Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo, suinteresuotieji asmenys: skolininkas E. J., skolininko sutuoktinė E. D. – J., antstolis Robertas Vasiliauskas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė teismui prašymą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo, prašydamas nustatyti, kad skolininkui E. J. bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine E. D. – J. priklauso ½ dalis sutuoktinės E. D. – J. gaunamo darbo užmokesčio. Nurodo, jog antstolis Robertas Vasiliauskas vykdo vykdomąsias bylas Nr. 0179/22/00304, 0179/22/00489 ir 0179/22/00859 dėl skolų išieškojimo iš skolininko E. J. išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Pareiškėja prašo nustatyti skolininko E. J. ir jo sutuoktinės E. D. – J. dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje – skolininko sutuoktinės gaunamas darbo užmokestis yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir ½ dalis šio turto priklauso skolininkui E. J. ir iš jo galimas išieškojimas.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju žodinis pareiškimo nagrinėjimas nėra būtinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 593 straipsnio 3 dalis), todėl pareiškimas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.

Skolininkas bei kiti suinteresuotieji asmenys per įstatyme nustatytą terminą nepateikė antstoliui notarine tvarka patvirtinto susitarimo su kitu bendraturčiu dėl turto pasidalijimo, todėl pareiškėja pagrįstai kreipėsi į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo.

Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Sutuoktinių tarpusavio turtinius santykius, santuokos metu įgyto turto teisinį statusą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos normos. Iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad skolininkas E. J. yra santuokoje su E. D. – J. Byloje nėra duomenų, jog suinteresuotas asmuo su skolininkas būtų sudarę vedybų sutartį, todėl sutuoktinių turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą. Pagal CK trečiosios knygos VII skyriaus nuostatas, reglamentuojančias sutuoktinių civilinę atsakomybę pagal turtines prievoles, yra galimos įvairios modifikacijos sutuoktinių civilinės atsakomybės pagal turtines prievoles klausimais. Priklausomai nuo prievolės atsiradimo pagrindo prievolės gali būti vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnis), iš asmeninio sutuoktinio turto, o jo nepakankant iš bendro turto sutuoktinio dalies (CK 3.112 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2006). Santuokoje įgytas turtas laikomas priklausančiu abiems sutuoktiniams, nors jis įregistruotas vieno iš jų vardu. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 str. 2 d.). CPK VI dalies nuostatos numato, jog antstolis turi teisę nukreipti išieškojimą į asmeninį skolininko turtą, skolininko turto dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Kai skolininkas neturi asmeninio turto, išieškojimas gali būti nukreipiamas į jo dalį bendrojoje nuosavybėje. Iš bendrosios jungtinės nuosavybės negalima išieškoti asmeninių skolų, kol nenustatyta skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje (CK 3.109 straipsnis, 3.126 straipsnio 1 dalis). CPK 667 straipsnis numato, jog jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis dalis nenustatyta, teismo antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo.

CPK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Pagal CPK 667 straipsnio 1 dalies nuostatas jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Gavęs šį skolininko sutikimą, antstolis, priėmęs sprendimą nukreipti išieškojimą į areštuotą turtą, patvarkymu visiems patvarkymo priėmimo dieną vykdomuosius dokumentus pateikusiems vykdyti išieškotojams pasiūlo per dvidešimt dienų nuo patvarkymo priėmimo dienos pateikti antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Jeigu nė vienas išieškotojas per šį terminą nepateikia antstoliui šioje dalyje nurodyto prieštaravimo, antstolis patvarkymu pasiūlo skolininkui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams per trisdešimt dienų pateikti antstoliui notarine tvarka patvirtintą susitarimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo. O tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas, pagal šį straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka ir pagal materialiosios teisės normų nustatytus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2006). Skolininkas ir/ar jo sutuoktinė notarine tvarka patvirtinto susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo nepateikė, todėl pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl skolininko turto dalies nustatymo.

CK 3.116 straipsnio, reglamentuojančio turto padalijimo būdus, 1 dalyje nustatyta, kad vieno sutuoktinio ar jų kreditorių reikalavimu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, gali būti padalytas sutuoktiniams jų susitarimu arba teismo sprendimu tiek susituokusiems, tiek ir santuoką nutraukusiems ar pradėjusiems gyventi skyrium. CK 3.88 straipsnyje detaliai išvardijama, koks turtas yra pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodoma, kad pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno darbinės veiklos ar intelektinės nuosavybės, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas, laikytini bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Teismas nustatė, kad likvidaus asmeninio turto, į kurį pirmiausiai būtų galima nukreipti išieškojimą pagal skolininko E. J. įsiskolinimą, jis neturi. Kadangi skolininkas nedirba ir neturi kito turto, iš kurio būtų galima išieškoti, todėl išieškojimas gali būti nukreipiamas ir į jos dalį bendrojoje nuosavybėje, tačiau tam būtina nustatyti kokia turto dalis jam ir sutuoktinei bendrojoje nuosavybėje priklauso. Skolininkas savo vardu registruoto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi.

Iš byloje esančių Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymų matyti, kad skolininko sutuoktinė E. D. – J. iki 2022 m. birželio 8 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, o nuo 2022 m. liepos 4 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“. Turtas, kuriame prašoma nustatyti skolininko dalį – skolininko sutuoktinės gaunamas darbo užmokestis, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Duomenų, patvirtinančių, kad gaunamos su darbo santykiais susijusios piniginės lėšos yra E. D. – J. asmeninė nuosavybė, į bylą nepateikta. Teismas neturi pagrindo spręsti, jog įsiskolinimas kreditorei galėtų būti padengiamas iš skolininko E. J. gaunamų ar turimų pajamų. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes yra pagrindas pareiškimą tenkinti.

Pareiškėja prašo nustatyti, kad skolininkui E. J. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine E. D. – J. priklauso ½ dalis E. D. – J. gaunamo darbo užmokesčio. Pagal CK 3.117 straipsnį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo sutuoktinių bendro lygių dalių principo galima nukrypti tik atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Tokiu atveju vienam iš sutuoktinių gali būti priteisiama didesnė dalis turto (CK 3.117 straipsnio 2 dalis ir 3.123 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2007). Duomenų apie sutuoktiniams nustatytus sveikatos sutrikimus ir panašias ypatingas aplinkybes teismas neturi, todėl nukrypti nuo lygių dalių principo nėra pagrindo. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad E. D. – J. gaunamas darbo užmokestis yra bendroji jungtinė sutuoktinių E. J. ir E. D. – J. nuosavybė (CK 3.88 straipsnis 1 dalis 5 punktas). Duomenų, liudijančių, kad skolininkas E. J. turėtų pakankamai asmeninio turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas vykdomojoje byloje nėra (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Įvertinus visumą nurodytų aplinkybių, pareiškėjos prašymas pripažintinas pagrįstu, todėl tenkintinas nustatant, kad ½ dalis skolininko sutuoktinės E. D. – J. gaunamo darbo užmokesčio priklauso skolininkui E. J..

Pažymėtina, kad, vykdant išieškojimą iš E. D. – J. gaunamo darbo užmokesčio, būtina atsižvelgti į įstatymo nuostatas ribojančias išieškojimą iš bendro turto sutuoktinio dalies (CK 3.112 straipsnis) bei į ypatumus, išieškant iš skolininko darbo užmokesčio (CPK 733 – 743 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Patenkinti pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą.

Nustatyti skolininko E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turto, esančio bendrąja jungtine nuosavybe su sutuoktine E. D. – J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dalį: nustatyti, kad skolininkui E. J. priklauso ½ dalis jo sutuoktinės E. D. – J. gaunamų piniginių lėšų, susijusių su darbo santykiais ar kitų jam prilygintų sumų.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.