Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Donato Jatužio, Danutės Švitinienės ir Dainos Vaidachavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. V. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2020 m. balandžio 16 d. nuosprendžio, kuriuo M. V. pripažintas kaltu:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 242 straipsnį ir paskirta 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (F. J. L. turto vagystė) ir paskirta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (A. D. turto vagystė) ir paskrita 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 187 straipsnio 3 dalį ir paskirta 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (A. D. turto vagystė) ir BK 187 straipsnio 3 dalį skirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir skirta M. V. 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme, skirta pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (F. J. L. turto vagystė) ir BK 242 straipsnį, ir skirta M. V. subendrinta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir M. V. skirta galutinė 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikas, išbūtas suėmime nuo 2020-02-21. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kardomoji priemonė – suėmimas, palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nukentėjusiojo A. D. civilinis ieškinys tenkintas ir priteista solidariai iš M. V. ir P. J. 377 Eur (tris šimtai septyniasdešimt septyni eurai) turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam A. D..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. M. V. nuteistas už tai, kad jis, vengė atlikti arešto bausmę, o būtent žinodamas apie jam Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2019-12-23 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą 20 parų arešto bausmę (kuris įsiteisėjo 2020-01-14), vengė ją atlikti, t. y. per nustatytą terminą (ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo) pačiam neatvykus atlikti arešto bausmės bei apie neatvykimo priežastį nepranešus Šiaulių tardymo izoliatoriui, jis 2020-01-30 apie 9.15 val., po to, 2020-02-03 apie 14 val., Pasvalio rajono policijos komisariato pareigūnams atvykus jo sulaikyti į namus, esančius (duomenys neskelbtini), nuo policijos pareigūnų pabėgo ir pasislėpė.

2. Be to, M. V. ir P. J. 2020 m. sausio 31 d. apie 22 val., P. J. būnant apsvaigusiam nuo alkoholio, veikdami bendrais veiksmais, turėdami bendrą tikslą pagrobti svetimą turtą, sugadinę lauko durų spyną, 10 eurų vertės, įsibrovė į F. J. L. priklausantį namą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė skalbimo mašiną „ARDO“, 200 eurų vertės, oro šildytuvą „THOMAS“, 20 eurų vertės, suvenyrinį laikrodį, 10 eurų vertės, kraujospūdžio matavimo aparatą, 10 eurų vertės, bei iš namo patalpų išlupę pagrobė 50 metrų elektros instaliacijos kabelio kartu su 3 paskirstymo dėžutėmis, 3 jungikliais, 6 rozetėmis, bendros 30 eurų vertės, taip pat ieškodami vertingų daiktų, virtuvėje atplėšdami nuo grindų sugadino 6 kvadratinius metrus linoleumo, 30 eurų vertės, nulaužė kriauklės maišytuvą, 15 eurų vertės, bei lupdami elektros instaliacijos laidus sugadino elektros saugiklių dėžutę, 10 eurų vertės, po to, tęsdami savo nusikalstamą veiką, veikdami bendrais veiksmais, ištraukus kieme esančio rūsio durų pakabinamos spynos tvirtinimo ąselę, įsibrovė į rūsio vidų, iš kur pagrobė giluminį vandens siurblį „EUROMATIC“, 30 eurų vertės, iš viso pagrobė svetimą nukentėjusiosios F. J. L. turtą, kurio bendra vertė 300 eurų.

3. Be to, M. V. ir P. J. 2020 m. sausio 31 d. apie 23.30 val., P. J. būnant apsvaigusiam nuo alkoholio, veikdami bendrais veiksmais kartu, turėdami bendrą tikslą pagrobti svetimą turtą, sugadinę lauko durų spyną, 7 eurų vertės, ir durų staktą, 10 eurų vertės, įsibrovė į A. D. priklausantį negyvenamą namą, esantį (duomenys neskelbtini) k., iš kur pagrobė magnetolą „(duomenys neskelbtini)2“, 30 eurų vertės, radijo imtuvą su vinilinių plokštelių grotuvu „SIRIJUS“ (kirilica), 55 eurų vertės, tepalinį šildytuvą, 60 eurų vertės, elektrinį arbatinuką „RIWA“, 10 eurų vertės, elektrinį arbatinuką „BOMANN“, 10 eurų vertės, elektrinį oro šildytuvą „RIWA“, 10 eurų vertės, penkis beverčius flakonus: insekticido „Dichlofoss“, 400 ml talpos, repelento „Zyzy“, 150 ml talpos, aerozolio nuo uodų ir erkių „BROS“, 90 ml talpos, ypač degaus aerozolio „S. P.“, 400 ml talpos, aerozolio nuo uodų ir erkių „BROS“, 400 ml talpos, bei iš namo patalpų išlupę pagrobė 105 metrus elektros instaliacijos kabelio, bendros 105 eurų vertės, iš viso pagrobė svetimą nukentėjusiajam A. D. priklausantį turtą bendros 280 eurų vertės, bei lupdami elektros instaliacijos kabelius sugadino 105 m elektros instaliacijos kabelio lovelių, 147 eurų vertės, 6 dvigubas rozetes, bendros 24 eurų vertės, 6 elektros jungiklius, bendros 24 eurų vertės, iš viso sugadino svetimą A. D. priklausantį, nedidelės, 212 eurų vertės, turtą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

8. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, nuteistasis M. V.neginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytų faktinių bylos aplinkybių bei veikų kvalifikavimo, tačiau nurodo, kad jam paskirta bausmė yra per griežta ir prašo ją sušvelninti, neskiriant realaus laisvės atėmimo. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

9. Sprendžiant klausimą dėl M. V. skundžiamu nuosprendžiu paskirtų bausmių, visų pirma pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

10. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Remiantis baudžiamosios teisės teorija šiuo klausimu, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

11. Aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste analizuojant skundžiamo nuosprendžio turinį, matyti, kad skirdamas bausmes už pavienes nusikalstamas veikas, parinkdamas jos rūšis (laisvės atėmimą ir areštą), apylinkės teismas įvertino M. V. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą – du apysunkiai nusikaltimai (BK 178 straipsnio 2 dalis), vienas nesunkus nusikaltimas (BK 242 straipsnis) ir vienas baudžiamasis nusižengimas (BK 187 straipsnio 3 dalis), bei jo kaltės formą – nusikalstamos veikos padarytos tyčia. Kaip to reikalauja aukščiau aptartos teisės normos, įvertino ir M. V. asmenybę, konstatuodamas, kad praeityje jis teistas, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs (3 t., b. l. 163-168), baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (3 t., b. l. 153-161), niekur nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas (3 t., b. l. 146-147). Pirmosios instancijos teismas, be kita ko, atsižvelgė ir į vieną M. V. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi dėl jų įvykdymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę - nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje (2 veikos), BK 187 straipsnio 3 dalyje, padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Visumos šių aplinkybių pagrindu už nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje (2 veikos), 242 straipsnyje ir 187 straipsnio 3 dalyje, padarymą, pirmosios instancijos teismas M. V. skyrė griežčiausias šių straipsnių sankcijose numatytas bausmės rūšis – terminuotą laisvės atėmimą, jos dydį nustatydamas sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės minimumui ar nežymiai didesnį nei minimumas (pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 242 straipsnį), bei areštą (pagal BK 187 straipsnio 3 dalį), o įvertinęs dar ir tai, jog nagrinėjama baudžiamoji byla buvo baigta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, atsižvelgdamas į M. V. prisipažinimą padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, jam paskirtą bei subendrintą bausmę, vadovaudamasis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, sumažino vienu trečdaliu. Abejoti skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtomis bausmių rūšimis, įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančius, M. V. bei jo padarytas nusikalstamas veikas charakterizuojančius duomenis, teisinio pagrindo nėra.

12. Kaip nustatyta nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis, šis teistumas M. V. nėra pirmasis – praeityje už įvairaus pobūdžio ir sunkumo nusikalstamų veikų, tame tarpe ir už analogiškų veikų, priskiriamų nusikaltimams ar baudžiamiesiems nusižengimams nuosavybei padarymą jis jau buvo teistas ne kartą. Siekiant koreguoti jo elgesį tinkama linkme, už šių veikų padarymą praeityje jam buvo taikytos trumpalaikės laisvės atėmimo bausmės (areštas), tačiau akivaizdu, kad teigiamo poveikio jam nepadarė, jis ir toliau pažeidinėjo įstatymus, darydamas analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas. Darant šią išvadą atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotas nusikalstamas veikas M. V. įvykdė praėjus kiek daugiau nei pusmečiui po to, kai jis buvo paleistas iš Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus, atlikęs Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2019 m. kovo 1 d. nuosprendžiu jam paskirtą 45 parų arešto bausmę ir visiškai netrukus po to, kai Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2019 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, paskiriant jam 20 parų arešto bausmę, kas neabejotinai atskleidžia nuteistojo antivisuomenines nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad vertinamu atveju M. V. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, o tai iš esmės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir leidžia pagrįstai pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, jog aptariamų nusikaltimų darymas yra sistemingas ir sąmoningas jam būdingo elgesio modelis, kurio korekcijai jokių realių pastangų M. V. nededa.

13. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių kontekste paminėtina ir tai, kad praeityje M. V. buvo ne tik ne kartą teistas, bet ir už įvairių administracinių nusižengimų, o būtent, vairavimą būnant neblaiviam ir neturint teisės vairuoti transporto priemones, už alkoholio vartojimą neturint įstatymuose nustatymo amžiaus cenzo, už narkotinių medžiagų vartojimą, už vairavimą neturint teisės, taip pat už smulkų svetimo turto pagrobimą vagystės būdu, - padarymą buvo baustas ir administracine tvarka, tačiau informacijos apie baudų, M. V. skirtų už administracinių nusižengimų padarymą, sumokėjimą, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra. Visgi, nepaisydamas šios aplinkybės, skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu nuteistasis niekur nedirbo, jokio legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjo, kas įvertinus jo įvykdytų nusikalstamų veikų finansinės naudos gavimo motyvą, teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, jog nusikaltimų darymas ir iš jų gaunamos pajamos yra vienintelis jo pragyvenimo šaltinis, jokių išvadų iš savo išimtinai neigiamo elgesio nuteistasis nedaro, nesistengia pasitaisyti, o tai leidžia pagrįstai abejoti jo apeliaciniame skunde deklaruojamais pažadais pasikeisti ir daugiau nebenusikalsti.

14. Pagrindo keisti skundžiamu nuosprendžiu M. V. paskirtas bausmės rūšis nesudaro ir jo apeliacinio skundo motyvai, susiję su jo močiutės priežiūra. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo apie fizinį asmenį (3 t., b. l. 163-169) matyti, kad M. V. ne kartą buvo skirta kardomoji priemonė – atidavimas prižiūrėti močiutei V. B., tačiau, įvertinus tolesnį M. V. elgesį, matyti, kad močiutė jokios teigiamos įtakos jo elgesiui neturėjo, todėl ir šiuo atveju pagrįstai abejotina, kad skunde išreikštas noras būti bei rūpintis močiute, gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo M. V. pakartotinio nusikalstamo elgesio. Be to, vertinant M. V. asmenybę iki nusikalstamų veikų padarymo, matyti, kad jis dažnai nusikalsta, t. y. nusikalstamos veikos, už kurių padarymą M. V. yra nuteistas šioje baudžiamojoje byloje, nepaisant jo jauno amžiaus ir aplinkybės, kad nusikalstamų veikų padarymo metu jis buvo vos sulaukęs pilnametystės, yra ne atsitiktinės jo gyvenime, o greičiau pasirinkto nusikalstamo gyvenimo būdo pasekmė. Todėl nagrinėjamu atveju, M. V. veiksmus vertinti kaip lengvabūdiškus, neapgalvotus ar nepakankamai motyvuotus, būdingus socialiai nebrandiems asmenims, nėra jokio pagrindo.

15. Įvertinus aukščiau paminėtas nuteistojo M. V. asmenybę bei jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, jo buvusius teistumus ir administracinius baustumus, M. V. už pavienes nusikalstamas veikas paskirtas bausmės rūšis vertinti kaip aiškiai per griežtas, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Jos neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis). Aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant M. V. paskirtas bausmes buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiu ar jo asmenybe, kurių pagrindu būtų galima švelninti jo teisinę padėtį, šioje byloje taip pat nenustatyta.

16. Nors pagrindo abejoti M. V. už BK 178 straipsnio 2 dalyje (2 veikos), 242 straipsnyje, numatytų nusikaltimų padarymą paskirtu bausmės dydžiu, įvertinus tiek aukščiau išdėstytas, tiek ir skundžiamame nuosprendyje aptartas faktines aplinkybes, nėra, tačiau, už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 187 straipsnio 3 dalyje, padarymą paskirdamas M. V. 60 (šešiasdešimties) parų areštą, pirmosios instancijos teismas, nors ir tinkamai įvertino bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, tačiau, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, kas lėmė netinkamą arešto trukmės parinkimą. Konstatuojant šią išvadą pažymėtina, kad pagal BK 49 straipsnio 3 dalį, už baudžiamojo nusižengimo padarymą asmeniui gali būti skiriamas nuo 10 (dešimties) iki 45 (keturiasdešimt penkių) parų areštas. BK 187 straipsnio 3 dalyje numatyta ir skundžiamu nuosprendžiu M. V. inkriminuota nusikalstama veika priskiriama baudžiamiesiems nusižengimams, iš ko seka, kad už šios nusikalstamos veikos padarymą nuteistajam galėjo būti skirta ne didesnė nei 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmė. Atsižvelgiant į nustatytą teisinį reguliavimą, įvertinus aukščiau išdėstytas M. V. ir jo padarytą nusikalstamą veiką charakterizuojančias aplinkybes bei skundžiamu nuosprendžiu nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, už BK 187 straipsnio 3 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą M. V. skirtina 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas paskirtas bausmes už nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje (A. D. turto vagystė) ir BK 187 straipsnio 3 dalyje, esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, bendrino apėmimo būdu, t. y. griežtesne bausme, 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskirta už BK 178 straipsnio 2 dalį, apimant švelnesne bausme 60 parų arešto bausme paskirta BK 187 straipsnio 3 dalyje, todėl šiuo atveju, pakitusi M. V. pagal BK 187 straipsnio 3 dalį paskirta bausmė – 30 parų arešto bausmė, galutinei bausmei įtakos nedaro. Kadangi apylinkės teismo padaryta baudžiamojo įstatymo taikymo klaida turi būti ištaisyta ir tai neturės įtakos galutinei M. V. skirtai bausmei, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas) tiesiog patikslinant ir nurodant, kad už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 187 straipsnio 3 dalyje padarymą M. V. skirtina 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė.

17. Papildomai pažymėtina, kad pagal BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taikyti bausmės vykdymo atidėjimą ar ne yra teismo teisė, o ne pareiga. Sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veiksmų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Įvertinus tiek aukščiau aptartą M. V. asmenybę, tiek ir jo įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumą, jo buvusius teistumus bei administracinius baustumus, menkas nuteistojo pastangas koreguoti savo elgesį teigiama linkme, nėra jokio pagrindo teigti, kad bausmės tikslai vis dar gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Pernelyg švelnus baudžiamumas gali tik paskatinti M. V. ir toliau daryti nusikalstamas veikas, lengvabūdiškai tikintis išvengti teisinės atsakomybės.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu

nusprendžia:

Pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2020 m. balandžio 16 d. nuosprendžio dalį dėl M. V. pagal BK 187 straipsnio 3 dalį paskirtos bausmės ir už šios nusikalstamos veikos padarymą skirti 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.