Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Rietavo veterinarinė sanitarija“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Teismas nustatęs, kad ieškovės reikalavimai yra grindžiami leistinais rašytiniais įrodymais, ieškovės prašymu, bylą išnagrinėjo dokumentinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 424 straipsnio 1 dalis) ir 2019-08-07 priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo ieškinio reikalavimai buvo patenkinti (CPK 428 straipsnis).

3. Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Rietavo veterinarinė sanitarija“ pateikė prieštaravimus dėl 2019-11-25 Plungės apylinkės teismo preliminaraus sprendimo, kuriuo prašo preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti.

5. Ieškovė UAB „Juris LT“ nepateikė atsiliepimo į atsakovės prieštaravimus.

6. Šalys iki bylos nagrinėjimo teismo posėdyje, pateikė prašymus bylą nagrinėti šalims ir jų atstovams nedalyvaujant, todėl byla teismo posėdyje išnagrinėta šalims ir jų atstovams nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Preliminarus sprendimas paliktas nepakeistas (CPK 430 straipsnio 6 dalies 1 punktas).

7. Bylos duomenimis nustatyta, kad pradinė kreditorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Ekovalis“ pagal atsakovės UAB “Rietavo veterinarinė sanitarija“ užsakymus suteikė paslaugas, nurodytas atliktų darbų aktuose bei apmokėjimui išrašė PVM sąskaitas-faktūras (2017-10-24 EKO Nr. 06247, 2017-11-08 EKO Nr. 06401, 2018-04-09 EKO Nr. 07355, 2019-02-28 EKO Nr. 09492), tačiau atsakovė už suteiktas paslaugas pagal minėtas PVM sąskaitas-faktūras neatsiskaitė ir liko skolinga 7 146,02 Eur.

8. 2019-09-19 pradinė kreditorė UAB „Ekovalis“ Reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu perleido reikalavimą ieškovei, kuri 2019-09-23 raštu informavo atsakovę dėl reikalavimo teisės perleidimo.

9. Reikalavimo teisės perleidimas yra vienas iš prievolės dalyvių (kreditorių) pasikeitimo atvejų, kai vietoj vieno kreditoriaus atsiranda kitas ir pagal nurodytoje normoje nustatytą bendrąją taisyklę pradinis kreditorius turi teisę perleisti turimą ar būsimą reikalavimą naujajam kreditoriui be skolininko sutikimo, jeigu tai nedraudžiama įstatymo ar sutarties. Tai reiškia, kad skolininko sutikimo perleidžiant reikalavimą nereikalaujama dėl to, kad jo teisinė padėtis dėl kreditoriaus pasikeitimo nesikeičia, t. y. jo teisinė padėtis naujojo kreditoriaus atžvilgiu negali būti blogesnė už buvusią pradiniam kreditoriui, reikalavimo teisės perleidimas negali pažeisti skolininko teisių ar jų labiau suvaržyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010).

10. Kreditoriaus reikalavimo teisė, kaip prievolinė subjektinė teisė, yra savarankiškas civilinių teisinių santykių objektas (CK 1.112 straipsnio 1dalis), todėl gali būti perleista kitam asmeniui bendraisiais pagrindais (CK 1.112 straipsnio 2dalis). Kai pagal cesijos sutartį pradinis kreditorius perduoda savo reikalavimo teisę naujajam kreditoriui, jis nustoja būti prievolės šalis, o vietoj jo atsiranda naujasis kreditorius. Naujasis kreditorius yra saistomas pradinio kreditoriaus ir skolininko sutarties sąlygų.

11. Reikalavimo perleidimo sandoris teisinius padarinius skolininkui sukuria tik tinkamai jam apie sandorį pranešus. CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Taigi prievolės dalyviams esminę reikšmę turi pranešimas apie reikalavimo perleidimo faktą, nes nuo pranešimo momento pradinio ir naujojo kreditoriaus sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis pradeda veikti skolininko atžvilgiu ir nuo šio momento reikalavimo perleidimo faktą naujasis kreditorius gali panaudoti prieš skolininką. CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nurodyto pranešimo paskirtis yra apsaugoti skolininko interesus, kad jis žinotų, kam priklauso vykdytina prievolė, ir išvengtų ginčo dėl dvigubo apmokėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010).

Dėl skolos dydžio

12. Nagrinėjamu atveju atsakovė neginčija savo pareigos atsiskaityti su ieškove už suteiktas paslaugas bei nurodo, jog planuoja artimiausiu metu su ieškove atsiskaityti ir susitarti dėl ginčo išsprendimo taikiu būdu, tačiau atsiliepimu į ieškinį nesutinka su skolos priteisimu teismine tvarka.

13. Pažymėtina, jog atsakovė, žinodama apie prievolę atsiskaityti su ieškove, galėjo atsiskaityti bet kurioje proceso stadijoje, kaip ir baigti bylą taikos sutartimi, pasiekiant teisinę taiką ir išsprendus tarp šalių kilusį ginčą. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2009). Taigi, ieškovė manydama, kad jos teisės ir teisėti interesai yra pažeisti, ir turėdama įstatymo suteiktą teisę pasirinkti, ieškovė pasirinko savo interesų gynybos būdą – kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo, todėl sutikti su atsakovės teiginiu, kad tęsti bylinėjimąsi ir priteisti skolą yra netikslinga, teismas neturi pagrindo.

14. Kadangi ginčo tarp šalių dėl šių ieškinio reikalavimų, t. y. 7146,02 Eur skolos nėra, todėl teismas dėl šių reikalavimų nurodo sutrumpintus motyvus (CPK 268 straipsnio 5 dalis).

15. Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, tarp ieškovės ir atsakovės susidarė prievoliniai teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1-6.4 straipsniai). Teisėtai sudaryta sutartis šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio l dalis). Įstatymas įpareigoja šalis prievoles vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus bei draudžia vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.38, 6.59, 6.63, 6.158, 6.200, 6.256 straipsniai).

16. Bylos duomenys patvirtina atsakovės prievolių neįvykdymo faktą ieškovei, atsakovė ieškovės reikalavimo dėl 7146,02 Eur skolos neginčija, todėl ieškovės reikalavimas šioje dalyje tenkinamas ir iš atsakovės ieškovei priteisiama 7146,02 Eur skola.

Dėl reikalaujamų priteisti 40 Eur ikiteisminio išieškojimo išlaidų.

17. Atsakovė teikdama prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo, nurodo, kad 40 Eur suma turėjo būti įskaityta į išlaidų advokato pagalbai apmokėti sumą.

18. Pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 Eur sumą, todėl ieškovei iš atsakovo pagrįstai priteista 40,00 Eur išieškojimo išlaidų kompensacija.

Dėl 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2019 m. lapkričio 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

19. Be pagrindinės prievolės, ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2019 m. lapkričio 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

20. Konstatuotina, kad CK 6.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai.

21. Materialioji Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymo (aktualios redakcijos) taikymo sritis apibrėžta šio teisės akto 1 straipsnio 2 dalyje – šis įstatymas taikomas visiems tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir valstybės institucijų sudarytiems komerciniams sandoriams, pagal kuriuos už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai.

22. Pažymėtina, kad Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymo taikymo sritis apibrėžta plačiai – jis taikomas „visiems <...> komerciniams sandoriams“, kurie atitinka jo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą apibrėžtį ir nepatenka į taikymo srities išimtis, nustatytas Įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje.

23. Sandorio patekimas į minėto teisės akto materialiąją taikymo sritį gali būti nustatomas taikant šiuos kriterijus: 1) sutarties subjektinės sudėties – toks sandoris turi būti sudarytas tarp dviejų ir daugiau ūkio subjektų inter se (tarpusavyje) arba tarp vieno ar daugiau ūkio subjektų vienoje pusėje bei vienos ar daugiau valstybės institucijų kitoje pusėje; 2) komercinio sandorio kriterijaus; 3) sandorio dalyko – pagal sandorį turi būti arba perduodamos prekės, arba teikiamos paslaugos, arba atliekami darbai, arba atliekami keli iš šių veiksmų; 4) sandorio atlygintinumo.

24. Pagal Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 1 dalį komerciniai sandoriai – tai sandoriai tarp ūkio subjektų arba tarp ūkio subjektų ir valstybės institucijų, pagal kuriuos už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai.

25. Pirmieji trys kriterijai – subjektinės sudėties, komercinio sandorio bei atlygintinumo – kumuliatyvūs (visais atvejais turi būti tenkinami visi trys). Dėl sandorio dalyko Mokėjimų vėlavimo prevencijos statymo 1 straipsnio 2 dalyje išdėstyti kriterijai yra alternatyvūs – pakanka, kad sandoris būtų arba dėl prekių pardavimo, arba dėl paslaugų teikimo, arba dėl darbų atlikimo.

26. Nustačius, kad sandoris atitinka šios nutarties 20 punkte išvardytus reikalavimus, įvertintina, kad jis patenka į Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymo taikymo srities apimtis, keisti Preliminaraus sprendimo dėl priteisimo 8 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2019 m. lapkričio 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, teismas neturi pagrindo, kadangi ginčo šalys yra verslo subjektai, procesinių palūkanų dydžiui nustatyti taikytinas Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas

Dėl bylinėjimosi išlaidų

27. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Kadangi teismo preliminarus sprendimas paliekamas nepakeistas, o galutiniu sprendimu ieškovės reikalavimai yra patenkinti visiškai, todėl iš atsakovės ieškovei priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, o atsakovei jos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

28. Atsakovė mano, jog ieškovei priteistų 600,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, nepaisant to, jog jos neviršija rekomendacijose numatyto maksimalaus dydžio, yra nepagrįstai didelės, neatitinkančios protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijų.

29. Iš byloje pateiktų sąskaitų už teisines paslaugas ir mokėjimo nurodymų matyti (sąskaita už teisines paslaugas Nr. V-112/2019-10-17), kad ieškovė už ieškinio parengimą advokatui sumokėjo 600,00 Eur. Teismo vertinimu, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, kuriuo buvo pakeistas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“, rekomenduojamo priteisti užmokesčio ir yra gerokai mažesnės už nustatytą galimą maksimalų užmokestį už ieškinio bei atsiliepimo į atsakovo prieštaravimą parengimą, būtinos, pagrįstos, ir atitinkančios protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principus, todėl jų mažinti nėra pagrindo ir jos priteistinos iš atsakovės (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Be to, ieškovė turėjo 87,00 Eur išlaidų žyminio mokesčio apmokėjimui teikiant teismui ieškinį, kuris taip pat turi būti priteistinas iš atsakovės (CPK 79, 93 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 260, 263, 265, 268, 270, 430 straipsniais,

nusprendžia:

Plungės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 11 d. preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-4392-669/2019, palikti nepakeistą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.