- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-08-23
- Bylos Nr.
- 1-1914-1123/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Ragelienė
- Kaltinamasis
- S. K.
- Nukentėjusysis
- T. Ž.
- Advokatai
- Arūnas Bertulis
viešame teismo posėdyje žodinio proceso bei sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi 1961 m. birželio 16 d., (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, ištekėjusi, vykdanti individualią veiklą, gyvenanti ir deklaruojanti gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (ir toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
S. K., vairuodama kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisykles (toliau – ir KET) , dėl ko kilo eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: ji, 2022 m. rugpjūčio 29 d., apie 10.10 val., Vilniuje, vairuojamu jai nuosavybės teise priklausančiu automobiliu „Buick Encore“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šviesoforais reguliuojamoje Vytauto – Liubarto gatvių sankryžoje sukdama į kairę – į Liubarto gatvę pažeidė KET 27 punkto reikalavimą, numatantį, kad sukdamas į dešinę ar į kairę sankryžose, vairuotojas privalo praleisti į jo važiavimo krypties bet kurią eismo juostą įžengusį pėsčiąjį, ir 158 punkto reikalavimą, numatantį, kad sukdamas sankryžoje į kairę arba į dešinę, vairuotojas privalo duoti kelią eismo dalyviams, kertantiems važiuojamosios dalies, į kurią jis suka, eismo juostas, tai yra jos važiavimo krypties atžvilgiu degant eismą leidžiančiam žaliam šviesoforo signalui, ji vairuojamu automobiliu iš Vytauto gatvės kelio įvažiavo į reguliuojamą sankryžą ir sukdama į kairę – į Liubarto gatvės kelią, jo važiuojamosios dalies eismo pusę skirtą važiuoti J. Jasinskio gatvės kryptimi, nepraleidusi partrenkė pėsčiųjų perėja, jos judėjimo krypties atžvilgiu iš dešinės pusės į kairę, degant žaliam šviesoforo signalui per Liubarto gatvės kelio važiuojamąją dalį ėjusią pėsčiąją T. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), kuriai dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Šiais savo veiksmais S. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamoji S. K. , apklausta teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino ir paaiškino, kad ji automobilį vairuoja apie (duomenys neskelbtini) metų, yra bausta už automobilio parkavimą. Įvykio dieną (2022 m. rugpjūčio 29 d.), taip kaip nurodyta kaltinamajame akte, ji važiavo Vytauto g. sustojo prie šviesoforo. Stovėjo pati pirma. Horizonte buvo tuščia nei vienos mašinos, nei vieno žmogaus ir ji ramiai pasuko į kairę, į Liubarto tilto pusę, ir staiga iš keleivio pusės lango pamatė judėjimą, kad artinasi žmogus. Pastebėjusi, staigiai sustabdė automobilį ir iš jo išlipo, išlipusi pamatė prie automobilio gulinčią moterį, ji gulėjo už automobilio, ant šono. Mano, kad moterį kliudė netyčia, taip pat nematė, kokią vietą kliudė. Ji pripažįsta, kad partrenkė moterį, įvykio metu buvo labai saulėta, kai pasuko, ji moters iš pradžių nepamatė, pamatė tik paskutiniu momentu, kai įsuko į sankryžą. Ji važiavo labai lėtai, bet mano, kad galėjo išvengti šio įvykio, jei būtų geriau stabtelėjusi. Priėjusi prie gulinčios moters bandė jai padėti atsikelti (nors žino, kad negalima žmogaus kelti, kai yra trauma), bet nepajėgė, priėjo kiti žmonės, kurie padėjo moteriai atsikelti. Įvykio metu ji atsiprašinėjo nukentėjusiosios. Ji (S. K.) iškvietė policiją ir greitąją. Pirmiausiai atvažiavo policija, ją (S. K.) patikrino alkotesteriu, alkotesterio rodmenys parodė, kad ji yra blaivi, atvažiavo greitoji išvežė moterį. Atvažiavo kriminalistai, apžiūrėjo automobilį, jokių įbrėžimų nebuvo. Automobilis priklauso jai, jis yra draustas, jį vairavo viena. Įvykio metu ir po jo ji (S. K.) buvo šoko būsenoje, pasimetusi. Įvykus eismo įvykiui ji iš karto išsikvietė savo sutuoktinį V. K.. Dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi, savo veiksmus vertina blogai, atsiprašė ir dar kartą teismo posėdžio metu atsiprašo nukentėjusiosios. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoju paskirti jos sutuoktinį V. K., kuris yra labai drausmingas, pareigingas ir tvarkingas, nebaustas administracine tvarka, vairuoja. Ji tiki, kad jis jai daro gerą įtaką, taip pat jai padeda, pataria.
Nukentėjusioji T. Ž., apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad žalą jai atlygino draudimas, neturi pretenzijų kaltinamajai, civilinio ieškinio nereikš.
Kadangi kaltinamoji S. K. savo kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamoji sutiko duoti parodymus, prokuroras neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamajai ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamosios parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, kaltinamosios kaltę taip pat patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.
Kaltinamoji S. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino ir parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 29 d. 10.10 val., Vilniuje, ji vairuojamu automobiliu „Buick Encore“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Vytauto gatve, privažiavo šviesoforais reguliuojamą sankryžą su Liubarto gatve, kurioje ketino sukti į kairę – į Liubarto gatvę. Priešais šviečianti saulė ir nuo medžių krentantis šešėlis į gatvės vidurį sutrukdė jai pamatyti, ar kas nors stovi prie pėsčiųjų perėjos. Atrodė, kad nieko nėra. Įsijungus žaliam šviesoforo signalui, ji sankryžoje lėtai sukdama į kairę įvažiavo į Liubarto gatvę. Nematė, kad tuo metu kas nors eitų per kelią pėsčiųjų perėja. Tik įsukus į Liubarto gatvę, jos kelio eismo pusę, skirtą važiuoti tilto kryptimi, ji per dešinės pusės galinių keleivio durų langą pamatė „šmėkštelėjus“ praeiviui. Nors nejuto ir negirdėjo jokio smūgio, ji staigiai sustabdė vairuojamą automobilį. Išlipusi iš automobilio ir apėjusi automobilį pro jo galinę dalį, ji pamatė apie 2-3 metrų atstumu nuo automobilio ant kelio gulinčią ar tai sėdinčią pagyvenusią moterį. Aplinkui kitų automobilių nebuvo. Ji pribėgo prie moters. Bandė ją kelti, tačiau jai tai padaryti nepavyko, buvo per sunku. Ji buvo ištikta šoko, nepamena, ar moteris jai ką nors sakė. Įvykio vietoje susirinkę praeiviai pakėlė moterį. Ji iškvietė medikus ir policiją. Nors, kaip minėjo, ji nejuto ir negirdėjo jokio smūgio, tačiau mano, kad ji yra eismo įvykio, kurio metu buvo kliudyta pėsčioji, kaltininkė. Kiek pamena, į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai jos automobilio apžiūros metu apgadinimų nerado. Pareigūnai nustatė, kad ji blaivi. Teisę vairuoti transporto priemones ji turi jau (duomenys neskelbtini) metų. Gailisi dėl įvykio, norėtų nukentėjusiosios atsiprašyti. Po įvykio norėjo pasidomėti nukentėjusiosios sveikatos būkle, tačiau jai niekas nedavė jos kontaktinių duomenų (b. l. 77-79).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato specialisto E. Z. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2022 m. rugpjūčio 29 d. įvykio vietoje alkoholio kiekio nustatymo iškvėptame ore priemone (alkotesteriu) patikrinus S. K. blaivumą, buvo nustatyta, kad ji blaivi (b. l. 13).
Nukentėjusioji T. Ž., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 29 d., apie 10.00 val., Vilniuje, šviesoforais reguliuojamoje Liubarto – Vytauto gatvių sankryžoje įrengta pėsčiųjų perėja ėjo per kelio važiuojamąją dalį. Per kelią ėjo degant žaliam šviesoforo signalui. Perėja ėjo viena. Buvo šviesi diena, neapsiniaukę. Kai buvo maždaug perėjos viduryje, ji pajuto smūgį į kairės pusės šoną, labiau į dubens sritį. Buvo parblokšta ant kelio važiuojamosios dalies. Sąmonės praradusi nebuvo. Iškart suprato buvusi partrenkta mašinos. Pakėlusi galvą pamatė šalia stovintį baltos spalvos automobilį. Automobilis stovėjo kelio viduryje, prie šaligatvio. Iš automobilio išlipo apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus moteris. Prie jos vairuotoja nepriėjo, kalbėjosi telefonu. Ji liko gulėti ant žemės, nes labai skaudėjo dubuo ir keliai. Po to jai atsikelti padėjo priėjęs nepažįstamas vyras. Jis taip pat liepė vairuotojai iškviesti medikus. Į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai bendravo su vairuotoja. Po to atvykę medikai ją išvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę, kur jai nustatė dubens kaulų lūžį. Po gydymosi ligoninėje, ji kurį laiką gulėjo ir (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Ji turi pretenzijų įvykio metu partrenkusio automobilio vairuotojai, kadangi ilgai gydėsi, jai nusimato reabilitacija. Po įvykio vairuotoja su ja susisiekusi nebuvo. Jai išaiškinta teisė dėl žalos atlyginimo kreiptis į įvykio kaltininkės draudimą (b. l. 38-39).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 384(2023) nurodyta, kad T. Ž. eismo įvykio metu patyrė kairiojo dilbio kraujosruvą ir dubens kairiųjų kaulų lūžius, nesuardančius dubens žiedo vientisumo. Sužalojimai visumoje atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes dėl lūžių nukentėjusiosios sveikata sutriko ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (b. l. 44-48).
Liudytojas E. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 29 d., apie 10.00 val., Vilniuje, automobiliu važiavo Vytauto gatve, privažiavo šviesoforais reguliuojamą sankryžą su Liubarto gatve, kurioje ketino sukti į kairę ir Liubarto gatve važiuoti link Liubarto tilto. Kadangi sankryžoje jo judėjimo krypties atžvilgiu degė raudonas šviesoforo signalas, jis automobilį sustabdė prieš sankryžą. Tuo metu švietė saulė, matomumas buvo geras. Priekyje jo, prieš gatvių sankirtą stovėjo kitas, galimai baltos spalvos automobilis „Buick“. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui, prieš jį stovėjęs automobilis „Buick“ pajudėjo, jo vairuotojas, sukdamas į kairę, įvažiavo į sankryžą. Automobilis nevažiavo gretai. Tuo pačiu metu žalias šviesoforo signalas užsidegė ir pėstiesiems, kuriuos pagal kelių eismo taisykles jie su automobilio „Buick“ vairuotoju privalėjo praleisti. Jis nematė, kas tuo metu vyko pėsčiųjų perėjoje prieš automobilį „Buick“. Gali tik pasakyti, kad šis automobilis sankryžoje buvo staiga sustabdytas. Reaguodamas į tai, jis taip pat sustabdė vairuojamą automobilį. Tik tada pamatė prieš automobilį „Buick“ ant kelio važiuojamosios dalies gulinčią moterį. Išlipęs iš automobilio nuėjo prie moters, pasiteiravo jos sveikatos būkle. Pastaroji skundėsi dideliais skausmais, tačiau nenurodė, kurios kūno vietos. Prie jų priėjo automobilį „Buick“ vairavusi moteris. Vairuotoja atsiprašinėjo, bandė padėti pakelti pėsčiąją. Neatsimena, ar vairuotoja ką nors aiškino apie įvykio aplinkybes. Jis pats nurodytoje eismo situacijoje įžvelgia automobilio „Buick“ vairuotojos kaltę, kadangi ji nepraleido degant žaliam šviesoforo signalui per kelią ėjusios pėsčiosios. Telefonu apie įvykį pranešė bendrajam pagalbos centrui, iškvietė specialiąsias tarnybas. Atvykus policijos pareigūnams, jis išvyko. Nelaukė medikų, kadangi suprato, jog nukentėjusia moterimi bus pasirūpinta (b. l. 32-34).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus eismo įvykio vietos ir kitų objektų (transporto priemonės) apžiūros protokoluose nustatyta, kad 2022 m. rugpjūčio 29 d. eismo įvykis įvyko Vilniuje, šviesoforais reguliuojamoje „kryžiaus“ formos Liubarto – Vytauto gatvių sankryžoje, tiksliau – Liubarto gatvės kelio važiuojamojoje dalyje, iškart už gatvių sankirtos ribų (žiūrint nustatyta S. K. važiavimo Liubarto gatvės keliu kryptimi link J. Jasinskio gatvės) įrengtoje šviesoforais reguliuojamoje horizontaliu kelio ženklinimu pažymėtoje, apie 5 metrų pločio pėsčiųjų perėjoje, skirtoje pereiti Liubarto gatvės važiuojamąją dalį. Šią gatvės kelio eismo pusę, skirtą važiuoti nuo sankirtos link J. Jasinskio gatvės, sudaro dvi eismo juostos. Žiūrint aptariama eismo kryptimi, iškart už sankirtos, dešiniau pirmosios eismo juostos yra ir apie 30 metrų besitęsianti papildoma juosta – kelio plotas, skirtas maršrutiniam transportui sustoti už sankirtos įrengtoje stotelėje. Minėtą Liubarto gatvės kelio eismo pusę nuo priešingos eismo krypties pusės skiria kelio viduryje, ties pėsčiųjų perėja, įrengta saugumo salelė. Eismo įvykio metu S. K. vairuotas automobilis „Buick Encore“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po įvykio stovėjo Liubarto gatvės kelio važiuojamosios dalies eismo pusės, skirtos važiuoti nuo gatvių sankirtos link J. Jasinskio gatvės pusės, kraštinėje antroje juostoje, kelio ilgio atžvilgiu – apie 2 metrų atstumu už pėsčiųjų perėjos ribų. Automobilis priekine dalimi buvo nukreiptas nustatyta eismo kryptimi link J. Jasinskio gatvės, kelio ašinės linijos atžvilgiu – apie 20-30 laipsnių kampu pasuktas į kairę. Vizualinės apžiūros metu ant transporto priemonės akivaizdžių apgadinimų ar su įvykiu sietinų pėdsakų/žymių nefiksuota (b. l. 14-26).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.
KET 27 punkte įtvirtinta, kad įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, išvažiuodamas iš kelio į šalia jo esančias teritorijas, vairuotojas privalo praleisti pėsčiąjį, kurio judėjimo kryptį jis kerta, o sukdamas į dešinę ar į kairę sankryžose – į jo važiavimo krypties bet kurią eismo juostą įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Kai sukama į kelią su viena eismo juosta kiekviena kryptimi, vairuotojas privalo praleisti į bet kurią eismo juostą įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Vairuotojas visais atvejais privalo duoti kelią pėsčiajam važiuodamas atbulas.
KET 158 punkte įtvirtinta, kad sukdamas sankryžoje į kairę arba į dešinę, vairuotojas privalo duoti kelią eismo dalyviams (dviračių vairuotojams ir kitiems), kertantiems važiuojamosios dalies, į kurią jis suka, eismo juostas. Sukdamas į kelią su viena eismo juosta kiekviena kryptimi, vairuotojas privalo duoti kelią eismo dalyviams (dviračių vairuotojams ir kitiems), kertantiems bet kurią važiuojamosios dalies, į kurią jis suka, eismo juostą.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, kad S. K., anksčiau nurodytu laiku ir vietoje, vairuodama automobilį „Buick Encore“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė KET 27 ir 158 punktuose įtvirtintų reikalavimų vairuotojui, numatančių, kad sukdamas į dešinę ar į kairę sankryžose, vairuotojas privalo praleisti į jo važiavimo krypties bet kurią eismo juostą įžengusį pėsčiąjį ir sukdamas sankryžoje į kairę arba į dešinę, vairuotojas privalo duoti kelią eismo dalyviams, kertantiems važiuojamosios dalies, į kurią jis suka, eismo juostas, tai yra, jos važiavimo krypties atžvilgiu degant eismą leidžiančiam žaliam šviesoforo signalui, dėl ko, nepraleido ir partrenkė degant žaliam šviesoforo signalui, važiuojamąja dalimi ėjusią pėsčiąją T. Ž., kuriai dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.
Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtino S. K. pareikštą kaltinimą. Apklausta teisme, S. K. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, patvirtino kaltinime nurodytas jos padarymo aplinkybes. Be kaltinamosios prisipažinimo, jos kaltę patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: nukentėjusiosios T. Ž. ir liudytojo E. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, tarnybiniai pranešimai, apžiūros protokolai, specialisto išvada bei kita rašytinė bylos medžiaga, kuriai teismas neturi pagrindo netikėti.
Žemesnės instancijos teismas
Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad S. K. 2022 m. rugpjūčio 29 d., apie 10.10 val., Vilniuje, vairuojamu jai nuosavybės teise priklausančiu automobiliu „Buick Encore“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šviesoforais reguliuojamoje Vytauto – Liubarto gatvių sankryžoje sukdama į kairę – į Liubarto gatvę pažeidė KET 27 punkto reikalavimą, numatantį, kad sukdamas į dešinę ar į kairę sankryžose, vairuotojas privalo praleisti į jo važiavimo krypties bet kurią eismo juostą įžengusį pėsčiąjį ir 158 punkto reikalavimą, numatantį, kad sukdamas sankryžoje į kairę arba į dešinę, vairuotojas privalo duoti kelią eismo dalyviams, kertantiems važiuojamosios dalies, į kurią jis suka, eismo juostas, tai yra jos važiavimo krypties atžvilgiu degant eismą leidžiančiam žaliam šviesoforo signalui, ji vairuojamu automobiliu iš Vytauto gatvės kelio įvažiavo į reguliuojamą sankryžą ir sukdama į kairę – į Liubarto gatvės kelią, jo važiuojamosios dalies eismo pusę skirtą važiuoti J. Jasinskio gatvės kryptimi, nepraleidusi partrenkė pėsčiųjų perėja, jos judėjimo krypties atžvilgiu iš dešinės pusės į kairę, degant žaliam šviesoforo signalui per Liubarto gatvės kelio važiuojamąją dalį ėjusią pėsčiąją T. Ž., kuriai dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.
Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad S. K. padarė nusikalstamą veiką, kuri kvalifikuotina pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.
Dėl S. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Perdavus bylą nagrinėti teisme kaltinamoji S. K. pateikė teismui prašymą atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją jos sutuoktinio V. K. atsakomybei. Prašyme S. K. nurodė, kad jos sutuoktinis turi daug kantrybės ir patirties bendravime su asmenimis, puikiai žino kaip elgtis konfliktinėse situacijose, bendrauti paveikiai ir daryti įtaką kitų žmonių elgsenai, todėl jai (S. K.) darys teigiamą įtaką ir ateityje užkirs jai galimybę daryti naujus nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus.
V. K. perdavus bylą nagrinėti teisme pateikė prašymą paskirti jį kaltinamosios S. K. laiduotoju, prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamąją, netaikant užstato ir paskiriant jį sutuoktinės laiduotoju. Prašyme nurodė, kad jis yra atsakingas, pareigingas, laikosi įstatymų, nėra teistas už nusikaltimus ir nėra baustas už administracinius nusižengimus pastaruosius keliolika metų. Su sutuoktine juos sieja glaudūs santykiai, kartu vyksta į keliones, daug laiko praleidžia įvairiuose renginiuose, yra draugai, ji (S. K.) klausosi jo nuomonės ir juo labai pasitiki, todėl mano, kad gali padėti S. K. pasitaisyti bei daryti jai įtaką, kad ji ateityje nebedarytų teisės pažeidimų ir laikytųsi įstatymų bei būtų sąžininga ir dorovinga Lietuvos Respublikos pilietė. Taip pat pažymi, kad pagal savo darbo specifiką turi daug kantrybės ir patirties bendravime su asmenimis, puikiai žino kaip elgtis konfliktinėse situacijose, bendrauti paveikiai ir įtakoti kitų žmonių elgseną, todėl mano, kad bendravimas su juo darys teigiamą įtaką S. K..
Galimas laiduotojas V. K. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad jis yra S. K. sutuoktinis, santuokoje yra virš (duomenys neskelbtini) metų. Apie įvykį sužinojo pirmą minutę, jie tik išsiskyrė, nes ji (S. K.) važiavo į darbą. Po įvykio, ji (S. K.) negalėjo kalbėti, nes verkė, nurodė, kad sužeistas žmogus. Jis (V. K.) mano, kad ji (S. K.) pasakė, kad ji partrenkė žmogų. Kartu su savo sutuoktine situaciją išsiaiškino iki detalių, nemano, kad kažkas kitas partrenkė pėsčiąją, bet jam nesuprantama situacija ir jį labai nustebino, kad pareigūnai nustatė, jog kontakto nebuvo (tarp automobilio ir nukentėjusiosios) ir jam yra neaiškios, tos dienos klimato sąlygos ir apšvietimo ypatumai, kai saulė šviečia į akis ir apšvietimo kontrastas galėjo sąlygoti tokį įvykį. Jis nemėgina pateisinti sutuoktinės veiksmų, tačiau nurodo, kad dirba su (duomenys neskelbtini) ir padarė išvadą, kad sutuoktinei pritrūko atidumo. Jis (V. K.) yra i(duomenys neskelbtini), dirba (duomenys neskelbtini). Dėl užstato negali prieštarauti, tačiau, nurodo, kad turi (duomenys neskelbtini) kartu su sutuoktine (S. K.). Mėnesinės pajamos yra apie 4000 Eur, priklausomai nuo mėnesio. Per mėnesį išleidžia 1500 Eur Butui išlaikyti, kitos išlaidos (kurui ir kt.), apie 1000-1500 Eur gali per mėnesį sutaupyti. Su sutuoktine yra daugiau nei draugai ar partneriai, jie kiekvieną dieną daro poveikį vienas kitam. Taip pat jis (V. K.), dėl savo darbo specifikos turi patirties bendraujant su asmenimis, išmano psichologinius dalykus.
Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1–2 dalies nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą su užstatu arba be jo, jeigu asmuo: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamoji S. K. yra neteista – ji pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, už kurią įtvirtintas laisvės atėmimas iki 2 metų, t. y. nesunkų nusikaltimą, nustatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje. Be to, S. K. savo kaltės neneigė ir nesiekė išvengti atsakomybės, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir gailėjosi dėl savo veiksmų. Dėl kaltinamosios nusikalstama veika padarytos žalos pažymėtina, kad pagal byloje pateiktus duomenis žala nukentėjusiajai T. Ž. atlygino kaltinamosios draudimo bendrovė „Balcia Insurance SE Lietuvos filialas“, patirtą žalą bendrovė atlygino 2023 m. balandžio 17 d. sprendimu, pagal kurį T. Ž. buvo išmokėta 5000 Eur dydžio kompensacija (b. l. 70). Nukentėjusioji T. Ž. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad turtinių pretenzijų kaltinamajai neturi, žalą jai atlygino draudimas, civilinio ieškinio nereikš. Svarstant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą taip pat būtina įvertinti S. K. apibūdinančių duomenų visumą. Ji yra dirbanti (vykdanti individualią veiklą) (b. l. 88), neteista (b. l. 91), iki pastarojo įvykio buvo bausta administracine tvarka tris kartus, paskirtos baudos sumokėtos (b. l. 89-90). Atkreiptinas dėmesys, kad nors S. K. anksčiau padaryti administraciniai nusižengimai yra susiję su KET pažeidimais, tačiau šie pažeidimai (automobilio pastatymas pažeidžiant KET reikalavimus) nelaikytini šiurkščiais ir nesudaro pagrindo teigti, kad S. K. yra linkusi piktybiškai ir sistemingai pažeidinėti KET reikalavimus. Teismas taip pat atsižvelgia į S. K. duotus paaiškinimus ir jos kritišką požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Remiantis tuo, kas nustatyta, yra pagrindo manyti, kad kaltinamoji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sąlygos.
Laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2010, 2K-305/2011, 2K-329/2013, 2K-221-693/2017). Laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Šioje byloje laiduotoju prašoma paskirti kaltinamosios sutuoktinį V. K.. Apklausti teisiamojo posėdžio metu, tiek S. K., tiek V. K. nurodė, kad, juos sieja tvirti šeimyniniai ryšiai, jų santuoka yra ilgametė, jie kartu keliauja, nuolatos bendrauja. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismui nekyla abejonių, kad kaltinamąją ir galimą laiduotoją sieja glaudūs ryšiai, ir kad V. K. yra pajėgus kaltinamajai daryti įtaką. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad V. K. yra neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirbantis, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, kaip turintis didelį atsakomybės jausmą, pavyzdingas darbuotojas, yra nuolatos skatinamas dėl savo gero darbo. Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad V. K. yra vertas teismo pasitikėjimo, yra artimas S. K., jo asmenybė yra teigiama, jis kritiškas kaltinamosios elgesiui, jo vertybinė orientacija yra pozityvi, taigi savo pavyzdžiu, asmeninėmis savybėmis bei nuolatiniu bendravimu gali daryti teigiamą įtaką S. K., kad ši laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys).
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, S. K., padariusi nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant ją laiduotojo V. K. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant vienerių metų laidavimo terminą be užstato, ir baudžiamoji byla nutrauktina.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.
Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-13/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-366/2008; 2014 m. sausio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-121/2014). BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.
Kaltinamoji S. K. nusikalstamą veiką padarė naudodamasi teise vairuoti transporto priemones. Nagrinėjamu atveju svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo, teismas įvertina tai, kad S. K. padarė neatsargų nusikaltimą, jo padarymo metu buvo blaivi, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi. Kaltinamoji yra dirbanti, anksčiau neteista, bausta administracine tvarka už KET pažeidimus tris kartus, tačiau jie nebuvo šiurkštūs ir, teismo vertinimu, dar nesudaro pagrindo teigti, jog kaltinamajai yra būdingas piktybiškas ar sistemingas KET reikalavimų pažeidinėjimas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo atveju nėra tikslinga skirti S. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. Pažymėtina, kad tokios baudžiamojo poveikio priemonės S. K. skirti neprašė ir prokuroras.
Tačiau, teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės teistumas ir su tuo susiję padariniai nekyla, siekiant kaltinamąją S. K. paskatinti ateityje nepažeisti įstatymų reikalavimų, jai skirtina BK 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant minimalų šios įmokos dydį – 5 MGL, įmoką sumokant per 5 mėnesių laikotarpį nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 40, 297 – 298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusią nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant ją laiduotojo V. K. atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsniu, paskirti S. K. baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL (250 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, šią įmoką sumokant per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondo sąskaitą Nr. LT144040063610000390, SWIFT BIC kodas: MFRLLT22, gavėjas: Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (mokėjimo paskirtyje būtina nurodyti asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą, pavardę, asmens kodą).
Išaiškinti S. K. ir V. K., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Išaiškinti S. K., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.