- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-27
- Bylos Nr.
- AS-492-792-13
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02690-2013-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė, Virginija Volskienė (pran.)
- Pareiškėjas
- A. K.
- Atsakovas
- valstybės įmonei Registrų centrui
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo Kolegijai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, R. S., P. R. P. ir D. L. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
A. K. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti valstybės įmonės Registrų centro atliktą Juridinių asmenų registro duomenų apie Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo Kolegijos (toliau – ir Kolegija) vardu turinčius teisę veikti asmenis pakeitimą ir atstatyti iki neteisėto duomenų pakeitimo buvusius duomenis.
Pareiškėjas taip pat prašė teismo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti atsakovo sprendimo, kuriuo buvo pakeisti Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo Kolegijos vardu turintys teisę veikti asmenys laikiną galiojimą.
Nurodė, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės gali iškilti grėsmė galimai palankaus pareiškėjui sprendimo vykdymui. Šį argumentą grindė tuo, kad atsakovo neteisėtais veiksmais pakeisti Kolegijos vardu turintys teisę veikti asmenys, nepagrįstai siekia perimti Kolegijos valdymą, jėga perėmė dalį Kolegijos dokumentacijos, siekia perimti patalpas. Minėti asmenys gali atlikti Kolegijos interesams prieštaraujančius veiksmus, sudaryti sandorius, taip padarydami žalą, dėl kurios pareiškėjui teks inicijuoti naujus teisminius ginčus.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. liepos 29 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo atmetė; į bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis įtraukė Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją ir D. L.; pašalino trečiąjį suinteresuotą asmenį Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčią – Unitas Lithuaniae – Sinodą iš proceso dalyvių.
Teismas pažymėjo, kad reikalavimo užtikrinimo priemonė taikoma siekiant užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, o ne apsaugoti suinteresuotą asmenį nuo galimų neigiamų padarinių ar galimų naujų teisminių procesų. Nurodė, kad šioje byloje yra kilęs ginčas tik dėl atsakovo atlikto duomenų apie Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo Kolegijos vardu turinčių teisę veikti asmenų pakeitimo, tuo tarpu iš Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo Kolegijos 2013 m. liepos 4 d. rašto antstoliams matyti, kad nauja vadovybė išrinkta pagal šios Bažnyčios kanonus, kurių teismas interpretuoti kitaip negali. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, kokias konkrečias teises pagal Bažnyčios kanonus turi naujai išrinkti R. S. ir P. R. P. ir, ar jie pagal šiuos kanonus galėtų imtis tokių veiksmų, jog skundo patenkinimo atveju teismo sprendimo negalima būtų įvykdyti.
II.
Pareiškėjas A. K. pateikė atskirąjį skundą (b. l. 66-70), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 29 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo ir pareiškėjo prašymą tenkinti.
Pareiškėjo įsitikinimu, egzistuoja reali grėsmė, kad galimai palankaus pareiškėjui teismo sprendimo vykdymas netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės pasunkės dėl trečiųjų asmenų R. P. ir R. S. atliekamų veiksmų, kuriais daroma žala Kolegijai. Tvirtina, jog likvidavus Kolegiją, pareiškėjui palankaus teismo sprendimo vykdymas taptų visiškai neįmanomas. Nurodo, kad teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, suformuotos administracinėje byloje Nr. AS492-321/2013.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame nurodė, kad su šiuo skundu nesutinka. Trečiasis suinteresuotas asmuo pritaria skundžiamoje teismo nutartyje išdėstytiems argumentams.
Trečiasis suinteresuotas asmuo D. L. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame nurodė sutinkanti su atskiruoju skundu.
Nurodo, jog reikalavimo užtikrinimo priemonė taikytina siekiant apsaugoti bažnyčios, Kolegijos ir parapijų bendruomenes nuo neteisėto antspaudų, dokumentų, turto užvaldymo, jų panaudojimo ar sunaikinimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Atskirasis skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.
Pareiškėjas prašė taikyti ABTĮ 71 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – ginčijamo akto galiojimo laikiną sustabdymą.
Pažymėtina, kad laikinai sustabdyti ginčijamo akto galiojimą galima tik tada, kai toks aktas dar nėra įvykdytas. Nagrinėjamu atveju ginčijamas sprendimas jau yra įvykdytas ir duomenys Juridinių asmenų registre yra pakeisti (b. l. 13-14). Įvykdyto sprendimo galiojimo laikinas sustabdymas jokių teisinių padarinių negali sukelti, todėl nėra pagrindo šioje byloje taikyti pareiškėjo nurodomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.
Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, jog pareiškėjo prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė negali apsaugoti nuo tų pasekmių, kurios įvardinamos prašyme bei atskirajame skunde. Minėtų procesinių dokumentų turinio analizė leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjas nesutinka Kolegijos vardu turinčių teisę veikti asmenų pakeitimu ir būsimo teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimą ar negalimumą sieja su šių asmenų veiksmais, kurie, pasak pareiškėjo, daro žalą Kolegijai. Atkreiptinas dėmesys, jog šioje byloje pareiškėjas neginčija jokių aktų, kurių pagrindu buvo pakeisti Kolegijos valdymo organų nariai, o skundžia tik Registro tvarkytojo atliktą duomenų pakeitimą ir prašo atstatyti iki pakeitimo buvusius duomenis. Pažymėtina, jog Juridinių asmenų registro paskirtis yra tik registruoti juridinius asmenis, kaupti, saugoti ir tvarkyti su jais susijusius duomenis bei dokumentus (Juridinių asmenų registro įstatymo 2 straipsnis). Šiuo atveju pagrindas Registro duomenų pakeitimui yra Teisingumo ministerijos 2013 m. liepos 10 d. išvada Nr. (8.3.46.)-7R-4978 pagrindu. Būtent šis dokumentas sąlygojo Registro duomenų pakeitimą, todėl sprendimo pakeisti Registro duomenis galiojimo laikinu sustabdymu nebus pasiekti tie tikslai, kurių siekia pareiškėjas.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. K. atskirojo skundo netenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.