Kauno apylinkės teismo nutartis

45.6.; 99.3.; 99.5.; 99.7.; 99.9.; 113.1.; 113.8.; 117.2.; 128.19.

2014 m. kovo 3 d.

sekretoriaujant Svajonei Jasiūnienei, dalyvaujant pareiškėjai D. J., jos atstovui advokatui Vytautui Polikaičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos D. J. pareiškimą dėl praleisto įstatymu nustatyto termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys R. J., Valstybės įmonė Registrų centras,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuotas asmuo R. J. pripažino, kad sutarties neįregistravo dėl savo kaltės, todėl prašymui dėl termino atnaujinimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, neprieštarauja.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš 1997-02-21 pirkimo - pardavimo sutarties (5 b. l.) matyti, kad pareiškėja pardavė R. J. gyvenamuosius kambarius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) su bendro naudojimo patalpa (duomenys neskelbtini) (34/100 nuo 13,80 kv. m.) – 4,64 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) m. (VĮ Registrų centras išraše nurodomas adresas - (duomenys neskelbtini) m.). Sutartis patvirtinta notarės, joje nurodyta, kad sutartis per tris mėnesius turi būti užregistruota Panevėžio techninės inventorizacijos biure, nes neįregistruota negalioja. Iš įsiteisėjusio Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014-01-15 sprendimo (8-10 b. l.) matyti, kad ieškovei UAB „Kėdainių butai“ iš atsakovės D. J. (kaip buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkės) priteista skola už administravimo ir eksploatavimo paslaugas, delspinigiai ir palūkanos.

Ginčo dėl 1997-02-21 pirkimo - pardavimo sutarties nėra – šalys pagal sutartį pilnai atsiskaitę, ji sudaryta tinkamai, notarine tvarka patvirtinta, tačiau įstatymų nustatyta tvarka nebuvo įregistruota, todėl juridinis turto savininkas tebėra D. J., nors faktinis savininkas yra R. J..

Nekilnojamojo turto perleidimo sandoris – vienas iš pagrindų turto savininkams pasikeisti, nes kai vienas nuosavybės teisių subjektas jas perleidžia kitam, nuosavybės teisė pradiniam savininkui pasibaigia, o turto įgijėjas tampa naujuoju turto savininku. Nekilnojamojo turto perleidimo sandorių galiojimą įstatymų leidėjas sieja su tam tikru sąlygų visuma, kurias galima būtų suskirstyti į bendrąsias sąlygas, be kurių negalioja bet kuris sandoris, ir specialiąsias sąlygas, įstatymo leidėjo nustatytas atskirų rūšių sandoriams. Atsižvelgdamas į nekilnojamojo turto perleidimo, konkrečiai – pirkimo–pardavimo, sandorių svarbą civilinėje apyvartoje, įstatymų leidėjas šių sandorių galiojimo tikslais, nustatė jų privalomą notarinę sudarymo formą. Privaloma šių sandorių registracija buvo nustatyta iki 2001 m. liepos 1 d., kol įsigaliojo 2000 m. priimtas CK. Teisiškai neįregistruota nekilnojamojo daikto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kėdainiai, pirkimo–pardavimo sutartis tarp atsakovės ir trečiojo asmens pasirašyta ir notaro patvirtinta 1997-02-21. 2000 m. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandorio formai taikomi jo sudarymo metu galioję įstatymai. Taigi šiai sutarčiai taikytinos sandorių formą reglamentavusios 1964 m. priimto (1997-02-21 galiojusios redakcijos) CK normos. 1964 m. CK 255 straipsnyje nustatyta, kad yra privaloma nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties teisinė registracija, o jos neatlikus tokia turto pirkimo–pardavimo sutartis negalioja. Naujojo CK 1.75 straipsnyje, skirtame teisinės registracijos paskirčiai ir tikslams nustatyti, pakeista nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sandorių registravimo teisinė reikšmė ir sandorių neįregistravimo teisiniai padariniai. 2000 m. CK 1.75 straipsnyje dėl sandorio neįregistravimo tokio sandorio negaliojimo teisinių padarinių nenustatyta, šio kodekso 6.393 straipsnio 2 dalyje teigiama, kad negalioja sandoris tik dėl notarinės sandorio formos nesilaikymo, o sandorio neįregistravimas neleidžia jo panaudoti prieš trečiuosius asmenis, toks sandoris šalims galioja. Naujojo CK ir 1964 m. CK nuostatų dėl sandorio registravimo nesilaikymo teisinių padarinių galimai kolizijai išspręsti 2000 m. CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tokių kolizijų sprendimo tvarka ir sąlygos, viena iš kurių, kad sandoris, dėl kurio įstatyme nustatytas privalomo įregistravimo terminas pasibaigė, negalioja, jeigu registravimo termino neatnaujina teismas (8 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad šia teisės norma įstatymo leidėjas privalomą teisinę sandorio registraciją priskyrė sandorių formai ir jos nesilaikymo padariniai lemia tokio sandorio negaliojimą visais atvejais, kai neįregistruoto sandorio negaliojimas buvo nustatytas imperatyvia forma įstatyme. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo dėl galiojant 1964 m. CK (t. y. iki 2001 m. liepos 1 d.) pasirašytos sutarties teisinės registracijos nesilaikymo padarinių yra išaiškinta, kad pagal 1964 m. CK 255 straipsnio 1 dalį nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje. Taip įstatyme buvo nustatyta imperatyvinio pobūdžio termino padariniai, kurių nei teismas, nei šalys savo susitarimu pakeisti negalėjo. Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo atveju sandorio šalis privalo atlikti aktyvų veiksmą – sutartį pateikti turto registravimo įstaigai įregistravimo veiksmui atlikti, nes tik tokiu atveju sutartis sukels civilinius teisinius padarinius, t. y. nuo sutarties įregistravimo momento turto įgijėjui pagal sutartį atsiras nuosavybės teisė į įsigytą turtą (CK 149 straipsnio 2 dalis). Privalomo registravimo taisyklės nesilaikymas sutartį daro negaliojančią (CK 255 straipsnio 2 dalis). Tačiau įstatyme nustatytas trijų mėnesių terminas nėra naikinamasis, dėl svarbių priežasčių praleistą šį terminą teismas gali atstatyti (CK 255 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje H. W. ir V. V. v. J. N., V. P., bylos Nr. 3K-3-66/2000; 2006 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. J. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-70/2006).

Atsižvelgus į tai, kad galiojant 1964 m. CK, 255 straipsnyje buvo nustatyta privaloma nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties teisinė registracija ir tuomet, bei pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu - 1997-02-21 galiojusią praktiką, kad sutartį paprastai įregistruoja pirkėjas, spręstina, kad sutartį privalėjo įregistruoti buto pirkėja, t. y. šioje byloje suinteresuotu asmeniu įtraukta R. J.. Dėl to, darytina išvada, kad buvusi buto savininkė D. J. nesielgė nesąžiningai, ji, tik patraukus ją atsakove civ. byloje Nr. 2-49-550/2014 dėl administravimo ir eksploatavimo paslaugų mokesčių už jos seniai parduotą butą priteisimo, sužinojo esamą padėtį ir iš karto ėmėsi reikiamų priemonių jai ištaisyti. Įvertinus šias aplinkybes, spręstina, jog yra pagrindas pripažinti, kad terminas buto pirkimo-pardavimo sutarčiai įregistruoti pareiškėjos praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintinas. Dėl paminėto iš suinteresuoto asmens R. J. priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 1) pareiškėjai 144,00 Lt žyminis mokestis ir 600,00 Lt advokato atstovavimo išlaidos, 2) valstybei – 13,97 Lt pašto išlaidos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 6 p., 9 p., 92 str., 96 str., 98 str., 443 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos CPK 290-291 str., 577-578 str., teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą įstatymu nustatytą terminą 1997 m. vasario 21 d. buto pirkimo - pardavimo sutarčiai, registro numeris 1-823, kuria ji R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pardavė gyvenamuosius kambarius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) su bendro naudojimo patalpa (duomenys neskelbtini) (34/100 nuo 13,80 kv. m.) – 4,64 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) m. (VĮ Registrų centras išraše nurodomas adresas - (duomenys neskelbtini) m.), įregistruoti trims mėnesiams.

1) pareiškėjai D. J. 744,00 (septynis šimtus keturiasdešimt keturis) Lt;

2) valstybei – 13,97 (trylika litų 97 ct) Lt. Išlaidas valstybei sumokėti (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“ AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660) ir pateikti teismui sumokėjimą patvirtinančius duomenis.

Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.