pas ją namuose dar buvo kaimynas D. V.. Jis prie įėjimo durų bei per slenkstį padavė jai telefoną, į namą užėjęs nebuvo, po to grįžo namo pas save, kur prie namo jo laukė I. R.. Kai atėjo pas save, I. jam pradėjo pasakoti, jog prieš keletą minučių buvo nuėjęs pas uošvius A. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur šiuo metu gyvena jo žmona E. R. su vaikais ir pamatė pas savo žmoną svečiuose kaimyną D. V., todėl supyko ir iš pavydo susikonfliktavo su žmona, bet kas ten įvyko tiksliai nežino, I. smulkiau nieko jam nepapasakojo. Kol jie kalbėjo su I. R. prie namo, tuo metu pamatė, kad iš namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, išėjo D.. I. jį pamatė ir vėl puolė prie šio ir pradėjo konfliktuoti, šaukti jam pretenzijas, kad jis atėjo pas jo žmoną. I. puolė prie D., bet jis iš karto sureagavo ir juos išskyrė, todėl jie nespėjo susikibti, fizinio kontakto nebuvo. Po kelių minučių atvyko policija ir sulaikė I. bei išvežė. Kas tiksliai tarp jo ir žmonos įvyko namuose prieš tai jis nežino, I. jam nepasakojo. Kai jie jau buvo su juo lauke, matė tik žodinį konfliktą su išėjusiu D., bet jokių grasinimų negirdėjo, jie su D. tik apsižodžiavo. I. nieko į rankas paėmęs nebuvo, negirdėjo, jog jis norėjo kažką paimti, buvo tik žodinis konfliktas be grasinimų. Savo uošvių atžvilgiu I. nieko nesakė, apie juos nieko neminėjo, tik apie žmoną ir D., kad jam nepatiko, jog kaimynas buvo atėjęs pas jo žmoną. Kai I. susikonfliktavo su D., kieme buvo tik jis, daugiau nieko tuo metu nebuvo, ir kai atvyko policija bei sulaikė I., kieme buvo tik jis. (b. l. 58-60)
Ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. rugpjūčio 22 d. apklausos metu liudytojas E. G. parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 5 d. apie 17.30 val. atvažiavo į svečius pas D. V. A. (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Kai buvo kieme, prie namo (duomenys neskelbtini). 188, Vilniuje, stovėjo prie savo automobilio, išgirdo, jog name (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kažkas rėkia ir šaukia, barasi, vyksta konfliktas, žodžių jis neįsiminė, nesigilino, kas ten su kuo barėsi, bet po to iš karto į kiemą greitu žingsniu išėjo iš matymo pažįstamas vaikinas vardu I. R.. Žino, kad jis yra D. V. kaimynės E. R. vyras. I. R. buvo akivaizdžiai neblaivus, ėjo ir šūkavo, barėsi, priėjęs prie jo, trenkė koja jam į jo kojas, dėl ko jis pargriuvo ant žemės. Trenkęs, I. nuėjo už namo pas kaimyną taip pat vardu I.. Nuo to, kad I. R. jam trenkė per kojas, jam fizinis skausmas sukeltas nebuvo, jokių žymių ant kūno jam neliko, jis dėl to įvykio jokių pretenzijų I. R. neturi. Kas per konfliktas įvyko bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje, jis nežino (b.l. 62-63).
I. R. kaltę taip pat patvirtina E. R. bei O. G. 2018 m. rugpjūčio 5 d. pareiškimų (b. l. 16, 17), BIRT žiūryklės, tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo duomenys, kuriuose nurodytos iš esmės analogiškos įvykio aplinkybės (b. l. 4-9), taip pat Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 2-os kuopos 5-o būrio vyriausiojo patrulio V. K. 2018 m. rugpjūčio 5 d. tarnybinio pranešimo duomenys, kuriuose nurodyta, kad pagal iš VPK OVS gautą pakartotinį pranešimą nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pasitiko E. R., kuri paaiškino, kad jos vyras I. R. jai paskambino ir grasino, kad ją užmuš, padegs namus, prieš tai jai sudavė per veidą, kai ji laikė mažametį vaiką ant rankų; atvykus policijai vyras pabėgo ir gali būti pas kaimynus, agresyvus turi su savimi peilį; į pagalbą buvo iškviestas ekipažas ir I. R. buvo sulaikytas bei pristatytas į Vilniaus m. 2 PK, vyras elgėsi agresyviai, jam buvo uždėti antrankiai (b. l. 12).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G2654/2018(01) duomenimis nustatyta, kad E. R., gimusiai 1986 m., padarytas dešinio skruosto sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu, kietu buku daiktu 1-2 parų iki apžiūros laikotarpiu (tyrimas atliktas 2018 m. rugpjūčio 6 d.), sumušimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 31).
Alkotesterio duomenimis 2018 m. rugpjūčio 5 d. 19.59 val. I. R. nustatytas 1.37 promilių girtumas (b. l. 95).
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visuma įrodo ir sudaro pagrindą teigti, kad I. R. tyčia padarė jam inkriminuotą minėtą nusikalstamą veiką, jo veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje sudėtį, jo kaltė visiškai įrodyta ankščiau aptartais įrodymais bei jo paties prisipažinimu.
Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šia tyčine nusikalstama veika siekiama padaryti poveikį nukentėjusiojo asmens psichikai, sukeliant jam baimę dėl grėsmės gyvybei ir sveikatai. BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia žodžiu, raštu, telefonu ar kitokia forma pranešant žmogui, kad jis gali būti nužudytas ar sunkiai sutrikdyta sveikata. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumą suprato pats asmuo, kuriam buvo grasinama, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti realizuotas. Pagal teismų praktiką grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketintų grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes, turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos. Pagal konstrukciją, BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji – baigtumo momentas siejamas su grasinimo pareiškimo paskelbimu, apie kurį sužino nukentėjusysis. Subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia, kurios esmė tokia: grasinantysis supranta, kad pavojingai psichiškai veikia kitą žmogų, keldamas jam baimę, kad priverstų jį paklusti savo valiai, ir nori taip elgtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-131-1073/2018, 2K-172-788/2017, 2K-26/2010). Šioje baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visuma įrodo ir sudaro pagrindą teigti, kad I. R. tyčia padarė jam inkriminuotą minėtą nusikalstamą veiką, veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje sudėtį. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis I. R. 2018 m. rugpjūčio 5 d. konflikto metu būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,37 promilės alkoholio), užsimojęs į O. G. pusę, žodžiais grasino nužudyti ją, papjauti, užmušti, arba kitaip fiziškai susidoroti, tuo sudarydamas O. G. pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimo realumo faktas nagrinėjamu atveju konstatuotinas atsižvelgiant į I. R. asmenybę, t. y. kad jis jau yra ankščiau smurtavęs, liudytojų parodymais nustatyta, kad I. R. pasižymi agresyviais veiksmais, grasinama buvo konflikto, kurio metu buvo smurtaujama kito asmens atžvilgiu, metu. I. R. kaltė visiškai įrodyta ankščiau aptartais įrodymais bei jo paties prisipažinimu.
Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas, priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. I. R. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme (b. l. 128).
Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.). I. R. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina, jog nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Kaltinamasis teistas, baustas administracine tvarka (b. l. 84-86, 101-122), duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra, kaltinamasis dirba. Kaltinamasis padarė tyčinius nesunkius nusikaltimus, sunkių pasekmių nesukėlė.
Atsižvelgiant į kaltininko asmenybę, veikos pobūdį, nustatytą vieną lengvinančią ir vieną sunkinančią atsakomybę aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis ne pirmą kartą naudoja smurtą artimoje aplinkoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turi įtakos nusikalstamų veikų darymui, sprendžia, jog kaltinamajam pagal BK 140 straipsnio 2 dalį skirtina 20 parų arešto bausmė, pagal BK 145 straipsnio 1 dalį skirtina 20 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi bausmės subendrintinos dalinio jų sudėjimo būdu ir paskirtina galutinė subendrinta 30 parų arešto bausmė. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu ir skirtina galutinė 20 parų arešto bausmė.
Iš bylos duomenų matyti, kad I. R. prašo skirtiną arešto bausmę leisti atlikti nuo 2019 m. sausio 3 d., kadangi yra sudaryta nauja darbo sutartis. Teismas pažymi, kad, vadovaujantis BK 49 straipsnio 5 dalimi, jeigu paskirta iki keturiasdešimt penkių parų arešto, teismas gali nustatyti atlikti jį poilsio dienomis.
I. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 76-77), paliktina galioti iki bus pradėtas vykdyti teismo baudžiamasis įsakymas.
I. R. buvo laikinai sulaikytas nuo 2018 m. rugpjūčio 5 d. 19.50 val. iki 2018 m. rugpjūčio 7 d. 16.00 val. (b. l. 73), šis terminas įskaitytinas į bausmė laiką (BK 66 str.).
Byloje civilinis ieškinys nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra. Daiktinių įrodymų byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
Pripažinti I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 20 (dvidešimt) parų arešto bausmę.
Pripažinti I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 20 (dvidešimt) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, bausmes subendrinti dalinio jų sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą 30 (trisdešimt) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti I. R. 20 (dvidešimt) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. rugpjūčio 5 d. 19.50 val. iki 2018 m. rugpjūčio 7 d. 16.00 val.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 straipsnio 5 dalimi, arešto bausmę nustatyti atlikti poilsio dienomis.
Išaiškinti I. R., kad jis privalo ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos susitarti su Kalėjimų departamentu prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (L. Sapiegos g. 1, LT-10312 Vilnius, tel. (8 5) 271 9003, faks. (8 5) 275 2778, el.p.: kaldep@kaldep.lt) dėl paskirtos bausmės atlikimo sąlygų: areštinės, kurioje bus atliekamas areštas, savaitės dienų, kuriomis bus atliekamas areštas, atvykimo į areštinę ir išleidimo iš jos laiko.
Nuteistasis ir Kalėjimų departamentas gali susitarti ir dėl kitų bausmės atlikimo sąlygų. Apie susitarimo sąlygas Kalėjimų departamentas praneša teismo baudžiamąjį įsakymą priėmusiam teismui ir areštinės, kurioje bus atliekama bausmė, administracijai. Ginčus dėl arešto bausmės atlikimo sąlygų sprendžia teismas Kalėjimų departamento teikimu arba nuteistojo prašymu.
Poilsio dienomis atliekamą areštą nuteistasis gali atlikti savo poilsio dienomis, taip pat švenčių dienomis ir savo atostogų metu. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, privalo apie tai pranešti areštinės, kurioje atliekama bausmė, administracijai.
Išaiškinti I. R., kad jeigu asmuo pažeidžia šią arešto tvarką, teismas savo sprendimu ją gali pakeisti įprastine arešto atlikimo tvarka.
I. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuo bausmės vykdymo pradžios.
Išaiškinti I. R., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinus kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.