Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Danutė Mickevičienė, susipažinusi su J. K., privataus kaltinimo skundu dėl baudžiamosios bylos proceso pradėjimo B. P. pagal LR BK 165 str. 1 d., 168 str. 1 d., 187 str. 3 d., 304 str.

Aprašomoji dalis

n u s ta t ė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2014 m. liepos 21 d. gautas J. K. skundas, kuriuo prašoma patraukti baudžiamojon atsakomybėn antstolę B. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 165 str. 1 d., 168 str. 1 d., 187 str. 3 d., 304 str.

Skunde nurodoma, jog 2014-04-11 apie 10 val. antstolės B. P. žodiniu nurodymu, išlaužus vartų spynas, įvykdytas nesankcionuotas įsibrovimas į nukentėjusiojo (privataus kaltintojo) nuosavybės teisėmis priklausantį garažą (boksą), esantį adresu (duomenys neskelbtini) Vilniuje, kuriame buvo saugojamas turtas virš 30000 Lt vertės. Be turto savininko sutikimo, įsibrovimo metu neteisėtai surinkta informacija apie savininko privatų gyvenimą bei viešai paskelbta internete. Šiais savo veiksmais B. P. kaltinama padariusi veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 165 str. 1 d., 168 str. 1 d., 187 str. 3 d.

Be to B. P. siekdama gauti jai reikalingą dokumentą pateikė melagingą informaciją Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl išieškotojų, kurių turi būti du, o ne vienas, dėl garažo arešto – antstolės areštuotos 2/7 dalys, o ne visas, dėl būtinumo nustatyti garažo kainą, nes garažo kaina jau buvo nustatyta turto dalies nustatymo byloje ir gavo 2014-03-12 nutartį, suteikiančią jai teisę įeiti į nukentėjusiojo garažo 29 boksą. Šiais veiksmais B. P. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 304 str.

Motyvuojamoji dalis

Skundas grąžintinas pareiškėjui.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006-01-16 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos BPK 131 str. 4 d. (2001 m. rugsėjo 11 d. redakcija) atitikties Konstitucijai, dėl Lietuvos Respublikos BPK 234 str. 5 d. (2003 m. balandžio 10 d., 2003 m. rugsėjo 16 d. redakcijos), 244 str. 2 d. (2003 m. balandžio 10 d., 2003 m. rugsėjo 16 d. redakcijos), 407 str. (2003 m. birželio 19 d. redakcija), 408 str. 1 d. (2002 m. kovo 14 d. redakcija), 412 str. 2 ir 3 d. (2002 m. kovo 14 d. redakcija), 413 str. 5 d. (2002 m. kovo 14 d. redakcija), 414 str. 2 d. (2002 m. kovo 14 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir dėl pareiškėjo Šiaulių rajono apylinkės teismo prašymų ištirti, ar Lietuvos Respublikos BPK 410 str. (2002 m. kovo 14 d. redakcija) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ nurodė, jog privataus kaltinimo tvarka teismui raštu paduodamo skundo (pareiškimo) paskirtis ir funkcija – ne tik pranešimas apie nusikalstamą veiką, bet ir asmens apkaltinimas: tokiu skundu (pareiškimu) asmeniui yra pareiškiamas kaltinimas, kad būtų nagrinėjamas teisme, todėl tokiems skundams (pareiškimams) keltini didesni formalūs reikalavimai negu kreipimaisi, pagal kuriuos ikiteisminis tyrimas dar bus atliekamas (Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gegužės 23 d. nutartis Nr.1A-540/2007). Privataus kaltinimo bylose skundą paduoda ir kaltinimą teisme palaiko nukentėjusysis. Teisme jis įgyja privataus kaltintojo statusą (Lietuvos Respublikos BPK 408 straipsnis). Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kokiu būdu nukentėjęs nuo nusikaltimo asmuo ar jo atstovas gali realizuoti savo teisę kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Iš įstatymo nuostatos seka, jog privataus kaltinimo bylose nukentėjusysis yra aktyvus baudžiamojo proceso dalyvis ir jis turėtų užtikrinti, kad pateikiamas kaltinimas būtų suformuotas tinkamai. Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnyje išvardyta, jog skunde turi būti nurodyta: teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2009-08-05 nutartis Nr. IS-473-628/2009, Vilniaus apygardos teismo 2012-01-10 nutartis Nr. IS-28-318/2012, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-10-21 nutartis Nr. PK-65-784/2009, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-05-04 nutartis Nr. PK-440-818/2010, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-09-10 nutartis Nr. PK-686-818/2010, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-12-12 nutartis Nr. PK-912-503/2011) privataus kaltinimo bylų procese nukentėjusiojo skundo dalis apie nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vietą, laiką, padarinius ir kitas esmines aplinkybes, turi būti suformuluota aiškiai ir suprantamai, joje turi atsispindėti esminiai nusikaltimo sudėties požymiai ir elementai, kadangi nukentėjusiojo skundas apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, o nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi turėti veiksmingą galimybę realizuoti teisę į gynybą, - nesant aiškaus kaltinimo, tokios teisės įgyvendinimas taptų neįmanomas. Šie didesni keliami įstatymo reikalavimai privataus kaltinimo tvarka paduodamam skundui išplaukia ir iš to, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Baudžiamojo proceso kodeksą, teismas nėra baudžiamąjį persekiojimą inicijuojantis subjektas. Aiškumo, išsamumo ir tikslumo kriterijai taikomi tiek faktinių aplinkybių išdėstymui, tiek jų teisiniam vertinimui. Į šiuos reikalavimus ne kartą dėmesį yra atkreipęs Europos Žmogaus Teisių Teismas aiškindamas Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies a punkto nuostatas, pagal kurias reikia atkreipti ypatingą dėmesį į pranešimą kaltinamam pažeidimu asmeniui apie kaltinimą.

Pateiktame teismui skunde pareiškėjas nurodo abstrakčias, nesukonkretintas aplinkybes apie, jo manymu, padarytas nusikalstamas veikas.

LR baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę asmeniui, kuris neteisėtai slapta ar atvirai, panaudodamas apgaulę ar smurtą arba kitokiu būdu prieš savininko ar jo įgaliotų asmenų valią įsibrovė į kito žmogaus gyvenamąjį namą, butą ar kitą gyvenamąją patalpą arba jos priklausinius, įskaitant saugomą būsto teritoriją.

Privataus kaltintojas formuluodamas kaltinimą nenurodo, kokie duomenys leidžia manyti, kad antstolės patekimas į garažą buvo neteisėtas, nors pats savo privataus kaltinimo skunde mini, kad teisę patekti į garažą jai suteikė 2014-03-12 teismo nutartis, iš ko galima tik numanyti, kad antstolis galimai atliko LR CPK 615 straipsnyje numatytą veiksmą – skolininko gyvenamųjų patalpų ar kitų patalpų apžiūrą, tačiau nenurodydamas nei bylos, kurioje ji buvo priimta, numerio nei pridėdamas pačią nutartį ar kitus reikšmingus antstolio veiksmų teisėtumo įvertinimui dokumentus. Neteisėtu negali būti laikomas patekimas į svetimą būstą, kuris yra grindžiamas įstatymų suteikta galimybe ar pareiga. Pažymėtina, kad skundai dėl antstolio procesinių veiksmų nagrinėjami civilinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XXI skyrius).

Nesant visų aukščiau paminėtų duomenų teismas neturi galimybės įvertinti, ar B. P. veikoje apskritai yra šios nusikalstamos veikos požymių (LR baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. aspektu).

J. K. kaltina B. P. LR baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje numatytos veikos padarymu, tačiau nenurodo nei kokiais ir kieno konkrečiais veiksmais, koks konkrečiai ir kokios vertės (kas yra viena iš esminių aplinkybė šios nusikalstamos veikos kvalifikavimui) turtas buvo sugadintas ar sunaikintas, iš skundo teksto tik galima numanyti, kad pareiškėjas kaltina B. P. varto spynų išlaužimu, visiškai nekonkretindamas šios veikos padarymo aplinkybių, nors nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės turi būti išdėstytos taip, jog matytųsi išsamus nusikalstamos veikos vaizdas.

Kaltinimas LR baudžiamojo kodekso 168 straipsnyje 1 dalyje numatytos veikos padarymu iš viso tinkamai nesuformuotas, kadangi nenurodoma nei kokio pobūdžio informacija apie savininko privatų gyvenimą buvo surinkta, nei kokiomis tiksliai aplinkybėmis: kur, kada ir kokia ji buvo paskelbta.

Pažymėtina, kad dėl LR baudžiamojo kodekso 304 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos apskritai negali būti pardėtas privataus kaltinimo bylos procesas, kadangi ši veika nepatenka į LR baudžiamojo proceso kodekso 407 straipsnyje paminėtų nusikalstamų veikų sąrašą, kuris yra baigtinis ir negali būti aiškinamas plačiau. Minėtų veikų sąrašą pakeisti ar papildyti gali tik įstatymų leidėjas.

Kad teismas galėtų vertinti, ar pateiktas privataus kaltinimo skundas yra pagrįstas, teisingas ir motyvuotas, su juo turi būti pateikti duomenys, patvirtinantys skunde išdėstomas aplinkybes: duomenys apie nusikalstamos veikos liudytojus, dokumentai ar daiktai, patvirtinantys su nusikalstamomis veikomis susijusius faktus. Tokių duomenų nėra pateikta.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog J. K. skundas paduotas nesilaikant Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnio 2 dalyje keliamų reikalavimų, dėl ko jis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnio 3 dalimi, grąžintinas jį padavusiam asmeniui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnio 3 dalimi, teismas, -

nutaria:

atsisakyti priimti privataus kaltinimo bylų proceso tvarka paduotą J.K. skundą. Skundą grąžinti pareiškėjui.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.